Klausimas: Pasaulyje pilna nevyriausybinių labdaros organizacijų, nuoširdžiai besistengiančių padėti žmonėms. Kas su jomis ne taip? Juk šie filantropai neva jaučia, kad jų gerovė priklauso nuo pasaulio gerovės.
Atsakymas: Čia ir problema: jie padeda, kad nuramintų save. Nedidelė pasaulio gyventojų dalis jaučia, jog turi padėti kitiems.
Žmogui taip patogiau, taip jis yra santaikoje su savimi. Labdaros organizacijose tokių žmonių, jaučiančių prigimtinę potraukį rūpintis kitais, nėra daug.
Jie turi įgimtą instinktą: privalo padėti, kad nuramintų save. Baal Sulamas rašo, kad pastarųjų pasaulyje esama apie 10%, pagal mokslinę statistiką apie 7−8%.
Tačiau visa tai kyla iš to paties egoizmo ir yra jo apraiška. Aš myliu pasaulį kaip savo vaiką, todėl man instinktyviai negera, jeigu pasauliui blogai. Turiu padėti Afrikai, kad atsikratyčiau blogų pojūčių. Štai ir viskas.
Tokia pagalba niekam nepadės. Priešingai, ji tiktai kenkia. Kuo daugiau „altruistai“ duoda, tuo labiau jų „klientai“ pratinasi nieko nedirbti ir nebesivysto.
Tokia pati problema šiandien iškilo Rusijoje. Pasirodo, aukšta naftos kaina yra blogai. Regis, tai papildo iždą, tačiau neverta. Juk taip nebesivystysime. Paprasčiausiai „atsisėsime“ ant savo vamzdžio, iškelsime puotą, prisistatysime aukso rūmų – ir tuo pat metu risimės vis žemyn kaip liaudis, kaip valstybė, kaip žmonės.
Neįmanoma vystytis be poreikio. Todėl prieštaraudami įprastai logikai jie jau nenori griebti „naftos grietinėlės“ ir pradeda suprasti šiuos dalykus.
Dabartinis pasaulio vystymasis, drauge su tarpusavio pagalba ir bendra rinka viso labo tėra egoizmo valdos ir ne daugiau. Todėl niekur nieko gero nebus. Atvirkščiai, visi spaudžia vienas kitą. Mums atsiskleidė visuotinis tarpusavio ryšio dėsnis, ir visi nori juo egoistiškai naudotis: „Ach, štai kas! Globalus tarpusavio ryšys? Tad pradėkime valdyti pasaulį. Visus susodinsime į vietas, o kas nenori – pagąsdinsime užsuksią čiaupą“. Šitaip jie nori išnaudoti bendrą tinklą, kurį mums atskleidžia gamta.
Mūsų būsena labai pavojinga. Juk jeigu mūsų egoizmas sujungtas globaliu tinklu, tai leidžia jam valdyti pasaulį – globaliai, visus iš karto. Štai kas gresia, jeigu žmonės neturi proto, nejaučia, nesupranta, kas laukia ateityje. Paslapčiomis jie sprendžia pasaulio likimą, vedini savo menkų tikslų, nesuprasdami, kas bus poryt ar net rytoj. Šitai matome Afganistane, Pakistane, Irake, Irane. Galų gale viskas išeina priešingai.
Žaidimai baigėsi, daugiau nebegalime duoti valdžios savo egoizmui. Kai pasaulis užsidaro globalioje sistemoje, nebegali veikti pasitelkęs senuosius metodus: valdydamas pinigais ir jėga. Nieko neišeis. Akivaizdus pavyzdys – Irakas, tai Amerikos gėda prieš visą pasaulį. O jie dar ir tęsia. Reikalas tas, kad nesupranta bendrųjų dėsnių. Čia nebepadės jokia galybė, jokie protai. Rusija krito nepaisant visų jos turtų, o Amerika kris dar žemiau.
Šiandien požiūris turi atitikti apimančią visą pasaulį globalumo ir integralumo tendenciją. Kitaip pralaimėsime.
Po kurio laiko pamatysime, kad netgi teroristinės organizacijos pradeda tai suprasti. Pasaulis nebebus valdomas jėga. Atsiras tokių problemų, kurios visus privers pagalvoti, kaip būti toliau.
Iš 2011 kovo 15 d. pamokos „Globalizacija – gyvenimas integraliame (vieningame) pasaulyje“
Daugiau šia tema skaitykite:
Pasaulis – tavo atvaizdas
Sprendimas – tarp mūsų
Pabusti naujame matavime
rašykite
prenumeruokite
2011-12-8 
Nuomonė (ekonomikos prof. M. Junus, Nobelio premijos laureatas, Bangladešas): Žmonės viską gauna nemokamai, tai neverčia jų kurti savo ekonomikos. Gyvenimas negali visą laiką tęstis labdaros režimu. Turime pereiti nuo labdaros prie verslo režimo. Socialinis verslas turi puikių perspektyvų, tačiau būtina jį rimtai vystyti.
Komentarų nėra 
labdara