Pateikti įrašai su Kūrėjas žyme.


Už visko yra Kūrėjas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Kongresas Maskvoje. 4 pamoka
Užsiimdami dvasiniu darbu, turime laikytis pirmojo pagrindinio kabalos principo „Nieko nėra, išskyrus Jį“ – nėra kūrinių, nėra nieko. Aš turiu reikalą tik su Kūrėju, ir tik aš vienas egzistuoju ir nuolat esu priešais Jį.
Pagal tai, ką Kūrėjas rodo man mano viduje ir išorėje, aš suvokiu, kad visa tai Jis rodo man, kad aš įgyčiau reikiamų pojūčių ir geriau atskleisčiau Kūrėją.
Jis nori auklėti mane, kaip kūdikį, kurį laikome ant rankų ir stengiamės išjudinti, parodyti, išmokyti, kad jis kuo greičiau taptų protingesnis, labiau išsivystęs, supratingesnis.
Todėl, kai prisirišu prie „Nieko nėra, išskyrus Jį“ ir tiksliai susitelkiu į tokį suvokimą, pradedu suvokti viską, kas vyksta pasaulyje, kaip Kūrėjo vaizdinį manyje.
Jis nori, kad aš atskleisčiau Jį teisinguose santykiuose su visais, kitaip tariant, žiūrėčiau į juos taip, kaip į Kūrėją. Juk viskas, kas vyksta aplink mane – Jo išraiška.
Iš čia kyla sąlygos „pamilk artimą, kaip save“ ir „nuo meilės kūriniams – į meilę Kūrėjui“. Mums nepavyks Jo atskleisti, jei nesuprasime, kad nėra nei svetimo, nei artimo – nieko! Tiesiog Kūrėjas iš toliau ar iš arčiau pasireiškia man įvairiomis formomis.
Aš matau Jį mokinių, negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos, visos žmonijos pavidaluose. Ir tiek, kiek aš galiu visus šiuos elementus priartinti prie savęs, žvelgdamas į juos, kaip į Kūrėjo išraišką, man išryškėja labai paprastas vaizdas: pasaulis, užpildytas tik Kūrėju.
O kur visi kiti? Pasirodo, jie – mano sielos dalys, kurios atskleidžia man Kūrėją. O kas aš pats esu? Tik taškas, iš kurio tai atskleidžiu.
Mes turime reikalą su Kūrėju! O techninius klausimus deriname tarpusavyje, nes esame normalaus materialaus pasaulio rėmuose ir privalome tai daryti. Mes žinome, kad už kiekvieno draugo yra Kūrėjas! Ir jei meluojame draugui, mes meluojame Kūrėjui.
Taip aš visą laiką turiu įsivaizduoti, kad Kūrėjas yra tarp mūsų, arba už draugų, arba save kartu su draugais, priklausančiais Kūrėjui. Mes turime kiekvieną kartą tai aiškintis. Ir kiekvieną kartą tai atrodys kitaip.
Tokiose situacijose žmogus ugdo reikiamus pojūčius, kuriuose paskui atsiskleidžia Kūrėjas. Jei vietoj to žmogus atsiduoda įprastam gyvenimui ir savyje nesuvirškina viso to, ką Kūrėjas jam siūlo suvokti, kad galėtų atsiskleisti, jei neieško, kaip teisingai sureaguoti į Kūrėjo kvietimus, jo minutės, dienos, mėnesiai, metai praeina veltui ir net blogiau, nei paprastų žmonių.
Juk paprasti žmonės nepuoselėja vilties suvokti aukštesnįjį pasaulį, o šis galvoja, kada jam atsiskleis Kūrėjas, tačiau visiškai nesirūpina kiekvieną minutę auklėti save taip, kad jaustų Kūrėją – tuo, kas jam suteikiama kiekvieną akimirką.
Todėl, kai žmogui kyla įvairiausių problemų, kurios painioja ir atitolina jį nuo tikslo, – tai reiškia, kad Kūrėjas daugiau dirba su juo. Ir jis turi padėkoti Kūrėjui už visas tas problemas ir kliūtis.
Reikia teisingai priimti tai, kas vyksta, nereikia ieškoti ramybės, o bandyti maksimaliai efektyviai išnaudoti laiką, ir tikrai nereikia gilintis į savo charakterį, nekristi į sąstingio, „mirties“ būseną, nes tokia forma nieko neįstengs padaryti.
Tai labai įdomus, kūrybinis darbas, ypač, kai pasineri vidun ir supranti, kad priešais tave – nuostabi sistema, kurioje Kūrėjas moko mus, kaip mažus vaikus: žiūrėk dar ir dar, iš ko tu sudarytas.
Mes suvokiame šį pasaulį savyje. Be mūsų nieko nėra! Sukaupę iš aplinkos pakankamą įvairiausių problemų kiekį ir pojūčių kokybę, mes atskleidžiame tame Kūrėją.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. ketvirtosios pamokos Maskvos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Pasaulis, kuriame “Nėra nieko kito, išskyrus Jį”

Komentarų nėra

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Kongresas Maskvoje. 4 pamoka
Tėra trys būsenos:
•    Žmogaus būsena mūsų pasaulyje, kai jis suvokia tik tai, ką jaučia savo penkiais pojūčių organais. Tai visiškas atitrūkimas nuo bet kokio Aukštesniojo pasaulio, sistemos, valdomos Kūrėjo.
•    Būsena, kuomet žmogus jaučia, kad jam neužtenka, trūksta Kūrėjo, t. y. jis jaučia Kūrėjo paslėptį, Kūrėjas jam reikalingas.
•    Būsena, kai žmogus atskleidžia Kūrėją.
Kiekvieną gyvenimo akimirką mes turime aiškiai suprasti, kurią iš trijų būsenų išgyvename.
Arba aš gyvūnas ir daugiau nieko nenoriu jausti, išskyrus tai, ką dabar jaučiu, kad tik būtų kiek patogiau, ir viskas.
Arba aš jaučiu, kad mane kamuoja būtinybė atskleisti Kūrėją: suprasti, pajausti, pačiupinėti Jį, bet kol kas negaliu to padaryti. Tokia būsena vadinasi ,,ištrėmimu“, ir išeiti iš jos galima, tik padedant sistemai, aiškinančiai, kaip pasiekti Aukštesniąją jėgą.
Arba aš jau atskleidžiu, kad Kūrėjas egzistuoja ir užpildo visą pasaulio paveikslą.
Kaip surasti ryšį tarp šių būsenų: žmogus mūsų pasaulyje, žmogus be susijungimo su Kūrėju ir žmogus, susiliejęs su Kūrėju? Kaip nuolat kontroliuoti, kokioje būsenoje esu? Jeigu neatsakau sau, kaip aš suvokiu supantį pasaulį, tai aš – kaip gyvūnas, atrajojantis pievoje. Taigi mano požiūris į pasaulį lemia, kas aš.
Kiekvieną akimirką turiu aiškiai suvokti, ar aš atsijungęs nuo pasaulio, ar įsijungęs į jį, suvokiu jį tik gyvūninėje būsenoje, ar jaučiu, kad man trūksta Kūrėjo, ir siekiu jo, vystau tam tikrus norus, padėdamas sau įvairiomis priemonėmis: grupe, mokymusi, supančiąja šviesa, galimybe tiesiogiai suvokti kitų norus.
Iš principo yra daug skirtingų pagalbinių instrumentų, padedančių išsiugdyti siekius, sugebėjimus atskleisti Kūrėją. Juk šita jėga egzistuoja ir užpildo visą visatą, tiktai aš neturiu aiškių, stiprių, teisingai suformuotų norų, galinčių ją išaiškinti.
Mums duota šita tikrovė, kad privestų mus prie visiškos savikontrolės, ir joje aš turiu palaipsniui pereiti iš nesąmoningos būsenos į sąmoningą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Komentarų nėra

Kūrėjas laukia, kol kreipsimės į Jį

Ketinimas, malda

Klausimas. Kam paprastam žmogui kištis į Dievo reikalus, ar kabalos mokslas skirtas ne visiems, o tik ypatingai žmonijos daliai?
Atsakymas. Kūrėjas specialiai mus muša, tampo, pakiša įvairių nemalonumų, krizių. Jis tai daro, nes nori, kad mes kreiptumės į Jį pagalbos, kad Jis ištaisytų mūsų likimą. Tik tokiu tikslu Jis siunčia mums visus nemalonumus.
Ir jei nesikreipiame į Jį, o stengiamės patys kažką daryti šiame gyvenime, tai nuo to mums tik blogiau: mes verčiame Jį siųsti dar vieną kančių porciją, kad, galų gale, vis tiek kreiptumės į Jį.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonija privalo turėti tikslą

Už ką baudžia Dievas?

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Komentarų nėra

Už ką baudžia Dievas

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas iš „Facebook“. Jeigu viską valdo Dievas, tuomet už ką reikia bausti žmogų, juk jis neturi laisvės veikti?
Atsakymas. Jeigu viską valdo Dievas, tuomet mums lyg ir nebėra ką veikti. Tegu Jis ir galvoja apie viską, o mes patogiai prigulsime ir palauksime, kas bus.
Bet reikalas tas, kad mums duotas egoizmas, priešingas Kūrėjui, o mes turime pakeisti jį pagal Kūrėjo pavyzdį, – toks mūsų darbas. Jei mes jį dirbame, iš Kūrėjo sulaukiame gero atsako, o jei ne – kančių, priverčiančių tą daryti. Štai ir visa valdymo sistema.
Kūrėjas veda mus į supratimą, kur esame, kas mus veikia ir ko iš mūsų reikalaujama. Bet ir mes turime atlikti savo darbą poroje su Juo – Jis ir aš, kiekvienas iš mūsų.
Todėl reikia įsivaizduoti, kad esame priešais Kūrėją, Jis veikia mus, sukeldamas visas mūsų mintis ir judesius. Viskas, ką kalbame, galvojame, jaučiame – kyla iš Jo. Tačiau drauge Jis reikalauja iš mūsų atitinkamos reakcijos.
Ir nors mūsų reakciją taip pat užsako Kūrėjas, turime tai suvokti ir susijungti su ja. Tada būsime susilieję su Juo. Štai taip reikia gyventi nuolat.
Tada mūsų gyvenime staiga ims skleistis naujos būsenos, pamatysime, kaip jis tampa ramus, patogus, pusiausviras ir saugus. Viskas, ko mums reikia – būti ryšyje su Kūrėju. O tai mes galime.

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio pakilimo šaltinis

Nusitaikyti į Kūrėją

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“?

Komentarų nėra

Kas valdo smegenis

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Komentaras. Neurochirurgas akademikas, smegenų tyrinėtojas Arnoldas Smejanovič,  viename interviu pasakė: „Matau prieš save medžiagą, kurios ląstelės pripildytos tokiu žinių kiekiu, kad kaip Niutonas noriu kelti savo skrybėlę prieš kiekvieną jos tyrinėtoją.
Neaišku, kaip ji „dirba“. Signalas iš nervų, ausų ar akių sukuria joje „paveikslą“. Tačiau kaip žmogus galiausiai supranta, kad tai – beždžionė, šitai – lempa, o tai – jis pats? Akivaizdu, kad smegenys yra daug galingesnės nei superkompiuteris. Įspūdingiausias dalykas, kad sąmonė neturi vietos kūne, o smegenų ir minties ryšys – apskritai neįmenama paslaptis. Atsakymą tikriausiai turi tik Kūrėjas.“
Atsakymas. Šiandien mokslininkai nebebijo kalbėti apie „Kūrėjo“ sąvoką, tuo patvirtindami, kad jis aukščiau mūsų supratimo, sąmonės, modeliavimo.
Kitaip tariant, jie supranta, kad tam tikri veiksmai sužadina atitinkamas smegenų sritis, ir tarp jų atsiranda ypatingas, sudėtingos konfigūracijos ryšys. Kas toliau? Jie nežino.
Čia dėžutė, ten dėžutė, tarp jų užsimezgė ryšys, dar kažkur kažkas, tačiau esmė neaiški! Nesuprantama, kas vyksta viduje! Kokia gi mintis atsispaudžia žmoguje ir leidžia jam pajausti, kad esąs tam tikroje erdvėje.
Mintis piešia žmogui tam tikrą vaizdą, kuris jį veikia ir kažkur atsideda, o žmogus veikia ją ir vyksta informacijos apdorojimas. Kur visa tai?! To nėra smegenyse.
Tiesą sakant, yra vienas didžiulis „protas“, pavadinčiau jį jėgų lauku, kuriame egzistuoja absoliučiai viskas! Jis vadinamas Kūrėju. O mes prijungti prie šio lauko, nuolatos esame jame: tai aktyvesni, tai pasyvesni.
Reikia tik pasistengti neapsiriboti pilkąja mase ar kažkokiomis jos smulkiomis detalėmis ir suprasti, kad be šio lauko daugiau nieko nėra. Deja, nesuvokiame jo viso, nematome, kaip viskas tarpusavyje susiję į vieną visumą, tikrasis pasaulio vaizdas prasprūsta pro mus. Todėl mums atrodo, jog niekas neaišku: iš kur ir kaip.
Būtent suvokimas, kad smegenų savybės begalinės ir kad jos tėra kontaktinė dalis, biologinis, dvasinis superkompiuteris, atskleis mums faktą, jog esame Kūrėjo viduje (vadinkime tai Kūrėjo lauku). Žmonijos užduotis – atskleisti mūsų ryšį su Juo.
Klausimas. Nobelio premijos laureatas, fiziologijos ir medicinos daktaras John Eccles sako, kad „smegenys negeneruoja minčių, o priima jas iš išorės. Kur gimsta teorijos, hipotezės, atradimai – kol kas fiziologams neaišku. Aš irgi manau, kad smegenys – būtybė būtybėje, paslaptis už septynių užraktų“.
Atsakymas. Viskas teisinga. Tad būtina studijuoti kabalos mokslą!
Klausimas. Didis rusų chirurgas Pirogovas rašė: „Atskiro žmogaus smegenys tarnauja pasaulinės minties organui. Reikia pripažinti, jog egzistuoja ne tik smegenų mintis, bet ir kita – aukštesnė, pasaulinė.“
Atsakymas. Taip, savaime suprantama. Todėl mes visi susieti per vadinamąsias smegenis. Bet tai ne smegenys, tai siela.
Komentaras. Tiesa, apie sielą. Kada akademiko Smejanovičiaus paklausė, kur sielos vieta: galvos smegenyse, stuburo smegenyse ar širdyje, jis atsakė: „Man atrodo, šiai substancijai nereikia vietos. Jeigu ji šeimininkauja visame kūne“.
Atsakymas. Ne, siela – tai milžiniškas jėgos laukas, Aukščiausiojo proto laukas, kuriame egzistuojame.
Klausimas. Neįmanoma pasakyti, kur jos vieta?
Atsakymas. Visų pirma aukščiausiajame pasaulyje nėra vietos, erdvės, judėjimo. Antra, nėra ir mūsų kūnų. Tai mumyse piešiama iliuzija. Knyga „Zohar“ ir kabalos mokslas atvirai teigia, kad įsivaizduojame save ir mūsų pasaulį itin ribotu mastu ir forma, kurių iš tiesų nėra – tai iliuzija.
Klausimas. Ar akademikai įstengs prie to prieiti?
Atsakymas. Ne. Spekuliatyviai jie kažkaip tai nuspės, bet moksliškai nepagrįs. Tam reikalingas kitoks regėjimas.
Pamažu jie atras kabalos mokslą, atmes savo „pilkąją masę“ į šalį ir ims suvokti pasaulį per norą duoti, norą gauti.
Dabar jie pažįsta pasaulį per protą, o turi pažinti per vieną vienintelį norą; tiek, kiek į jį įsijungia, žmogus ima jausti tikrąjį pasaulį.

Iš 2016 m. liepos 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Amžinai nauja mano siela

Smegenys – vyriausias koordinatorius

Komentarų nėra

Žmonija privalo turėti tikslą

Dvasinis darbas

Klausimas. Gamta išvystė fizinį žmogaus kūną, o dėl sielos lyg ir paliko tuščią vietą, suteikdama galimybę pačiam žmogui ją išvystyti?
Atsakymas. Taip, bet gamta priveda žmogų prie vidinio vystymosi, padėdama jam išsiaiškinti, kad jo prigimtis – tai bloga jėga, kurią būtina ištaisyti. Suvokęs šį blogį žmogus pradeda klausinėti: ,, Kodėl? Dėl ko?“
Mes vystome mokslą, kultūrą, švietimą, techniką ir visa kita tik tam, kad pradėtume klausinėti: dėl ko mes gyvename, kur prasmė? Ar įmanoma, kad gamta sukurtų mus be jokios priežasties ir tikslo?
Negali būti nieko netikslingo, ir žmonija privalo turėti tikslą. Mes tai matome visuose gamtos dėsniuose. Gyvame organizme visi organai veikia harmoningai, kad palaikytų viso kūno gyvenimą. Kodėl gi žmonių visuomenėje nėra harmonijos? Dėl kokio aukštesnio tikslo ji egzistuoja?
Kabala atskleidžia mums mūsų egzistavimo tikslą.
Klausimas. Kalbama tik apie žmogaus ryšį su tam tikra abstrakčia aukštesniąja jėga ar jo santykį su kitais žmonėmis?
Atsakymas. Užmegzti ryšį su abstrakčia aukštesniąja jėga galiu tik jungdamasis su kitais žmonėmis, kartu su jais kurdamas indą jai atsiskleisti. Šitas indas susideda iš mūsų visų norų sumos. Tiktai tokiomis sąlygomis atskleidžiu būseną, kai apačioje yra egoizmas, o virš jo – meilė, jėga, jungianti žmones.
Kai sudedu visus norus į vieną, šis indas užsipildo gyvenimo jėga, aukštesniąja jėga, Kūrėju, Šviesa. Kūrėjas (bore) reiškia ,,ateik ir pamatyk“ (bo-re), ateik ir atskleisk. Susijungdamas su kitais galėsiu Jį atskleisti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujam pasauliui reikalingas naujas žmogus

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Vystymasis savo iniciatyva ar be jos

Komentarų nėra

Į Kūrėją panašus vyras

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

Klausimas. Savo gyvenimo kelyje dar nesutikau vyrų, prilygstančių Kūrėjui. Ką reiškia vyras, prilygstantis Kūrėjui. Kuo jis panašus į Kūrėją? Ar yra šansų sutikti tokį vyrą?
Atsakymas. Žmogus, kuris siekia panašumo į Kūrėją, stengiasi pakilti virš savo prigimties ir nori prilygti Kūrėjui duodamas ir mylėdamas kitus.
Tarkime, įsijungdamas į dešimtuką, imu treniruotis, kaip išeiti iš savo rėmų. Taip rūpindamasis draugais, tarsi užpildydamas juos, gyvendamas tuo, kad siekiu būti juose, stumtelėti juos pirmyn, užpildyti juos, rūpintis jais it savo mažais vaikais aš prilygstu Kūrėjui.
Prašau Jo: „Leisk man suprasti, suteik man jėgų, duok man galimybę rūpintis jais, nes taip esu panašus į Tave. Gerbiu ir myliu šią Tavo savybę, ir noriu būti kaip Tu. Tad duok man galimybę rūpintis jais, ir tada būsiu arčiau Tavęs“. Iš esmės tai ir yra tikra, vyriška malda.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyriškosios ir moteriškosios sielos

Trečias nėra nereikalingas

Komentarų nėra

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Kodėl žmogus atsako už galimybę suartėti su Kūrėju, jei jis neturi valios laisvės judėti prie Jo?
Atsakymas. Tiesa, čia žmogus neturi valios laisvės.
Valios laisvė ta, kad žmogus pats panorėtų eiti tuo keliu, kuriuo turi vystytis visa gamta, antraip jo būsena visiškai valdoma Kūrėjo.
Jeigu jis pats realizuoja kūrimo programą iki tol, kol ji atsiskleis, tai būtent šitai ir yra jo valios laisvė.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką žmogus atsakingas?

Tokia neapčiuopiama sąvoka – laisvė

Pilnas sankryžų kelias

Komentarų nėra

Galutinis tikslas nekinta

Kūrėjas

Klausimas. Ar gali Kūrėjas pasikeisti taip, kad pasikeistų ir galutinis tolimesnio judėjimo ir tobulėjimo tikslas?
Atsakymas. Ne. Galutinis tikslas nekintamas, nes jis jau egzistuoja kūrimo pradžios taške, ir abu taškai, tarpusavyje susijungdami, suformuoja tarp savęs formulę, pagal kurią vystosi visi kūriniai: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis gamtos lygmenys.
Jie vystosi per visą evoliucijos istoriją. Kai visi keturi gamtos lygmenys susilies į bendrą harmoniją, kurioje visiškai atsiskleis Kūrėjas, bus pasiekta galutinė būsena.
Juk Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė, teisingai surinkta egoistinė masė, kuri anksčiau buvo išsiskaidžiusi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas „Achešenos“ kely

Kaip atskleisti Kūrėją?

Kur atskleisti Kūrėją?

Komentarų nėra

Flirtas su Kūrėju

Dvasinis darbas

Dvasiniame kelyje dažnai nutinka taip, kad Kūrėjas liaujasi reagavęs, nebežadina mūsų, nebesiūlo kokių nors pokyčių. Viskas tarsi sustingsta, apmiršta, ir mes nežinome, ką daryti.
Ir dabar nuo mūsų priklauso, kaip judėsime pirmyn, kaip atskleisime, ką dar turėtume ištaisyti, kad prilygtume Kūrėjui , kad atskleistume, jog „nėra nieko kito tik Jis “.
Sakytum, viskas absoliučiai statiška, viskas apmirė. Ką gi daryti?
Kūrėjas reikalauja, kad dabar patys imtume Jį žadinti, reikalauti iš Jo kokių nors judesių. Kaip mama, jau nieko nereikalaujanti iš vaiko, bet siekianti, kad jis pats norėtų su ja žaisti.
Yra tokia taisyklė: ką žmogus gali atlikti – nelaikoma jo darbu ir į tai nekreipiamas dėmesys. Dvasiniame darbe paisoma tik to, ką žmogus daro virš savo pastangų.
Tai vyksta, kai nematau jokių pokyčių iš Kūrėjo pusės, jis nesuteikia man akstino per tam tikras kliūtis suvokti, kad „nėra nieko kito tik Jis“.
Kur ieškoti tų kliūčių? Kaip pamėginti ką nors atlikti, kai nejauti skonio?
Taip tarp dviejų mylinčių kyla noras šiek tiek įgelti partneriui, kad atsirastų papildomas naujas skonis – pernelyg viskas prėska. Visiškas nusiraminimas atveda į nulį, tiek, kad neįmanoma to pakęsti. Kūrėjas sukuria mums tokias būsenas ir mes turime patys pažadinti, išjudinti Jį, kad eitume Jo link.

Iš 2016 m. liepos 29 d. kongreso Sankt Peterburge pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Begalinis flirtas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »