Pateikti įrašai su malonumas žyme.


Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš paskiriu savo gyvenimą mano artimųjų gerovei, mano draugams, mano miestui, mano tautai – kodėl jūs mane vadinate egoistu?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis – egoizmas. Todėl viskas, ką jūs darote dėl savo prigimties, yra ego. Visi mes esame absoliutūs egoistai. Nepaisant to, neturime naikinti savo egoizmo. Pakanka jį subalansuoti su priešinga savybe ir tarp jų atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tada pasieksime visiškai naują būseną, amžinybę, tobulumą ir pradėsime jausti kitą išmatavimą.
Klausimas. Kokiu būdu galime pajausti Aukštesniosios šviesos veikimą?
Atsakymas. Atskleisdami savybę – gebėjimą suprasti kitą, pajausti draugo norą.
Klausimas. Kaip teisingai balansuoti tarp šio pasaulio gyvūninio malonumo ir Kūrėjo atskleidimo?
Atsakymas. Padarykite taip, kad materialūs malonumai netrukdytų jūsų dvasiniams siekiams. Nereikia nieko atsisakyti, tik vartoti saikingai. Duokite kūnui tai, ko jam reikia, o visa kita skirkite sielai.
#228135

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nukreipti aukštyn!

Pakeisti žmogaus prigimtį

Kai aš jau nebebūsiu „aš“

Komentarų nėra

Daryti daugiau gerų darbų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNeįmanoma mėgautis susijungimu, kol nepadarysi gerų darbų, kurie tai lems, kol nesilaikysi visų sąlygų, reikalaujančių suteikti malonumą Kūrėjui.
Kitais žodžiais tariant, žmogus turi džiaugtis malonumu, kurį suteikia Kūrėjui, vykdydamas jo įsakymus. O patyrus malonumą iš veiksmų, galima Kūrėją suprasti būtent per šį malonumą. (Baal Sulamas „Paskutinioji karta“)
Norint suteikti malonumą Kūrėjui, reikia atlikti gerus darbus aplinkiniams, juk nesvarbu, ar tu juos atlieki žmonėms, ar Kūrėjui.
Tačiau mūsų egoizmas sukyla prieš tokius veiksmus. Kūrėjo atžvilgiu tu tarsi ir esi pasiruošęs atlikti gerus darbus, nes egoizmas tam pritaria. Bet jei tu tikrai nori, kad jie būtų skirti Kūrėjui, tai galima pasiekti, tik darant gerus darbus žmonėms.
Klausimas. Vadinasi, be veiksmų aš negaliu susilieti su Kūrėju ketinimais?
Atsakymas. Negali! Visi ketinimai tik apgaudinėja tave, o veiksmai tiksliai parodo, ar tavo ketinimai teisingi.
Svarbiausi yra veiksmai, kai tu organizuoji žmones, kad jie būtų susiję tarpusavyje gerais ryšiais.
#227406

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Ketinimo kontrolė

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Komentarų nėra

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp gaunamo malonumo tipo ir negebėjimo jaustis užpildytu?
Atsakymas. Priklausomai nuo malonumo dydžio kylu arba leidžiuosi pagal malonumo tipų liniuotę, ir taip valdau save. Esmė ta, kad visi malonumai skiriasi tik savo kiekybe ir kokybe.
Pavyzdžiui, jeigu imtume dirginti kokias nors nervų galūnėles ar sinapses smegenyse, pamatytume, kad bet kuris mažas dirgiklis – nesvarbu, ar tai cheminis preparatas, ar silpnas elektros poveikis – gali sužadinti įvairiausius pojūčius, ir jie bus visiškai kitokie.
Galime jausti malonumą ar kančias nuo bet ko: maisto, sekso, šeimos, mokslo, garbės, šlovės. Viskas priklauso nuo to, kokius nervų centrus sužadinsime.
#237156

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras – tai materija

Kam Kūrėjui malonumas?

Komentarų nėra

Aukščiausias malonumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl turiu tiesiog egzistuoti, užuot mėgavęsis šiuo pasauliu, Kūrėjo sukurtu, kad kūrinys patirtų malonumą?
Atsakymas. Eik ir mėgaukis. Kodėl nesi patenkintas? Mat Kūrėjas jau duoda tau tokius norus, kurie reikalauja kitokio pobūdžio malonumų.
Kūrimo tikslas – pripildyti kūrinius pačia aukščiausia būsena. Mums tereikia įsisąmoninti, kokia būsena aukščiausia. Tai ne savęs ribojimas, ne atsiskyrimas vienutėje, ne lankstymasis meldžiantis. Kūrėjas iš mūsų tenori vieno – kad pasiektume Jo lygmenį!
Įsivaizduojate, apie ką kalbama? Tobula, beribė, amžina jėga nori, kad mes čia, būdami šios būsenos, kaip esame dabar, taptume tokie, kaip Jis. Prašom mėgaukitės! Kitų malonumų nėra.
Be to, egzistuoja kūrimo programa, ir todėl tau neleis mėgautis, kuo užsimanysi, vys iš būsenos į būseną, iš vietos į vietą, kol nerasi, kaip realizuoti save kūrinijos programoje.
#235058

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Amžinas malonumas

Kaip mėgautis amžinai?

Komentarų nėra

Kodėl nejaučiame Šviesos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, II d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sunku sutikti, kad yra tik viena gyvenimo prasmė – bendra visiems. Argi ne kiekvienas žmogus ieško savo prasmės?
Atsakymas. Taigi, kiekvienas žmogus kasdieną ieško vis naujos prasmės, t. y., iš ko gauti malonumą šiandien. Tačiau tikroji gyvenimo prasmė negali būti laikina: jei prasmės neliko, vadinasi, jos ir nebuvo. Mano gyvenimas kažkada baigsis, ir net jei aš rūpinausi kitais, tai ir jų gyvenimas – ne amžinas.
Gyvenimo prasmė gali būti tik amžina. O jei taip nėra, ir prasmė neperžengia mūsų gyvenimo rėmų, tai mes ir toliau painiosimės, įsivaizduojamą prasmę atrasdami kažkokiuose hobiuose, arba jos iš viso neieškosime ir gyvensime šia akimirka.
Klausimas. Kada žmogus pajaučia būtinybę rasti amžiną gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Tai priklauso nuo vidinio išsivystymo ir išgyventų kančių. Žmogus turi kentėti nuo to, kad gyvena be prasmės. Jo gyvenimas gali būti labai sėkmingas, tiesiog karališkas, kai nieko netrūksta, išskyrus viena: „Dėl ko aš gyvenu?“ Jis gali turėti viską šiame pasaulyje, tačiau tai jo neužpildo. Tai priklauso nuo vidinio žmogaus poreikio.
Jei mes neužpildome savęs amžina, tikrąja gyvenimo prasme, tai gyvenimas fiziniame lygmenyje baigiasi mirtimi. Jei norime pakilti į tikrąją prasmę, tai turime visą laiką būti surišti su tikslu, kuris atsako į šį klausimą. Mes turime susisiekti su Aukštesniąja gamtos jėga, kuri valdo visą kūriniją. Ją pasiekę, mes atskleisime gyvenimo prasmę.
Susisiekęs su Aukštesniąja jėga, žmogus pradeda suprasti, kad ji viską sukūrė su ypatingu tikslu. Ir jei žmogus, susijęs su tikslu, paliečia kažkokią šaknį šiame pasaulyje, tai žino, kaip ją tinkamai panaudoti, suteikiant prasmę savo veiksmams. Jis sugebės tinkamai pasinaudoti kiekviena šio pasaulio detale ir per ją susisieti su aukštesniąja prasme.
Tokiu būdu jis pakelia ir grąžina šį pasaulį į aukštesniąją šaknį, iš kurios jis kažkada išaugo. Taigi, jis mokosi tinkamai išnaudoti šį pasaulį. Nors šie veiksmai išoriškai nepastebimi, nes viskas priklauso nuo žmogaus ketinimo.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Kokia gyvenimo prasmė?

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas yra nuolatinis susiliejimas su Kūrėju? Kuo galime suteikti Jam pasitenkinimą, ką galime duoti? Argi tobulam ko nors trūksta?
Kūrėjas tarsi tėvai, norintys tik vieno: kad vaikai būtų geri ir gerai gyventų – taip jie suteikia malonumą tėvams. Daugiau neturime nieko, ką galėtume duoti Kūrėjui, kuo galėtume Jį užpildyti. Tinkamai pripildydamas savo norus, užpildau Kūrėją, suteikiu Jam malonumą.
Džiuginti Kūrėją galima taisant sudaužytą, tuščią sielą. Ji tikslingai sukurta tokia, kad galėtume ją ištaisyti ir pripildyti, ir taip suteikti Kūrėjui malonumą. Kuo geriau sutvarkysiu savo dvasinį gyvenimą, tuo daugiau malonumo atnešiu Kūrėjui. Visai kaip mūsų gyvenime, kuo sėkmingesnis vaikas, tuo labiau džiugina tėvus.
Dvasiniame pasaulyje neperduodama aukštesniajam – viskas mūsų kli viduje, tik jį taisome, pripildome, todėl galime patikrinti, kokį malonumą suteikiame Kūrėjui: kaip išsitaisome, kad susijungtume ir duotume kitas kitam. Tad pasakyta: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui.“
Suteikdamas malonumą draugams galiu būti tikras, kad suteikiu malonumą Kūrėjui. Malonumą, kurį pažadinu Kūrėjuje, galima pamatuoti pagal tai, kiek išsitaisiau ir kokias šviesas gavau į ištaisytą norą.
Mums reikia ištaisyti savo įsivaizdavimą, kas yra taisymasis, juk tai vyksta viduje, todėl dvasinis darbas – vidinis. Dirbti reikia tik ties mūsų tarpusavio ryšiu, siela, ir pagal tai Kūrėjas „pajaus“, kokį darbą atliekame su savimi, kad suteiktume Jam malonumą.
Dirbame, kad pakiltume virš savo egoizmo, nuolatos mėginančio atitraukti mus į pašalinius dalykus, ir siekiame išsitaisyti, užsipildyti, bet tik tam, kad suteiktume malonumą Kūrėjui. Yra visiškai tiksli analogija tarp tėvų ir vaikų santykių ir mūsų santykių su Kūrėju.
Būti nuolatos susiliejus su Kūrėju – reiškia atliekant bet kurį veiksmą galvoti, ką daryti savyje, t. y. ryšyje su draugais, savo sieloje, kad suteiktum malonumą Kūrėjui. Jis tuo didesnis, kuo labiau prašau Kūrėjo padėti ištaisyti mano sielą, tarsi geras vaikas, prašantis tėvų pagalbos. Ir tėvai džiaugiasi jam padėdami, tai jiems malonumas.
Taip ir mes suteikiame Kūrėjui daugiau malonumo, labiau prašydami Jo padėti mums ištaisyti ryšius tarp mūsų, t. y. ištaisyti mūsų sielą. Jo malonumas matuojamas ateinančia ištaisyti mūsų sielas bei sujungti mus Šviesa ir ištaisytą sielą užpildančia Šviesa.
Nieko neturime, ką perduotume Kūrėjui – visas darbas vykstas tarp mūsų, mūsų tarpusavio ryšyje: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui“. Tik taip ji atsiskleidžia. Ir jei visuomet stengiamės tinkamai matyti mūsų susijungimo, mūsų darbo vietą, vadinasi esame nuolatos susilieję su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip galima suteikti malonumą Kūrėjui?

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Atsakymo nėra – prašymas netikras

Komentarų nėra

Kam Kūrėjui malonumas?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui malonumas? Nejau Jis nesavarankiškas?
Atsakymas. Tą patį galima pasakyti apie tėvus ir vaikus. Tu susijęs su savo vaikais, tu juos pagimdei, jie tau labai svarbūs. Tai natūralu, ir ateina mums iš Kūrėjo, priklausomai nuo Jo santykio su mumis.
Klausimas. Bet vis tiek mūsų užduotis – grąžinti tai, suteikti Jam malonumą…
Atsakymas. Jei vaikas teisingai supranta, kaip reikia žiūrėti į tėvus, tai jis turi elgtis taip, kad tėvai gautų malonumą iš jo. Tuomet jis nesuklys, nes kitaip neturės orientyrų gyvenime. Todėl nukreipdamas save į tai, kas suteiktų džiaugsmo tėvams, jis visada sau elgsis optimaliausiu būdu.
Taip ir mes su Kūrėju. Suteikti Jam malonumą – tai orientyras, kad elgtumės teisingai patys sau.

Iš 2018 m. birželio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Tolimųjų namų šviesa

Komentarų nėra

Mėgautis darbu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Materialiame pasaulyje darbas – tai priemonė, iš kurios laukiame rezultato, kuriuo paskui mėgaujamės. O dvasiniame pasaulyje mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Taip, mėgaujamės dėl to, kad siekiame Kūrėjo ir visąlaik stengiamės rasti, kaip vis labiau Jį paveikti, nukreipti save į Jį.
Kaip tik todėl dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Mūsų pasaulyje laikas – tai atkarpa nuo darbo pradžios iki jo rezultato. Tad galime ištemti ar sustumti laiką, o dvasiniame pasaulyje – jis stovi vietoje.
Klausimas. Ar mūsų pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėgaujamės pačiu darbu?
Atsakymas. Aišku. Bet kuris muzikantas, skulptorius, šaltkalvis, dailidė – nesvarbu kas, jei jis meistras – tai mėgaujasi savo darbu. Jam tai užsimiršimas, malonumas. Žinoma, tai ne kabala, o meistriškumas.
Žinau pagal save, kaip dažnai pasinaudodavau gamtos duota galimybe pasinerti į meistrystę, kai mėgaujiesi savo darbu, kai pats darbas yra tikslas – kad jis būtų gražus, kad neštų tam tikrus vaisius, nors tai ir nėra gyvenimo rezultatas.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas malonumas

Prieš tave – beribis malonumas

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Komentarų nėra

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp dvasinės meilės šaknies ir jos žemiškosios šakos?
Atsakymas. Žemiškoji šaka – tai mano vienašališkas egoistinis požiūris į save, brangiausiąjį, kai aš kaip šuo suku nosį ten, kur dar galiu patirti malonumą, ir tiktai tai mane veda į priekį.
Komentaras. Bet žmogui duodamas toks supratimas kaip „pirmoji meilė“, kai galvoji tiktai apie savo meilės objektą…
Atsakymas. Tai reiškia, kad mane traukia toks didelis malonumas, kad negaliu galvoti apie nieką kitą: nei apie maistą, nei apie pasivaikščiojimus, nei apie mokslus, nei apie sportą. Tai – egoistinis hormonų vystymasis. Tampu vyru, jaučiu hormonų audras, nesuprantu, kas tai yra, kaip jas realizuoti. Mane kankina neaiškios spėlionės, mane traukia prie objekto jas realizuoti. Štai ir viskas. Kokia gi tai meilė?
Mano mama, pagal išsilavinimą gydytoja, pasakojo man, kaip tam tikrų medžiagų injekcijomis galima sukelti žmogui meilės būseną. Tas pats ir čia. Nė nemanau tyčiotis iš šio jausmo. Atvirkščiai, jis labai vysto mus, kai vyksta perėjimas iš paauglystės į jaunystę. Tai labai naudinga savybė, bet ji – grynai egoistinė.
Klausimas. Nejau tame nėra Gamtos sumanymo?
Atsakymas. Žinoma, yra: Gamta turi sumanymą dar labiau išvystyti mūsų egoizmą.
Klausimas. Ar tai – gera būsena?
Atsakymas. Bet kuris vystymasis – geras, bet kai egoizmas išsivystys galutinai, jį reikės kažkokiu būdu ištaisyti. Fiziologinis žmogaus vystymais baigiasi 18–22 metais, tačiau kartais gali tęstis ir ilgiau, nes veikiant supančiai aplinkai kyla įvairiausių kitų potraukių.
Iš principo, žmogaus norų rinkinyje yra maistas, seksas, šeima, turtai, garbė ir žinios – iš viso šešios pagrindinės savybės, kuriose vystosi mūsų egoizmas. Nieko kito neturime.
Nuolat skaičiuoju, kas man naudingiau, ką labiau myliu. Jeigu vyrauja žinios, tai visa kita galiu užmesti, nustumti. Panirsiu į mokslą, ir jis visiškai įtrauks mane. Tai – irgi meilė.
Taigi, meilė – tai prisipildymo trauka, būdinga kiekvienam žmogui.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dukart apie meilę

Meilė meilei nelygu

Kabala apie žemišką meilę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai