Pateikti įrašai su laisvė žyme.


Netikint Kūrėju

Ketinimas, malda, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl blogai gyventi netikint Kūrėju?
Atsakymas. Kabala nekalba apie tai, kad tai blogai. Ji neverčia žmonių tikėti Kūrėju, Jam melstis.
Tik jeigu žmogus jaučia būtinybę, jis mato, kad nėra nieko kito, tik atskleisti Kūrėją sau, prilipti prie Jo, tuomet jis veikia.
Tam egzistuoja absoliuti valios laisvė. Sakoma, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos. Jokios! Kai į grupę ateina žmogus, nori – pasilieka, nenori – išeina, tačiau jis niekaip niekuo neįpareigotas.
#258043

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Ateizmas, religija ir kabala

Tikėjimas kabaloje

Komentarų nėra

Pakeliui į laisvę

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką turi jausti žmogus, kai yra teisingame kelyje?
Atsakymas. Jis jaučia, kad eina teisinga kryptimi, kad visi jo veiksmai, nors ir yra tiksliai ribojami dvasinio dėsnio, – tai absoliutus davimas, absoliuti sąveika, absoliutus ryšys tarp visų gamtos elementų.
Nors jį ir įpareigoja, jis jaučia absoliučią laisvę.
Klausimas. Kodėl jį meta į skirtingas būsenas, ir jis jaučia kritimus ir kilimus?
Atsakymas. Būtent tam, kad pajaustų, jog kaskart kyla į tą laisvę.
#256452

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ilgai gausiu išbandymus?

Pirmas žingsnis laisvės link

Kelias į nubrėžtą tikslą

Komentarų nėra

Laisvė – Kūrėjo būsena

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Galbūt laisvė – tai tik Kūrėjo būsena?
Atsakymas. Taip, absoliuti būsena – tai Kūrėjo būsena, nes tai davimo savybė ir ji neturi jokių apribojimų.
Tačiau galime sakyti: „Kūrėjas nori duoti? Vadinasi, Jis turi norų? Jei noras realizuojamas, tai Jis jaučiasi laisvas. O jei ne – jaučiasi nelaisvas.“ Kitaip tariant, Kūrėjas priklauso nuo to, kaip galime realizuoti Jo davimo savybę.
#256539

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į laisvę

Egoizmo vergovėje

Kelias į aukštesniąją pakopą

Komentarų nėra

Kokia mokytojo ir mokinio laisvė?

Mokytojas ir mokinys, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mokytojas turi laisvę mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Ne. Jokios.
Klausimas. Kuo apribotas mokytojas mokinio atžvilgiu?
Atsakymas. Viskuo! Mokytojas turi atvesti mokinį, kad šis realizuotų savo dvasinį kelią. Ir čia negali būti jokių sprendimų. Tas dvasinis pagrindas, kuris yra mokinyje, turi būti realizuotas, ir mokytojas turi tai atlikti.
Tai yra jo aukštesnioji misija, savo panašumo į Kūrėją realizavimas. Tuo jis yra Kūrėjo bendrininkas. Būtent čia ir yra jo laisvė.
Klausimas. Ar tai palieka kokią nors laisvę mokiniui?
Atsakymas. Žinoma. Jo darbas – suteikti mokiniui visišką laisvę ir nukreipti jį taip, kad jis ją tinkamai realizuotų.
#256542

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi viena idėja

Mokytojo ryšys su mokiniu

Mokytojas ir mokinys

Komentarų nėra

Egoizmo vergovėje

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei viskas nulemta iš anksto, netgi tai, kad ką nors pasirinkę daugiau ar mažiau kentėsime, tai kam reikalinga kabala?
Atsakymas. Kabalos reikia, kad pakiltume aukščiau savo egoizmo į tą būseną, kur niekam nepaklusime.
Egoizmas pavergia mus, ir todėl mūsų studijuojamas mokslas vadinamas „kabalos mokslu“ – mokslu apie tai, kad esame savo egoizmo vergovėje, o pakilę virš jo jausime laisvę.
#256536

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebūti norų vergu

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Komentarų nėra

Menama laisvė

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai suprantu, kad mūsų pasaulyje laisviausi – vaikai, kol juos imame auklėti? Jiems nesvarbu, kuo apsirengti, kaip valgyti. Ar teisingai suprantu, kad mums reikia iš jų imti pavyzdį ir studijuoti aukščiausią mokslą – kabalą: mylėti vieni kitus, šokti ir dainuoti, džiaugtis it vaikai?
Atsakymas. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo savo norų ir ketinimų. O laisvė, kurią jie jaučia, – tai menama laisvė. Iš tikrųjų jie nežino, kad yra nelaisvi, kad aklai paklūsta savo norams ir instinktams.
Vos tik imi juos riboti ar sakai, kad jie turi riboti save, jie iškart ima stipriai priešintis, verkia. Tad vaikai – ne pavyzdys.
#256533

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Valios laisvė – tai laisvė nuo savo egoizmo. Vadinasi, būti Kūrėjo vergu – tai tikroji laisvė?
Atsakymas. Problema ta, kad Kūrėją siejame su kuo nors egzistuojančiu, kuo nors konkrečiu. Mes manome, kad tai tam tikra asmenybė, kad jei ne aš ką nors darau, vadinasi Jis. Ir tai nėra teisinga, nes Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė.
O būti davimo ir meilės savybės vergu – reiškia būti visiškai laisvam. Deja, mūsų pasaulyje nėra tokių žodžių, kurie mūsų su kuo nors nesusietų.
#256375

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjo vergas”

Kelias į aukštesniąją pakopą

Laisvas vergas

Komentarų nėra

Pirmasis žingsnis laisvės link

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Atskleisti, kad nesu laisvas – tai jau pirmas žingsnis laisvės link?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogui kyla klausimas, kodėl nesu laisvas?
Atsakymas. Žinoma, ir tuomet prasideda paieškos.
Žmogus ateina į kabalą, nes jaučiasi pavergtas savo prigimties. Galbūt jis to nesupranta, tačiau iš principo tokia yra jo būsena.
#256198

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į nubrėžtą tikslą

Tikroji laisvė – greičiau tapti žmogumi

Laisvė – siekiant Kūrėjo lygmens

Komentarų nėra

Šviesos gavimo suvokimas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Komentarų nėra

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

gyvenimo prasmė, Valios laisvė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisas mūsų pasaulis – tai negyvoji, augalinė, gyvūninė ir ypač žmogiška prigimtis – vienas gryniausias egoizmas.
Kiekvienas gamtos elementas ir visų jų vienijimasis į gyvus ar negyvus, augalinius, gyvūninius organizmus veikia vienu principu: kaip galima daugiau įsisavinti tai, kas man naudinga, ir pašalinti tai, kas man netinka, neteisinga, negera. Tai grynas egoizmas, sveika gamtos programa, kuri mus valdo.
Kiek mes galime tai valdyti? Praktiškai negalime. Mes esame marionetės. Kiekviename iš mūsų yra egoistinė programa, pagal kurią mes veikiame.
Mums atrodo, kad mes veikiame savarankiškai, o iš tiesų mus valdo gamtos jėga. Ji mus sukioja kairėn ir dešinėn, kur nori ir kaip nori, – mes vykdome jos programą, net neįsivaizduodami, kad esame jos valioje. Mes egzistuojame egoistinėje prigimtyje, kaip visiškai valdomi elementai.
Kai žmogui kyla klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“, tai gamtoje tarsi kyla kažkoks prieštaravimas, klaida. Kaip gali būti, kad visiškai valdomas žmogus staiga klausia: „Kas aš? Dėl ko gyvenu, kodėl?“
Pati gamta iškelia mums tokį klausimą, duoda mums kažkokią valios laisvę, kad klausinėtume apie save, savo likimą: „Kam? Kaip?“.
Tai nelengva. Tokie klausimai kyla ne visiems. Tačiau mūsų egoistinio vystymosi procese vis daugiau žmonių pradeda apie tai klausinėti.
Iš principo, tai vienintelis klausimas, kurį gamta iškelia mums, kad mes susidomėtume savo veiksmų, vystymosi, gyvenimo programa: „Kam? Kodėl? Ką mes veikiame? Ar mes veikiame instinktyviai, ar kažkokiu būdu galime keisti savo elgseną arba vertinti ją kritiškai, iš kur atsiranda šios mintys?“
Nuo to momento žmogus tampa žmogumi. Ir tada stengiasi suvokti, kad jis valdomas, kad jis nenori to, ką jam skyrė jo prigimtis, kad tai kenksminga, bloga, reikia su tuo kažką daryti ir t. t. Žmogaus dvasinis vystymasis prasideda nuo klausimo: „Dėl ko man gyventi? Kodėl aš gyvenu?“
Atrodo, kad tai depresyvus klausimas, o iš tiesų jis labai reikalingas, nes būtent iš tokios būsenos žmogus pradeda tyrinėti: „Kas mane valdo? Kodėl? Kam? Sutinku aš su tuo ar ne? Aš noriu atskleisti mano valdymo šaltinį. Aš su juo nesutinku, aš noriu veikti ir gyventi kitaip. Aš noriu pakilti virš valdymo šaltinio, aukščiau šios jėgos. Aš nesutinku, kad mane išnaudoja.“
Kai žmogus pradeda save tyrinėti, jis atranda teisingų knygų. Paprastai jos būna susijusios su kabalos mokslu. Kartais, pradžioje, pasitaiko knygų apie psichologiją. Tačiau, jei gilinasi toliau, jis atranda kabalą.
Ir tada jam darosi aišku, kad jį valdo aukštesnė jėga – Gamta arba Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats. Jis stengiasi išsiaiškinti, kur jį veda, dėl ko jis egzistuoja, kaip jį valdo.
Jis pradeda suprasti, kad jį valdo dvi jėgos: teigiama ir neigiama, o jis pats yra neutralus. Net jam būdingas egoizmas, noras mėgautis – tai irgi ne jo, – jis nuleistas iš viršaus.
Taigi, jis yra absoliučiai neutralus kūnas, kurį iš vienos pusės veikia egoistinė jėga, o iš kitos – galimai altruistinė jėga.
Žmogus pradeda save tyrinėti.
Neigiamą, egoistinę, jėgą, kuri visuose gamtos objektuose, taip pat ir žmoguje viską sugeria, gauna, naudoja, mes vadiname moteriška jėga. O teigiamą, duodančią, užpildančią jėgą vadiname vyriška, Kūrėju. Gamta mus dalija į dvi dalis.
Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų pasaulio vyrais ir moterimis. Čia mes vienodai egoistiški. Mus veikia praktiškai tik viena neigiama jėga, o teigiama reikalinga tik tam, kad išvystyti dar didesnę mūsų neigiamą jėgą.
Klausimas. Klausimas apie gyvenimo prasmę – tai moteriškas klausimas?
Atsakymas. Ne. Kai tuštuma žmoguje pasiekia tam tikrą būseną, ir jis supranta, kad jo gyvenimas bereikšmis, jis teatlieka mechaninius veiksmus, tada jis pradeda klausinėti: „Kam ir kodėl?“ Ir nors veiksmus sukelia neigiama jėga, jie jau priklauso teigiamai.
Žmoguje pradeda kalbėti Kūrėjo dalelė, davimo savybė. Jam jau kyla prieštaravimas tarp dviejų jėgų.

Tęsime.
#247105

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai