Klausimas: Kokia yra priežastis, dėl kurios žmonės prarado ryšį vieni su kitais, bijo kurti šeimas, neranda partnerio?
Atsakymas: Egoizmas. Nėra jokios kitos jėgos, kuri neutralizuotų visus mūsų tariamai gerus ketinimus ir impulsus. Tik mūsų ego verčia mus norėti daugiau nei kiti, nepaisant kitų, prieš kitus. Mes nieko negalime padaryti. Kovoti su juo beprasmiška.
Norint subalansuoti ego, reikia žinoti, kaip gauti aukštesniąją jėgą. Tai yra aukščiau egoizmo kylanti metodika, leidžianti egoizmą panaudoti savo ir kitų labui, kad pasiektume Kūrėjo lygmenį.
Visa mūsų evoliucija yra egoizmo augimas mumyse. Tūkstančius metų kiekvieną dieną žmonijos egoizmas vis didėja.
Kabalos mokslas aiškina, kaip mes galime jį teisingai panaudoti. Čia mums padeda vidinė, galingiausia aukštesnioji jėga, kuri viską kontroliuoja ir moko, kaip pamatyti, kaip vertinti, kaip su viskuo susisieti, kaip tinkamai naudoti egoistinę jėgą. Taip elgdamiesi mes iš esmės keičiame savo likimą.
Klausimas: Evoliucijoje mūsų egoizmas iš tikrųjų auga?
Atsakymas: Žinoma! Būtent egoizmo augimas lemia evoliuciją.
Klausimas: Kur tai mus nuves?
Atsakymas: Arba iki žūties, arba į teisingą egoizmo pritaikymą.
Klausimas: Kaip įsitikinti, kad tai mūsų neveda į mirtį?
Atsakymas: Viskas jau numatyta gamtos programoje. Taigi, mes vis tiek nemirsime ir niekur nedingsime. Paskutinę minutę mūsų egoizmas virs priešinga savybe. Jis pamatys, pajus – bet tai paskutinėje pakopoje – kad jei jis nepadarys tokio žingsnio, jis pats žus. Tai egoistiškai paskatins jį veikti priešingai, prieštarauti sau.
#267652

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Kuo neutralizuoti egoizmą

Ne evoliucija, o degradacija

Klausimas: Galbūt visos sielos yra vienas organizmas. Bet kaip galima pasakyti apie visą žmoniją, kad tai yra vienas organizmas? Kas yra šis organizmas? Kaip jis sujungtas?
Atsakymas: Mes nekalbame apie fizinius kūnus. Kalbame apie vidinę kūrinio esmę, apie tai, kur link jis juda, kokį tikslą turi, kokie motyvai jame veikia, o jie egzistuoja visuose lygmenyse.
Negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogiškasis gamtos lygmenys turi savo vidinę jėgą, vektorių. Viskas priklauso nuo to, į ką šis vektorius yra nukreiptas, net jei mes nesuprantame, kad jį turi ir mažiausia smiltelė, ir didžiausia, atokiausia Visatos dalis.
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys yra pavaldžios žmogaus lygmeniui. Jei tinkamai sąveikautume tarpusavyje, staiga pastebėtume, kaip keičiasi visa gamta, visas kosmosas, objektai tampa draugiškesni vienas kitam. Pamatytume, kad ten nėra jokių sprogimų, kurie vyksta šiaip sau, nėra padalijimo ir atsitolinimo. Mes pamatytume visko, kas vyksta mumyse, viduje, išorėje, kosmose, juodosiose skylėse, prasmę.
Visa gamta yra ne tik materija, bet ir mintis. Ir ši mintis skirtinguose lygmenyse siekia tobulumo ir įsikūnijimo. Būtent tai kabala vadina kūrinijos užmanymu. Turime stengtis, kad šis kūrinijos užmanymas būtų įgyvendintas, kad jis pasiektų savo vienintelę galutinę esmę, tipą, įsikūnytų.
#265611

2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingas už kitus

Viename energetiniame lauke

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Klausimas. Kai kalbame apie Aukštesniąją jėgą, naudojame tik vieną žodį „Kūrėjas“, t. y. kuriantis. O ar galima suvokti visų Jo vardų esmę?
Atsakymas. Aš dabar jums nesiūlyčiau tuo užsiimti, nes Kūrėjo vardai susiję su žmogaus atskleidimo lygmenimis. Juk siela, kildama dvasinio pasaulio pakopomis, kiekvienoje iš jų gauna įvairius savo vardus, apibrėžimus, kodus.
Pavyzdžiui, tarnaujantiems kariuomenėje suteikiami įvairūs rangai: vyresnysis seržantas, vyresnysis leitenantas, majoras, papulkininkis, pulkininkas ir t. t., ir kiekvienas iš jų nurodo žmogaus kilimą. Taip ir čia, žmogus vadina Kūrėją įvairiais vardais pagal savo suvokimo lygmenis.
Atskleisdamas Kūrėją ir suteikdamas Jam įvairius epitetus: „Geras ir kuriantis gėrį“, „Žiaurus“, „Užsispyręs“, „Padedantis“, tu nurodai savybes, kurias atskleidi.
O Jame visos tos savybės turi vieną paprastą formą – siekį pakelti, pradžiuginti savo kūrinius. Tačiau tu jas atskleidi paeiliui ir todėl vadini įvairiais vardais. Taigi, tai ne paties Kūrėjo, o Jo pajutimo žmoguje vardai. Kaip vaikas sako, kad mama bloga, nes šiandien jį barė už kažkokį poelgį. Ar ji iš tiesų bloga?
Todėl mes negalime šių žodžių, epitetų, pavadinimų priskirti tiesiogiai Kūrėjui, o tik tam, ką žmogus jaučia, dar nebūdamas visiškai ištaisytas. O kai iki galo atskleisime Kūrėją, tada jis mums bus tik Geras, kuriantis Gėrį.
#246978

Iš 2019 m. sausio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kodėl Kūrėjas turi daug vardų?

Kaip atskleisti Kūrėją

Klausimas. Dėl jūsų paaiškinimų, kai tarsi dantimis užsikabiname į jūsų žodžius, atsiskleidžia toks jausminis suvokimas it 3D. Tai kaip šokas protingam suvokimui, panašiam į 2D.
Atsakymas. Tikrai taip. Prie to reikia ilgai priprasti. Todėl aukštesnysis pasaulis ir kabala – tai slaptasis mokslas. Čia pajaučiate machsomą – jausminį barjerą, kurio anksčiau nejautėte ir pamažu lavinate savyje naują suvokimo organą. Jis kuriamas remiantis davimu, t. y. kai išeinu į dešimtuką ir iš dešimtuko į Kūrėją.
Klausimas. Kaip suderinti šiuos du suvokimus? Juk po šito protingas suvokimas jausis kaip žala?
Atsakymas. Ne! Tiesiog tai jaučiasi kitame lygmenyje. Pavyzdžiui, kaip kreipiesi į kūdikį ir į suaugusį žmogų? Skirtinguose lygmenyse!
#245238

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar žmogaus ketinimas padaryti kitam žalą veikia negyvąją ir augalinę gamtą? Kabalos mokslas sako, kad gamta į tai reaguoja visa griaunančiais uraganais ir kitomis stichinėmis nelaimėmis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Visa gamta yra neatskiriama ir tarpusavyje susijusi, todėl mūsų poveikis bet kuriai jos daliai turi įtakos visoms likusioms dalims. Kuo aukštesnis gamtos lygmuo, kurį mes veikiame, tarkim žmonių, tuo labiau tai atsiliepia visuose ankstesniuose lygiuose: gyvūniniame, augaliniame ir negyvajame.
Ir atvirkščiai, jei mes veikiame tik negyvąjį sluoksnį, tada mažesniu mastu tai paliečia augalinę gamtą, dar mažiau gyvūninę ir dar mažiau – žmogų.
Pasirodo, mano blogas požiūris į kitą žmogų persmelkia visą piramidę. Čia ir atsiskleidžia ekologinė ir kitos problemos: mes patys sukeliame uraganus, stichines nelaimes ir kitas bėdas.
Anksčiau negalėjome savo ketinimais kažko keisti, bet nuo praeito amžiaus pradžios viskas pasikeitė. Pažvelkite, ką padarėme per XX a.! Ir viskas todėl, kaip sako kabalistai, kad žmonija pasiekė visiškai naują būvį.
Jei XX a. pradžioje pasaulyje buvo 2 mlrd. gyventojų, ir tai yra maždaug tiek, kiek planeta gali išlaikyti, tai šiandien yra 8 mlrd. žmonių. Tai rodo, kad per pastaruosius 100 metų mes rimtai išvedėme mūsų sistemą iš pusiausvyros.
Klausimas. Tai reiškia, kad 2 mlrd. žmonių negali atlaikyti dabartinio egoizmo lygmens ir todėl turi būti 8 mlrd.?
Atsakymas. Jei mes vystytumės tinkamai, tai mums nereikėtų 8 milijardų žmonių.
#230746

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų kalba

Kaip negali pasaulyje egzistuoti kūnas, neturintis tam tikrų žinių apie materialios gamtos dėsnius; kaip žinios šios yra mirtini narkotikai, ir tai degina ir daro žalą; kaip be žinių ir be to, kas yra draugo širdyje, negali jis egzistuoti materialiame pasaulyje, lygiai taip pat žmogaus siela negali egzistuoti ateities pasaulyje be įgytų žinių apie Aukštesniųjų dvasinių pasaulių sistemos prigimtį, jų pasikeitimus, susijungimų ir rezultato. (Baal Sulamas, „Iš savęs pamatysiu Kūrėją“).
Mes viską suvokiame tik savyje. Mes kuriame savyje pasaulio paveikslą, kuris susideda iš mūsų vidinių savybių: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmenų.
Kadangi noras yra padalintas į keturis lygius, tai kiekviename iš jų suvokiame savo tam tikras apimtis, savybes, įspūdžius iš to, kas yra mumyse. Todėl visa, kas egzistuoja, dalijasi mūsų vaizduotėje į keturias grupes: negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmogų. Mes kuriame jas savyje ir mums rodosi, kad tai yra ne mumyse, išorėje.
Be šių gamtos lygių, yra dar jos šaknis, šaltinis, – jis vadinamas Kūrėju. Sutinkamai su tuo, kiek aš suvokiu, patiriu visas kitas dalis, aš palaipsniui artėju prie šio šakninio pagrindo – Kūrėjo – ir pradedu suvokti Jį, kaip kuriantį ir palaikantį visas keturias gamtos pakopas. Todėl yra pasakyta, kad „iš savęs aš suvoksiu Kūrėją“.
Tai laipsniškas vystymosi perėjimas nuo negyvosios gamtos į augalinę, paskui į gyvūninę ir žmogaus. O dabar nuo žmogaus mes jau vystomės Kūrėjo link.
Iš pradžių Kūrėjo nėra – nei mano pojūčiuose, nei mano supratime. Tik po to, kai aš pakankamai išsivystysiu, aš atskleisiu savyje Kūrėją. Nėra žmogaus – nėra Kūrėjo.
#228537

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pažinti Kūrėją?

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Visas pasaulis – manyje