Pateikti įrašai su malonumas žyme.


Kodėl nejaučiame Šviesos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, II d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sunku sutikti, kad yra tik viena gyvenimo prasmė – bendra visiems. Argi ne kiekvienas žmogus ieško savo prasmės?
Atsakymas. Taigi, kiekvienas žmogus kasdieną ieško vis naujos prasmės, t. y., iš ko gauti malonumą šiandien. Tačiau tikroji gyvenimo prasmė negali būti laikina: jei prasmės neliko, vadinasi, jos ir nebuvo. Mano gyvenimas kažkada baigsis, ir net jei aš rūpinausi kitais, tai ir jų gyvenimas – ne amžinas.
Gyvenimo prasmė gali būti tik amžina. O jei taip nėra, ir prasmė neperžengia mūsų gyvenimo rėmų, tai mes ir toliau painiosimės, įsivaizduojamą prasmę atrasdami kažkokiuose hobiuose, arba jos iš viso neieškosime ir gyvensime šia akimirka.
Klausimas. Kada žmogus pajaučia būtinybę rasti amžiną gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Tai priklauso nuo vidinio išsivystymo ir išgyventų kančių. Žmogus turi kentėti nuo to, kad gyvena be prasmės. Jo gyvenimas gali būti labai sėkmingas, tiesiog karališkas, kai nieko netrūksta, išskyrus viena: „Dėl ko aš gyvenu?“ Jis gali turėti viską šiame pasaulyje, tačiau tai jo neužpildo. Tai priklauso nuo vidinio žmogaus poreikio.
Jei mes neužpildome savęs amžina, tikrąja gyvenimo prasme, tai gyvenimas fiziniame lygmenyje baigiasi mirtimi. Jei norime pakilti į tikrąją prasmę, tai turime visą laiką būti surišti su tikslu, kuris atsako į šį klausimą. Mes turime susisiekti su Aukštesniąja gamtos jėga, kuri valdo visą kūriniją. Ją pasiekę, mes atskleisime gyvenimo prasmę.
Susisiekęs su Aukštesniąja jėga, žmogus pradeda suprasti, kad ji viską sukūrė su ypatingu tikslu. Ir jei žmogus, susijęs su tikslu, paliečia kažkokią šaknį šiame pasaulyje, tai žino, kaip ją tinkamai panaudoti, suteikiant prasmę savo veiksmams. Jis sugebės tinkamai pasinaudoti kiekviena šio pasaulio detale ir per ją susisieti su aukštesniąja prasme.
Tokiu būdu jis pakelia ir grąžina šį pasaulį į aukštesniąją šaknį, iš kurios jis kažkada išaugo. Taigi, jis mokosi tinkamai išnaudoti šį pasaulį. Nors šie veiksmai išoriškai nepastebimi, nes viskas priklauso nuo žmogaus ketinimo.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Kokia gyvenimo prasmė?

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas yra nuolatinis susiliejimas su Kūrėju? Kuo galime suteikti Jam pasitenkinimą, ką galime duoti? Argi tobulam ko nors trūksta?
Kūrėjas tarsi tėvai, norintys tik vieno: kad vaikai būtų geri ir gerai gyventų – taip jie suteikia malonumą tėvams. Daugiau neturime nieko, ką galėtume duoti Kūrėjui, kuo galėtume Jį užpildyti. Tinkamai pripildydamas savo norus, užpildau Kūrėją, suteikiu Jam malonumą.
Džiuginti Kūrėją galima taisant sudaužytą, tuščią sielą. Ji tikslingai sukurta tokia, kad galėtume ją ištaisyti ir pripildyti, ir taip suteikti Kūrėjui malonumą. Kuo geriau sutvarkysiu savo dvasinį gyvenimą, tuo daugiau malonumo atnešiu Kūrėjui. Visai kaip mūsų gyvenime, kuo sėkmingesnis vaikas, tuo labiau džiugina tėvus.
Dvasiniame pasaulyje neperduodama aukštesniajam – viskas mūsų kli viduje, tik jį taisome, pripildome, todėl galime patikrinti, kokį malonumą suteikiame Kūrėjui: kaip išsitaisome, kad susijungtume ir duotume kitas kitam. Tad pasakyta: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui.“
Suteikdamas malonumą draugams galiu būti tikras, kad suteikiu malonumą Kūrėjui. Malonumą, kurį pažadinu Kūrėjuje, galima pamatuoti pagal tai, kiek išsitaisiau ir kokias šviesas gavau į ištaisytą norą.
Mums reikia ištaisyti savo įsivaizdavimą, kas yra taisymasis, juk tai vyksta viduje, todėl dvasinis darbas – vidinis. Dirbti reikia tik ties mūsų tarpusavio ryšiu, siela, ir pagal tai Kūrėjas „pajaus“, kokį darbą atliekame su savimi, kad suteiktume Jam malonumą.
Dirbame, kad pakiltume virš savo egoizmo, nuolatos mėginančio atitraukti mus į pašalinius dalykus, ir siekiame išsitaisyti, užsipildyti, bet tik tam, kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Yra visiškai tiksli analogija tarp tėvų ir vaikų santykių ir mūsų santykių su Kūrėju.
Būti nuolatos susiliejus su Kūrėju – reiškia atliekant bet kurį veiksmą galvoti, ką daryti savyje, t. y. ryšyje su draugais, savo sieloje, kad suteiktum malonumą Kūrėjui. Jis tuo didesnis, kuo labiau prašau Kūrėjo padėti ištaisyti mano sielą, tarsi geras vaikas, prašantis tėvų pagalbos. Ir tėvai džiaugiasi jam padėdami, tai jiems malonumas.
Taip ir mes suteikiame Kūrėjui daugiau malonumo, labiau prašydami Jo padėti mums ištaisyti ryšius tarp mūsų, t. y. ištaisyti mūsų sielą. Jo malonumas matuojamas ateinančia ištaisyti mūsų sielas bei sujungti mus Šviesa ir ištaisytą sielą užpildančia Šviesa.
Nieko neturime, ką perduotume Kūrėjui – visas darbas vykstas tarp mūsų, mūsų tarpusavio ryšyje: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui“. Tik taip ji atsiskleidžia. Ir jei visuomet stengiamės tinkamai matyti mūsų susijungimo, mūsų darbo vietą, vadinasi esame nuolatos susilieję su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Atsakymo nėra – prašymas netikras

Komentarų nėra

Kam Kūrėjui malonumas?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui malonumas? Nejau Jis nesavarankiškas?
Atsakymas. Tą patį galima pasakyti apie tėvus ir vaikus. Tu susijęs su savo vaikais, tu juos pagimdei, jie tau labai svarbūs. Tai natūralu, ir ateina mums iš Kūrėjo, priklausomai nuo Jo santykio su mumis.
Klausimas. Bet vis tiek mūsų užduotis – grąžinti tai, suteikti Jam malonumą…
Atsakymas. Jei vaikas teisingai supranta, kaip reikia žiūrėti į tėvus, tai jis turi elgtis taip, kad tėvai gautų malonumą iš jo. Tuomet jis nesuklys, nes kitaip neturės orientyrų gyvenime. Todėl nukreipdamas save į tai, kas suteiktų džiaugsmo tėvams, jis visada sau elgsis optimaliausiu būdu.
Taip ir mes su Kūrėju. Suteikti Jam malonumą – tai orientyras, kad elgtumės teisingai patys sau.

Iš 2018 m. birželio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Tolimųjų namų šviesa

Komentarų nėra

Mėgautis darbu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Komentarų nėra

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp dvasinės meilės šaknies ir jos žemiškosios šakos?
Atsakymas. Žemiškoji šaka – tai mano vienašališkas egoistinis požiūris į save, brangiausiąjį, kai aš kaip šuo suku nosį ten, kur dar galiu patirti malonumą, ir tiktai tai mane veda į priekį.
Komentaras. Bet žmogui duodamas toks supratimas kaip „pirmoji meilė“, kai galvoji tiktai apie savo meilės objektą…
Atsakymas. Tai reiškia, kad mane traukia toks didelis malonumas, kad negaliu galvoti apie nieką kitą: nei apie maistą, nei apie pasivaikščiojimus, nei apie mokslus, nei apie sportą. Tai – egoistinis hormonų vystymasis. Tampu vyru, jaučiu hormonų audras, nesuprantu, kas tai yra, kaip jas realizuoti. Mane kankina neaiškios spėlionės, mane traukia prie objekto jas realizuoti. Štai ir viskas. Kokia gi tai meilė?
Mano mama, pagal išsilavinimą gydytoja, pasakojo man, kaip tam tikrų medžiagų injekcijomis galima sukelti žmogui meilės būseną. Tas pats ir čia. Nė nemanau tyčiotis iš šio jausmo. Atvirkščiai, jis labai vysto mus, kai vyksta perėjimas iš paauglystės į jaunystę. Tai labai naudinga savybė, bet ji – grynai egoistinė.
Klausimas. Nejau tame nėra Gamtos sumanymo?
Atsakymas. Žinoma, yra: Gamta turi sumanymą dar labiau išvystyti mūsų egoizmą.
Klausimas. Ar tai – gera būsena?
Atsakymas. Bet kuris vystymasis – geras, bet kai egoizmas išsivystys galutinai, jį reikės kažkokiu būdu ištaisyti. Fiziologinis žmogaus vystymais baigiasi 18–22 metais, tačiau kartais gali tęstis ir ilgiau, nes veikiant supančiai aplinkai kyla įvairiausių kitų potraukių.
Iš principo, žmogaus norų rinkinyje yra maistas, seksas, šeima, turtai, garbė ir žinios – iš viso šešios pagrindinės savybės, kuriose vystosi mūsų egoizmas. Nieko kito neturime.
Nuolat skaičiuoju, kas man naudingiau, ką labiau myliu. Jeigu vyrauja žinios, tai visa kita galiu užmesti, nustumti. Panirsiu į mokslą, ir jis visiškai įtrauks mane. Tai – irgi meilė.
Taigi, meilė – tai prisipildymo trauka, būdinga kiekvienam žmogui.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dukart apie meilę

Meilė meilei nelygu

Kabala apie žemišką meilę

Komentarų nėra

Trumpieji kabalisto atsakymai (2017-02-26), 1 d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar neatrodo, kad egoizmo neįmanoma nugalėti dabartiniame žmonijos vystymosi etape?
Atsakymas. Egoizmo nereikia nugalėti, jį reikia imti su savimi kaip partnerį. Sakoma, jeigu negali jo nugalėti, padaryk savo sąjungininku.
Klausimas. Kas iš tikrųjų ką valdo ir kaip?
Atsakymas. Kūrėjas valdo žmogų, o žmogus valdo Kūrėją.
Klausimas. Jaunystėje nusprendžiau, kad meilė yra laimė dėl to, kad gali padaryti laimingą savo mylimąjį. Aš klystu?
Atsakymas. Neklystate. Buitiniame lygmenyje esate teisi. Duok Dieve, kad turėtumėte tokį malonumą.
Klausimas. Kokią įtaką egoizmo valdymui turi „rešimot“?
Atsakymas. Šviesa, nusileisdama ant mūsų, suaktyvina vis naujus „rešimot“ – informacinius duomenis, dėl kurių mumyse prabunda visokios mintys ir jausmai.
Klausimas. Kuo skiriasi Kūrėjo valdymas per žmogaus kančias ir per malonumus?
Atsakymas. Tai dešinioji ir kairioji linijos. Jomis Jis valdo mus, kaip mes valdome arklį dviem vadelėmis.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Komentarų nėra

Nesibaigiantis pripildymas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką man duos sielos ištaisymas?
Atsakymas. Sielos ištaisymas jums suteiks visišką, amžiną laimę – absoliutų visų jūsų norų prisipildymą.
Reikalas tas, kad laikydamiesi taisyklės „mylėk savo artimą kaip patį save“, pamilstate žmogų, kurio troškimus norite pripildyti. Kad jis taptų jums artimas, turite persiimti jo norais, prašyti Kūrėjo juos pripildyti, gauti pripildančios Šviesos ir perleisti Ją per save kitam.
Imkime, kad Kūrėjas – raudonas apskritimas schemoje, o aš ir artimas – mėlyni apskritimai.
Kreipiuosi į artimą, kurį noriu pripildyti, ir gaunu iš jo norą (minuso ženklas). Šį minusą perleidžiu per savo norą ir kreipiuosi į Kūrėją su dviem minusais.Gaudamas iš aukščiau tai, ką Jis man duoda, nuo savęs atiduodu tai, ko nori žemesnysis.
Taigi, pakeldamas aukštyn dvigubą norą – savo (Michaelio) ir, tarkime, Vasios, gaunu iš Kūrėjo dvigubą malonumą.
Kitaip tariant, aš perėmiau Vasios norą, kreipiausi su juo į Kūrėją, gavau iš Jo pripildymą ir perleidau jį per save Vasiai. Vasia gavo iš manęs savo pripildymą, o aš – savo, dvigubai didesnį.
Komentaras. Tarkime, kad Vasia nori pinigų…
Atsakymas. Vasia nori ne pinigų, o pripildymo! Pinigais jis nepasisotins, turės juos iškeisti į visokius malonumus. O šiaip aš jam duodu jų pačiu natūraliausiu būdu. Manykim, kad Vasia sveria 100 kilogramų, mėgsta pavalgyti, t. y. mėgaujasi valgymo, maisto jutimo, jo rijimo procesu. O vėliau kankinasi, kad persivalgė. Jis turi laukti, kol maistas bus suvirškintas, o po to vėl prisipildyti.
Kam? Aš jam suteikiu galimybę nuolat būti prisipidžiusiam.
Klausimas. Ar jūs gaunate kažkokią energiją iš Kūrėjo ir perduodate jam?
Atsakymas. Taip. Visi mūsų gyvenimo malonumai – tai Šviesa. Materialiame pasaulyje jie skirstomi į maistą, seksą, šeimą, turtus, šlovę, žinias, o iš tiesų viduje – tai gryna Šviesa. Man nesvarbu, koks žmogaus troškimas (noras).

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Mylėti – užpildyti artimo norus

Komentarų nėra

Kas yra žmogus?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek suprantu, jei nuimtume biologinį kūną, tai žmogus yra ketinimas, mintys, jausmai, norai. Kaip visa tai paskirstyti? Kas toks yra žmogus?
Atsakymas. Visa materija – tai noras mėgautis. O jausmai, kurie kyla šioje materijoje,– tai malonumas arba kančia, kam atitinkamai yra meilė arba neapykanta.
Materijoje egzistuoja trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Yra dar vienas lygis, vadinamas „žmogus“. Tai jau anomali gamtos būsena, kai pati materija, kuri jaučia save ir viską savyje, pertvarko savo pojūčius, jiems vadovauja, dominuoja aukščiau jų, keičia jų orientaciją, jų vertinimą savyje ir taip kuria iš savęs kažką visiškai nauja.
Vadovaudamiesi savo pojūčiais ir galimybe suteikti šiems pojūčiams tam tikrą gradaciją ir keisti savo požiūrį į juos – iš meilės į neapykantą ir iš neapykantos į meilę, – pakylame aukščiau savo pojūčių ir formuojame iš savęs visiškai naują būtybę, kuri vadinama „žmogumi“.
Tai ne mūsų pasaulio žmogus, o dvasinis žmogus, t. y. noras, kuris aukščiau savęs suformavo papildomą, galvos, dalį, kuri suteikia šiam norui teisingą kryptį į Kūrėją, o ne į savo pradinę būseną – mėgautis ar kentėti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp norų ir jausmų?
Atsakymas. Noras – tai materija. Jausmai yra tai, ką jaučiu noruose.
Klausimas. Mūsų protas leidžia suprasti, ką mes jaučiame?
Atsakymas. Žiūrint kokiame lygyje esame. Negyvajame, augaliniame ar gyvūniniame lygmenyje protas suteiktas tam, kad išvengtume kančių ir artėtume prie malonumų, kitaip tariant, teisingam orientacijos pasirinkimui – maksimaliai mėgautis, minimaliai kentėti.
O „žmogaus“ lygmenyje mums vystosi galvinė dalis – suvokimas, pasiekiantis šį lygmenį. Tada mums kyla kitas klausimas: kodėl aš egzistuoju, dėl ko, kokia gyvenimo prasmė? Ir čia pasireiškia visiškai kita orientacija, kitas požiūris į save, pasaulį, gyvenimą, egzistavimą, tikslą, kokio nėra gyvūniniame lygmenyje.
Gyvūninio lygmens tikslas – kiekvieną akimirką jaustis maksimaliai jaukiai, užtikrintai, saugiai. O žmogus negali mėgautis ir pasitenkinti tik tuo (jei mes kalbame apie Žmogų iš didžiosios raidės).
Nori jis ar nenori, perspektyva, stumianti atgal ar pirmyn (daugiausiai – į priekį), gali iš pagrindų paveikti jo malonumo ar kančios pojūtį. Ir todėl esamą akimirką jis gali suteikti pirmenybę kančioms, kad galėtų mėgautis ateityje.
O tas, kuris nepaisydamas kančių linksta investuoti savo jėgas į ypatingą ateitį, kuri slypi netgi ne malonumuose ar kančiose, o aukštesniuose išmatavimuose, vadinasi kabaloje „žmogumi“ – „Adomu“, o tai reiškia „panašiu į Kūrėją“.
Tokiu būdu gamtai priklauso negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys, o žmogus yra tas, kuris iš savo prigimties formuoja panašumą į Kūrėją.

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Ketinimas, nešantis sėkmę

Gyventi ir mėgautis, I dalis

 

Komentarų nėra

Kam gyvenu?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманBe kabalos mokslo neįmanoma atsakyti į klausimą apie gyvenimo prasmę. Juk esame nore mėgautis, jis – visa mūsų prigimtis, ir todėl visuomet aptarnaujame tik jį.
Į klausimą: „Kam gyvenu?“ – egoizmas atsako: „Kad maloniai jausčiausi savo nore mėgautis!“, savo prigimties viduje, ne aukščiau jos.
Išeitų, kad visas mano gyvenimas, kad suteikčiau pripildymą savo egoizmui. Kitaip tariant, aptarnauju savo gyvūninį kūną ir esu jame, o ne virš jo.
Tik jeigu savo gyvūniniam kūnui teikiu tai, kas būtiniausia, it jaučiui, asilui ar arkliui, kad jie tarnautų mums, žmonėms, tuomet savo kūną išnaudoju žmogaus (jis aukščiau gyvūninio kūno) reikmėms. Ir tai reiškia, kad aiškinuosi klausimą: „Kam gyvenu aš?“ – ne jautis ar asilas, o žmogus manyje – koks jo gyvenimo tikslas.
Tuomet išsiaiškiname, kad gyvenimas ne nore mėgautis, kuris gyvena ir miršta, o virš jo. Kitaip tariant, reikia ieškoti gyvenimo prasmės aukščiau egoizmo. O viršuje tėra jėga, kuri pagimdė norą mėgautis – Kūrėjas.
Išeitų, kad atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą negalima rasti savyje, savo gyvūniniame kūne, o tik tiriant mus sukūrusią jėgą, kuri atvedė prie šio klausimo. Privalau atskleisti Kūrėją ir tuomet suprasiu, kam gyvenu.
Kūrėjas suvokiamas kylant 125 pakopomis ir kaskart vis labiau atskleisdamas Kūrėją, suvokiu, kam gyvenu. O kai pabaigsiu visus savo išsitaisymus, tai yra visiškai suvoksiu Kūrėją, tuomet gausiu pilną atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę.

Iš 2018 m. sausio 26 d. pamokos ruošiantis pasauliniam kabalos kongresui 2018 m.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė?

Kaip rinktis likimą, I dalis

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai