Pateikti įrašai su meilė žyme.


Teisingas dešimtukas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманManęs Feisbuke klausia: „Ar gali dešimt atsitiktinių žmonių, nestudijuojančių kabalos, bet susivienijusių sielomis, pasiekti dvasingumą?
Esmė ta, kad sielų susivienijimui nėra kitos metodikos, tik kabalos mokslas. Visos kitos metodikos palieka žmogų žemiškame lygmenyje, ir tik kabala leidžia atskleisti savyje davimo savybę, pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties ir jos apribojimų.
Ši davimo savybė, naujas tikrovės suvokimas, – ir yra „Kūrėjas“, absoliučiai realus, suvokiamas.
Kiti keliai veda mus tikėjimo kuo nors arba kažkuo link su pomirtinio apdovanojimo pažadu.
Bet ne, nieko nebus, sako kabalos mokslas, – kol nepakeisime pačių savęs. Nėra jokio anapusinio pasaulio, o yra egoizmas, kurį ištaisydamas atrandu Kūrėjo savybes. Šis pakilimas aukščiau egoistinio suvokimo išlaisvina mane iš materialių ribų, išveda už laiko ir erdvės – į amžinybę ir tobulybę.
To nepasieksime „atsitiktinio“ vienijimosi keliu. Dešimtukas turi sudaryti vieną visumą, vieną vieningą norą, kuriame kiekvienas „nulenkia galvą“, kad susilietų su kitais. Tada tarp jų kyla bendra būsena, bendras ryšių tinklas: kiekvienas ne dėl savęs, o tik dėl kitų devynių.
Taip jie sukuria ir sielą, indą Kūrėjo atskleidimui. Priklausomai nuo egoizmo dydžio, virš kurio jie pakilo ir pradėjo teisingai elgtis vienas su kitu, jiems atsiskleidžia Kūrėjas – meilės ir davimo savybė.

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Kabala apie žemišką meilę

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką kabalistas galvoja apie meilę?
Atsakymas. Kabalistas galvoja apie meilę pastoviai. Klausimas tik, ką jis apie tai galvoja. Ar ji yra, ar ne? Ką pati meilė reiškia: jos apibrėžimas, egzistavimo ribos, pasireiškimo lygis, sąlygos, kuriomis ji atsiskleidžia ir egzistuoja. Ar pasiekiama amžina meilė?
Meilė, kuri praeina, nėra meilė. Ji negali būti kitokia, – tik amžina.
Kažkada skaičiau paskaitą didžiulei auditorijai Tel Avive, ir iš karto pareiškiau, kad meilės nėra. Iš pradžių salė nuščiuvo, bet palaipsniui visi su manimi sutiko.
Egzistuoja pastovi, natūrali, prigimtinė meilė tik sau, brangiausiajam. Materialiuose rėmuose būtent ji ir yra tikra. Ji gimsta ir miršta kartu su manimi, su manuoju „aš“.
Tai – egoizmas, kuris tūno manyje, visą laiką vystosi ir stumia mane į savo vidų ieškoti, ko dar galėčiau panorėti, įsigyti, atsinešti sau, brangiausiajam, kaip dar labiau pamilti save. Tai mūsų egoistinė prigimtis. Ir todėl savimyla – natūrali visko, kas egzistuoja, savybė.
Visa materiali gamta, visa visata susidaro iš didžiulio egoizmo, kuris dalijasi į keturis lygius: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Jie skiriasi tik egoizmo laipsniu, kuris pasireiškia tiktai kaip meilė sau.
Be to, ši meilė negyvame, augaliniame ir gyvūniniame lygiuose yra instinktyvi, nesuvokiama pačio objekto. Jis netikrina, kiek myli save, o paprasčiausiai tenkina savo meilę.
O žmogiškajame lygyje meilė programuojama. Nors ji lieka meile sau ir tiktai sau, tačiau pereina įvairias vystymosi stadijas: kur ji gali pasireikšti, kokių įgyti formų. Kadangi žmogus priklauso nuo visuomenės, nuo į save panašių ir priešingų, tai jo įsivaizdavimas apie meilę, kaip pripildyti ir prisotinti save, keičiasi priklausomai nuo visuomenės poveikio.
Iš principo, tai yra pati savimyla, tiktai dar labiau ištobulinta ir pastoviai atsinaujinančios formos. Tai yra ta meilė, kuri egzistuoja mūsų pasaulyje, įskaitant ir tokius jos pasireiškimus kaip mamos meilė vaikui, žmogaus meilė tėvynei ir taip toliau. Apie kokią meilę mes bekalbėtume, visa tai galiausiai – egoistinė meilė sau pačiam.
Komentaras. Jūs išsklaidote visą romantinį žmogaus įsivaizdavimą apie meilę…
Atsakymas. Jokios romantikos ir nėra, tik smulkūs paklydimai. Tai žinoma visiems: ir mokslininkams, ir filosofams, ir fiziologams, ir psichologams. Mūsų laikais, kai egoizmas taip išaugo, ypatingai aštriai suprantame, kad meilės nėra.
Net mokslininkai kalba, kad jeigu žmonės ir susieina vienas su kitu, tai tik dviem trims metams – tarp jų negali ilgai išlikti normalių abipusių santykių, viskas greit praeina. Mūsų egoizmas nuolat atsinaujina, ištrindamas visas ankstesnes sąlygas abipusei meilei, net jeigu ji tik egoistinė, tiktai sau, brangiausiajam, bet ir ji keičiasi.
Klausimas. Ir kas gi toliau? Įprotis? Juk dauguma žmonių gyvena kartu ilgus metus.
Atsakymas. Jeigu kas ir gyvena kartu daug metų, tai jie tiesiog „dinozaurai“. Niekas mūsų laikais savanoriškai ilgai negyvena šeimoje: nei dėl vaikų, nei dėl užgyvento turto ir viso kito.
Reikalas tas, kad seniau gyvenimo trukmė neviršijo keturiasdešimties metų, ir žmonės mirdavo anksčiau, nei praeidavo vadinamoji meilė. Be to, vyras, rinkdamasis žmoną, žiūrėjo ne į meilę, o į moterį, kaip į šeimininkę: ar ji sveika, atsakinga, ar moka kalbėti, pasirūpinti namais. Todėl ir šiuo atveju nėra ko kalbėti apie meilę.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Meilė – tai harmonija

Tikros meilės artimui paslaptis

Komentarų nėra

Kas yra „meilė Kūrėjui“?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „mylėti Kūrėją“?
Atsakymas. „Mylėti Kūrėją“ kabalos požiūriu reiškia pasiekti davimo artimui savybę tokiu lygiu, kai iš tikrųjų matai tobulumą šios savybės, kuri pakelia tave į aukščiausią tavo troškimų pripildymo lygį.
Net kalbėdami apie dvasinį pripildymą, apie dvasinę meilę, mes vis tiek kalbame apie tai, kas vyksta noruose, nes mūsų prigimtis yra vien noras mėgautis.
Bet teisingas, absoliutus ir galutinis šio noro pripildymas galimas tik tada, kai sujungiame savyje visus likusius norus, prijungiame juos prie savęs, nepaisydami savo egoizmo, t. y. praktiškai pasiekiame patį didžiausią egoizmą. Bet tai jau nėra laikoma egoizmu, nes einame nepaisydami norų, kurie yra kiekvienoje būsenoje.
Egzistuoja įvairių norų. Kiekvienas iš jų jaučia tik save. Jei šie norai galės išeiti iš savęs ir pradės jungtis vienas su kitu, tai sukurs tarpusavyje jėgų tinklą ir pajaus jį kaip bendrą siekį pripildyti vienas kitą. Šis tinklas ir vadinamas „Kūrėju“ arba „meile“.Kodėl taip vyksta? – Todėl, kad kiekvienas šių norų nešėjas viduje yra egoistas (minusas). Jis išeina „iš savęs“, kad pripildytų visus kitus.
Tačiau ir minusas lieka, o tarpusavyje jie kuria vieną didžiulį pliusą. Taip pliuso ir minuso priešpriešoje kyla potencialų skirtumas, kuris vadinamas meile, kartu pasireiškia visas ryšių tinklas tarp jų. Jis ir atsiskleis tarp jų kaip Kūrėjas.
Kitaip tariant, sakykime, aš – pliusas. Man reikia kažko, kas būtų minusas: draugas ar pasaulis – nesvarbu kas.

Tada tarp pliuso ir minuso turime sukurti tokią būseną: abipusį prigimtinį prieštaravimą, atitolimą, neapykantą ir kartu su tuo – stiprų pritraukimą, meilę. Būtent mūsų atskleidžiant minusą ir pliusą sukurtame lauke mes ir egzistuojame.
Mes jaučiame jį keliais lygiais. Tai ir yra Aukštesnysis pasaulis, o jo pripildymas – Kūrėjas.
Kabalos mokslas kalba tik apie tai, nes vystymosi procese nuo pirmojo taško (minuso mumyse) mes visą laiką judame pirmyn, kol pasieksime paskutinįjį tašką – pliusą. Bet šis pliusas egzistuoja vienu metu su dideliu minusu.


Egoizmas vystosi jau šešis tūkstančius metų. Pradėję nuo tam tikros būsenos, mes vis labiau jį suvokiame ir pradedame nepaisydami jo vystyti meilę, tarpusavio ryšį. Vadinasi, viena vertus, mes vystome egoizmą žemyn (pieš. mėlyna linija). Kita vertus, atitinkamai mes vystome pliusą (pieš. raudona linija).
Galiausiai mes pasiekiame labai stiprią pliuso ir minuso priešpriešą (pieš. žalia linija), kuri ir suteikia mums didžiulės meilės efektą.
Be to, bet kurią akimirką mes negalime vystyti savyje pliuso, jei neiname į minusą. Todėl mūsų judėjimas pirmyn nuolat pasireiškia kaip pakilimai ir kritimai.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Meilės atgimimas

Kaip prilygti Kūrėjui?

Komentarų nėra

Savybių panašumo dėsnis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia savybių panašumo dėsnis?
Atsakymas. Savybių panašumo dėsnis yra ir mūsų pasaulio fizikos dėsnis, kai teigiamos ir neigiamos kokybės, savybės, jėgos traukia ar stumia kits kitą.
Šis dėsnis leidžiasi mums iš dvasinio pasaulio. Tad jei norime prie ko nors priartėti, ar nuo kuo nors nutolti dvasinėje erdvėje, turime pakeisti savo savybes: tapti panašūs į tą, prie ko norime priartėti, arba priešingai – nutolti, tapus priešingu tam, nuo ko norime nutolti.
Tai matyti ir šeimoje tarp sutuoktinių, ir grupėje tarp draugų. Jei noriu suartėti su draugu, turiu kuo labiau tapti panašus į jį.
Taip norėdami prilygti Kūrėjui, priartėti prie Jo, turime sukurti tokį tarpusavio bendrumą, tokią sąveiką, kuri atitiktų aukštesniąją jėgą – davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamta neišmokys blogo

Komentarų nėra

Kaip žvelgti į grupę?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Grupė – tai keletą funkcijų atliekantis adapteris tarp manęs ir Kūrėjo. Viena vertus, jaučiu joje tai, ką Kūrėjas nori man pasakyti. Kita vertus, per ją galiu kreiptis į Kūrėją ir pasakyti Jam, ko noriu.
Galiu žvelgti į draugus kaip į žmones arba kaip į Kūrėjo atstovus. Su Kūrėju kalbu per grupę – ne žodžiais, o per maldą, per savo santykį su jais, juk jie – tai mano ryšys su Juo. Todėl „nuo meilės kūriniams ateinama prie meilės Kūrėjui.“
Jei noriu mylėti Kūrėją, turiu tai daryti per aplinką, juk tik ten apsivelka aukštesnioji šviesa. Todėl grupę (dešimtuką) turiu suvokti kaip savo dvasinio kelio pradžią ir pabaigą, kaip vietą, į kurią ateisiu išsitaisymo pabaigoje, ten visiškai susijungiu su draugais ir to tobulo ryšio viduje atskleisiu Kūrėją.
Štai kodėl viskas prasideda nuo Pažinimo medžio nusidėjimo, Adam Rišon sielos sudužimo. Nuo čia jau gali prasidėti taisymasis, pasaulio (olam) pradžia, paslėptis (alama) ir atskleidimas.

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Meilė kabalos požiūriu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar egzistuoja kokie nors dvasinio darbo kokybės požymiai?
Atsakymas. Kokybiškas darbas ar ne, priklauso nuo to, kokią šviesą aš gaunu dėl savo panašumo į Kūrėją: nefeš, ruach, nešama, chaja ar jechida.
Turime praeiti 125 dvasinius laiptus iki visiško panašumo į Kūrėją. Panašumas pasireiškia per mano meilę kitiems. Vadinasi, turiu pasiekti išėjimo iš savęs pakopą – visapusę, nesavanaudišką, tobulą nežemišką meilę kitiems, t. y. rūpinimąsi kitais.
Meile kabaloje laikoma tokia būsena, kuomet jaučiu kito žmogaus norą ir noriu visiškai jį išpildyti, lyg tai būtų pats didžiausias, svarbiausias mano paties noras.
Visą savo esybę, visą savo esmę, savo vidinį aš panaudoju kitų norams aptarnauti. Dėl to tokia būsena vadinama dvasine vergove.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Dukart apie meilę

Kas yra meilė?

Komentarų nėra

Gamtoje nėra nieko blogo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu matau neigiamas draugo savybes, tai turiu jį papildyti. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Gamtos dėsnis toks, kad joje nėra nieko bloga. Žmoguje taip pat – nė viename iš mūsų! „Blogis“ kilo iš mūsų sudužimo, nes tavyje yra ketvirtis, jame puselė, manyje trečdalis ir t.t.
Jeigu surinksime šias savybes draugėn, tai jos sudarys vieną visumos savybę, sudarytą iš pliuso ir minuso. Esmė ta, kad dūžtant sielai susidarė neigiamos savybės, ir net tai, kas teigiama, atrodo, kaip neigiama, nes niekas jų tarpusavyje nepapildo.
Taisant reikia ištaisyti mūsų sudužimą, abipusį nutolimą vienų nuo kitų. Mums reikia pakreipti mūsų smegenis, kad jos dirbtų būtent ta kryptimi: nėra nieko blogo, nėra nieko gero. Blogis – tarpusavio atitolimas. Tad matome sudužusias savybes, kurios visada mums atrodo neigiamos.
Jeigu greta bet kokios sudužusios savybės, kad ir kokia teigiama ji būtų, nebūtų neigiamos, jį papildančios savybės, tai ji atrodys neigiama.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo egoizmo

Iš chaoso į harmoniją

Tikslas – meilė artimui

 

Komentarų nėra

Meilė – tai harmonija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMeilė – tai ne daugiau nei abipusis pliuso ir minuso subalansavimas, harmonija.
Jei kalbame apie meilę tarp draugų grupėje, tai mums atrodo, kad tai kažkas dirbtina, nereikalinga, nemalonu, nepasiekiama. O iš tiesų tai tėra pagrindinio gamtos dėsnio realizacija. Tiesiog žodis „meilė“ gerokai nuvalkiotas mūsų laikais.
Iš esmės, jeigu niekas nieko nesunaikina, bet nori papildyti, tai pasiekdamas papildymo grupėje tarp priešingų savybių, kylančių iš vienos gamtoje egzistuojančios šaknies, suprantame, kad tai ir yra harmonija, meilė, abipusė sąjunga, ir kitos būsenos būti negali.
Todėl vienas nieko negali padaryti. Žmogus vienas negali pasiekti aukštesniojo pasaulio, negali pažinti pasaulio valdymo sistemos, nes jame nėra atitinkamos būsenos, jis joje nedalyvauja. Jis turi sukurti savyje tokį detektorių – aukštesniojo pasaulio jautimo organą. O tam reikia susivienyti dešimtuke.
Mūsų vienybė grindžiama tuo, kad tu turi minusą – aš pliusą, vienas pliusą – kitas minusą ir t. t. ir mes kryžmiškai susijungdami sukuriame tinklą, vadinamą „kli“, kitaip tariant, indą Kūrėjui atskleisti. Ką reiškia Kūrėjas? Tai, kas per vidurį, bendra, tai, ką pasiekiame derindami priešybes.
Todėl mums reikia tinkamai tarpusavyje susijungti: nieko nenaikinti, nieko nespausti, o išmokti panaudoti kiekvieną bet kurio grupės nario savybę – nuo pačių blogiausių iki pačių geriausių. Jos visos turi vienodą teisę egzistuoti.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės atgimimas

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Komentarų nėra

Kodėl vyrui reikalinga moteris?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Klausimas. Kodėl vyro dvasiniam vystymuisi taip reikalinga moteris?
Atsakymas. Nes moteris, viena vertus, jam padeda, kita vertus, jį papildo. Vyras vadinasi „plag guf“(pusė kūno), juk be moteriškos dalies jis – tik puselė. Ne moteris puselė, o būtent vyras. Jam būtina papildyti savo egoistinį norą iki reikiamos ribos, norint kilti ir vystytis.
Moteriai tai nebūtina. Ji jau pasiruošusi dvasiniam vystymuisi. Jei vyras nori pasiekti dvasingumo, jis turi būti susituokęs, o moteris – nebūtinai, nes tai nuo jos nepriklauso. Tačiau ji turėtų siekti sukurti šeimą.
Šeima ir vyrui, ir moteriai yra pati geriausia būsena, iš kurios išauga kabalistas ar kabalistė. Tačiau moteriai – kaip pavyks, o vyras privalo turėti šeimą.

Iš 2016 m. sausio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, 1 dalis

Kelias meilės pažinimo link

Vyras ir moteris – dvi stichijos

 

Komentarų nėra

Kaip prilygti Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu noriu prilygti Kūrėjui savybėmis, vadinasi turiu jas žinoti. Ar galima paskelbti Jo savybių sąrašą?
Atsakymas. Sąrašas itin paprastas: jeigu Kūrėjo savybė – davimas ir meilė, vadinasi, man reikia išmokti duoti ir mylėti.
Bet duoti ir mylėti dvasine prasme, o ne kaip mūsų pasaulyje, kai renkuosi, kam duoti ir ką mylėti, tikėdamasis, kad tai atneš man malonumą.
Tai reiškia kylu „iš savęs“, nekreipdamas dėmesio į jokius savo norus, savybes, ketinimus, tikslus, nes turiu tik vieną tikslą – užpildyti kitą malonumu. Kitą – reiškia visiškai svetimą žmogų, kuris savo ruožtu neduoda man jokio malonumo, kaip sakykim, mano mažas vaikas, giminaitis ar dar kas nors.
Tas kitas man visiškai abejingas. Dar daugiau, jei jis man nesvarbus – viena, o jeigu jo nekenčiu? Tuomet tai dar rimtesnis išbandymas. Tuomet turiu savo neapykantą ištaisyti į meilę.
Kitaip tariant, mums kylant, tampant panašiems į Kūrėją yra du etapai. Pirmasis – kylant ir artėjant prie davimo ir meilės tiems, su kuriais mano santykiai daugiau mažiau normalūs. (žalia rodyklė piešinėlyje)


Pradedant nuo to lygmens ir toliau jau judu „pamilk savo priešą, kaip didžiausią savo mylimąjį“ link (raudona rodyklė piešinyje).
Pirmąjį etapą galima vadinti Galgalta Einaim (GE) arba mažoji būsena, o antrasis etapas – ACHAP arba didžioji sielos būsena.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tokia savybė kaip narsumas?
Atsakymas. Visa tai viduje. Netgi nenoriu išvardinti atskirų savybių, nes tuomet teks aiškinti, ką dvasiniame pasaulyje reiškia narsumas, ramybė, kuklumas, herojiškumas, kantrybė, pyktis, valdžia. Visa, kas yra mumyse, būtina tam, kad su visu tuo taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai