Pateikti įrašai su malda žyme.


Kabalos pamokos, IV dalis

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausias dalykas studijuojant kabalą yra ne žinių įgijimas, o naudojimas stebuklingos šio mokslo savybės, vadinamos „sgula“, apie tai rašo Baal Sulamas įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų“.
Per mokslą mus veikia jėga, kuri vysto mūsų altruistines savybes, meilę artimui. O jau per šias savybes mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį, mus valdančią sistemą.
Tai nepriklauso nuo išmoktos medžiagos apimties, o tik nuo tikro ketinimo širdyje, nuo stengimosi tapti tokiu duodančiu ir mylinčiu, apie kokį kalba išminčiai kabalistai.
Klausimas. Iš kur kabalistinės knygos turi jėgą, kuriančią tokius kokybiškus pokyčius žmoguje, kad jis atskleidžia naują tikrovę?
Atsakymas. Kabalistinės knygos buvo parašytos kabalistų, kurie pasiekė aukštų davimo ir meilės artimui pakopų ir aprašo visus šiuos dvasinius veiksmus. Skaitydami mes norime suvokti tai, ką suvokė jie, tapti taip pat duodančiais ir atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės neapsigauti, įsivaizduodami Kūrėją kažkaip kitaip, o tik kaip bendrą davimo ir meilės jėgą, į kurią norime būti panašūs.
Mes pradedame keistis davimo artimui kryptimi, suartėjame ir viską darome dėl vienas kito, kadangi tik tokiu būdu galėsime atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės įtikinti save, kad tokiu būdu judame pirmyn ir norime, kad mumyse įvyktų pokyčiai.
Kiekvieną dieną aš tikrinu save: ar pradėjau geriau elgtis su draugais? Aš ieškau, kaip galiu pasiekti meilės artimui kaip sau, kad nuo meilės kūriniams pereičiau prie meilės Kūrėjui.
Klausimas. Koks mokytojo vaidmuo studijuojant kabalą?
Atsakymas. Mokytojas siekia pabudinti žmoguje gebėjimą išgirsti, apie ką kalba kabalos mokslas. Juk žmogus klauso apie meilę artimui, bet žodžiai tarsi pralekia pro ausis. Bet jei žmogus neįvykdys šios sąlygos, tai neatskleis Kūrėjo, ir visas jo mokymasis bus veltui.
Klausimas. Kuo skiriasi paprastas mokytojas nuo kabalos mokytojo?
Atsakymas. Kabalos mokytojas – tai laidininkas, kuris veda žmogų per visas jo vidines ir išorines būsenas, kad jis galiausiai suprastų, jog svarbiausia yra meilė artimui.
Be mokytojo mokytis kabalos neįmanoma, nes žmogus šiame gyvenime vadovaujasi savo egoizmu. Ir todėl jis niekada negalės nukreipti pats savęs teisingiems veiksmams, kitaip tariant, meilei artimui, kuri atveda prie davimo Kūrėjui.
Klausimas. Kaip pasirinkti kabalos mokytoją ir patikrinti, ar jis tikras?
Atsakymas. Visų pirma, tai nustatoma pagal jausmą širdyje. Be to, reikia pasižiūrėti, iš ko šis žmogus pats mokėsi – tai labai svarbu. Žodis kabala ne veltui reiškia „gavimą“, juk ji perduodama kaip dvasinis paveldas iš mokytojo mokiniui.
Taip buvo anais laikais ir tik pastaruoju akivaizdžiai prasidėjo masinis kabalos mokymasis, didelėse grupėse. Todėl mokytojas perduoda savo žinias ne vienam mokiniui, o visai grupei.
Kabalą gali dėstyti tas, kas gavo ją iš pripažinto kabalisto, jos mokėsi daug metų ir gali paaiškinti tai, kas parašyta pirminiuose šaltiniuose.
Klausimas. Ar yra kokių reikalavimų pradedančiam studijuoti kabalą?
Atsakymas. Reikia būti normalios fizinės, psichologinės, psichinės būsenos. Daugiau nėra jokių sąlygų, nereikalaujama išskirtinių gebėjimų. Galiausiai visi žmonės turės tapti kabalistais ir atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Klausimas. O jei žmogus nemėgsta ir negeba mokytis?
Atsakymas. Yra pasakyta, kad „ne protingas mokosi“, o tas, kuris vedamas širdies siekia sužinoti, dėl ko jis gyvena, kokia jo gyvenimo prasmė. Jei žmogų jaudina šie klausimai, tai rodo, kad jis pasirengęs dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Vaikai visada su nekantrumu laukia atostogų. Ar kabalos mokinys taip pat suvokia mokslą, kaip kažką apsunkinančio?
Atsakymas. Už kabalos mokymąsi neduoda premijos ir mokslinių laipsnių. Todėl žmogus, panorėjęs mokytis, turi sumokėti už tai savo laiku ir pastangomis. O vietoj to gauna dvasinį pasitenkinimą nuo to, kad užsiima didingiausiu reikalu, koks tik gali būti ne tik mūsų pasaulyje, bet ir apskritai visoje tikrovėje.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Kabalos pamokos, III dalis

Komentarų nėra

Tiksliai nukreipta malda

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda – tai mano paskutinis veiksmas Kūrėjo atžvilgiu. Atsakydamas į maldą Jis jau ištaisys mus. Todėl viskas baigiasi malda, o iki jos reikia pasirengti, išsiaiškinti, ko tiksliai prašau, kokia forma, dėl ko.
Malda apima visus prašymus, kuriuos kūrinys kelia Kūrėjui. Žinoma, tai nenutinka per vieną kartą ir neperduodama kokiais nors žodžiais ar sakiniais, tai paremta nuosekliais išsiaiškinimais, prašymu padėti, kol pasiekiame tobulą maldą.
Kūrėjas – pilna AVAJA, kuri yra Begalybės pasaulyje ir savyje apima absoliučiai viską. Todėl jei norime iš ten ką nors gauti, tai it kompiuteryje turime tiksliai žinoti, kur kreiptis, su kokiu slaptažodžiu, kokia komandą naudoti, kad tai būtų tikslus prašymas.
Ir tuomet šis prašymas pereina per visas pakopas ir įeina į Begalybės pasaulio Malchut, ten begalinės galimybės, juk nuo pat pradžių ten yra visi kelim ir visos šviesos, kaip pasakyta: „Veiksmų pabaiga – pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, egzistuoja galutinio išsitaisymo būsena visu savo nuostabumu.
Jeigu kreipiamės teisingai, įsijungiame į šią sistemą, esame joje pagal savo prašymą, esame tinkamoje vietoje ir iš tos bendros „atminties“ gauname tai, ko reikia, mat ten norai ir šviesa vienybėje. Ir tai veikia mus ir praktiškai veda į tą būseną, į kurią kreipėmės savo maldoje.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Jeigu mes „matricoje“, tai kaip susisiekti su jos kūrėju?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ketinimas? Kaip galiu jį valdyti?
Atsakymas. Ketinimas – tai pats svarbiausias dalykas žmogui: ko iš tikrųjų žmogus nori.
Jeigu norite normaliai, ramiai, egoistiškai egzistuoti, tai visa jūsų veikla nukreipta žemyn, į šitą pasaulį. Jeigu norite pažinti Aukštesniąją jėgą, Kūrėją, savo misiją, tikslą, savo būseną kitoje dimensijoje, tai – priešinga kryptis. Reikia apsispręsti, ko siekiate.
Tarp kitko, kabala žmogaus niekaip neapriboja. Galite toliau daryti viską, ką norite. Nereikia savęs varžyti. Viena, ko reikia, – bandyti sužinoti, kaip pritraukti Aukštesniąją jėgą, kad ji vystytų mane mano tempu, o ne tuo tempu, kuriuo vystosi visa žmonija.
Klausimas. Kur gyvena ketinimas – širdyje ar prote? Ir kaip ketinimą pervesti iš proto į širdį?
Atsakymas. Iš tiesų, ketinimas negyvena niekur, taip pat ir jėgos bei norai. Mums atrodo, kad viskas susiję su kokia nors geografine arba geometrine erdve, tačiau iš tikrųjų neegzistuoja net daugiamatė erdvė, o tuo labiau – trimatė.
Sunku mums tai įsivaizduoti. Tačiau tokios erdvės iliuzija greitai išnyksta, ir kabalistas pradeda suprasti, kad turi reikalą su norų erdve.
Mes patys esame noras, juk iš tikrųjų neegzistuojame savo kūnuose, kuriuos šiandien matome kaip baltyminės medžiagos sankaupas. Visas pasaulis, viskas, kas mus supa yra energetiniai laukai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Biblija, Dvasinis darbas

Visos mano pastangos turi būti skirtos ketinimui keisti. Tai vadinama dvasiniu darbu – Kūrėjo darbu, dėl to, kad žmogus leidžia Kūrėjui dirbti, t. y. nepajėgus nieko padaryti pats, išskyrus – paprašyti. Mano dalis dvasiniame darbe – prašymas.
Savo prašymais ir visokiais veiksmais pasiruošiu dirvą, kad Kūrėjas paveiktų Supančiąja šviesa, kuri vadinama „Tora“, ir ištaisytų mano ketinimą iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“ ir per juos – „dėl Kūrėjo“. Taip tampu panašus į Kūrėją. Jis visą Savo gėrį nukreipia į mane, o aš visus savo norus į Jį, ir taip mes susijungiame.
Tai ir yra mūsų darbas. Mes turime jį gerbti, vertinti ir artėti prie jo, tai realizuodami kuo plačiau ir intensyviau. Viso pasaulio išsitaisymo esmė – prie jo prieiti. Tikiuosi, kad mano mokiniai visuose pasaulio kraštuose, esantys šiame kelyje, pradeda jau rimtai tai realizuoti savo gyvenime.
Rezultatas turi būti paprastas: matau Kūrėjo veiksmus, stebiu, kaip Jis tai daro, aš esu Jo partneris, mėgaujuosi Jo darbu, ir stengiuosi tapti dar aktyvesniu Jo pagalbininku.
Jeigu mes to siekiame, ypač kartu, tai viskas palaipsniui išsipildo. Ir kelias visai netolimas, nes viską galima visiškai aiškiai išspręsti šiame gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Ketinimas, nešantis sėkmę

Komentarų nėra

Už ką melstis?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kodėl melstis reikia tik už savo dvasinės komandos dalyvius, o ne už visą žmoniją? Argi taip nepasireiškia didžiausias egoizmas?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad grupėje prašome mūsų vienybės, prašome, kad pakiltume virš savo egoizmo. Negaliu melstis už visą žmoniją, nes kiekvienas turi dėti pastangas, kad pakiltų virš ego.
Todėl viskas, ką darome su likusia žmonija – stengiamės platinti taisymo metodiką, o toliau – kiekvieno laisvas pasirinkimas. Kitaip tariant, veikiu visos žmonijos labui taip, kad ji galėtų išsitaisyti, bet melstis už ją negaliu.
Malda – tai dvasinis veiksmas, o ne automatinis prašymas už kažką. Malda – tai ypatingų norų pakėlimas, kurie sukelia tam tikrus veiksmus Aukštesniajame pasaulyje, o paskui iš ten mums nusileidžia reakcija, atsakymas. Tad, negali prašyti už kitą, nes jis to noro neturės, ir todėl negalės gauti atsakymo.
Tad žemiškame lygmenyje galime tik platinti, o visa kita priklauso nuo pačių žmonių. Kiekvienas iš jų turi savo laisvą valia ir per prievartą nieko negalime atlikti.
Kaip galiu prašyti už kitus, kad kažkas pas juos pasikeistų? Jie patys turi prašyti. Kam dar Kūrėjas jiems duoda tas būsenas, kurias jie patiria? Kad sužadintų tinkamą reakciją, ir galiausiai leistų supanašėti su Juo.
Klausimas. Ar tokiu atveju nekyla pavojaus užsidaryti savyje?
Atsakymas. Ne. Mes užsidarome savo dešimtuke, kad iš jo sukurtume itin stiprią grupę, veikiančią visos žmonijos dalį. O platindami pasiekiame plačiąsias mases. Mūsų knygos, užsiėmimai, paskaitos, vertimai rodo, kad atiduodame save visiems be jokių išskaičiavimų.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir nors iš anksto nieko nepamatysi…

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Svarbiausias žmogaus darbas

Komentarų nėra

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kaip tinkamai suformuluoti grupės maldą ir kaip ją išlaikyti 24 valandas?
Atsakymas. Iš pradžių malda gali būti dirbtina, nes jūs širdyje vis dar ne itin veržiatės sirgti už grupę, už draugus, už jūsų ryšį, už bendrą tarpusavio siekį ir iš jo pas Kūrėją.
Visa tai prasideda nuo pakankamai dirbtinio judėjimo viduje. Tačiau pamažu, besimokant jus paveiks Šviesa. Pajausite, kad jūsų mechaniški, dirbtiniai, melagingi veiksmai įgyja visiškai kitą atspalvį: natūralų, teisingą, nuoširdų.
Šviesa veikdama mus įskiepys mums savo savybes. Ir tuomet mūsų malda taps tikra, pasijausite su kitais draugais kaip viena visuma.
Jūs turite sujungti tarpusavyje taškus širdyje, kaip dešimt vandens lašų susilieja draugėn į vieną didžiulį lašą. Tuomet jų viduje pajausite aukštesniąją energiją, aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį! Čia bus visas jūsų gyvenimas.
Tai jūsų siela. Visam dešimtukui – ji viena. Žmogus turi suprasti, kad vienas jis nepraeis šio kelio. Jis turi susijungti su kitais. Arba virtualiai, arba fiziškai. Sėkmės jums!

Iš 2017 m. gegužės 21 d. vaizdo konferencijos su Pasaulinės akademijos (MAK) kursų studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Svarbiausias žmogaus darbas

Ketinimas, nešantis sėkmę

Komentarų nėra

Pereiti kiauriai sieną

Dvasinis darbas

Anksčiau kabalistai turėjo kankinti savo kūną, kad atskleistų dvasinį pasaulį, kaip pasakyta: „Valgyk duoną su druska, užsigerk prėsku vandeniu, miegok ant plikos žemės ir užsiimk Tora – tuomet pasiseks!“
Šiandien – miegok pūkų pataluose kaip princesė ant žirnio, valgyk kiek tinkamas ir ką užsigeidęs. Tai mums netrukdo! O štai mūsų ketinimai? Pasiekėme būseną, kai į kitus turi būti kreipiami ne veiksmai (tai galų gale lengva atlikti), o ketinimai.
Taisyti ketinimus – pats baisiausias, sunkiausias veiksmas. Ši dalia teko mūsų kartai kaip paskutinė ištaisymo pakopa.
Šiandien stovime priešais sieną. Turime pakeisti savo santykį su Kūrėju, su vienintele Gamtos jėga. Ir siena grius tik tuomet, kai nuspręsime, bent jau vienas dešimtukas, pereiti kiaurai ją. Tuomet materialus pasaulis ims nykti iš mūsų pojūčių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Siauras tiltas tarp pasaulių

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Į Kūrėją panašus vyras

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

Klausimas. Savo gyvenimo kelyje dar nesutikau vyrų, prilygstančių Kūrėjui. Ką reiškia vyras, prilygstantis Kūrėjui. Kuo jis panašus į Kūrėją? Ar yra šansų sutikti tokį vyrą?
Atsakymas. Žmogus, kuris siekia panašumo į Kūrėją, stengiasi pakilti virš savo prigimties ir nori prilygti Kūrėjui duodamas ir mylėdamas kitus.
Tarkime, įsijungdamas į dešimtuką, imu treniruotis, kaip išeiti iš savo rėmų. Taip rūpindamasis draugais, tarsi užpildydamas juos, gyvendamas tuo, kad siekiu būti juose, stumtelėti juos pirmyn, užpildyti juos, rūpintis jais it savo mažais vaikais aš prilygstu Kūrėjui.
Prašau Jo: „Leisk man suprasti, suteik man jėgų, duok man galimybę rūpintis jais, nes taip esu panašus į Tave. Gerbiu ir myliu šią Tavo savybę, ir noriu būti kaip Tu. Tad duok man galimybę rūpintis jais, ir tada būsiu arčiau Tavęs“. Iš esmės tai ir yra tikra, vyriška malda.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyriškosios ir moteriškosios sielos

Trečias nėra nereikalingas

Komentarų nėra

Kai ateina išgelbėjimas

Dvasinis darbas, Grupė, Platinimas

Klausimas: Viename iš jūsų dienoraščio tekstų pasakyta: „Po to, kai žmonės visiškai nusivils visais savo bandymais, mes galėsime paskelbti, kad turime metodiką, kuri suteiks jiems sveikatą, valdžią, šlovę, turtus ir taip toliau. Jie turės viską, ko jiems reikia šiame pasaulyje, rojų žemėje, bet tam jiems būtina susivienyti“.
Kaip mes galime tai propaguoti, jeigu, nepaisant visų mūsų vienijimosi pastangų, patys nieko tokio neturime?
Atsakymas: Žmogus niekada negali atlikti jokio dvasinio veiksmo, jeigu galutinai nenusivylė savo galimybėmis ir nesišaukia Kūrėjo, stovėdamas ant pačios paskutinės pakopos, kai  štai tuoj nukris į bedugnę. Tik tada ateina Kūrėjo išgelbėjimas. Kitaip jis dar neturi paruošto kli/indo.
Kaip galime šito pasiekti mūsų pasaulyje? Jeigu nieko nedarysime, tai Kūrėjas mus muš: Šviesa mums vis rodysis, ir jausimės kaskart vis labiau priešingi jai, vadinasi, kaskart vis blogesnės būsenos. Tai kančios kelias. Kol nesuvoksime šio kelio baigtinumo, jo mirties, negalėsime iš jo išsukti.
Tačiau mes galime sąmoningai pasiekti suvokimą, kad būtina Kūrėjo pagalba, neprieidami nevilties būsenos. Kaip sąmoningai? – Kai jaučiuosi esąs priešingas Šviesai.
Viskas priklauso nuo sąlygų, kurios žmogui duotos. Tarkime, gimiau skurdžiausiame Afrikos kaime ir man tenka pusė stiklinės ryžių ir šimtas gramų duonos per dieną. Taip aš augu. Staiga atvažiuoja JTO grupė ir ima visiems dalinti po kilogramą duonos ir butelį pieno sakydami: „Vaikai, jeigu gerai elgsitės, mes jus pamaitinsim, o tiems, kurie gerai valgys, parodysime filmą“. Taigi atsiveria visai kitas pasaulis, visai kitos sąlygos.
Ar galiu pasiekti tokias naujas sąlygas? Esmė tokia, kad kai gyvenau Afrikos kaimelyje, kilogramas duonos per dieną atrodė kaip rojus žemėje. Tačiau jeigu atsidūriau kokioje nors išsivysčiusioje šalyje, tai diena, kuri nesibaigia pasisėdėjimu su draugais restorane, – man yra prapuolusi diena. Mane apima dar didesnė depresija nei tada, kai negaudavau kilogramo duonos Afrikos kaimelyje.
Vadinasi, viskas priklauso nuo žmogui  suteiktų sąlygų. Todėl neįmanoma nustatyti absoliučios kančių vertės.
Aš, normalus apsirūpinęs žmogus, staiga loterijoje laimiu šimtą milijonų dolerių. Dešimt kartų tikrinu skaičius – viskas gerai, visi atitinka esančius laikraštyje. Man „išdygsta sparnai“. Savaitgalį yra išmokamas laimėjimas, ateinu jo pasiimti, ir man sako: „Laikraštyje įsivėlė spaudos klaida“. Ką aš galiu padaryti? Mane apima visiška neviltis, beje, dirbtinė, nes anksčiau jos nebuvo. Ji atsirado tada, kai ėmiau galvoti, kad laimėjau loterijoje, o tai pasirodė klaida.
Vadinasi, mes galime prieiti tokios būsenos dirbtinai, kai būsiu apimtas didžiulio nusivylimo dėl to, kad aistringai trokštu gauti Aukštesniąją šviesą ir jos neturiu.
Kaip galiu tai padaryti? Padedant aplinkai. Su draugais galiu įsibėgėti iki tokios būsenos, kai aš: „Aaa! Noriu štai dabar, nagi nagi“, – ir kartu gaunu aiškų suvokimą, kad, išskyrus „į dantis“, nieko negaunu.
Mes šitai turime padaryti patys. Tai nelengva. Žinoma, turime tokiu būdu truputį save sukrėsti, tačiau šitaip pasieksime milžiniško noro būseną, o kartu atitinkamą milžinišką nusivylimą savo jėgomis ir reikalausime Kūrėjo: „Čia Tu turi man padėti! Niekur nedingsi, aš reikalauju!“. Mums reikia save padaryti iš tikro labai stipriai norinčius ir labai stipriai nusivylusius. Tada viskas pavyks.

Iš 2013 m. rugpjūčio 25 d. pamokos „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diagnozė: silpnas ryšys su aplinka

Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?

Svajoju tapti davimo vergu

Komentarų nėra

Eik su visais arba gausi baudos ratą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Žmogus neturi teisės atsiskirti nuo visuomenės ir prašyti  išganymo sau pačiam, net ir vedinas pačių geriausių ketinimų, norėdamas suteikti Kūrėjui malonumą. Asmenine malda, prašymu, verkdami vienumoje mes niekuo nepadedame, o tik kenkiame ir sau, ir kitiems.
Dabar įsivaizduokite, kiek griūčių nulėmėme per tremties laikotarpį. Visa tai tik tam, kad atskleistume savo blogį ir suprastume, kad ištaisymas įmanomas tik susivienijus. Tremtis buvo būtina tik tam, kad atvertų mums, kur yra ištaisymo vieta, kad nuo asmeninės maldos pereitume prie bendros.
Bet kuris noras širdyje vadinamas malda. Malda – tai darbas širdyje. Ir jei bet koks noras pereitų per visuomenę, jis būtų priimtas. Mūsų būsena jau būtų kitokia – jaustume visišką ramybę ir pilnatvę. Bet dėl to, kad mūsų prašymai, visi mūsų troškimai, sąmoningi ir nesąmoningi, kyla mums nesusivienijus, jie veikia mūsų nenaudai. Ir visų pirma jie kenkia pačiam prašančiajam.
Turime suprasti, kokios griežtos sąlygos mums sukurtos, juk mes sujungti į vieną tinklą, kuris dabar atsiskleidžia pasaulyje kaip viena bendra, susaistyta, integrali sistema. Ši būsena akivaizdžiai parodo, kad mums nepavyks išeiti iš šios sistemos, ir esame priversti joje dalyvauti. Pasibaigė laikas, kuris buvo skirtas blogio suvokimui. Arba mes tęsime mokymąsi per mušimus, gaudami smūgius visais lygmenimis, arba pradėsime veikti pagal dabar tarp mūsų atsiskleidžiantį ryšių tinklą.
Turime labai aiškiai įsivaizduoti, suvokdami tai kaip patį griežčiausią perspėjimą, kad yra neleistina prašyti vienam, nors mums labai šito norisi! Čia ir pasireiškia blogasis mūsų pradas, kuris prieštarauja Kūrėjui. Egoizmas – tai mūsų troškimas suvokti Kūrėją, bet tam, kad viešpatautų pats žmogus.
Noras „Aš viešpatausiu“ nukreiptas ne prieš Kūrėją, o prieš visuomenę, prieš grupę. Blogasis pradas – tai mūsų noras pavieniui kreiptis į Kūrėją ir vieniems prašyti savo asmeninio išgelbėjimo. Šis noras slypi absoliučiai kiekviename. Mes pasiruošę melstis, prašyti, pažinti Aukštesniąją jėgą, pripažinti jos viešpatavimą. Visa Egipto tremties problema ta, kad kiekvienas jaučiasi atskirtas nuo kitų.
Čia ir glūdi Jokūbo sūnų nusikaltimas, jų neapykantos savo jaunesniajam broliui Juozapui priežastis. Juozapas norėjo surinkti visus brolius ir juos suvienyti, o jie norėjo likti kiekvienas atskirai. Jie nesuprato, kad reikalinga vidurinioji linija, susijungimas, ir todėl buvo priversti patirti Egipto vergiją ir per kančias suvokti broliškos vienybės būtinybę.
Tik suvokę šį blogį po ilgų tremties metų jie nusipelnė gauti Torą. Čia ir buvo visa Egipto tremties, kaip „baudos rato“, prasmė ir priežastis.
Visas vystymosi procesas ir Aukštesniuosiuose pasauliuose, ir mūsų pasaulyje, visas šis žaidimas sukasi tik aplink susijungimą. Džiugu, kad šiandien jau galime kalbėti apie tai suprasdami to būtinybę ir jausdami, kad šis klausimas mums artimas.

Iš 2013 m. liepos 5 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės linijos pradžios taškas

Panorėsime dabar – bus dabar!

Taškas, virš kurio auga žmogus

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai