Kas yra laikas?

2014-07-10

Klausimas: Kas yra laikas? Ar jis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų, ar jaučiamas tik mumyse? Kaip Jūs suvokiate laiką?
Atsakymas: Aš matau laiką, kai žiūriu į laikrodį. Aš jaučiu laiką, kai galvoju apie savo gyvenimą, apie jo tėkmę, kažką, kas praeina, pasekmes, jausmus.
Mūsų noras mėgautis, mūsų prigimtis, jaučia praeitį, dabartį ir ateitį – tai pokyčiai laike. Vadinasi, laikas priklauso nuo mūsų patirties ir noro mėgautis. Be jų laikas neegzistuotų.
Jeigu nesijausčiau geriau ir blogiau, tai laiko nebūtų. Jeigu nekistų mano pojūčiai, tai laikas neegzistuotų. Laikas – mano pojūčių keitimosi pasekmė. Nėra kaitos – nėra laiko. Kuo skiriasi ši minutė nuo būsimos? Tik tuo, kas vyksta mano nore mėgautis. Tai vadiname laiku.
Laiko suvokimas priklauso nuo to, kaip gerai aš jaučiuosi šią ar kitą akimirką. Mano pojūčiai keičiasi, todėl (mano noro mėgautis atžvilgiu) man svarbu, kas buvo anksčiau, kas dabar ir kas bus ateityje. Aš patikrinu visas savo noro mėgautis būsenas. Jų kaita man sukuria laiko pojūtį.
Noras mėgautis – tai kūrinio medžiaga, kuri jaučia, kada yra užpildyta, o kada tuščia. Ji matuoja savo būsenas pagal užpildymo lygį, lygina, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar malonumo požiūriu, ir tai sukuria joje laiko sąvoką.
Laikas – tai noro mėgautis užpildymo matas. Norėdamas mėgautis, aš sukuriu ateities pojūtį ir tuo pat metu atsigręžiu į praeitį, kad galėčiau suvokti, kaip turiu elgtis, kad pasiekčiau tikslą. Aš planuoju malonumo siekimo procesus, todėl laikas man susiskirsto į skirtingus etapus.
Aš noriu pažinti ateitį, mokydamasis iš praeities. Tai kyla iš mano noro mėgautis. Besivystydami įvairūs norai manyje sukelia laiko sąvoką.
Noras mėgautis vystosi etapais: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Tik žmogus, turint omenyje norą mėgautis, jaučia laiką: praeitį, dabartį ir ateitį.
Aš jaučiu, kad manyje egzistuoja daug laiko rūšių. Yra laikas, kurį rodo laikrodis, ir tas, kurį jaučiu pats. Laikas gali būti matuojamas milijardus metų egzistuojančios visatos atžvilgiu ar keliomis akimirkomis. Laiko pojūtis priklauso nuo to, kas man svarbu, o kas ne.
Laiko pojūtis ir jo esmė – tai du skirtingi dalykai. Laiko pojūtis priklauso nuo mano asmeninių išgyvenimų, o astronominis laikas matuojamas pagal planetų judėjimą, nors tai irgi sąlyginis dalykas.
Visas pasaulis – noras mėgautis, kuriame vyksta mano stebimi pokyčiai negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. Pasirodo, visa tai egzistuoja manyje – visa tikrovė yra manyje, mano suvokime. Jeigu keičiasi mano suvokimas, tai keičiasi ir laikas, judėjimas, erdvė – visas pasaulis, visas bendras vaizdas, kuriame aš dabar esu, irgi keičiasi.
Todėl reikėtų paklausti: „O kas yra mano gyvenimas? Kas yra tikrovė, kurioje egzistuoju? Ar tai sąlyginis dalykas, kurį galima pakeisti?“