Pateikti įrašai su malonumas žyme.


Pragaras ir rojus – vidinės būsenos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vystydamasi siela praeina skirtingas transformacijas. Žvelgiant iš religinio požiūrio taško pragaras ir rojus – tai tam tikras sielos vystymosi etapas. Norėtųsi žinoti, ką tai reiškia pagal kabalą?
Atsakymas. Nieko to, apie ką kalba religija nėra.
Rojus – tai malonumo, gaunamo duodant kitiems, būsena. Pragaras – tai būsena, kai tiesiog degu iš gėdos.
Pragaras – tai gėda, rojus – tai pasitenkinimas iš meilės. Tačiau visa tai – dvasiniai lygmenys. Nieko daugiau nėra.
Klausimas. Kas sukelia gėdą?
Atsakymas. Gėda kyla, kai matai, kiek esi priešingas Kūrėjui.
„Įvade į kabalos mokslą“ studijuojame, kad pirmasis apribojimas (cimcum alef) įvyko dėl to, kad kli/indas pastebėjo esąs priešingas Kūrėjui ir pajautė gėdą, atliko sau apribojimą.
#251420

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Ir visa tai – manyje?!

Komentarų nėra

Kas yra sąžinė?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra sąžinė? Ar tai egoizmo įsivilkimas į kokį nors kostiumą? Juk mūsų atliekami veiksmai lyg ir grindžiami sąžine.
Atsakymas. Iš esmės tai yra egoizmas. Tiesiog mums gėda dėl to, kad atsiskleidžia kokie nors mūsų bruožai, kuriuos slėpėme ir todėl tai vadiname sąžine. O iš tikrųjų nieko panašaus čia nėra.
Tėra noras mėgautis. Kartais gaunu iš jo malonumą, o kartais, jis atsiskleidžia prieš kitus ir dėl to kenčiu. Tačiau viskas vyksta viename nore mėgautis.
Baimės, šlovė, garbė, įvairūs malonumai, jaudinimasis – viskas nore mėgautis, tik malonumo ir jo nebuvimo (t.y. kančios) atžvilgiu. Čia visas mūsų gyvenimas.
Tad sąžinės tokios savaime nėra. Tai sistema, kuri leidžia man iš anksto nuspėti būsenas, kurias patirdamas kentėsiu arba mėgausiuosi.
Galiausiai pamatysite, kad patys galėsite keisti kančios būseną (t.y. užpildymo nebuvimą) ar užpildymą savo egoistiniuose noruose, tik tai vadinsite kitaip.
#250693

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda – pats stipriausias jausmas

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Tikrasis malonumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kūrimo tikslas – suteikti malonumą Kūrėjui, tai kodėl mėgaudamasis nerealizuoju kūrimo tikslo?
Atsakymas. Kūrimo tikslas ne mėgautis. Juk mėgaudamiesi patenkinate savo gyvūninį egoizmą – ne daugiau. Tai ne malonumas. Mes kaip maži vaikai, kuriems atrodo, kad jiems gerai, kai jie valgo ką nors saldaus.
Tikrasis malonumas tada, kai jūs absoliutūs, amžini, tobuli, ištirpę, išsitęsę per visus pasaulius ir jums nėra jokių ribų – niekaip ir niekur. Būtent tai ir yra absoliutaus užpildymo būsena. Tokią būseną turime pasiekti.
O tam mums reikia ne šiaip mėgautis savo mažais laikinais kūneliais, o pakilti į ryšio su kitais lygmenį, kai jus visus drauge užpildo Kūrėjas.
#248670

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nepulti į mėgavimąsi dėl savęs

Amžinas malonumas ir žemiškasis gyvenimas

Amžinas malonumas

Komentarų nėra

Susitraukimas ir smūgis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSusitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVidinė Šviesa – tai, ką gaunu iš Šeimininko, mėgaudamasis visuose noruose užpildymo skoniu ir Kūrėjo santykiu su manimi, kuris būdamas toks didis kviečia mane užmegzti ryšį ir apdovanoja.
Jaučiu visus tuos materialius, dvasinius malonumus visuose lygmenyse ir privalau iš jų ištraukti visus galimus pasitenkinimus.
Tačiau visa tai apsivelka manyje į ketinimą duoti Šeimininkui. Nusilenkiu priešais Jį ir noriu taip Jam suteikti džiaugsmą. Čia nėra nė vieno malonumo, kurį jausčiau neturėdamas ryšio su Šeimininku.
Pirmiausia susisiekiu su Juo galvoje, įsijungiu į Jo ketinimą, į Jo kreipimąsi į mane. Sugeriu Jo santykį su manimi, ir iš to kuriu atsakomąjį santykį su Juo. Mūsų kreipimaisi, Jo ir mano, įsivelka vienas į kitą, ir taip atsiranda tiesioginė Šviesa.
O supanti Šviesa rodo, kiek nesu pasirengęs to atlikti. Supanti Šviesa kyla, kai galiuosi, kad esu priverstas liautis gauti malonumą iš Šeimininko, atstūmus Jo kreipimąsi į mane, nes negaliu atsakyti Jam tuo pačiu, nepakankamai vertinant Jo didumą. Supanti Šviesa – tai mano įsisąmoninimo rezultatas, kokia maža mano meilė Šeimininkui palyginus su Jo meile man.
Supanti Šviesa – tai įsivilkimas į dvasinį parcufą, kuris atspindi kūrinio požiūrį į Kūrėjo atskleidimą jame. Ir todėl Šviesa spaudžia parcufą ir prašo jo gauti pripildymą, kaip motina, stovinti priešais mažylį su maisto šaukšteliu ir įkalbinėjanti išsižioti.
#247969

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Kad kartumas virstų saldumu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso, koks bus materialios iliuzijos skonis – kartus ar saldus? Ar galime tai kontroliuoti?
Atsakymas. Tai galime kontroliuoti tik įsisąmoninę, jog tai kyla iš aukščiau, iš Kūrėjo, ir todėl bet koks kartumas apsalsta.
Nors iš tikrųjų pasaulėdaroje apskritai niekur nėra saldumo. Tai blogis, tai absoliutus kartumas, absoliuti druska, pipirai, rūgštis. Tačiau ėmus šiuos pojūčius susieti su Kūrėju, juos persmelkia saldumas.
Pačios karčiausios, sūriausios, rūgščiausios ir kitokios panašios būsenos persismelkia Kūrėjo saldumu ir virsta nepaprastai skaniomis! Ir niekas neprilygsta tam saldumui.
Aukštesniojo pasaulio saldumas sudarytas iš dviejų priešingybių, kurios tarpusavyje užpildo kits kitą. Kaip mūsų pasaulyje, tarkime, yra kas nors saldžiarūgščio. Tarkime, gaminant saldainus į šokoladą įpila konjako ar degtinės. Be to nieko nebus. Turi būti kas nors tokio, kitaip nepajausi skonio.
Klausimas. O kaip saldumas gavus „Oskarą“ ar Nobelio premiją mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Ne, tai visiškai kitokio tipo saldumas, kuris pridedamas, nes žmonės kenčia. Juk jie visgi deda pastangas.
Klausimas. Iš tiesų, kai man įteikė izraelietišką „Oskarą“, tai paėmęs statulėlę į rankas pajaučiau, kaip iš manęs išeina visas malonumas. Išeina. Tarsi nieko ir nelaukei. Viens ir viskas nuplauta.
Atsakymas. „Sic transit gloria mundi!“ – taip praeina žemiška šlovė!
#245898

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Atitrūkus nuo Kūrėjo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei malonumas – tai Šviesos atmaina, o vienintelis Šviesos šaltinis – Kūrėjas, kaip tada malonumo gavimas gali atitrūkti nuo Šaltinio?
Atsakymas. Tai taip ir vadinasi: „Malonumas, atitrūkęs nuo Šaltinio“, kitaip tariant, malonumas ne duodant, bet gaunant. Mūsų pasaulyje visi malonumai tokie.
Klausimas. Kitaip tariant, jei tai malonumas duodant, tai jis neatitrūkęs nuo Šaltinio, o su juo susijęs? Ir tuomet visi pasaldinimai nusileidžia iš ten?
Atsakymas. Taip. Maistas, seksas, šeima, turtas, garbė, žinios – visa tai mūsų pasaulio malonumai, kuriuos gauname atitrūkę nuo Kūrėjo. Todėl jie visi praeinantys, nepasilieka, negali būti amžini, ir visi jie – su bloga pabaiga.
#245960

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Dvasiniai ir materialieji norai

Kam Kūrėjui malonumas?

Komentarų nėra

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra „tiesioginė Šviesa“?
Atsakymas. Tiesioginė Šviesa – tai kūrėjo ketinimas atsiskleisti kiekviename iš mūsų. Jis atsiskleidžia tiek, kiek noriu pasiekti Kūrėją, kad suteikčiau Jam malonumą. Atskleisti Jį ne dėl savęs, bet dėl Jo.
Todėl pirmiausia turiu apriboti savo asmeninius noras, planus, malonumus. Jei tai darau dėl draugų, tai šitaip dirbu ties savo teisingu ketinimu Kūrėjo atžvilgiu.
Kam Kūrėjas sudaužė sielą į daugybę smulkių dalių? Kad kiekviena dalelė galėtų išsitaisyti būdama maža, o ne didžiulė, bendros sielos atskala. Mažas dalis lengviau ištaisyti. Tai pirma.
O antra, visos jos gali taisytis viena kitos atžvilgiu, nes jų tarpusavio vienybė ir vienybė Kūrėjo atžvilgiu – vienas ir tas pats.
Tad grupėje atlikdami įvairius vienijimosi pratimus, pasiruošiame vienybei su Kūrėju. Kiek galiu susijungti su draugais, tiek manyje formuojasi indas (kli), savybė, jutiklis, kuriame atsikleidžia ryšys su Kūrėju.
Štai ir viskas. Labai paprasta. Nereikia leistis į kokias nors teorijas, reikia mėginti viską atlikti praktiškai.
#246022

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė išeiti į dvasinį pasaulį

Kaip atskleisti Kūrėją

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Komentarų nėra

Ar gali kabalistas matyti pasaulio ateitį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Studijuojantis kabalą žmogus įsisąmonina bendras pasaulio raidos tendencijas, santvarkų kaitą, evoliucinius procesus, kitaip tariant, jis susijęs su visu pasauliu ir mato, kur ir kaip viskas juda. Ar tikrai taip? Jis gali matyti pasaulio ateitį?
Atsakymas. Jis mato tendencijas. O pasaulio ateitis priklauso nuo to, kaip aiškiai Kūrėjas jam tai parodo, kad paverstų jį savo laidininku.
Klausimas. Kitaip tariant, jis supranta visus procesus ir domisi jais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo sielos šaknies. Vieni domisi, kiti ne. Yra žmonių, kuriuos domina kabalos mokymas, kitus – kabalos platinimas ar savo paties gilinimasis į ją. Bendrai tariant, yra skirtingos sielos šaknys, skirtingi kabalistai.
Tačiau bet kuriuo atveju kabalos mokslas itin platus. Jis apima visą pasaulį, ir kas ją studijuoja iš tikrųjų jaučia didžiulį, amžiną, tobulą užpildymą.
Klausimas. „Kabala“ iš žodžio „gauti“, kitaip tariant, kaip teisingai gauti malonumą…
Atsakymas. Kalbama apie visos pasaulių sistemos, įskaitant Kūrėją gavimą!
#245581

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas numatyti ateitį?

Pamatyti ateitį kaip gerą

Ar kabalistai buvo pranašais?

Komentarų nėra

Naudingos kančios

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galiu būti tikras, kad kančios mane stumia į dvasinį darbą, o ne siekti jų atsikratyti?
Atsakymas. Esmė ta, kad yra naudingos kančios, kurios stumia mus į tikslą, ir yra kančios, kurias tiesiog patiriame, bet jokios naudos jos neturi.
Naudingos kančios leidžia mums dar labiau įsijungti į grupę, būti joje kartu, padeda kurti save. Visai kaip kelyje, kai eidami matome, kad pasimetėme, ne ten pasukome, o patiriamos kančios padeda rasti tinkamą kelią. Be tokių postūmių neįmanoma tinkamai judėti. Visuomet eisime dviem linijom: dešine ir kaire, kančiomis ir malonumais.
Todėl kančios, kurios stumia mus pirmyn ir visąlaik nurodo, kaip tinkamai judėti, ir yra teisingos kančios.
Pavyzdžiui, sistemoje judanti raketa visuomet koreguoja save. Taip ir mes turime atsekti savo kelią ir visąlaik koreguoti save remdamiesi grįžtamuoju neigiamu ryšiu, kuris nuolatos nukreipia mus ir veda tikslo link. Todėl toks ryšys būtinas ir reikia jį suvokti ne kaip kančias, o kaip būtiną pataisymą ir dėkoti Kūrėjui už tai, kad mus taip moko.
#242490

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau, nei už gėrį?

Dėkoti už kančias?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai