Pateikti įrašai su kūrinys žyme.


Prigimties paslaptis

Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманIš vienintelio šaltinio, kuris yra Kūrėjas, nusileidžia dvi jėgos. Viena iš jų – tai jėga, kuri susijusi su Juo: davimo, meilės savybė, emanacija. Kita – dirbtinė jėga, sukurta Kūrėjo, kurios nebuvo iki sukūrimo pradžios, – gavimo, prarijimo savybė, tapusi po to egoistine savybe.
Abi jėgos gyvuoja visoje Aukštesniųjų pasaulių ir mūsų pasaulio prigimtyje kaip pliusas ir minusas. Jos sukurtos priešingomis viena kitai tam, kad mes, atstovaujantys gavimo savybei, neigiamai egoistinei jėgai, galėtume su savo savybėmis nustatyti priešingą mums teigiamą jėgą – Kūrėją, ir sukurti su ja tam tikras sąveikas, vienijimąsi, kaip atome.
Viena jėga neegzistuoja atskirai nuo kitos. Mes visada matuojame, matome, jaučiame ir randame jas tam tikroje pozicijoje viena kitos atžvilgiu.
Todėl neigiama jėga, kurioje mus sukūrė Kūrėjas, būtina būtent dėl to, kad mes rastume, nustatytume, pajaustume Jį kaip teigiamą, spinduliuojančią jėgą ir tokiu būdu galėtume užmegzti ryšį su Juo: aptikti, apibrėžti, pajausti, priartėti ar nutolti nuo Jo.
Kitaip tariant, matyti, kokios būsenos mes esame Kūrėjo atžvilgiu, nustatyti galimybę įsisavinti Jo savybes.
Kaip galime būdami neigiami, sukurti panašumą į Jį, lyg mes būtume ir neigiami, ir teigiami? Nepaprastas pats klausimas, o tuo labiau, jo sprendimas.
Tai ne paprastas atskleidimas vienybės minuso ir pliuso, Kūrėjo ir kūrinio, o atskleidimas, kokiu būdu kūrinys vystosi, pasiekia savo visiškai priešingą Kūrėjui būseną ir pradeda jausti šią būseną kaip absoliučiai kenksmingą, netinkamą, nepakenčiamą ir po to daro viską, kad pakiltų virš jos ir pradėtų iš savęs neigiamo kurti kai ką teigiamo.
Kaip tai įmanoma? Juk kūrinys niekaip negali pakeisti savo prigimties. Pasirodo, kad jis gali pakeisti tik savo prigimties pritaikymą. Tai yra, nors aš sukurtas visiškai neigiamas, bet galiu net savo neigiamas savybes, paskatas, veiksmus perorganizuoti taip, kad jų galutinis rezultatas būtų teigiamas. O kaip tai padaryti – tikrai, paslaptis.
Negalime to įsivaizduoti, todėl ir sakome, kad tai yra paslaptis, juk mes dar visiškai esame ne tame, o savo egoistinėse neigiamose savybėse.
#247101

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kūrinys Kūrėjo atžvilgiu – kaip moteris vyro atžvilgiu. Ar teisingai?
Atsakymas. Taip, bet tik grynai sąlyginai, nes mes nepriskiriame vyro ar moters skirtingoms kūrinio savybėms. Ir jie, ir jos – egoistai. Tik moterų egoizmas pasireiškia kitokiu pavidalu, negu vyrų, o daugiau tarp jų nėra jokio skirtumo.
Mes visi vieno Kūrėjo kūriniai, nė vienas iš mūsų neturi pranašumo. Atvirkščiai, judėjimas tikslo, teigiamo veiksmo link sustiprina suvokimą, kad mes jį turime pasiekti kartu.
#247180

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Kaip moteris veikia vyrą?

Ar reikia moteriai taisytis?

Komentarų nėra

Pasaulėdaros kalba

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima dvasinę informaciją perduoti muzikos garsais?
Atsakymas. Ne. Galima sukurti žmogui būseną, kuri padės prisijungti prie Šaltinio ir iš ten semti informaciją, nes garsai tiksliai pažinimo lygmens neatitinka.
Faktas yra tai, kad suvokdami kabalistinę informaciją, mes galime ją užrašyti iki subtiliausių detalių: pakilimas į tokį lygmenį, vykdymas tam tikrų veiksmų, ryšys tarp tam tikrų objektų, sąsajos tarp jų ir t. t. Tai milžiniškas kiekis informacijos, kurią nesudėtinga užrašyti ir įvykdyti.
O kai jūs grojate kažkokiu instrumentu, tai daug kas priklauso ir nuo instrumento, ir nuo atlikėjo, ir nuo klausytojo lygmens. Skirtinguose lygmenyse pojūčių skirtumai gali būti labai žymūs.
Pavyzdžiui, jei skaitai vaikui pasaką „Maša ir lokys“, ji gali jam pasirodyti baisi. O jei klausosi suaugęs žmogus, jam aišku, kad ji parašyta vaikams. Jei pasaką skaito kabalistas, jis pradeda suprasti, kad ten rašoma ne apie Mašą ir lokį, o visai apie kitas kūrinio savybes.
Ir darosi aišku, kad beveik visa žmonija naudojasi slapta kalba. Nepriklausomai nuo to, kuo žmonės užsiima, jie visada kalba apie tai, ką gauna iš Kūrėjo ir ką tai išreiškia tame lygmenyje, kurį supranta.
Klausimas. Vadinasi, tai paslėpta nuo jų?
Atsakymas. Taip, bet jie visada išreiškia Kūrėjo veiksmus savyje. Tai ir yra tikroji pasaulėdaros kalba. Ir net vaikas, paukšteliai, šuneliai, kas tik nori, jau nekalbant apie didžiuosius kabalistus, fizikus, chemikus, – visi kalba apie kūrinį. Tačiau tik kabalos kalba perduoda mums tikslų vaizdą to, kas vyksta.
#244555

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip valdyti likimą

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Komentarų nėra

Žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn = žingsnis pirmyn

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSukurti naujus jutimo organus dvasiniam pasauliui atskleisti – reiškia sukurti ryšį tarp mūsų, kurio viduje galėsime atskleisti Kūrėją ir taip Jam suteikti malonumą. Šis naujas suvokimas vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“, Binos, davimo pakopa, altruistinis ketinimas.
Rengdamas mus šiam taisymui Kūrėjas pamažu paslepia dvasinius pasaulius, nuleidžia juos iki šio pasaulio lygmens, kur gali egzistuoti kūrinys, ir sudaužo bendrą sielą į daugybę dalių.
Taisymo pradžioje turime užmegzti ryšį materialiame lygmenyje, kitaip tariant, egoistiškai, žinodami. O paskui reikia pakilti virš to, kad visi mūsų ryšiai būtų ne egoistiniai, kad kiltų ne iš noro mėgautis, bet iš davimo prigimties.
Tačiau taip mes nesunaikiname savo noro mėgautis, priešingai, kaskart pasitelkiame jį kaip pavyzdį, tai vadinama kaire linija, ir kuriame priešingą formą, dešinę liniją, norą duoti.
Išeitų, kad neįmanoma pakilti į meilės ir davimo pakopą, kol neatskleisime neapykantos, atstūmimo, susiskaidymo, egoizmo visomis jo formomis. Ir virš viso to kuriame dešinę liniją: vienybę, meilę, artumą, tarpusavio supratimą, kaip pasakyta: Visus prasižengimus uždengs meilė. Nėra prasižengimų – nėra meilės, reikia ir vieno ir kito, vieno paskui kitą: žingsnis kairėn žingsnis dešinėn.
Pirmiausia turi atsiskleisti trūkumas kairėje pusėje, o jau iš jo suprasime kokia turi būti priešingybė, kaip „Šviesos pranašumas iš tamsos“, ir galėsime kurti dešinę liniją, teisingą vienybę.
Dabar nežinome, kad yra teisingas ryšys, tam neturime jokio pasirengimo. Tad lieka tik sekti kabalistų patarimais, tik taip galėsime tarp mūsų sukurti naujus ryšius, kurie bus dvasiniai. Juk šių iš esmės ypatingų ryšių viduje mums atsikleis davimo ir meilės jėga, ir tai vadinsis Kūrėjas.
Toks ir yra žmogaus darbas. Visas mokymasis – tai pasirengimas praktiškai realizuoti, sukurti ryšius kitame lygmenyje, pagal kitą davimo prigimtį, kur nėra nė lašo šiandien mus valdančio egoistinio noro.
Dabar nežinome, kad yra davimas. Kad ir kiek prievartautume save, nepavyks nieko išspausti – tik egoizmas. Iš esmės viskas itin paprasta: tereikia savo norą prilyginti Kūrėjo norui.
Jei pasistengsime įeiti į artimo norą ir iškelsime jį aukščiau savo egoizmo, paversdami jį stipresniu ir svarbesniu už savo norą (nepaisydami to, jog tai prieštarauja asmeniniam interesui) tuomet galėsime vieną prigimtį pakeisti kita. Taip suprasime, ką reiškia įveikti save ir eiti aukščiau savo nuomonės, savo jausmų ir proto.
Mano paties pojūčiai ir protas lieka, tačiau papildomai įgyju draugų, grupės širdį ir protą. Einu paskui draugus užmerktomis akimis, juk negaliu patikrinti ir sugretinti jų norų su savaisiais. Tiesiog reikia atiduoti draugui „paskutinius marškinius“, kitaip tariant, jo noras turi nulemti visus mano veiksmus.
Savo kūną naudoju kaip mašiną, kurios viduje veikia grupės noras. Taip eisiu pirmyn, kol atskleisiu, kad tai Kūrėjo noras, kuris jau yra manyje ir mane valdo. Atlikdamas veiksmus, imsiu Jį pažinti, juk tai Kūrėjas veikia manyje.
Jei suteiksiu Jam tokią galimybę savo laisvu pasirinkimu, tai šiuose veiksmuose atskleisiu Jo prigimtį, charakterį, programą, prieigą ir tapsiu panašus į Jį. Taip susiliejame su aukštesniąja jėga, Kūrėjas įsivelka į kūrinį.
Atėjo metas šį darbą atlikti rimtai, praktiškai, intensyviau. Tikiuosi, kad jau žengėme pirmąjį pusę žingsnio pirmyn.
#235866

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. rytinės pamokos, tema „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Komentarų nėra

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVidinė Šviesa – tai, ką gaunu iš Šeimininko, mėgaudamasis visuose noruose užpildymo skoniu ir Kūrėjo santykiu su manimi, kuris būdamas toks didis kviečia mane užmegzti ryšį ir apdovanoja.
Jaučiu visus tuos materialius, dvasinius malonumus visuose lygmenyse ir privalau iš jų ištraukti visus galimus pasitenkinimus.
Tačiau visa tai apsivelka manyje į ketinimą duoti Šeimininkui. Nusilenkiu priešais Jį ir noriu taip Jam suteikti džiaugsmą. Čia nėra nė vieno malonumo, kurį jausčiau neturėdamas ryšio su Šeimininku.
Pirmiausia susisiekiu su Juo galvoje, įsijungiu į Jo ketinimą, į Jo kreipimąsi į mane. Sugeriu Jo santykį su manimi, ir iš to kuriu atsakomąjį santykį su Juo. Mūsų kreipimaisi, Jo ir mano, įsivelka vienas į kitą, ir taip atsiranda tiesioginė Šviesa.
O supanti Šviesa rodo, kiek nesu pasirengęs to atlikti. Supanti Šviesa kyla, kai galiuosi, kad esu priverstas liautis gauti malonumą iš Šeimininko, atstūmus Jo kreipimąsi į mane, nes negaliu atsakyti Jam tuo pačiu, nepakankamai vertinant Jo didumą. Supanti Šviesa – tai mano įsisąmoninimo rezultatas, kokia maža mano meilė Šeimininkui palyginus su Jo meile man.
Supanti Šviesa – tai įsivilkimas į dvasinį parcufą, kuris atspindi kūrinio požiūrį į Kūrėjo atskleidimą jame. Ir todėl Šviesa spaudžia parcufą ir prašo jo gauti pripildymą, kaip motina, stovinti priešais mažylį su maisto šaukšteliu ir įkalbinėjanti išsižioti.
#247969

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisoje tikrovės sistemoje yra tik du: Kūrėjas ir kūrinys, Aukštesnioji šviesa ir noras, sukurtas Kūrėjo savyje kaip juodas taškas, kurį Jis vysto.
Šis taškas išsivystė iki būsenos, kuomet pradeda jausti save nepriklausomai egzistuojantis, tai yra žmogus, gyvenantis šitame pasaulyje ir priklausantis pačiam sau.
Juodas taškas pradėjo pastebėti, kad egzistuoja Aukštesniosios šviesos viduje, kuri jį valdo, stumia, visą laiką su juo dirba.
Tas juodas taškas, žmogus šio pasaulio, neturi supratimo, kad visas jo egzistavimas: visa, ką jis daro, galvoja, kalba, jaučia, sprendžia, padiktuota Šviesos, Aukštesniosios jėgos. Tokioje paslėptyje esame.
Visas mūsų darbas yra atskleisti šią Aukštesniąją jėgą ir suvokti, kad ji egzistuoja mumyse, nepalikdama mums jokios laisvės, išskyrus viena: norėti, kad ji grįžtų ir mus valdytų, kaip tai daro iš tikrųjų, tiktai be mūsų valios.
Todėl yra du pasauliai: žemesnysis pasaulis, kuriame mes tarsi esame patys savaime, ir aukštesnysis pasaulis, kur mes atskleidžiame, kad viskas diktuojama iš viršaus, iš Šviesos, iš Kūrėjo. Svarbiausia šiame darbe – išsiaiškinti vietą, kur galima laisvė rinktis, kur dėl paslėpties ir atskleisties mes iš tikrųjų galime tarp mūsų surasti savo laisvę. Tiktai joje mes iš tikrųjų egzistuojame kaip kūriniai.
Mes esame visiškai Kūrėjo valdomi, arba nesąmoningai, arba suprasdami tai. Tačiau kažkur ten, viduryje, tarpe tarp vieno ir kito, yra ypatingas taškas, kuriame galime surasti savo nepriklausomybę. Surasti galime tiktai tuo atveju, jeigu stengiamasi eiti aukščiau žinojimo. Tuomet nuosekliai atsiskleidžia Kūrėjo svarba, kuri daug didesnė už žmogaus svarbą.
Tai atsiskleidžia iš viršaus, ir žmogus pradeda bent kartais jausti, kad Kūrėjas svarbesnis už jį patį, ir jis pasiruošęs į Jį sudėti visą gyvenimą, visas jėgas. Tas pojūtis vis atsiranda ir išnyksta. Toks darbas vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, aukštesne už gavimo. Juk iki to viskas sukosi apie norą gauti malonumą, kuris atsiskleidė žmoguje.
Jis vadinasi „senu ir kvailu caru“, tačiau visą laiką auga kartu su tikėjimo jėga, kaip atsvara jai, kad sukurtų žmogui galimybę tarp šių dviejų jėgų įtvirtinti savo nepriklausomybę kaip viduriniąją liniją. Ten, viduriniosios linijos viduryje, ir susitinka Kūrėjas su kūriniu.
Realizacija šio darbo įmanoma tiktai grupėje, dešimtuke. Dėl to būtinas laidavimas, susijungimas aplink Sinajaus kalną – tai privaloma pradinė sąlyga, kad iš aukščiau gautume tikėjimo jėgą.
#227673

Daugiau šia tema skaitykite:

Susiję amžinai

Kur slypi valios laisvė

Tapti Kūrėjo laidininku

Komentarų nėra

Grupė – atskiras kūrinys

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Atsakymas. Kabalistinė grupė įpareigoja Kūrėją su ja elgtis individualiai.
Klausimas. Kuo skiriasi individualus Kūrėjo valdymas nuo įprastinio?
Atsakymas. Tuo, kad grupė atskira struktūra, kaip atskiras kūrinys.
Klausimas. Kaskart įsijungdamas į kitą grupė patenku po kita valdymo sistema?
Atsakymas. Žinoma. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra grupė. Šiandien dar nesame tokia lygmenyje, kad labai skirtumės vieni nuo kitų.
#236720

Iš 2018 m. liepos 8 d. pamokos rusų k.

Amžinas variklis

Kaip žvelgti į grupę?

Grupė = 10 + žmonija

Komentarų nėra

Ar galima pragyventi be egoizmo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslas yra asmeninio noro pažinti Kūrėją patenkinimas, vadinasi, tai irgi yra egoizmo apraiška? Mes negalime gyventi be ego?
Atsakymas. Žinoma! Egoizmas neišnyksta, jis lygus gėriui. Abi sistemos turi egzistuoti viena priešais kitą. Taip ir pasakyta: „Vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“: Kūrėjas viršuje, gėris, o kūrinys, blogis, – po Juo.


Ir mes privalome tinkamai derindami gėrį su blogiu, pakilti pas Kūrėją.
#235987

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis_2

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Gėris ir blogis_1

Komentarų nėra

Skleisti žinias apie Kūrėją pasaulyje

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu dabar kokiam nors žmogui papasakosiu apie Kūrėją, apie aukštesniuosius pasaulius, tai reikš, kad jį myliu?
Atsakymas. Ne, tai nieko nereiškia. Neaišku, su kokiu tikslu tu apie tai pasakoji tam žmogui. Viskas ne taip paprasta.
Pirmiausia turi pasiruošti, suprasti, ką jis norėtų išgirsti. Juk lygiai taip pat mokai savo mokinius, jausdamas, ko jie norėtų iš tavęs išgirsti, o ko ne. Tu jau supranti juos, žinai. Taip ir atsiskleidžia meilė kūriniams ir meilė Kūrėjui.
Esi tarp Kūrėjo ir kūrinių, kuriems skleidi žinias apie Kūrėją: kaip galima suartėti su aukštesniąją jėga, imti užsipildyti ja, tapti panašiam į ją, pasiekti amžinybės ir tobulybės būseną.
Stengiesi visiems apie tai papasakoti. O kas gali būti žmogui geriau, jei jis supranta, kad gali pasiekti Kūrėjo lygmenį ir jam į rankas duodamos galimybės, instrumentai, metodika? Nėra nieko didesnio, ką galėtum atlikti žmonėms.
#235042

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Kur išėjimas iš tamsaus miško

Komentarų nėra

Valdyti norus

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrinio vaidmuo – vystyti norus, kuriuos jam davė Kūrėjas? Kokius laisvus veiksmus kūrinys atlieka noro, kurį atskleidžiame gyvendami, atžvilgiu?
Atsakymas. Galime valdyti visus savo norus, bet tik tuomet, jeigu imsime juos kreipti visų kitų labui – į savo išorę. Antraip, būsime kaip paprasti žmonės.
Iš esmės, pati kabalos metodika itin paprasta, tačiau ją perimti nepaprasta, nes turime veikti prieš savo dabartines savybes, t. y. visus savo norus taikyti davimui, gėriui, ryšiui su kitais, ir tuomet galėsime juos valdyti pasitelkę Šviesą. Priešingu atveju jie mus valdys taip, kaip tai vyksta dabar.
#233147

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikia bijoti norų

Instrumentas norams valdyti

Protas ir norai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai