Pateikti įrašai su malda žyme.


Prie ko gali privesti geri ketinimai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei stengiuosi daryti žmogui ką nors gero, reiškia noriu padaryti gera Kūrėjui?
Atsakymas: Ką reiškia, kad norite daryti ką nors gero kitam žmogui? Kaip sakoma, „geromis mintimis grįstas kelias pragaran“.
Komentaras: Bet visuomet sakote, kad Kūrėjas yra geruose ryšiuose tarp žmonių.
Atsakymas: Reikia suprasti, ką reiškia „geras ryšys“. To reikia mokytis. Galbūt priešingai, nuoširdžiai linkėdamas žmogui gero, stumiu jį į kokias nors nelaimes.
Komentaras: Tikriausiai, paprasčiausia – patenkinti jo norus.
Atsakymas: Tai ir yra blogiausia! Tai tikrai ne gėris!
Viena, ką galime pasakyti: gėris žmogui– išmokyti jį atskirti gėrį ir blogį.

#289650

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, nešantis sėkmę

Solidarumas slypi ketinimuose

Noras – materija, ketinimas – gyvenimo forma

Komentarų nėra

Kodėl nepavyksta sugraudinti Kūrėjo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKuo aukščiau kylame į kūrimo tikslą, tuo didesnis ir agresyvesnis tampa mus atsiskleidžiantis egoizmas. Kaip pasakyta: „Kuo aukščiau žmogus, tuo didesnis jo egoizmas“. Ir mes taisome tą egoistinį norą ir taip kylame.
Pakilti galima tik ropščiantis į kalną iš sudužusių norų, likusių mums po nusidėjimo prie Pažinimo medžio, t. y. sudužus Adam Rišon sistemai. Kūrėjas tikslingai sudaužė tą sistemą, kad duotų mums medžiagos darbui ir taisymuisi.
O jeigu kritimas nesibaigia ir tik stiprėja, vadinasi, nepakankamai jį ištaisiau. Reikia dar labiau įsijungti į dešimtuką ir kartu su kritimu, pasistengti bendromis jėgomis iš jo pakilti.
2021-09-30_lesson_bs-shamati-010-brach-dodi_n1_p1_pic05
Taip einame pirmyn: krentame o paskui kylame į tą pačią aukštumą, paskui dar giliau krentame, ir dar aukščiau kylame – kol prieisime patį didžiausią kritimą ir iš jo pakilsime maksimaliai aukštai, į gaulutinai ištaisytą būseną.
Todėl mums reikia vis stipriau laikytis grupės, kad įstengtume kilti dvasiniais laiptais ir kuo mažiau sugaištume nukritę.
Jeigu padariau viską, bet taip ir neįstengiau išeiti iš kritimo būsenos, vadinas, Kūrėjas rodo man, kad čia trūksta maldos.
Yra dvi sąlygos norint pakilti:
1. Ryšys su grupe
2. Pagalba iš aukščiau.
Ir norint sulaukti pagalbos iš aukščiau, reikia iš kritimo būsenos pakelti maldą aukštyn, MAN, ir gauti iš aukščiau pagalbą, MAD. Ir tuomet turėsiu jėgų pakilti.
Visa tai reikia realizuoti grupėje. O jei žmogus nėra grupėje ir negali pakelti MAN drauge su draugais, tuomet jis nesulauks pagalbos iš aukščiau, MAD, ir nepajės pakilti. Ir tuomet jis tiesiog išeis iš šios trajektorijos ir grįš į ankstesniąją būseną. Be ryšio su grupe jis nepakils į aukštesnę pakopą.
Ir todėl jis lieka savo egoizme ir viską sveria jame, keikia mokytoją, grupę ir Kūrėją. Jis galėtų atlikti teisingą skaičiavimą, jog suprastų, kodėl su juo tai vyksta, ir kad reikia dirbti su savo egoizmu kasdien.
Kad pakiltum reikia specialaus lifto: ryšio su grupe ir kreipimosi į Kūrėją. Įeinu į liftą, t. y. įeinu į grupę, kreipiuosi į Kūrėją, ir Jis kelia net tik mane, bet mus visus kartu.
Kabala aiškina mums gamtos dėsnius. Jų nepakeisi – sutinkame su jais ar ne. Nori eiti pirmyn – išstudijuok juos ir jų laikykis. O jei netiriame gamtos dėsnių, kad jų laikytumėmės, tai niekas nepadės. Kūrėjas jų nepakeis. Mums nepavyks išmelsti Jo gailestingumo ir išprašyti pakeisti gamtos dėsnius. To niekada nebuvo ir nebus. Juk Kūrėjas – Jis pats gamta.

#287989

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Lygus pakilimų ir nuopuolių kelias

Dvasinio pakilimo šaltinis

Komentarų nėra

Motinystės krizė

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gydytoja psichoterapeutė Marija Bloch savo straipsnyje įdomiai rašo: „Šiuolaikinėje visuomenėje motinystė išgyvena krizę. Pasikeitė moterų padėtis, smarkiai padidėjo gyvenimo tempas. Žmonės nori greito pasitenkinimo, vertybės linksta į savimeilės pusę. Reikia gauti malonumą čia ir dabar, nededant didelių pastangų.O būti tėvais – tai ne gavimas, o davimas. Tam turime mokėti mėgautis davimu. O šiandien tai krizėje.“
Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Pasiekėme tokį egoizmą, kad nenorime vaikų! Nenorime augti, nenorime duoti netgi savo vaikams. Tegu auga kaip tinkami arba tegu valstybė juos aprūpina ir rūpinasi jais. O mes – ne.
Tai motinystės krizė, šeimos krizė apskritai. O kas yra šeima be vaikų?
Jei anksčiau žmonės priešinosi internatams, vaikų darželiams ir panašioms įstaigoms, tai šiandien priešingai: „Kurgi man nusiųsti vaiką, kad galėčiau užsiimti savimi“ – svarsto šiuolaikinė moteris.
Klausimas: Ar grįšime prie normalios motinystės?
Atsakymas: Manau, kad taip. Per kančias, bet grįšime.
Klausimas: Tvirtinimas, kad buvimas tėvais – tai davimas, o ne gavimas, teisingas?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Kitai tariant, davimas patiria krizę?
Atsakymas: Taip. Visa gamta sukurta taip, kad per santykį su vaikais mokytumės duoti, o paskui duotume kitiems – suaugusiems, supantiems, visuomenei ir t.t. – visai gamtai.
Klausimas: Bet juk matome, kad mama ypatingai mėgaujasi, kai vaikas šypsosi, iš šaukštelio košės valgo. Matome, kad tai didžiulis malonumas. Kur jis dingsta? Kodėl nenorima to pratęsti, dar susilaukti vaikų?
Atsakymas: Niekas nekaltas, tai gamta taip nuteikia. Ji nori, kad žmonės įsisąmonintų, kokie jie egoistai. Egoizmas stumia mus, kad būtume geromis motinomis.
Klausimas: O kaip dar galima gimdyti?
Atsakymas: Pirmiausia reikia pakeisti tikslą, o paskui gimdyti.
Klausimas: Koks turi būti tikslas? Kam gimdau vaikus?
Atsakymas: Tik pasauliui. Kad pasaulyje būtų daugiau gerų, teisingų žmonių gimdysiu ir taip auklėsiu savo vaikuis. Tam juos gimdau.
Pasiekėme būseną, kai privalome užsiimti būtent ketinimu – kam tai darau.
Klausimas: Kitaip tariant, ketinimas bus svarbiausias, norint susilaukti vaiko?
Atsakymas: Taip. Pirmiausia ketinimas, paskui veiksmas.
Klausimas: Todėl šiandien ir vyksta ši krizė?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Bet taip bus?
Atsakymas: Taip tikrai bus!
Klausimas: Ir štai taip visi gimdys vaikus?
Atsakymas: Taip. Ir tai bus naujas pasaulis.
Klausimas: Ir tie vaikai bus laimingesni?
Atsakymas: Žinoma! Jais rūpinsis kitaip, jie jaus, gimstą naujame pasaulyje ir tame pasaulyje norės gyventi.
Klausimas: O mamos irgi bus laimingesnės?
Atsakymas: Žinoma. Jos žinos, kam auga, gyvena ir egzistuoja jų vaikas. Jos jaus gamtą kaip beribę.

#288261

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės ląstelė, kurioje viskas sutelkta

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Gimdyti dėl savęs

Komentarų nėra

Mūsų slapti ketinimai

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманBūtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Komentarų nėra

Trys visuomenės dalys žvelgiant iš dvasinio darbo pozicijų

Dvasinis darbas, Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманGyvename visuomenėje, apsupti daugybės skirtingų žmonių. Dvasinio darbo atžvilgiu, kai žmogus nori ateiti prie susiliejimo su Kūrėjo (tai pasiekiama būtent ketinime), visuomenė gali būti skirstoma į tris dalis.
Viena dalis – tai Izraelio tauta (isra –el), kuri siekia Kūrėjo.
Antroji dalis – „egiptiečiai”, t.y. žmonių visuomenė, kurie apskritai abejingi dvasingumui.
Jie natūraliai daro tai, kas jiems gerai. Jie gali nesuprasti, ką darau aš, jiems tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad jiems būtų gerai.
Trečioji dalis – tai „ėrėv rav“ (didysis kratinys), t.y. žmonės, kurie mano, kad reikia laikytis priesakų be ketinimo.
O ketinimas – tai visiškai kitas paveikslas. Žmogus turi pakilti virš savo ego, pritraukti sau Šviesą, perdaryti egoizmą į altruizmą. Absoliučiai viską keisti savyje, imti jausti Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį.
Tai didžiulis ir itin sunkus dvasinis darbas. Todėl yra žmonių, manančių, kad jos nereikia atlikti. Jie kažkada nukrito iš tinkamų ketinimų dėl kitų ir dėl Kūrėjo į egoistinius ketinimus dėl savęs.

#277706

Iš 2019 m. balandžio 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Ketinimas be ketinimo

Pakilti virš savo egoizmo

Komentarų nėra

Ar gali būti ketinimas be veiksmo?

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Baal Sulamas savo straipsniuose rašo apie du bendravimo dėsnius. Pirmasis – kiekvienas visuomenės narys privalo gauti iš jos viską, kas būtina. Apie ką kalbama: apie žmonių santykius ar apie materialias gėrybes?
Atsakymas: Turime sukurti tokią visuomenę, kurios kiekvienas narys gali gauti viską, kas būtina jo egzistavimui, juk antra sąlyga yra duoti visuomenei. Norėdamas duoti, jis turi normaliai gyventi. Tad pirmasis dėsnis apibrėžia antrąjį.
Klausimas: Davimo dėsnis įpareigoja visuomenę dirbti jos naudai. Ką Baal Sulamas turėjo omenyje, rašydamas apie davimą? Juk kiekvienas žmogus dirba 12 valandų per parą.
Atsakymas: Tai nėra davimas. Davimas – tai vidinis skaičiavimas, kad darbuojuosi dėl kitų. Visai įmanoma, kad žmogus, dirbdamas 12 valandų, visą laiką dirba sau ir visiškai negalvoja apie kitus. Kalbama apie ketinimą.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogaus darbas visuomenėje, kai jis turi ką nors gaminti, duoti, yra pirmas lygmuo. O antras – tai mintys ir ketinimai, dėl ko visa tai daro.
Ar galima dirbti tik minčių ir ketinimų lygmenyje? Sakykime, aš nenoriu dirbti fiziškai.
Atsakymas: Juk ne tai svarbu. Esmė ta, ar visuomenei reikalingas tavo darbas, tam tikri gabumai. Atsižvelgdamas į tai, gali rinktis.
Kalbama apie tai, kaip gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kad būtum naudingas.
Klausimas: Ar gali būti ketinimas be veiksmo?
Atsakymas: Ne. Apskritai be veiksmo nieko negali būti. Bet kokiu lygmeniu – mechaniniu ar vidiniu, norų ar ketinimų – veiksmas turi būti. Kitaip, negalėsi pasakyti, kokios žmogaus mintys.

#273580

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Komentarų nėra

Darbas širdyje

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda – tai darbas širdyje, nes protas jam priešinasi, ir reikia eiti prieš jį. Kitaip tariant, prašau Kūrėjo to, kam priešinasi visa mano esybė, ir todėl kiekvienam maldai reikia ypatingo darbo širdyje, juk noriu eiti prieš savo protą, įrodinėjantį man visiškai priešingus dalykus.
Tačiau nenoriu suprasti protu, kad verta dirbti dėl Kūrėjo, noriu dirbti būtent tikėjimu aukščiau žinojimo.
Įdomu, kaip tai veikia, juk jaučiu, kad visa manyje tam priešinasi: nenoriu vienybės, mokytis, altruistinių veiksmų, platinimo, ryšio su draugais. Nenoriu pasitelkti jokių priemonių, kurios priartins mane prie Kūrėjo.
Ir šis vidinis priešinimasis kasdien vis akivaizdesnis, tačiau kaskart turiu elgtis priešingai. Matau tą nenorą viduje ir tiksliai įsivaizduoju, kur jis mano egoizme, bet iš išorės turiu daryti visiškai priešingai.
Niekas manęs į tai netraukia ir neįpareigoja, niekas neverčia, tačiau pats stengiuosi rasti jėgų tam, kad ką nors atlikčiau dėl davimo aukščiau savo proto. Būtent taip pereiname iš žinojimo į būseną „aukščiau žinojimo“, aukščiau noro. Tai ir yra perėjimas iš materialaus pasaulio į dvasinį. Visas dvasinis pasaulis sukurtas virš žinojimo, virš mano įprastinio noro.

#274374

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdyje slapta auganti malda

Vidinis darbas

Malda – pokalbis su Kūrėju

Komentarų nėra

Ratas sukasi pirmyn

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu keletas draugų dešimtuke jaučia pakilimą, o kiti sunkumą ir kritimą – tai tarsi besisukantis ratas: viena dalis kyla, o kita leidžiasi, tačiau ratas juda pirmyn. Ir tuomet, jei keliame bendrą maldą, ji susidės iš dėkingumo, o kita dalis iš prašymo.
Vienas negali be kito, kaip dvi skirtingos monetos pusės. Todėl gerai, kad taip jaučiamės – tai ženklas, kad mūsų dešimtukas pilnas, tobulas, ir jame yra ir viena, ir kita.
Netgi pasiekus taisymosi pabaigą mūsų noras mėgautis nedingsta, nesikeičia. Keičiasi tik ketinimas virš jo. Tačiau, jei išnyktų noras mėgautis, nebūtų ir ketinimo duoti, o pats kūrinys pradingtų.
Todėl niekas nepranyksta, mums tereikia pakeisti savo ketinimą, pasiekti vis didesnę vienybę išsaugaunt visas mūsų savybes. Iš noro gelmės ir ekrano su atspindėta Šviesa, iš dviejų šių priešingų jėgų kuriamas bendras tobulas kli.

#274423

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Dešimtukas – bendra siela

Dešimties širdžių malda

Komentarų nėra

Kuriame dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманMes ne įeiname į dvasinį pasaulį, o jį kuriame. Jis nėra paruoštas. Parengtos tik visos galimybės, kad jį sukurtume. Tačiau dvasinį pasaulį kuriame iš savo noro mėgautis, atlikdami apribojimą, su ekranu ir atspindėta Šviesa. Toje atspindėtoje Šviesoje statome aukštesnįjį pasaulį.
Kuo aukščiau pakopomis kils mūsų atspindėta Šviesa, tuo geriau įsivaizduosime, kas yra aukštesnysis pasaulis. O iki to, jis neegzistuoja. Viskas egzistuoja tik mūsų nore: arba dėl gavimo, arba dėl davimo. Be to, yra mūsų aukštesnysis Šaltinis, apie kurį negalime pasakyti nė žodžio, nes jis neegzistuoja mūsų noruose ir ketinimuose.
Kas atsiskleidžia mūsų noruose ir ketinimuose, vadinama Kūrėju (Borė) – „ateik ir pamatyk“. Aukštesnįjį pasaulį kuriame iš norų, nukreiptų į abipusį davimą vieni kitiems. Tai ir yra „siela“.

#274491

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Noras lemia mintį

Ketinimas ir noras

Komentarų nėra

Su kokiais norais dirbame?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokius norus turime sujungti: tik dvasinio pasaulio siekimą ar bet kokius?
Atsakymas: Tik dvasingumo siekį. Likusieji norai mūsų nedomina. Jie visų skirtingi. Kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Tu turi tam tikrų siekių gyvenime, tarkime tapti muzikantu ar batsiuviu. Tai man nesvarbu. Mane jaudina tik tavo santykis su Kūrėju. Su šiuo tavo ketinimu, tavo noru noriu suartėti. Tik su tuo. O visi kiti norai manęs neliečia, juk jie visi žemiški.
Manęs nedomina, kuo tu užsiimi: šeima, darbas, pomėgiai. Man svarbu tik tavo Kūrėjo siekis ir mano Kūrėjo siekis. Jei juos sujungsime, tai tapsime stipresni ir galėsime greičiau gauti iš Jo aukščiausią Šviesą.
Klausimas: Taigi, jei šioje grandinėje kas norsneturės noro atskleisti Kūrėją, tai paveiks visą sistemą?
Atsakymas: Ne. Šie norai negali paveikti visos sistemos. Žinoma, tarp mūsų gali būti atsitiktinių žmonių. Bet jie neveikia kitų, nes kiekvieno prisijungimas priklauso nuo jų noro. O jeigu jie neturi tikro dvasinio noro, tai jie prie mūsų neprisijungia. Jie egzistuoja savo gyvūniniu pavidalu, tačiau dvasiniame jie ne su mumis.
Klausimas: Gali susidėti stipresnis ir silpnesnis dvasinis noras. Jie nesunaikins vienas kito?
Atsakymas: Niekas nieko nesunaikina, nes visi norai visiškai skirtingi. Jie nepanašūs vienas į kitą. Vienintelis dalykas, ką jie gali padaryti, tai susijungti.
#262018

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau suvokti Kūrėją

Kūrinys – tai noras gyventi

Pasinerti į žmonijos norus

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai