Pateikti įrašai su mąstymas žyme.


Gyvenimo optimizacija

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus visuomet nori gauti maksimalią naudą minimaliai įdėjęs. Gamta taip veikia visur. Tai jos bendras dėsnis. Jei turime reikalų su noru gauti, su noru duoti, su vystymosi ir t. t. dėsniais, tai visuomet matome, kad gamta siekia optimizacijos.
Kabala atskleidžia mums universalesnį gamtos dėsnį, atkreipdama dėmesį į jos integralumą. Iš principo, egoizmas lieka, tik jis ima paisyti viso, kas aplink. Ir tuomet priverstinai galvojame apie kitus, apie tinkamą sąveiką su jais, nes priešingu atveju tai grįžta bumerangu man.
Todėl egoizmas norom nenorom tampa altruistinis, skaitosi su kitais, nes kitaip neįstengsiu egzistuoti.
Tokia abipusės veiklos forma, kai imame matyti mūsų integralumą, drauge darbuotis prie vieno bendro tikslo, kaip optimizuoti mūsų gyvenimą visuose jo lygiuose, atveda mus prie vienybės, abipusį įsijungimą, kai turiu suprasti kitą kaip save, o save kaip kito dalį.
Taip virstame viena bendra visuma tarpusavyje, su negyvąją gamta, augalija, gyvūnija.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai keičiasi mūsų mąstymas. Viską matome ne egoistine, linijine egoistine forma, o plačiau, integraliau, kai visą pasaulį laikome savu.

#288924

Iš pokalbio apie valdymo mokslą

Komentarų nėra

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip vystosi siela?

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Komentarų nėra