Pateikti įrašai su malda žyme.


Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVisada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Komentarų nėra

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas – Egipto bausmių pradžia?
Klausimas. Šiuo metu – Pesacho šventės išvakarės, o šios šventės simbolis – dešimt faraono smūgių. Ar koronoviruso epidemija nėra kataklizmų serijos pradžia?
Atsakymas. Be abejo, esame labai įdomioje mūsų vystymosi atkarpoje, kuri šiandien reikalauja iš mūsų teisingesnio suartėjimo. Ne tarpusavio prekybos, ne abipusio pelno, kai naudojamės vieni kitais, norėdami pasipelnyti kito sąskaita, bet gerų tarpusavio santykių. Tada skraidyk, judėk, vienykis, kiek tik nori.
Klausimas. Kitaip tariant, kalbate apie kažkokius vidinius jausminius santykius?
Atsakymas. Apie ketinimus.
Klausimas. Išties šiandien jaučiame didžiulę visų priklausomybę nuo kiekvieno. Jei anksčiau kažkur tirpo ledynas arba vyko karas, tai apskritai niekaip nebuvo jaučiama. Tačiau nūnai tai veikia visą pasaulį ir visi, be abejo, patiria nerimą. Čia pasireiškia santykinis solidarumas, tačiau jis yra tarsi neigiamas: nenoriu būti priklausomas nuo kitų.
Kaip pereiti nuo prievartinės integracijos, kai jaučiame šią priklausomybę, prie pozityvios?
Atsakymas. Nieko negalime padaryti. Galime tik mokytis iš senovės Egipto pavyzdžio. Ten taip pat viskas vyko gaunant smūgius – dešimt Egipto bausmių.
Įsivaizduokite: jeigu nebus koronoviruso, bus kas nors kita. Tarkime, gyvename ramiai, kaip prieš porą mėnesių.
Ir staiga kažkur Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, nesvarbu kur, prasideda karas, nutraukiama tam tikrų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų metalų, gavyba. Ir dėl kokių poros kilogramų per metus išgaunamos žaliavos visa ekonomika gali sustoti. Ką tokiu atveju darysime?
Visos vyriausybės beregint ims spausti tas dvi tarpusavyje kariaujančias valstybes, kurios stabdo visam pasauliui būtinų medžiagų eksportą. Pasaulis vis tiek atskleis globalią priklausomybę ir privalės imtis priemonių, kad santykiai tarp visų būtų lygūs ir geri. Kitaip nieko nebus.
Komentaras. Beje, Vikipedijoje pateiktas toks tarpusavio priklausomybės apibrėžimas: „Tarpusavyje priklausomi santykiai – tai tokie santykiai, kai visi dalyviai emociškai, ekonomiškai, ekologiškai, moraliai ir kitais būdais vienas kitam daro įtaką.“ Taigi priklausomybė – ne tik fizinė, bet ir moralinė.
Atsakymas. Taip, priklausomybė pasireiškia visuose lygmenyse.
Klausimas. Vadinasi, visuomenei trūksta supratimo apie šią priklausomybę?
Atsakymas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mat norėdami pakenkti vieni kitiems, nustojame prekiauti, net jeigu tai kenkia mums patiems. Kad tik kitam būtų blogiau.
Klausimas. Kokį skausmą, jūsų manymu, šiandien jaučia žmonės? Kaip virusas juos veikia? Kokią būseną patiria žmonija?
Atsakymas. Šiandien žmonės dar iki galo nesupranta šios problemos esmės. Jie ją virškina, bet vis tiek nėra taip labai to slegiami ar itinusirūpinę: „Na, taip, žinoma, yra virusas. Na, iš 100 milijonų miršta 100 žmonių. Tai kas?“ Suprantate, tai nėra tas mastas, kuriuo galima sukrėsti pasaulį.
Komentaras. Juk Egipte smūgiai irgi prasidėjo palengva. Bet mes turime galimybę susiprotėti.
Atsakymas. Taip. Skleisdami integralaus vienijimosi metodą, galime paaiškinti, kad visa tai įmanoma sustabdyti.
#261940

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманPastaruoju metu mūsų pasaulis atskleidžia savo nesavarankiškumą, kvailumą, melą. Gražios frazės tik padeda matyti, kaip neatitinkame įvairių idealų.
Tie laikai, kai žmonės gaudavo įkvėpimą iš tokių frazių, jau praėjo. Šiandien esame blaivesni, egoistiškesni ir ieškome realių sprendimų, kaip sukurti teisingus tarpusavio santykius.
O ši užduotis atveda prie maldos. Kūrėjas nulemia visą prigimtį, „už“ ir „prieš“, judina, purto mus. Ir tik įsitvėrę už Jo galėsime išlaikyti prigimtį savyje taip, kad ir ji mus laikytų.
Todėl svarbiausia – tai malda, prašymas Kūrėjui, kad Jis laikytų mus aukščiau mūsų egoizmo. Tik kildami virš egoizmo pasiekiame teisingą būseną, vadinamą tikėjimu aukščiau žinojimo arba davimu aukščiau gavimo.
Nepaisant to, kad mūsų kūnas ir protas nesutinka duoti, mylėti, aukotis, turime įvaldyti Kūrėjo savybę ir su džiaugsmu duoti.
Tame lygmenyje, kuriame esame, gauname galimybę priglusti prie draugų ir Kūrėjo, kad per juos mus veiktų aukštesnioji jėga ir atjungtų mus nuo mūsų egoizmo, nuo mūsų „aš“, ir galėtume palikti savąjį „aš“.
Tuomet pajaučiame pakopą ne savyje, tikėjimą aukščiau žinojimo, pajaučiame dešimtuką, o joje – Kūrėją. Iki tol – neįmanoma. Todėl tinkamas savęs pozicionavimas dešimtuko ir Kūrėjo atžvilgiu – prašyti jų, prašyti Kūrėjo, daryti viską, kas įmanoma, kad jie tau padėtų ir ištrauktų tave iš tavojo „aš“. Antraip, pasiliksi jame, ir kada tai su tavimi nutiks?.. Ar apskritai kada nors įvyks – neaišku.
Baal Sulamas rašo, kad džiaugiasi atsiskleidžiančiomis problemomis, nes tos, kurios neatsiskleidžia, praktiškai yra nulinės būsenos, ir kas žino, ar atsiskleis. O jei atsiskleis, tai bus didžiulis gėris, laimė, maloningumas.
Todėl reikia iš visų jėgų siekti ir svarbiausia prašyti grupės, kad ji padėtų. Jei paprašysime, tai mūsų prašymas pasieks Kūrėją.
#254190

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Malda, išjudinanti sistemą

Teisingas prašymas Kūrėjui

Komentarų nėra

Malda – pokalbis su Kūrėju

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip maldoje pasitelkti skirtumą tarp Kūrėjo aukštinimo ir dėkingumo Jam?
Atsakymas. Maldoje yra itin daug įvairių išsireiškimų. Tai ir prašymas, ir aukštinimas, ir dėkingumas už praeitį, ir netgi tam tikra prasme mano pažadai ateičiai.
Malda – tai pokalbis su Kūrėju. Neturite kreiptis į Jį pagal kokius nors šablonus. Tik nuo savęs. Galbūt kaip vidinis dialogas, kai kiekvienas kalbatės su Kūrėju. Galbūt kaip prašymas, nukreiptas viena kryptimi. Kaip norite, kaip tinkami.
Maldos pavyzdys – karaliaus Dovydo psalmės. Tai buvo didis kabalistas, gyvenęs IX am. pr. m. e. Jis parašė maldų rinkinį „Psalmės“, kurios populiarios visame pasaulyje, skirtingose religijose. Paskaitykite, ten irgi rasite save, nes jie apima absoliučiai visas būsenas – nuo nulio iki 100%, iki visiško visų sielų ištaisymo.
#253426

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 0

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiksliai nukreipta malda

Grupės malda

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Komentarų nėra

Grupės malda

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra grupės malda? Mes turime susėsti prie vieno stalo ir dirbti kaip seminare? Ar skaityti maldaknygę (Sidur), ar kažką iš pirminių šaltinių?
Atsakymas. Grupės malda – kai jūs jaučiate vieną temą. Kiekvieno draugo širdyje – viena tema.
Daug mėnesių kalbate apie būtinybę būti susijusiems su Kūrėju, kaip Jį pasiekti, kaip Jį sužadinti, kaip susijungti ir susirišti su Juo, kitaip tariant, atkreipti Jo dėmesį į grupę. Nuolat susikoncentruodami į tai, jūs tarsi kreipiatės į Jį. Norite nustatyti ryšį su Juo, iš Jo to ryšio prašote. Tai ir yra malda.
Žinoma, jūs galite skaityti maldų rinkinį (Sidur). Jį prieš du su puse tūkstančio metų sudarė Didžiojo susirinkimo dalyviai, kurie buvo dideli kabalistai. Jie aprašė tai, ką jautė ir matė, todėl jų maldos – absoliučios, jos skirtos kiekvienam. Kiekvienas, kas jas ištaria, atlieka tam tikrą veiksmą. Bet mes turime daugiau kreiptis iš savo širdies – iš grupės širdies.
#247475

Iš 2019 m. balandžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas mus girdi?

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Komentarų nėra

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Ekonomika ir pinigai, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra pinigai? Ar tai – tikslo siekimas? Kaip pakeisti įpročius? Ką apie tai sako kabalos mokslas?
Atsakymas. Labai paprasta. Pinigai – tai padengimas, ivrito kalboje „kesef“, nuo žodžio „kisuf“, yra „danga“, t. y. mano norų padengimas. Pinigai – tai ne popierėliai, kurie saugomi banke. Jei aš galiu savo norus, siekius padengti „ekranu“, vadinasi, „moku“ už savo norus ir dėl to galiu pakilti virš jų, iš noro gauti į norą duoti, ir kartu juos užpildyti.
Klausimas. Pinigais galiu patenkinti savo norus. O ką reiškia „padengti norus ekranu“?
Atsakymas. „Padengti“ reiškia patenkinti norus, pakeisti ketinimą dėl savęs į ketinimą dėl kitų. Jei norime tinkamai užsidirbti, užsidirbti gyvenimą, tai turime žinoti, kas yra pinigai, kas yra padengimas, kas yra ketinimo pakeitimas, kas yra ekranas, kuriuo padengiu savo egoistinius norus, pakeičiu juos į altruistinius ir tada gaunu aukštesnįjį užpildymą. Tai ir yra turtas.
Klausimas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kas yra mintys? Ir kaip pakeisti minčių eigą, kad gyvenimas pagerėtų?
Atsakymas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą, jo požiūrį į tai, kas jis, kas aplink jį, kokia jo paskirtis ir t. t. Visa tai yra jo mintys. Jis turi atsakyti į klausimus: „Kodėl aš egzistuoju, kas su manimi, kaip aš užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir žmogus nori gauti atsakymus. Jis turi prisiminti: jei užsiims tik savo egoizmo patenkinimu, tai taip ir tęs, kol mirs. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.
Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, man reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne užpildyti savo fizinį kūną ir tame matyti gyvenimo tikslą, o užsipildyti davimo ir meilės savybėmis, Kūrėjo savybėmis. Tai jau – visai kita vertybių sistema.
Dėl to žmogui iškyla didelė problema. Tarsi jis yra milžiniškame lauke, kur viskas skirta jam ir jis turi ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.
Klausimas. „Mes – savo įpročių vergai. Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. O į ką juos reikia pakeisti?
Atsakymas. Juos reikia pakeisti dvasiniais veiksmais, dvasiniais santykiais. Aš iš pradžių turiu juos ištyrinėti, sužinoti, iš kur jie, kaip jie atsiras ir kaip aš galiu tai padaryti.
Klausimas. Kas yra geri žmogaus įpročiai?
Atsakymas. Gerų įpročių nėra. Gerumo įprotyje būti negali. Įprotis visada blogas. Gerumas atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio, o tai ne įprotis, tai – priešinga mūsų įpročiui. Tai sunkus darbas su savimi.
Klausimas. Taigi, turime turėti kažkokį tolimą tikslą, kad galėtume pastoviai įveikinėti savo įprotį?
Atsakymas. Taip. Ir be tolimo tikslo dar reikia turėti mažą bendruomenę, kurioje galėsi tai daryti.
Komentaras. „Didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paraližuoja“.
Atsakymas. Mūsų abejonės ir baimė gena mus į priekį, tai labai geros mūsų prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užsikastume tame, kas yra, kad minimaliai jaustume blogį ir truputį gėrio, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės. Tegul kyla abejonės ir baimė, – jos mus ves, stums į priekį!
Jei aš esu tinkamoje aplinkoje, tai visos mano abejonės ir baimės realizuosis teisingai, ir aš judėsiu į priekį. Gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!
Komentaras. „Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“.
Atsakymas. Žmogui, kuris vystosi, jokio aiškumo nėra, jis visą laiką painiojasi ir aiškinasi. Ir kai tik kažką išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Jis visą laiką ieško: „Kaip aš galiu atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“
Komentaras. Vienoje iš laidų jūs piešėte koordinačių sistemą, kurioje žmogus juda sinusoide nuo mažesnio atotrūkio į tikslą iki didesnio. Aš papasakojau apie tai savo pažįstamai, kuri paklausė: „Ar reikia nukristi į dugną, kad pasikeltum?!“
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir patys didžiausi kabalistai prieš galutinį išsitaisymą būdavo pačiame žemiausiame taške!
Klausimas. Kas žmogų pakelia iš dugno?
Atsakymas. Aplinka ir Aukštesnioji šviesa, kurią gauna per ją.
Komentaras. Viena iš paskutinių citatų: „Raskite savyje jėgų eiti prieš srovę ir praturtėti“.
Atsakymas. Turima omenyje, eiti prieš egoizmą. Tai galima padaryti. Tačiau žinok, kad tu – silpnas, ir nieko nepajėgsi. Nereikia eiti prieš, jei esi vienas. Privalai sukurti sistemą, kuri padės tau pasiekti tikslą. Ši sistema turi būti tarp vienminčių grupėje, kurie turi aiškų tikslą ir kartu, pastoviai artėdami vienas prie kito, jį pasiekia.
Komentaras. Pabaigai: „Vargšas, nevykėlis, nelaimingas ir nesveikas – tai tas, kuris dažnai sako „rytoj“.
Atsakymas. Na, taip. Mes neturime teisės nieko atidėti rytdienai. Bet ne tik ten problema. Silpnumas – ne tik atidėjimas rytdienai. Silpnumas, kad tu užmerki akis ir nenori vienytis su kitais.
Atidėti rytdienai ar ne – kur problema? Visi žmogaus veiksmai priklauso nuo jo sąveikos su aplinkiniais. Jei jo aplinka tinkama, jis neatidės rytdienai, jis ir šiandien neatidės, jis veiks dabar. Jį įpareigos supanti aplinka. Taigi, svarbiausia – rasti tinkamą kontaktą su teisinga aplinka. Turi būti grupė. Ir tada jis judės į priekį. Viską lemia grupė. Radai grupę – radai laimę.
#247423

Iš 2019 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kam reikalinga malda?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra malda ir dėl ko ji reikalinga?
Atsakymas. Malda yra vadinamas prašymas, išraiška to, ko aš noriu. Ją nebūtina išsakyti žodžiais arba rašyti, arba verkti, arba raudoti. Žmogus pats turi suprasti savo prašymą, ko jis norėtų.
Malda ivrito kalba – „tfila“, iš veiksmažodžio „lehitpalel“, reiškiančio „teisti patį save“, kitaip tariant, patikrinti, ko aš noriu iš tikrųjų.
Toks laikas nuo laiko vykdomas patikrinimas būtinas žmogui, kad žinotų, kur jis yra Kūrėjo atžvilgiu. Tai ir yra malda, o ne tai, ko jis tiesiog šiaip prašo Kūrėjo padaryti dėl jo. Nėra ko prašyti.
Tu turi pasitikrinti, ko gi tu nori, o Kūrėjas nuskaito tai iš tavo širdies ir pagal tai įgyvendina.
#246985

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda, išjudinanti sistemą

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Tiksliai nukreipta malda

Komentarų nėra

Prašyti, bet tik ne už save

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманJei atliksime teisingą, tikrą išskaičiavimą, iškart taps aišku, kad negalima prašyti už save. Juk taip atskiriu save nuo bendros sielos, kurioje yra Kūrėjas, nuo Šchinos. Prašydamas sau atskiriu save nuo Šchinos.
Reikia prašyti už visus. Kiek galiu susijungti su Šchina ir nuskęsti tame bendrume, pajausiu, kad tai Šchina, kur gyvena Kūrėjas ir galėsiu Jį atskleisti, priartėti prie Jo ir net susilieti su Juo. Viskas priklauso nuo to, kaip aš vis labiau prisijungiu prie bendro kli.
Todėl prašyti už save – tai atkirsti save nuo gyvenimo šaltinio. Tik mes šito nejaučiame ir painiojamės. Tačiau matantis sistemą žmogus supranta, kad ji itin paprasta ir joje yra Kūrėjas. Reikia prašyti tik vieno: priklausyti tai Šchinai, sistemai, į kurią visi esame sujungti, tik to neįsisąmoniname dėl paslėpties. Kvaila prašyti sau, juk šiuo prašymu žmogus atitolina save nuo gėrio.
#248734

Iš 2019 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema „Dešimtukas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys, skirtas sielai gimti

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Dešimtukas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinio indo (kli) atskleidimas priklauso nuo visų prašymo dešimtuke? Ar aš vienas prašau už mūsų vienybę ir pats atskleidžiu šį kli?
Atsakymas. Arba aš prašau, arba visi prašo, arba kiekvienas iš mūsų atskirai – visa tai susideda į vieną. Svarbiausia, kad aš prašau per visus ir už visus. Ką daro kiti, su manim, žinoma, susiję. Aš noriu, kad tai darytų ir kiti. Bet, iš esmės, asmeniškai man užtenka to, kad aš prašau už visus. Tai ir yra kolektyvinė malda, tokia ir yra būtina sąlyga jai.
Be to niekas nepadės. Galite daužyti galvą į sieną, rėkti ir raudoti paromis, bet negausite absoliučiai jokios reakcijos. Taip, deja, gyvena milijonai žmonių pasaulyje. Mūsų laikais mažiau, bet per tūkstantmečius jų buvo labai daug.
Kodėl Kūrėjas jiems neatsako? Todėl kad jie neteisingai kreipiasi. Jis negali jų išgirsti. Kūrėjas yra „visur“, bet kaip „visur“ turima mintyje organizuotame dešimtuke, tai yra parcufe. Apie tai kalba kabala.
Todėl mūsų pasaulyje daugybė žmonių visiškai neigia Kūrėjo buvimą. Ir tai tiesa, nes tokio Kūrėjo, kokį tie žmonės Jį įsivaizduoja, nėra.
Kūrėjas – tai bendra pripildanti, mus gyvus daranti vidinė gamtos jėga, sudaryta iš noro. Kūrėjas užpildo šį norą. Bet kreiptis į Jį galima tiktai iš vientiso kaip Jis noro. O elementarus panašumas į Kūrėją – tai dešimtukas. Iš to, kaip Kūrėjas sukūrė mus, per keturias tiesioginės Šviesos stadijas mes ir galime kreiptis į Jį. Ne kitaip.
Klausimas. Kai atvykstame į kongresą, kiekvieną pamoką turime naują dešimtuką. Kaip elgtis? Neprisirišti prie fizinio dešimtuko?
Atsakymas. Galite neprisirišti prie dešimtuko, bet kreiptis į Kūrėją turite tiktai per konkretų savęs ištirpinimą kituose. Kai sakoma „dešimtukas“, turima mintyje būtent ištirpimas kituose.
#241830

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Ar mes pasiruošę atskleisti Kūrėją?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Verslininko malda

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Aš verslininkas ir kiekvieną minutę meldžiu Dievo sėkmės. Jei meldžiuosi, tai sandoris pavyksta; jei nustoju ir pradedu manyti, kad viską aš darau, – viskas žlunga. Tai – dvasingumas?
Atsakymas. Tai nėra dvasinė būsena, nes jūs prašote sėkmės sandoriuose, sėkmės materialiame gyvenime. Niekas jums to daryti nedraudžia. Jeigu jums toliau tai pavyksta ir esate tuo patenkintas, tai ir tęskite. Tačiau tai nėra dvasingumas.
Dvasingumas – tai būsena, kuomet pradedate jausti Kūrėją, išeinate į tapatų Kūrėjui ketinimų, norų, minčių lygį. O Jo visos mintys ir norai – kaip duoti kitiems, susijungti su kitais ir padėti jiems prisipildyti Aukštesniąja šviesa. Manau, kad savo sandoriuose apie tai nemąstote.
Taigi, jūsų užsiėmimai nėra dvasiniai. Bet sėkmės, jeigu jums patinka tai daryti. Iš principo, kabala į visa tai žiūri, kaip į mažą žaidimą, kuriuo žmogus užsiima, kol egzistuoja. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekia žmogus.
#228514

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Kuo mus „maitina“?

Kodėl neįmanoma susitarti su Kūrėju?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai