Pateikti įrašai su laisvė žyme.


Ne baterijoje laimė

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Šiais metais Nobelio premiją gavo mokslininkai iš Amerikos ir Japonijos už jonų baterijos linijos sukūrimą. Jie sako: „Mes padarysime žmoniją laisvą“.
Prieš tai žmonija visada buvo pririšta prie elektros lizdo ir iš jo gyveno. O dabar jie sukūrė tokių baterijų liniją, su kuriomis žmogus gali laisvai keliauti po pasaulį.
Atsakymas: Šiais laikais, žinoma, labai daug reiškia, kad žmogus yra laisvas nuo elektros lizdo vietos. Tačiau kas toliau?
Nemanau, kad šis atradimas išlaisvins žmoniją. Tiesiog pavergs kitu būdu. Viskas krypsta į tai, kad parodytų žmogui, jog laimė ne baterijoje.
Juk matome, kad žmonija netampa laimingesnė. Priešingai, kuo daugiau žaislų, įrangos ir kitų daiktų turi, tuo labiau ji savo gyvenime painiojasi.
Klausimas: Jūs visada pabrėžiate, kad joks išradimas žemiškame lygmenyje jums nieko nereiškia?
Atsakymas: Tai nieko neduos. Visiškai!
Bet tai paskatins žmoniją suvokti blogį. Viskas, ką mes sugalvojame, tariamai savo egoizmo labui, vis tiek galiausiai veda mus prie blogio ir to blogio suvokimo.
Komentaras: Kitaip tariant, jei žmonija sustos, nieko neišradinės…
Atsakymas: Negalime sustoti, nes tas pats egoizmas verčia mus progresuoti, kad suprastume, jog mums nelieka nieko kito, kaip tik ištaisyti būtent ego.
Klausimas: O kodėl žmonija visą laiką išranda vis daugiau ir daugiau?
Atsakymas: Ji nori pasiekti ramų, gerą gyvenimą. Bet galiausiai gaunasi priešingai.
Komentaras: Iš tiesų: branduolinė energija taikiems tikslams ir čia pat branduolinė energija, kuri viską naikina.
Atsakymas: Taip, ir šitaip visur. Žmogus negali išrasti ko nors gero. Nieko!
Klausimas: Kokį išradimą jūs pavadintumėte amžinu, naudingu žmonijai ir tam, kad ji vis dėlto pasiektų laimę?
Atsakymas: Blogos žmogaus prigimties ištaisymas – tik tai. Nieko kito nėra.
Komentaras: Tačiau žmogus pirmiausiai turi suvokti, kad jo prigimtis bloga.
Atsakymas: Tai ir verčia galiausiai jį tą suvokti. Pasaulis yra tokios būsenos, kad jau nebežino, ką su savimi daryti.
Kažkada galvojome, kad mus išgelbės socializmas, komunizmas arba kapitalizmas, ar dar kažkas: kokia nors laisvė, liberalumas ir kita. Bet viskas labai greitai pasiekia blogio suvokimą.
Komentaras: Jūs sakėte, kad anksčiau žmonijos vystymasis vyko kaip linijinis egoizmo vystymasis: toliau bus geriau, paskui ateis komunizmas. O dabar egoizmas tarsi užsidarė.
Mes visi tapome susiję kaip vienas kaimas, ir vis tiek tęsiasi visi tie patys tyrinėjimai, žmonija nesuvokia savo prigimties blogio.
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tokią būseną, kai žmonija pasakys: „Geriau būtume to neišradę!“ Dėl atomo ji jau dabar gali taip pasakyti. Ir tą patį pasakys apie visa kita.
O kuo blogai buvo olose? Visiškai niekuo. Kai žmonės žino, ką turi, supranta, kad to jiems pakanka.
Klausimas: Kitaip tariant, susispaudę tarpusavy, prie laužo žmonės buvo laimingesni už tuos, kurie šiandien bėgioja su elektros baterija?
Atsakymas: Žinoma! Be jokios abejonės. Ten buvo daugiau galimybių būti laimingam.
Na, ką padarysi. Apie tai pasakyta, kad „dauginantis žinias didina kančią“.
Klausimas: Jūs manote, kad ši patarlė ir šiandien aktuali?
Atsakymas: Ir net labai!
Klausimas: Nedauginti žinių mes negalime. Egoizmas mus varo.
Atsakymas: Negalime. Mes negalime nedauginti nei žinių, nei turto. Egoizmas visada mus stums to link.
Tikslas – atvesti mus prie blogio suvokimo, kad jis yra būtent mūsų prigimtyje, nes mes manome, kad tobulinti reikia būtent pasaulį, kuriame gyvename. O jo patobulinti nepavyks, reikia pakilti virš jo.
Klausimas: Kitaip tariant, keisti patiems save. Mes vis dėlto tai pasieksime šiame gyvenime? Norėtųsi įsitikinti jūsų žodžių teisumu…
Atsakymas: Netikiu, kad tai įvyks taip greitai. Bet manęs asmeniškai tai nejaudina. Koks skirtumas, kada tai atsitiks? Kad ir kokių būsenų būsime, vis tiek tai įvyks su mumis visais.
#256885

Iš 2019 m. spalio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Ar aš laisvas?

Gyvenimo programa I dalis

Komentarų nėra

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakoma, kad valios laisvė pasireiškia tuo, kad darai viską, ko noriu. Tačiau tikriausiai žmogus laisvesnis, kai daro tai, ko nenori?
Atsakymas. Jei darau tai, ką noriu, tai mane valdo mano noras. Jei darau tai, ko nenoriu, tuomet – klausimas.
Kaip galiu daryti ką nors, ko nenoriu? Tai įmanomą, tik jeigu mane veiks Šviesa. O jeigu aš vis dėlto darau, vadinasi, pakeičiau savo norą, kitaip tariant, vis tiek noriu.
Išeitų, kad bet kokia valios laisvė galiausiai atveda prie būsenos, kai darau tai, ko nenoriu. Ir šios būsenos viduje atsikleidžia mano laisvė.
#250722

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Norai ir laisvė

Laisvė – Kūrėjo būsena

Iš juodosios skylės į laisvę

Komentarų nėra

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманBaal Sulamo straipsnis „Valios laisvė“ keičia daugelio žmonių mąstymą.
Perskaitę šį straipsnį dauguma jų ateina į kabalą, nes įsitikina, kad jų turima laisvė visai nėra laisvė.
Visi esame gamtos elementai, aklai vykdantys tai, ką mums nurodo gamta. Todėl absoliučios nelaisvės, paklusnumo gamtos dėsniams suvokimas verčia mus ieškoti tikrosios, o ne įsivaizduojamos laisvės.
Tarkime, dabar turiu pinigu, laiko, galimybių. Renkuosi: arba kur nors skristi ar plaukti, arba leisti laiką su kuo nors, arba tiesiog eiti nusnausti. Tai nėra laisvė. Juk jeigu iš anksto žinome aplinkybes ir save, tada jau nuo pat pradžių galime būti tikri, ką pasirinksime, kam teiksime pirmenybę.
Tad jeigu žmogus visa tai aiškiai įsisąmonina, supranta, jog neturi jokio pranašumo gyvūnų atžvilgiu, kurie veikia pagal savo instinktus, mat jis lygiai toks pat.
Ir kaip nuo gyvūnų paslėpta, kad jie nėra laisvi, taip ir nuo žmonių – tik kitokiame lygmenyje. Kitaip tariant, žmogus dar labiau supainiotas, nesuvokia, esąs visiškoje nelaisvėje visų savo veiksmų, minčių, norų bei sprendimų atžvilgiu.
Žmonės ateina į kabalą, kad suprastų, ką, kokią žmogaus būseną iš tikrųjų galima vadinti laisve. Ir tada jau viskas yra jų rankose.
Bet tam reikia pakilti aukščiau savo egoizmo, ne aklai jį sekti, o stengtis iš tikrųjų būti aukščiau jo. Tai nėra lengva. Tačiau yra už ką kovoti – už laisvę.
#255979

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš laisvas?

Laisvė ar iliuzija?

Suprasti Kūrėjo sumanymą

Komentarų nėra

Suprasti Kūrėjo sumanymą

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Einantis kabalos keliu žmogus dažnai susiduria su Kūrėjo jam kaišomais į ratus pagaliais. Kaip jam tinkamai elgtis, kad materialiame pasaulyje darytų tai, ką reikia, ir nenutoltų nuo dvasinio kelio?
Atsakymas. Pirmiausia reikia suprasti Kūrėjo sumanymą – atvesti žmogų į absoliučiai laisvą būseną. Tad joks spaudimas iš Kūrėjo pusės nėra nukreiptas prieš žmogų, jis tik žmogaus labui. Jei žmogus tai teisingai suvokia, tai jau randa su Kūrėju reikiamą kontaktą.
O toliau reikia tiesiog realizuoti šią praktiką. Ir jūs pamažu suprasite, kad ji paverčia jus laisvais žmonėmis, pakelia jus virš jūsų egoizmo. Ji kelia jus į davimo savybę, o šios savybės pasiekimas daro jus laisvus.
Mums atrodo, kad davimo, meilės savybė, davimas artimui, meilė artimui kažkaip pavergia, apriboja mus, verčia galvoti apie kitus, dirbti kitiems. Ne! Iš tikrųjų nėra taip. Juk taip imame gauti aukštesniąją energiją, jėgą, pojūčius, išeiname iš mūsų pasaulio. Ir todėl tai jaučiama kaip laisvė.
#256455

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl davio savybę galima įgyti tik grupėje?

Pakeliui į laisvę

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Komentarų nėra

Kam savo gyvenime galime daryti įtaką?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманGalbūt veikiame ten, kur viskas iš anksto užprogramuota, ir mūsų dalyvavimas turi būti gerokai pasyvesnis, bet manome, kad įvykių eiga priklauso nuo mūsų? (Baal Sulamas, „Valios laisvė“)
Kišame į gamtą savo purvinas rankas ir imame joje kapstytis. Nuo to jai darosi vis blogiau, gyvenimo erdvė vis siaurėja, o mes – gamtos karūna, tampame jos duobkasiais.
Ar apskritai įmanoma perkeisti savo gyvenimą ir nustoti manyti, kad kažkas priklauso nuo mūsų, leisti jam tekėti savo vaga, o patiems veikti tik sferose, kurios mums pavaldžios?
Ar galime perkeisti savo gyvenimą? Tai labai rimtas klausimas. Bet ar iš tiesų mes ką nors lemiame? O gal sprendimus mums įdiegia kažkas iš aukščiau? Ir panašu, kad tai ne geroji jėga, nes mūsų žemiškasis egzistavimas sukelia blogų pasekmių.
Tarkime, kad mes – blogis, bjaurojantis planetą. Ką daryti, kad liautumės, neliestume jos?! Reikia nuspręsti. Bet to padaryti negalime, nepavyksta! Gyvename šioje žemėje, išnaudojame ją, siurbiame iš jos visus syvus, kad, tinkamai nepanaudoję, vėliau išspjautume.
Negalime leisti gamtai egzistuoti, kaip jai patinka, o patys veikti tik sau pavaldžiose sferose. Jeigu jos mums pavaldžios, tai būtinai subjaurosime.
Vaikai elgiasi neprotingai, nes jų prigimtinis vystymasis vyksta nesąmoningai arba instinktyviai. Iš tikrųjų vaikai taip ir elgiasi. Dėl to jų niekuo kaltinti negalime. Mažas vaikas – kaip gyvūnas.
Suaugęs žmogus nusistato tikslą, o troškimas jį pasiekti suteikia energijos judėti tikslo link. Taigi, suaugusiems žmonėms viskas vyksta kitaip.
Akivaizdu, kad apsirinkame nustatydami savo galimybių siekti tikslo ribas. Mes tarsi apgaudinėjame save, manydami, kad gebame daugiau nei iš tikrųjų.
Taigi, trokštame pasiekti kažką neįtikėtino arba pakeisti tai, kas mums nepavaldu. Todėl mūsų gyvenime svarbiausia suprasti, ką turime keisti, ir suvokti, ko negalime pakeisti. Tarp šių dviejų parametrų – negalėjimo ką nors pakeisti ir galėjimo tai padaryti – mūsų kelias, kuriuo galime teisingai judėti.
Realizuodami save galėjime ir negalėjime ką nors pakeisti, visą laiką judėsime teisingai, bet šis takelis bus labai siauras.
Vienoje senovinėje maldoje sakoma: „Dieve! Suteik man jėgų pakeisti savo gyvenime tai, ką galiu pakeisti, drąsos priimti tai, ko pakeisti negaliu, ir išminties atskirti vieną nuo kito“.
Gamta nesuteikia informacijos apie tai, kada iš tikrųjų turime laisvę veikti, o kada yra tik laisvės iliuzija. Turime suprasti, ką galime pakeisti, ko ne ir kaip aiškiai atskirti vieną nuo kito, kad nesusipainiotume, nekovotume dėl neįmanomų pakeisti dalykų ir pasiliktume tik sau pavaldžius.
Gamta leidžia mums klysti – tiek atskiram žmogui, tiek visai žmonijai. Gamtos tikslas – sukelti nusivylimą savo gebėjimu ką nors pakeisti gyvenime, savyje, kad visi pasijustume sutrikę ir nežinantys, kaip gyventi toliau.
Tuomet sustotume ir nustatytume, kam gi galime daryti įtaką. Veikdami taip, kaip iki šiol, turime laiku sustoti, pajusti nusivylimą savo veiksmais ir suprasti, kad judame visai ne ten, ne taip ir ne su tomis jėgomis.
Sustoję turime atidžiai patikrinti savo kelią. Tuomet galėsime nustatyti, kam gi iš tikrųjų galime daryti įtaką.
#249851

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ar iliuzija?

Apie valios laisvę

Suprasti Gamtos reikalavimus

Komentarų nėra

Būti integralia visuomenės dalimi

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nejau būti integralia visuomenės dalimi reiškia būti jos vergu? Daryti tai, ko ji nori ir ką vertina. Kodėl tai blogai? Tai juk natūralu.
Atsakymas. Nesakome, kad tai blogai. Sakome, kad taip yra! Čia nėra nieko blogo.
Būti visuomenės vergu, Kūrėju vergu ne tik, kad nėra blogai, priešingai, tai nuostabu! Mat aš ne šiaip iš dviejų blogybių pasirenku mažesniąją, bet manau, kad nėra nieko aukščiau šito, ir būtent čia slypi absoliuti laisvė.
#256433

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas vergas

Apie valios laisvę

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Komentarų nėra

Netikint Kūrėju

Ketinimas, malda, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl blogai gyventi netikint Kūrėju?
Atsakymas. Kabala nekalba apie tai, kad tai blogai. Ji neverčia žmonių tikėti Kūrėju, Jam melstis.
Tik jeigu žmogus jaučia būtinybę, jis mato, kad nėra nieko kito, tik atskleisti Kūrėją sau, prilipti prie Jo, tuomet jis veikia.
Tam egzistuoja absoliuti valios laisvė. Sakoma, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos. Jokios! Kai į grupę ateina žmogus, nori – pasilieka, nenori – išeina, tačiau jis niekaip niekuo neįpareigotas.
#258043

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Ateizmas, religija ir kabala

Tikėjimas kabaloje

Komentarų nėra

Pakeliui į laisvę

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką turi jausti žmogus, kai yra teisingame kelyje?
Atsakymas. Jis jaučia, kad eina teisinga kryptimi, kad visi jo veiksmai, nors ir yra tiksliai ribojami dvasinio dėsnio, – tai absoliutus davimas, absoliuti sąveika, absoliutus ryšys tarp visų gamtos elementų.
Nors jį ir įpareigoja, jis jaučia absoliučią laisvę.
Klausimas. Kodėl jį meta į skirtingas būsenas, ir jis jaučia kritimus ir kilimus?
Atsakymas. Būtent tam, kad pajaustų, jog kaskart kyla į tą laisvę.
#256452

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ilgai gausiu išbandymus?

Pirmas žingsnis laisvės link

Kelias į nubrėžtą tikslą

Komentarų nėra

Laisvė – Kūrėjo būsena

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Galbūt laisvė – tai tik Kūrėjo būsena?
Atsakymas. Taip, absoliuti būsena – tai Kūrėjo būsena, nes tai davimo savybė ir ji neturi jokių apribojimų.
Tačiau galime sakyti: „Kūrėjas nori duoti? Vadinasi, Jis turi norų? Jei noras realizuojamas, tai Jis jaučiasi laisvas. O jei ne – jaučiasi nelaisvas.“ Kitaip tariant, Kūrėjas priklauso nuo to, kaip galime realizuoti Jo davimo savybę.
#256539

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į laisvę

Egoizmo vergovėje

Kelias į aukštesniąją pakopą

Komentarų nėra

Kokia mokytojo ir mokinio laisvė?

Mokytojas ir mokinys, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mokytojas turi laisvę mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Ne. Jokios.
Klausimas. Kuo apribotas mokytojas mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Viskuo! Mokytojas turi atvesti mokinį, kad šis realizuotų savo dvasinį kelią. Ir čia negali būti jokių sprendimų. Tas dvasinis pagrindas, kuris yra mokinyje, turi būti realizuotas, ir mokytojas turi tai atlikti.
Tai yra jo aukštesnioji misija, savo panašumo į Kūrėją realizavimas. Tuo jis yra Kūrėjo bendrininkas. Būtent čia ir yra jo laisvė.
Klausimas. Ar tai palieka kokią nors laisvę mokiniui?
Atsakymas. Žinoma. Jo darbas – suteikti mokiniui visišką laisvę ir nukreipti jį taip, kad jis ją tinkamai realizuotų.
#256542

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi viena idėja

Mokytojo ryšys su mokiniu

Mokytojas ir mokinys

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai