Pateikti įrašai su Kūrėjo atskleidimas žyme.


Ryšys, skirtas sielai gimti

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisą tikrovę sklisdama sukūrė Šviesa, „iš nieko“ sukūrusi ir išvysčiusi norą. Nuo Didžiojo sprogimo laikų noras vis labiau šiurkštėja, taip atsiranda bangos, dujos, negyvoji materija.
Po to Žemėje randasi augalai, gyvūnai, žmogus, kuris, praeidamas daugybę vystymosi etapų, tampa panašus į Kūrėją.
Įdomu tai, kad Šviesa ir noras kūrinyje atsispaudžia tarsi dvi rūšys: vyriška ir moteriška. Vyriška ir moteriška savybės pagal dviejų dvasinių parcufų: Aba (tėvas) ir Ima (motina), Chasadim ir Chochma pavyzdį jungiasi vienas su kitu ir gimdo naują vyriškos arba moteriškos giminės kartą.
Ryšys tarp vyro ir moters ypatingas tuo, kad, iš vienos pusės, jie priešingi vienas kitam, o iš kitos pusės, jaučia, kad turi tą patį tikslą. Bendras dvasinis tikslas taip juos sujungia, kad jie veikia kartu ir gimdo palikuonis. Iš to aišku, iš kur kilo šeimos sąvoka ir natūralus siekis gyventi poroje, gimdyti ir auginti savo tęsinius.
Mes visi – viena šeima. Ne tik senelis ir močiutė, tėtis ir mama bei vaikai – taip karta po kartos, bet apskritai visi vyrai ir visos moterys – tai viena šeima, Adomo ir Ievos palikuoniai. Yra didelis skirtumas tarp dvasinių vyrų ir moterų.
Mūsų tarpusavio ryšio pasekmė, kūdikis, kurį galime pagimdyti, vadinamas „siela“. Kai šį ryšį pristatome Kūrėjui, Jis suteikia gyvybės dvasią. Šioje sieloje, teisingame mūsų tarpusavio ryšyje, pasiekiame susiliejimą su Kūrėju, kaip sakoma: „Vyras ir moteris – Šchina tarp jų“.
Svarbiausia žinoti, kad mūsų tarpusavio ryšys turi būti skirtas sielos sukūrimui. Tai reiškia, kad be draugų negaliu įgyti sielos.
Jei su draugu užmezgu ryšį, vedamas savo noro gauti, tai jis – noro duoti, ir atvirkščiai, jeigu iš jo pusės – noras gauti, tai iš mano – noras duoti. Mes visada tarpusavyje veikiame kaip zachar (vyriška savybė) ir nekeva (moteriška savybė), kurios egzistuoja visuose kūriniuose.
Svarbiausia – organizuoti mūsų tarpusavio ryšį, iš kurio gimsta siela. Visą laiką to laukiu iš draugo ir pats tuo atsakau. Per kiekvieną kontaktą: pokalbį, bendrą darbą mes kiekvieną akimirką kuriam savo sielą, kitaip – Kūrėjo atskleidimo vietą, kad aukštesnioji Šviesa užpildytų mūsų susisiekiančius bendrus norus.
#222020

Iš 2018 m. vasario 19 d. pamokos, skirtos pasiruošti Tarptautiniam 2018 m. kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

 

 

Komentarų nėra

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalos mokslas turi metodiką, kaip teisingai dirbti su abejonėmis?
Atsakymas. Kabalos moksle negali būti abejonių. Juk kildami virš jų, mes įgyjame davimo, tikėjimo, savybę, o joje jau nėra vietos jokioms abejonėms, nes ten atskleidžiame Kūrėją, Aukštesniąją šviesą.
Tikėjimas dvasiniame – tai Kūrėjo atskleidimas. Be to, dvasinė tikėjimo savybė priešinga materialiajai tikėjimo sampratai, kai užmerki akis ir įsivaizduoji kad, taip yra. Kabalos moksle, atvirkščiai – atmerk akis ir pradėk matyti.
#228037

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmėgink šiandien būsimąjį pasaulį

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Jeigu jau gimėme…

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Azijos kontinente yra moterų trūkumas, nes laikydamiesi Rytų ir Azijos tradicijos tėvai labai norėjo berniukų. Atsiradus galimybei atlikti ultragarsinį tyrimą, buvo pradėta daryti dirbtinius abortus. Ką jūs manote apie tokį kišimąsi į gamtą?
Atsakymas. Žmonija vystosi. Kuo labiau vystosi, tuo labiau kenčia, kadangi vystome savo egoistines galimybes visose gyvenimo srityse. Ir išeina taip, kad kuo daugiau žinių, tuo daugiau ir kančių.
Kur visa tai veda? Blogio suvokimo link – tai svarbiausia. Matome pagal savo asmeninius pavyzdžius, kad visos mūsų žinios, visos sukauptos galimybės pakeisti aplink save pasaulį, pajungti jį sau – visa tai kenkia ir blogai baigiasi.
Kišamės ne tik į aplinką, bet ir į savo asmeninę prigimtį. Ko ypatingo žmogus pasiekė, braudamasis į savo prigimtį? Pavyzdžiui, vietoje penkiasdešimties gyvensime šimtą metų. Kas nuo to taps laimingesnis?
Šiandien žiūrėdamas į savo anūkus nepatiriu didelės laimės iš to, kad stebiu jų vystymąsi tokiu būdu, kokį jiems duoda šiuolaikinė visuomenė. Tai matysiu ir žvelgdamas į proanūkius, ir toliau. Na ir kas? Tai man nieko neduos.
O kuo užsiimsiu antroje savo gyvenimo pusėje? Gausiu pašalpą, sėdėsiu priešais ,,dėžę“, bukai žiūrėsiu į ją ir snūduriuosiu? Kokia žmogui nauda iš ilgo gyvenimo? Jokios. Jis jau ir pats nenorėtų tokio egzistavimo, tačiau negali su juo išsiskirti, nes egoizmas neleidžia.
Todėl ir matome, kad iš visų, net pačių geriausių mūsų ketinimų gimsta beprasmybė, tuštuma ir depresija, kuri apima visą pasaulį. Belieka vartoti narkotikus ir antidepresantus. O priešakyje visiška tuštuma, kuomet nebebus jokių poreikių.
Pavyzdžiui, gims dar pusė milijardo Indijoje, pusė milijardo Kinijoje – ir kas toliau?
Pirmiausiai mums reikia savęs paklausti, ar kuriame normalias sąlygas tam, kad egzistuotų ateities karta, ar ruošiame jai gerą visuomenę?
Prisimenu, būdamas aštuonerių pasibaisėjau išgirdęs, kai mano bendraamžiai, kurie tais sunkiais laikais badavo, pasakė: ,,Mama, kodėl mus pagimdei?“. Tai buvo Baltarusijoje, kaime. Iki šiol prisimenu jų žodžius.
Komentaras. Jie nematė ateities…
Atsakymas. Jokios ateities, kuomet tuščias pilvas ir galvoji tik apie tai, kaip jį pripildyti.
Komentaras. Dabar kita tuštuma, nes yra kuo užpildyti pilvą…
Atsakymas. Bet tai dar blogiau, nes žmogus lieka be veiklos, jis jaučiasi niekam nereikalingas.
Kaip sakoma, sėdėjo išminčiai prieš du su trupučiu tūkstančių metų ir galvojo, kas laimingesnis: gimęs ar negimęs? Ir nusprendė, kad laimingesnis tas, kas negimė!
Bet jeigu jau gimei, tai gimei dėl to, kad atliktum savo paskirtį – atskleistum Kūrėją mūsų pasaulyje ir pakiltum aukščiau šio pasaulio dar šiame gyvenime. Štai tada iš tiesų realizuosi save, kitaip tu – gyvūnas. Tavo gyvenimas neturi prasmės.
Todėl patariu visiems pakilti aukščiau gyvūno lygmens.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra