Pateikti įrašai su kūrinys žyme.


Kūrėjo ir kūrinio savybių sumaišymas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Prie kur atvedė Kūrėjo ir kūrinio savybių taisymas?
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu kūrinys tik gavo, o paskui Kūrėjo altruistinės savybės susimaišė su kūrinio egoistinėmis savybėmis, o tai ir sukėlė sudužimą.
Kitaip tariant, noras gavęs dėl kitų, kad perleistų per save visą aukštesnįjį malonumą, ėmė gauti dėl savęs, neperduodamas to kitiems.
Mūsų pasaulyje sudužimas atsiskleidžia taip: nūnai kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir duoti – tik su egoistiniu ketinimu.
Tačiau dėl šito tarp mūsų egzistuoja ryšys. Jei kiekvienas tik gautų, tarp žmonių visai nebūtų ryšio, kaip tarp mažų vaikų, nesuprantančių ir nejaučiančių vienas kito. Norint ką nors imti arba duoti reikia jausti kitą.

#285615

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Sujungiant dvi savybes

Komentarų nėra

Mėgautis vieni kitais

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus sukurtas nore gauti. Kaip šis noras performuojamas į gavimą dėl Kūrėjo, kad Jam prilygčiau?
Esmė ta, kad manyje formuojasi ypatingas priešiškumas paprastam noro naudojimui. Atmetu tą norą mėgautis, atstumiu jį nuo savęs, noriu apriboti. Tačiau apriboti taip, kad paskui galėčiau jį performuoti į norą gauti, net su ketinimu duoti Kūrėjui.
Po to, kai save apriboju, turiu pajausti Kūrėją, ir tiek, kiek jaučiu, kad pripildau Jį, tiek leidžiu sau mėgautis. Todėl Kūrėjas pajaučiamas mano malonume, kuris kilo iš Jo. Ir turime dvigubą dovaną nuo mylinčio manęs. Todėl sakoma, kad teisuoliai laimi dvigubai.
Ši dovana sukelia man ne dukart, o milijardus kartų didesnį malonumą, nes jaučiu jame mylimojo santykį. Tuo pat metu jaučiu, kad Jam irgi duodu, suteikiu malonumą, mėgaudamasis iš Jo.
Abipusė malonumo cirkuliacija atveda prie tokios vidinės integracijos, kuri vadinama susiliejimu. Tai ir yra pati aukščiau kūrinio būsena Kūrėjo atžvilgiu.

#275851

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabalos – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išsipildytų kūrinijos užmanymas

Mėgautis meile kitiems

Mėgautis vienybe

Komentarų nėra

Kaip kūninį paversti tobulu?

Dvasinis darbas, Kūrėjas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas turi didžiulę problemą – Jis tobulas. Kaip Jam sukurti ką nors tobulo ne Savyje? Dar daugiau, jei Jis tobulas, tai, kaip gali būti kas nors be Jo? O jeigu ir yra kas nors, ir tas kas nors turi būti kaip Kūrėjas, tai kaipgi tada su Jo tobulumu?
Čia kyla dilema. Iš mūsų požiūrio taško, Kūrėjas tarsi nesupranta, kas apskritai vyksta? Ką jam daryti su kūriniu?
Pasirodo, jog norint, kad kūrinys būtų tobulas, jį reikia sukurti priešingą Kūrėjui, idant tas priešingumas būtų prilygintas Jam. Ir nors nuo pat pradžių kūrinys priešingas, t. y. visiškai netobulas, tačiau savo transformacijos pabaigoje prilygs Kūrėjui.
Kūrinys turi perimti iš Kūrėjo Jo tobulumą ir įsivilkti į jį. Tuomet abu išoriškai bus lygūs ir tai atves juos į visišką susiliejimą, supanašėjimą, į visišką abipusę meilę.
Tačiau kūrinyje vis tiek lieka visiškai priešingas Kūrėjui taškas – noras mėgautis, galvoti ir rūpintis tik savimi. Ir tuo kūrinys skirsis nuo Kūrėjo.
Todėl Kūrėjo tobulumas – Jo kupina meilės ir davimo prigimtis. O kūrinio tobulumas atsiskleis, kai jis taps panašus į Kūrėją.

#275736

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo ir jo kūrinių beribiškumas

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Netobulumo nėra!

Komentarų nėra

Ne pavieniui, o su visu pasauliu

Pamokos, Paskutinė karta

каббалист Михаэль ЛайтманReikia visuomet prisiminti, kad priklausome vienai sielai, vienam norui (nors jis ir sudužo dėl Adomo prasižengimo), ir esame valdomi vienos jėgos, vadinamos „Kūrėju“. Nėra nieko, tik tai: vien Kūrėjas ir kūrinys – dvi viena priešais kitą esančios jėgos.
Kūrinys skilo į daugybę dalių ir dabar yra žmogus, jo šeima, tauta, šalis, materialus ir dvasinis gyvenimas, tačiau reikia pasistengti tai sujungti draugėn. Juk Kūrėjo atžvilgiu viskas viena, Kūrėjas veda visą kūriniją iš atsiskyrimo į vienybę. Analizuodami ir sintezuodami daugybę priešingų norų ir minčių, siekdami išsiaiškinti ir sujungti juos kartu galime atskleisti Kūrėją, suprasti Jo mintis ir norus.
Todėl žmogaus vystymasis, kuris iki šiol buvo asmeninis, individualus, mūsų laikais virsta integraliu procesu. Žmonija jaučia savo visišką tarpusavio ryšį ir negebėjimą vieniems nuo kitų atsiskirti. Pasaulis juda galutinio išsitaisymo link, ir šios būsenos neįmanoma pasiekti nedidele grupe ar šalimi, o tik su visu pasauliu išvien. Prie to mus veda Kūrėjas ir tokią mūsų ateitį nori matyti.
Bnei Baruch grupė egzistuoja tik tam, kad padėtų Kūrėjui realizuoti šį taisymą visame pasaulyje ir atskleistų Jį visiems, perduodama žmonėms metodiką ir taisymosi galią.

#274173

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Padėti žmonijai pakilti

Komentarų nėra

Ratas sukasi pirmyn

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda

Komentarų nėra

Atskleisti rojų šiame gyvenime, šiame pasaulyje

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Susivienijimo malonumas žmonių nevilioja. Kodėl? Pagal norų piramidę turėtų būti atvirkščiai. Kai teigiate, kad visi sėdės ratuose ir bendraus, atrodo, kad juokaujate. Pavyzdžiui, anekdotuose apie rojų ir pragarą sakoma, kad pragare gerai, nes gyvenimas verda, o rojuje viskas taip idiliška, flegmatiška: ramybė, palaima, – ne itin patrauklus dvasingumas. Kodėl taip yra?
Atsakymas: Tai ne kabalistinis rojaus ir pragaro vaizdinys. Kabalos požiūriu rojus yra visuotinis žmonijos susivienijimas ir atskleidimas vienos didingos gamtos jėgos, kuri vadinasi „Šchina“. Taigi sakoma: „Teisuoliai sėdi (jie yra ant mažo laiptelio) ir susivieniję mėgaujasi Šchina (gamtos vienybės, tobulumo, universalumo spindesiu)“. Tai yra aukščiausias malonumas, kurį tik gali patirti kūrinys.
Aš nesistengiu reklamuoti ir vilioti. Tegul žmonės gyvena ir džiaugiasi tuo, ką turi. Bet aš noriu parodyti tikrą požiūrį, kurį žmogus gali suvokti dar gyvendamas šiame pasaulyje. Aš jam tai siūlau.
Klausimas: Taip gamtos specialiai sukurta, kad žmonių tokie pasiūlymai nevilioja?
Atsakymas: Taip. Kad sąmoningai prieitume prie to, prašytume, reikalautume ir pasistengtume atskleisti tiesą.
#267263

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Gyvenimo programa, II d.

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Komentarų nėra

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, II dalis

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: 1991 m. buvo atliktas eksperimentas: nuspręsta dvejiems metams uždaryti žmones (mokslininkus) po kupolu, padalytu į sektorius su gėlu vandeniu, augalais ir gyvūnais. Visiems – augalams, gyvūnams ir žmonėms buvo sukurta ekologiška aplinka.
Eksperimento tikslas – patikrinti, ar ši ekosistema gali harmoningai vystytis. Buvo planuojama deguonį gauti iš augalų. Vanduo turėjo būti tiekiamas natūralios cirkuliacijos būdu, maistas – iš augalų ir gyvūnų.
Ką parodė eksperimentas? Kai mokslininkai įsikūrė kupole, labai greitai prasidėjo problemos. Po kelių savaičių viena iš dalyvių, genėdama augalus, įsipjovė pirštą. Ją evakavo, atliko operaciją ir grąžino. Susidarė dvi mokslininkų grupės, kurios priešinosi viena kitai atliekant eksperimentus.
Fotosintezė nevyko taip, kaip planuota. Mikroorganizmai pradėjo intensyviai daugintis, jie naudojo daug deguonies ir naikino pasėlius. Daugybė augalų rūšių žuvo. Priviso daug tarakonų, nors jų ten apskritai nebuvo atvežta, ir neaišku, iš kur jų atsirado. Dėl vėjo trūkumo medžiai tapo labai trapūs ir pradėjo greitai lūžti.
Mokslininkai šiaip ne taip ištvėrė dvejus metus ir pripažino, kad eksperimentas nepavyko.
Eksperimentas atskleidė, kad visos ekosistemos yra itin trapios ir labai priklausomos nuo išorės įtakos. Labai sunku atkurti veikiančią Žemės ekosistemą.
Komentaras: Bet žmogus taip pat yra gamtos kūrinys.
Atsakymas: Žmogus nėra gamta. Žmoguje yra negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys, tačiau visame tame vyrauja jo žmogiškasis pradas – blogis, egoizmas. Žmogiško egoizmo nėra gamtoje. Gamtoje viskas subalansuota, o žmogaus egoizmas nėra subalansuotas. Jei būtų koks nors prietaisas, galintis išsiurbti iš žmogaus šį egoizmą, tada viskas būtų gerai.
Klausimas: O kodėl žmogus duotas Žemei ir dar su egoizmu?
Atsakymas: Kad jis save papildytų gerąja jėga! Ji egzistuoja gamtoje, tačiau yra paslėpta, kad žmogus ją atskleistų, norėtų save ja papildyti, norėtų būti sudarytas iš dviejų priešingų, lygių dalių ir būti įsiterpęs tarp jų.
Klausimas: Vienoje laidoje sakėte, kad jei žmonija būtų pasirinkusi darnaus vystymosi kelią, dabar būtume neįtikėtinai aukštame lygmenyje. Kodėl žmogui buvo leista vystyti šią agresyvią jėgą ir po to susidurti su dabar Žemėje vykstančia katastrofa?
Atsakymas: Tam, kad žmogus suprastų, ką reiškia gėris. Jis turi išaugti iš blogio, nes be tamsos neįmanoma suvokti šviesos.
Klausimas: Tik viską sugriovus, sunaikinus visą planetą?!
Atsakymas: Nereikia naikinti. Niekas neleis jos sunaikinti. Bet jis turi pajausti sunaikinimą.
Klausimas: Taigi, suprasti žemės, šios harmonijos skonį jis gali tik supratęs priešingą?
Atsakymas: Žinoma, o kaip kitaip? Nėra kito būdo! Ir kaip mes apskritai ką nors suprantame? Kaip jūs suprantate tą pačią harmoniją? Tik iš kakofonijos.
Mes pradedame savo gyvenimą laužydami. Ir vaiką taip auklėjame – kad iš sulaužytų žaislų jis surinktų kubelius. Visą save ir visus turime sukurti iš visiškai sudužusių dalių. Kaip viskas prasidėjo? Iš didžiojo sprogimo, t. y. viskas sprogo. O dabar turime tai teisingai surinkti. Vaikiški „kubeliai“ – štai kas yra priešais mus. Visą šią visatą, viską, kas yra, turime sujungti tinkamu ryšiu.
Klausimas: Žmogus jau gamtos pavyzdyje mato, kaip viskas susiję. Kodėl jis eina kitu vystymosi keliu, išranda papildomas sistemas?
Atsakymas: Mūsų mažasis egoizmas to neleidžia! Tegu du vaikai pabando žaisti kartu. Kiekvienas griebs sau, o kitam neduos. Tvirtai laikys ir nežais. Štai tokie mes.
Klausimas: Kaip žmogui išsiveržti, pereiti nuo vienų bėgių prie kitų?
Atsakymas: Studijuokite kabalos mokslą. Jis viską jums paaiškins. Mes nieko daugiau neturime! Pasiekėme būseną, kai jau pamažu tai suvokiame ir galime apie tai kalbėtis ne tik su savimi, bet ir kitais. Tai labai geras laikas! Labai džiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu šiuo laiku.
Klausimas: Ką suteikia kabala? Ką ji duos papildomai, ką žmogus norės pamatyti?
Atsakymas: Viena vertus, ji išvaduos jį iš kančių, kita vertus, leis pasiekti tobulumo. Tobulumo! Visos gamtos integralumo, uždarumo, kai iš visų priešingų dalių surenkama didžiulė tobula gamta.
Nėra didesnės laimės, nėra didesnio supratimo, nėra didesnio tobulumo nei suvokti visų gamtos dalių bendrumą visiškame jų susiskaldyme ir prieštaravime.
Klausimas: Ką egoizmas veiks šioje ištaisytoje sistemoje? Kokį vaidmenį jis atliks?
Atsakymas: Jis atliks savo vaidmenį – atstumiančio, niekinančio, ardančio, tolinančio. Kaip tik virš to rinksis visa sistema. Neįmanoma be minuso.
Klausimas: Vadinasi, jis bus kaip faraonas, kuris viską išsklaido?
Atsakymas: Argi galima be jo? Niekaip negalima.
Klausimas: Ar žmogus tiesiog valdys jį? Ar jis mokės tai padaryti?
Atsakymas: Sakoma, kad Izraelio tauta išėjo iš Egipto su aukso luitais, indais ir galvijais. Tai reiškia, kad su tais indais, į kuriuos ji gali gauti aukščiausią pripildymą jau už Egipto ribų. Ar be Egipto būtų galima ką nors gauti?
Klausimas: Ar tai degalai, kurie varo į tikslą?
Atsakymas: Egoizmas – gamtos pagrindas. Ir tik dėl jo galime suvokti jos antrąją pusę.
#266047

Iš 2020 m. vasario 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Komentarų nėra

AVAJA – mūsų norų struktūra

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra AVAJA?
Atsakymas: AVAJA – tai keturraidis („jud-kei-vav-kei“) Kūrėjo vardas, apimantis visą kūrinį. Viskas, kas sukurta ir egzistuoja pasaulyje, priklauso keturioms šviesos plitimo stadijoms, kurios yra vadinamos „AVAJA“, arba Kūrėjo vardais.
Aukštesnioji šviesa, eidama per keturias stadijas, ir kuria visą visatą, išryškina Kūrėjo esmę, Kūrėjo santykį su kūriniu.
Klausimas: Pavyzdžiui, jei paimtume kokią nors mūsų pasaulio materiją, pvz., stalą ar žmogų, tai bet kokio noro struktūra būtų AVAJA?
Atsakymas: Taip, bet mes to nematome, nepastebime, nejaučiame. Koks bebūtų pasaulis – didelis, mažas – nesvarbu, kaip į tai bežiūrėtume, jame visada galima matyti AVAJA.
Komentaras: Dar kabaloje nuolat sutinkamas terminas „Adomas Rišonas“. Koks jo ryšys su AVAJA?
Atsakymas: Esmė ta, kad viskas, kas sukurta visatoje, viena vertus, laikoma „AVAJA“, o kita vertus, ji laikoma struktūra, kuri vadinama „Adomu“.
Kaip „Adomas“ turimas omenyje ne mūsų pasaulio žmogus, o sistema, į kurią įeina viskas. Kūrėjas sukūrė kūrinį taip, kad jis galiausiai suprastų Jį – Kūrėją. Todėl kūrinys praeina vystymosi stadijas, kol pasiekia „Adomo“ pakopą („Adam“ nuo žodžio „edome“ – panašus į Kūrėją). Ir todėl viskas, kas sukurta, gali vadintis „Adomu“.
Be to, Adomas Rišonas – tai pirminė forma kūrinio, kuris paskui patiria įvairiausių transformacijų, kol pasiekia savo galutinį tikslą.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir Adomo Rišono?
Atsakymas: Adomas Rišonas sudarytas iš AVAJA, bet kai kalbame apie AVAJA, kaip ši struktūra reaguoja į Kūrėją, norėdama tapti panašia į Kūrėją, ji vadinama „Adomu“.
Klausimas: Kitaip tariant, visi šie dalykai tarsi yra potencialūs, kaip mūsų pasaulyje DNR slypi visa informacija apie žmogaus kūno vystymąsi, jo charakterio savybes ir t. t., ir žmogus juos atskleidžia savo pojūčiais?
Atsakymas: Taip. Vėliau tai atsiskleidžia.
Klausimas: Kas yra „dešimt sfirų“?
Atsakymas: Dešimt sfirų – tai dešimt dalių, iš kurių sudarytas bet kuris baigtinis, teisingas davimo noras.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir dešimties sfirų?
Atsakymas: Tai yra tas pats. Nors AVAJA sudaryta iš keturių raidžių ir dar raidės „jud“ galūnės („kuco šel jud“), bet tai vis tiek – dešimt dalių.
#264355

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Koronavirusas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVisada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Komentarų nėra

Visatos struktūra, 3 d.

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманSkirtumas tarp pirmos ir paskutinės noro vystymosi stadijos
Klausimas. Kuo skiriasi pirma noro vystymosi stadija nuo paskutinės? Juk ir ta, ir kita nori gauti.
Atsakymas. Žinoma. Esmė ta, kad pirmojoje Chochma stadijoje gavimas yra instinktyvus, nukreiptas ir įpareigojantis, nes jis toks sukurtas Keter stadijoje. Kūrinys šioje stadijoje tiesiog veikia, nes taip jį verčia vidinės savybės.
O kai jis Binoje nutraukia ryšį su savo šaltiniu Keter, nes Bina atsisako gauti, nutraukia malonumų, valdymo srautą, kuris išeina iš Keter, tada jau kūrinys pats nusprendžia, kas jam yra svarbu. Taip yra sukuriamas naujas noras, Malchut, kurį nulemia jo paties siekis.
Klausimas. Kitaip tariant, tai – savarankiškas noras, o pirmoji stadija – ne?
Atsakymas. Teisingai. Yra skirtumas, ar tu tiesiog pripildai kažką, kas negyva, ar tą, kas reikalauja, prašo, siekia pripildymo.
Klausimas. Imkime, pavyzdžiui, maistą. Jei man duoda patiekalą, kurio aš dar niekada neragavau, tai nors ir turiu norą gauti, bet dar nesiveržiu jo pabandyti. Ir tik po to, kai paragauju, man pačiam kyla šio patiekalo noras.
Todėl, kiek aš suprantu, keturios kūrinio vystymosi stadijos – tai visa kabalos esmė?
Atsakymas. Keturios tiesioginės Šviesos stadijos kalba apie kūrinio, noro sukūrimą. Bet šis kūrinys, iš esmės, jaučia, kad jis nori iš savęs. Binos savybė skiria kūrinį nuo šaltinio: vienoj pusėj Keter, kuri pripildo, o kitoj – Malchut, kuri gauna. Bina tarsi atkerta jas vieną nuo kitos.

http://www.laitman.lt/wp-content/ikeltys/2020/02/Brezinys_Visatos-struktura-2-d.jpgEsmė ta, kad kūrinys dar nėra savarankiškas. Jis pats siekia to, ką nori suteikti jam Keter, bet tuo pačiu metu nevaldo savo norų. O valdyti savo norus – reiškia būti aukščiau jų, pakilti į aukštesnį lygmenį, kai tu valdai, tu kuri savo norus, o ne norai valdo tave.
Taip nuo keturių tiesioginės Šviesos vystymosi stadijų prasideda visas kūrinys. Be to, paskutinė stadija, Malchut, galutinai prisipildydama visais malonumais, kitaip tariant, Šviesa nuo Keter, vadinasi „Begalybės pasaulio Malchut“, nes jos pripildymas absoliučiai begalinis: ji gauna tiek, kiek nori, ir tuo prisipildo.
#247892

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinio vystymosi stadijos

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Šviesos gavimo suvokimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai