Klausimas: Prieš keletą šimtmečių moterys neturėjo jokių teisių. Šiandien turi tam tikrų teisių. Manote, kad tai teisinga?
Atsakymas: Suteikti visiems galimybę realizuoti save visuomenės labui – tai valstybės pareiga. Taip mano kabala.
Gamta sukūrė mus skirtingus. Kiekvienas turi savo funkcijas, savo gebėjimus. Su tuo niekuo nepadarysi. Lygybė – tai ne sulyginimas, o vienas kito papildymas. Būtent papildant pasiekiama visuomenės harmonija.
Klausimas: Kitaip tariant, lygybė nereiškia gauti vienodą atlyginimą ir dėvėti vienodus rūbus ir pan.?
Atsakymas: Ne. Turime maksimaliai realizuoti kiekvieno potencialą, kurį žmogus gali duoti visuomenei. Neturi reikšmės, tai virėja ar valstybės galva. Jei kiekvienas iš jų atlieka tai, ką gali, ir duoda visuomenės labui, tai jie lygūs. Žvelgiant iš kabalos pozicijų, jiems priklauso vienodai.

#278041

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra lygybė?

Skirtingų lygybė

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Siekti lygybės būdinga visai gamtai: negyvajai gamtai, augalijai, gyvūnijai ir žmonėms. Visi jie siekia lygybės, taip veikia bendra jėga, norinti atvesti mus į absoliučią vienybę.
Mes egzistuojame to lauko viduje, tačiau tam mums reikia jausti gamtą, visą norą mėgautis ir mūsų ryšių tinklą drauge su Kūrėju, kuris įsivelka į jį ir ten atsiskleidžia.
Todėl lygybės neįmanoma nustatyti iš aukščiau. Lygybė – tai jau taisymosi rezultatas. Kai turime visus duomenis, gautus jaučiant bendrą ryšį ir tarp mūsų veikiančias jėgas. Bet tai greitai nutiks.
Baal Sulamas aprašo gamtos dėsnius ištaisytoje visuomenėje, kai gamtos jėgos įsivelka į šio pasaulio materiją. Iš viršaus ateina Šviesa ir įsivelka į visus norus, netgi pačius materialiausius. Kol kas tai gali pasirodyti nerealu, tačiau kabalistai aiškiai mato šią būsimą būseną ir todėl nesibaimina apie ją pasakoti mums.
Baal Sulamas rašo, kad negalima atlikti jokių materialių veiksmų, kol nesugebame jų atlikti vidine, dvasine forma, noro viduje. Jeigu gali išpildyti tai savo nore, gali veikti ir rankomis, bet neatvirkščiai. Kitaip, imsime kurti komunizmą kaip Sovietų Sąjungoje ar kibucus.
Pirmiausia būtina ugdyti žmogų mylėti artimą kaip save. Pagal pakopas, kurias pasiekiame santykiuose tarp žmonių, galima kurti visuomenę, kuri tai palaiko. Bet viskas statoma iš vidaus į išorę.

#274576

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Dvasinės savianalizės principas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Kabalistinės grupės principas – lygybė
Klausimas. Yra tam tikri principai, kurių laikantis galima susivienyti grupėje. Vienas jų – lygybė. Kas yra lygybė tarp draugų? Kuo esame lygūs?
Atsakymas. Tuo, kad kiekvienas padeda kitam iš visų jėgų, kiek tik gali. Kaip šeimoje: mažiausias iš tikrųjų yra pats didžiausias, pats svarbiausias šeimoje.
Kitaip tariant, grupėje visuomet siekiame tarpusavyje papildyti kitas kitą, jausti ne ką nors vieną, o tik bendrumą, tik dešimtuką.
Klausimas. Vadinasi, kiekvienas deda maksimalias pastangas, tačiau tos pastangos skirtingos, ir todėl lygios?
Atsakymas. Žinoma. Ir tuomet laikoma, kad esame ne skirtingi, o lygūs.
Bus tęsinys…
#258068

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas V d.

Kabalistinės grupės tikslas VI d.

Kabalistinės grupės tikslas VII d.

Klausimas. Žmogui, jaučiančiam natūralią baimę netekti savo individualumo, netinka mokytis kabalos?
Atsakymas. Priešingai, jis tinkamas kabalai – jis turi, ko netekti. Tačiau jis dirba ties savo individualumu tik įsijungdamas į grupę.
Klausimas. Kas yra žmogaus „aš“?
Atsakymas. Žmogaus „aš“ – kiek jis įsijungė į grupę, visiškas savęs anuliavimas kiekvieną akimirką. Būtent ten atsiskleidžia jo tikroji individualybė.
Klausimas. Ką reiškia lygybė grupėje?
Atsakymas. Kol ji mumyse nebus realizuota, tol nesuprasime. Reikia to siekti, o aukštesnioji Šviesa/Kūrėjas pabaigs už mus.
#234998

Iš 2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Altruistas vilko kailyje

Kaip pakilti virš egoizmo

Visi norintys gali atskleisti dvasinį pasaulį. Čia žmonės niekuo nesiskiria. Kiekvienam, priklausomai nuo jam duoto noro, sukuriamos šio noro realizavimui trukdančios ar padedančios sąlygos.
Šia prasme visi sąlygiškai lygūs. Jei kam nors reikia daugiau proto, tai kaip atsvara apsunkinama širdis. O kieno širdis jautri, tam duodamas proto miglotumas.
Visuomet išlaikoma pusiausvyra, kad niekas neturėtų ypatingų privilegijų. Kiekvienas turi valios laisvę, ir negali būti, kad Kūrėjas supaprastins būtinas sąlygas: ekrano buvimą, priešinimosi, apribojimo jėgas, atspindėtą Šviesą, pastangų kiekį. Juk tai žmoguje kuria „kli“, sielos indą, kuriame jis gaus atskleidimą.
Klausimas tik tas, kada žmogus pabus dvasingumo atžvilgiu: ar tai nutiko prieš keletą amžių ar nutiks po dešimties metų. Tai mums nėra aišku, ir priklauso nuo sielų taisymosi eiliškumo. Vis daugiau sielų nuo lengvų prie sunkių, vienas persikūnijimas po kito, spirale, pradeda taisymosi procesą ir atkuria savo tarpusavio ryšius.
Kiekvienas gauna tiek darbo, kiek reikia pagal jo sudužimą, ir priklausomai nuo savybių, išeina, kad visi turi atlikti vienodą darbą pagal kokybę ir kiekybę.

#231512

Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. pamokos „Nuo bejėgiškumo prie šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas yra lygybė?

Pakilti iki Kūrėjo lygmens

Klausimas. Kodėl svarbu, kas pasisakytų kiekvienas seminaro dalyvis?
Atsakymas. Reikia ugdyti savo draugus, jausti juos. Kiekvienas turi mokėti kalbėti, kad geriau suprastų save, mokėtų išsireikšti.
Klausimas. O jei žmogus sako: „Praleisiu, negaliu kalbėti, nenoriu“?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje yra skirtingų žmonių: tylenių ir plepių. Tačiau grupėje turime visa tai užglaistyti.
Klausimas. Per seminarą klausomės kiekvieno draugo ir akivaizdžiai tai parodome. Kitaip tariant, kalbame iš eilės, nepertraukiame vienas kito, įdėmiai klausomės.
Atsakymas. Per seminarą mums svarbi kiekvieno nuomonė. Ir net jeigu man neįdomios kokios nors nuomonės, turiu prisiversti klausyti, kad mano egoizmas nepanaikintų man žinios nuo draugų.
Ir nors mano ego nenori nieko klausytis, bet jų nuomonės man svarbiausios, reikalingiausios, efektyviausios.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Pakilti virš egoizmo

Lygybė rate

Klausimas. Viena svarbių seminaro taisyklių – lygybė: „rate nėra svarbesnių ir mažiau svarbių dalyvių“. Kieno atžvilgiu esame lygūs?
Atsakymas. Visi lygūs vienybės atžvilgiu. Aukštesnysis ir žemesnysis negali susijungti. Jie turi būti viename lygmenyje.
Dvasinė vienybė galima tik esant panašumui: tu panašus į mane, aš – į tave. Vienąsyk aš – tau, nes esu aukščiau, o tu žemiau. Kitąsyk tu – man, nes esi aukščiau, o aš žemiau. Galiausiai esame lygūs.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra „rato centras“?

Lygybė rate

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Klausimas. Rate kiekvienas būna dviejose skirtingose fazėse: kai duoda ir kai gauna; kai kalba ir kai klauso. Kuo skiriasi kiekviena fazė? Kur esame lygūs – kai tylime?
Atsakymas. Mes ničniekur nelygūs, tik jeigu visi sieksime suartėti tarpusavyje, kad atskleistume tarp mūsų bendrą davimo ir meilės savybę, vadinamą Kūrėju.
Jeigu taip nesuartėjame, tai niekaip nebūsime lygūs. Lygybė tarp mūsų – tai pastangos suartėti su Kūrėju, kuriame mes susijungiame.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką kalbame seminare?

Kas yra lygybė?

Pasaulinės grupės dvasinė piramidė

Klausimas. Matome, kaip metai iš metų gerėja socialinės sąlygos. Dirbančiųjų gyvenimo sąlygos dabar ir prieš 100 metų visiškai nepalyginamos. Ar jos gerės ir toliau?
Atsakymas. Esmė ta, kad dabartinių sąlygų negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš šimtmetį, ypač Afrikoje. Nūnai afrikiečiai veržiasi į Europą ir reikalauja europietiško gyvenimo lygio. Tu negali prieiti prie jų ir pasakyti: „Kaip galite to reikalauti?! Jūsų tėvai gyveno palapinėse drauge su ožkomis ir nieko daugiau nežinojo.“
Viskas keičiasi, kinta ir poreikiai. Šiandien žmonės visiškai kitokie. Jie globaliai jaučia žmoniją ir reikalavimai iš kito lygmens. Tad nuraminti jų pasakymais „gyvenkite, kaip jūsų protėviai“ – neįmanoma.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinis teisingumas

Kaip tapsime lygūs, jei esame skirtingi?

Aukščiausios lygybės principas

Tyrimas: Išsivysčiusiose šalyse moterų gyvenimo trukmė, skirtingai nei vyrų, beveik neilgėja, ir to priežastis – didėjantis krūvis darbe, rūkymas ir alkoholio vartojimas, kitaip tariant – emancipacija. Pareigų pasiskirstymo namuose problema – dažna skyrybų priežastis.
Pagal „The Guardian“ paskelbtus dar vieno tyrimo rezultatus, poros, susitarusios buities darbus dalytis po lygiai, turi 50 proc. didesnę tikimybę išsiskirti nei tradicinės šeimos. Skyrybų tikimybę didina bandymai priversti vyrą tvarkyti namus ir gaminti pietus.
Tikslus pareigų namuose susitarimai paverčia šeimos gyvenimą verslo planu ir naikina romantiką. Šiuolaikinės išsilavinusios, materialiai apsirūpinusios moterys yra nepriklausomos nuo partnerio ir lengvai apsisprendžia skirtis.
Komentaras: Visų mūsų bėdų priežastis viena – mūsų egoizmas, kuris nors ir nustojo augęs, bet pakito kokybiškai. Jis tapo susijęs, susiejo mus visus drauge. Šitaip egoizmas tampa tapatus vieningajai gamtai, bet priešingas jai dėl savo noro rūpintis tik mieliausiuoju savimi.
Gamtos dėsniai yra griežti, – kai juos laužai, gauni neigiamą rezultatą. Tai vyksta ne akimirksniu, o po tam tikro laiko – netgi kitoje kartoje, nelygu kokį dėsnį pažeidei. Pirmojoje kartoje bręsta sprendimas (lygiateisiškumas šeimoje), antrojoje – jo realizavimas, trečiojoje – rezultatas. Toliau vyksta sprendimo kaip blogio įsisąmoninimas, kol pajaučiama būtinybė jį ištaisyti, o tai – neįmanoma, nes paaiškėja, kad reikia ištaisyti absoliučiai visą egoizmą!
Todėl paprasčiau būtų ne laužyti, o pažinti natūralius gyvenimo dėsnius ir jų laikytis. Žmogus nuolat vystosi, todėl būtina išmokti tas naujas gamtos sąlygas, kurių privalome laikytis, kad liktume pusiausvyroje su ja (homeostazės būsenos). Tai yra esminė bet kurios rūšies sėkmingo egzistavimo sąlyga.
Per visą mūsų istoriją nesame pažeidę ekologinės pusiausvyros. Tokia disharmonija su gamta atsirado tada, kai atsiskleidėme kaip egoistiškai susijusi sistema. Kitaip tariant, mūsų su gamta pusiausvyą pažeidėme savo egoistiniu požiūriu į žmoniją, o ne į supančią gamtą.
Mūsų laikais žmonijos pusiausvyros su gamta sąlyga yra visos žmonijos suvienijimas į vieną visumą – visiška integracija, buvimas „kaip vienoje šeimoje“. Tam reikia pakeisti kiekvieno žmogaus požiūrį į kitus.
Pradžioje – iki „Nedaryk žmonėms blogo“. O po to ir „Pamilk visus, kaip save patį.“
Tada ir vėl rasis laimingų porų, kurių laimę kurs ne lygios teisės, o tarpusavio pusiausvyra! Įvykdžius visiškos visų gamtos dalių integracijos taisyklę, pakeitus kiekvieno žmogaus prigimtį iš „gavimo“ į „davimą“ žmonėms, žmogus turės pakeisti požiūrį ir į žemesniuosius gamtos lygius – gyvūninį, augalinį, negyvąjį. Būtent tokia seka mūsų pasaulis taps „ekologiškas“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Trumpa integraliojo mokymo kurso apžvalga. Šeiminiai santykiai

Šeima – kaip visatos centras