Pateikti įrašai su meilė žyme.


Kūrėjas – ne asmenybė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors Jūs jau sakėte, kad Dievas, kaip asmenybė, neegzistuoja, ir kartu vis tiek kreipiatės į Jį, kaip į fizinį asmenį, kuris galvoja, nori, jaučia, džiaugiasi, liūdi ir t. t. Kaip reaguoti į Jūsų žodžius? Yra kažkokia asmenybė? Ar Dievas – tai kažkokia jėga? Bet jėgos neturi emocijų, todėl jų neįmanoma panaudoti Dievui aprašyti.
Atsakymas. Kažkada turėjau seną automobilį, kuris keldavo man daug rūpesčių. Aš pats jį taisiau ir veždavau remontuoti. Ir aš, ir tas mechanikas, kuris jį taisė, abu keikėme jį paskutiniais žodžiais, tarsi jis būtų buvęs gyvas.
Taigi, kai mes kreipiamės į kažkokį objektą, mes įdedame į tą objektą, tą jėgą, tą reiškinį savo savybes, savo jausmus, kurių jame, aišku, nėra. Taip ir su Kūrėju.
Tiek, kiek galiu savyje sukurti davimo, meilės, susijungimo savybę, tą savybę vadinu Kūrėju. O be šios savybės, kurią aš sukūriau, Kūrėjas neegzistuoja.
Čia mes turime suprasti, kodėl Kūrėjas vadinasi „Bore“: „Bo“ – „ateik“, „re“ – „pamatyk“.
Tu turi „ateiti ir pamatyti“, t. y. pasiekti tokią būseną, kai atrasi šią savybę. Dar šią savybę vadiname „Elokim“. Ją sudaro dvi sielos dalys. Viena dalis vadinasi AXAP, kita – GE (Galgalta Enaim – siela).
Klausimas. Jei kalbame apie sielą, tai kuo čia dėtas Kūrėjas? Siela juk susijusi su žmogumi? Mes juk apskritai nekalbame apie tai, kas egzistuoja ne žmoguje.
Atsakymas. Mes kalbame apie atskleidimą žmoguje, kai jis pasiekia davimo, meilės savybę. Ši savybė viršgoistinė, ją ne taip paprasta sukurti ir išvystyti savyje. Ją įgaudami mes ją vadiname „Kūrėju“. Ir tada galime kalbėti apie tai, kad atskleidžiame Kūrėją.
#244326

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo pasireiškimas

Kūrėjas – tobula altruistinė sitema

Kaip pažinti Kūrėją?

Komentarų nėra

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманPrasidėjo trys savaitės, truksiančios iki Avo mėnesio 9 dienos (pagal žydų kalendorių tai pati nelaimingiausia, juodžiausia diena – vert. past.), kurios vadinamos „tarp siaurumų“ (bein hamecarim).
Veiksmai ir būsenos aukštesniajame pasaulyje sklinda iš aukštesniosios šaknies į materialią šaknį ir realizuojasi šiame pasaulyje šakose: negyvojoje materijoje, augalijoje, gyvūnijoje, žmonėse visais laikais ir visai periodais. Reikia studijuoti šaknis, analizuojant jų šakas.
Iki šiandien mūsų pasaulyje jau realizavosi visos aukštesniosios šakos, išskyrus išsitaisymo pabaigą (gmar tikun). Viskas, kas turėjo atsiskleisti, jau atsiskleidė, teliko galutinis išsitaisymas. Todėl Baal Sulamas sako, kad esame paskutinėje kartoje, kuriai liko ištaisyti jau visiškai atsiskleidusį sudužimą. Dabar belieka dėti pastangas, kad pakiltume.
Tačiau pakilti neįmanoma nesuprantant, kas neištaisyta egzistuojančioje sistemoje, ir be teisingo požiūrio kaip į būtiną sąlygą. Iš esmės tai ne trūkumas – sukurti blogąjį pradą buvo būtina. Reikia ir „dangaus“, ir „žemės“, juk „vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“, neva supriešinęs blogąją ir gerąją jėgas.
Iš tikrųjų blogoji jėga tik pabrėžia gėrį. Juk kaip atsiskleis ateityje – blogio nėra, yra tik gėrio trūkumas. Ir gėris atsiskleis daugybę kartų, nes priešais jį buvo blogis ir atliko savo vaidmenį. Blogio nėra, taip atsikleidžia gėris priešinga forma.
Reikia turėti omenyje, kad egzistuoja ryšys tarp šaknies ir šakos. Tai reiškia, kad ir mūsų laikais, kaip kad per visą istoriją, šaknis atsiskleidžia šakoje tam tikromis datomis, kartojasi vienu ir tuo pačiu metu, kaip, pavyzdžiui, Tamuzo mėn. 17 d. ar Avo mėn. 9 d. Šios datos visuomet atnešdavo bėdas Izraelio tautai. O laikai, kai švenčiamas Purimas, paprastai būdavo džiaugsmingi ir geri.
Todėl tuo laiku reikia būti itin atsargiems, netgi kalbant apie materialius reikalus ir susilaikyti nuo rizikingų veiksmų iki Avo mėn. 9 d. pabaigos. Iškart po to jau imame jausti, kad paliekame gedulingą metą ir galime džiaugtis, siekti galutinio išsitaisymo.
Tamuzo mėnesio 17 d. – dienų „tarp siaurumų“ pradžia, tai susiję su Jeruzalės Šventyklos sienos sugriovimu, pačios Šventyklos sugriovimu. Šventykla simbolizuoja ryšį, buvusį Izraelio tautoje įžengus į Izraelio žemę. Šis ryšis įmanomas dėl to, kad buvo gauta Tora, pasiruošus keturiasdešimt metų klaidžiojant dykumoje ir ištaisius Malchut pasitelkiant Biną. Bina – tai „mėm“ raidė, jos skaitinė reikšmė – „keturiasdešimt“.
O pastačiusi Pirmąją Šventyklą, žydų tauta ėmė leistis. Pastatė Antrąją Šventyklą, jau esančią žemiau pirmosios, bet ir ji buvo sunaikinta. Tai jau buvo galutinis griuvimas. Ir visi šie sunaikinimai vyko Avo mėn. 9 d.
O mums mūsų dienomis jau reikia atkurti visą šventumą. Kitaip tariant, išsitaisymas turi įvykti būtent tuo laiku: ten, kur atsiskleidė neapykanta, sudužimas, ten turi atsiskleisti vienybė ir meilė.
#229297

Iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema – „Dienos tarp siaurumų“

Komentarų nėra

Surogatinė motinystė

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Įvairiose pasaulio šalyse didėja surogatinės savanorystės poreikis. Pastaraisiais metais Kanada tampa vis patrauklesnė poroms, ieškančioms altruistiškų surogatinių motinų.
Remiantis statistika, Kanadoje šios paslaugos išaugo 400 proc. per paskutinius 10 metų.
Motinos, suteikiančios paslaugas neatlygintinai, turi savo šeimas, daug vaikų, ir jos sako, kad surogatinė motinystė yra patirtis, keičianti visą gyvenimą. Tai gali dalinai paaiškinti, kodėl moterys aukoja savo laiką ir kūnus. Jos kalba: „Aš negaliu įsivaizduoti gyvenimo be vaikų, taip pat ir būdama surogatinės motinos vaidmenyje. Jaučiuosi, tarsi sugrąžinčiau šviesą į pasaulį. Aš gimdau vaiką šiems džentelmenams, o be to dar palieku savo pėdsaką pasaulyje.“
Atsakymas. Tai didžiulė paslauga žmonėms, kurie myli vienas kitą, bet negali turėti vaikų.
Klausimas. O koks ryšys egzistuoja tarp vaiko ir surogatinės mamos, ir auginančios mamos? Kuri galiausiai yra mama?
Atsakymas. Mama – kuri augina. Mama – tai ta, paskui kurią vaikas eina, kuri juo rūpinasi, prie kurios jis prisirišęs, be kurios jis negali apsieti ir t. t.
Klausimas. Kas yra tobula mama?
Atsakymas. Ta, kuri moka teisingai išugdyti, yra tobula mama.
Klausimas. Ką turi įdėti mama į vaiką, ką turi perduoti, kad iš jo išaugtų harmoninga asmenybė?
Atsakymas. Pirmiausia, meilę, atsakomybę ir, žinoma, pasiaukojimą.
Be to, tai ir motinos darbas su savimi, tai žinios, kam ruošti vaiką, kokiu būdu jį mokyti, statyti ant kojų ir lydėti pirmuosius gyvenimo metus; kaip teisingai su kiekvienais metais auginti jo savarankiškumą ir kiekvienąkart po truputį atsitraukti, kad jis augtų, neužspausti.
Reikalinga išmintinga moteris, kuri gali taip elgtis, kad vaikui bus gerai, šilta šalia jos. Ir kartu jis supras, kad jo mama teisingai rūpinasi juo, tai yra koreguoja savo meilę per reikalavimus jam.
Komentaras. Šiandien dauguma samdo aukles, kurios ateina prižiūrėti vaikų ir praleidžia su jais daugiau laiko, nei tikrieji tėvai. Atsiranda labai artimas ryšys tarp vaiko ir auklės, jis auga jos globoje ir jos auklėjamas, ir taip truputį atsitveria nuo tėvų.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip organizuojama aplinka, kurioje auga vaikas. Nebūtina, kad mama kaip prikalta visą laiką sėdėtų šalia. Taip, atvirkščiai, galima vaiką sugadinti.
Komentaras. Mes artėjame naujo pasaulio modelio, kur visas paslaugas galima nuomotis. Viską įsigyjame „prekybos centre“: išnuomojama mama, tėtis, senelis. Vaikas auga bendruomenėje, sukurtoje iš „produktų“, kuriuos gimdytojas surinko.
Atsakymas. Aš nematau tame problemos, nes bet kuriuo atveju viskas yra nuomojama, tik klausimas, kaip už tai atsilyginame, ir kiek tai mums akivaizdu. Suprantama, jeigu skiriu laiką sūnui, tai todėl, kad esu jo tėvas.
Ir čia egzistuoja problema: kiek aš jį myliu, ir kiek privalau stengtis, atvirkščiai, kad būčiau griežtas ir reiklus. Yra tėvas, ir yra auklėtojas. Tai – skirtingos funkcijos. Dėl to tėvą sunku pakeisti, nors – įmanoma. Bet tai visai kita specialybė nei mokytojas, dėstytojas, auklėtojas.
Ir tas pats su mama. Mama gali būti maitinanti, šildanti, rūpestinga, o gali būti reikli, nukreipianti. Tai – skirtingos funkcijos.
Mes to mokomės iš dvasinių objektų. Mes turime dvasinį tėtį ir mamą, kurie dalijasi į dvi dalis: tėvas – viršutinė ir apatinė sistema, ir mama – viršutinė ir apatinė sistema. Visos keturios sistemos veikia vaiką, ir tuo skiriasi jų funkcijos. Tai labai įdomi, nepaprasta sistema.
Kaip veikia tėvas ir mama savo viršutinėmis ir apatinėmis savybėmis. Arba kaip jie pakeičia save kitais žmonėmis, kurie turi išpildyti tas viršutines ir apatines savybes ir nuo tėvo, ir nuo mamos, ir jokiu būdu nemaišyti jų tarpusavyje. Tai vadinasi „Aba ve-Ima“, „Izraelis Saba ve-Tvuna“. Tai labai rimti, dideli dvasiniai objektai, ir visi keturi nekreipti į sielos vystymą ir ugdymą.
Klausimas. Kaip žmogui prisitvirtinti prie šių komponentų, vadinamų „tėvu ir mama“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje, kiek mes save anuliuojame, tiek visi keturi dvasiniai objektai mus ugdo. O mūsų pasaulyje jie paprasčiausiai turi būti tokiu būdu sukurti ir funkcionuoti vaiko atžvilgiu. Tai žmonijai dar teks atskleisti ir suformuoti, sukurti tokią sistemą vaikams prižiūrėti.
O kol kas aš labai patenkintas, kad yra tokių surogatinių mamų, moterų, kurios gali suteikti paslaugą poroms, dėl kažkokiu priežasčių negalinčioms turėti vaikų.
#240482

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip efektyviai išnaudoti Kūrėjo siunčiamas kliūtis, vadinamuosius „pliaukštelėjimus“?
Atsakymas. Su meile. Suprantu, kad tai dažniausiai nemalonūs pojūčiai, tačiau juos reikia priimti tikslingai.
Kiek įstengsite su meile žvelgti į Kūrėjo pasireiškimą visur, kas mus supa, tiek pajausite, kad Jo santykis su viskuo kyla tik iš meilės, ir kad pasaulyje yra tik meilė.
Ir tik jūsų neatitikimas šiam laukui iškraipo didžiulį tobulą meilės lauką. Todėl jei ką ir reikia ištaisyti pasaulyje, tai tik jus, ir tuomet jausite visą pasaulį tobulu.
#245902

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys dvasiniame kelyje

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Kliūtys virs pagalba

Komentarų nėra

Dvasinis pasaulis ir mūsų kančios

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Jeigu aš teisingai supratau, viso ko pradžia yra šaknyje – dvasiniame pasaulyje, ir leidžiasi šakomis į mūsų pasaulį.
Tuomet išeina, kad viskas, kas vyksta Žemėje, prasideda dvasiniame pasaulyje, – ir visos riaušės, ir vargai, esantys materialiame pasaulyje, yra dvasinės šaknies pasireiškimas? Šio teisinio ir socialinio chaoso pradžia kilo šaknų pasaulyje?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad egzistuoja dvasinių šaknų leidimasis į mūsų pasaulį. Ir šiame leidimosi kelyje vyksta moralinė degradacija visų dvasinių jėgų, kol jos praeina būseną, vadinamą ,,sudužimu“, kuomet visos jėgos keičiasi į sau priešingas – žiaurias, egoistines jėgas, matomas mūsų pasaulyje.
Tai ir yra mūsų pasaulis – pats žemiausias, pats žiauriausias, absoliučiai priešingas dvasiniam pasauliui.
Klausimas. Ar galima pagal tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, spręsti apie dvasines šaknis?
Atsakymas. Paversk viską į priešingą pusę, neapykantą – į meilę, – ir gausi dvasinį.
#229629

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus tiesos paieškose, I dalis

Dvasinių šaknų pasireiškimas mūsų pasaulyje

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Komentarų nėra

Kaip jaučiamas dvasinis kilimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip jaučiama dvasinio kilimo būsena?
Atsakymas. Jausti dvasinį pakilimą reiškia jausti pasaulėdaros vieningumą, jausti, kad visi egzistuojantys susiję viename ryšio, abipusės meilės lauke. Šis laukas ir vadinasi „Kūrėjas“.
Žmogus aiškiai jaučia, esąs Kūrėjuje. Praktiškai visi be išimčių yra šios būsenos. Mes ir neišeiname iš jos. Tik yra žmonių, kurie tai jaučia, ir yra tie, nuo kurių tai paslėpta. Kiekvieno ir visų kartu užduotis – visiškai atskleisti Kūrėją, ir kad mes egzistuojame Jame.
Klausimas. Kaip žmogus apibrėžia, kad tai, ką jis jaučia dabar – iš Kūrėjo? Kas yra Kūrėjas šiuo atveju?
Atsakymas. Davimo ir meilės savybė, kuri ima šviesti žmogui, praeina pro jį, apsivelka į jį ir pavergia savo geru švytėjimu – tai pirmasis susitikimas su Kūrėju.
#241648

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pirmas susitikimas su Šviesa

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Komentarų nėra

Sąlyga suvokti Kūrėją

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei Kūrėją jaučiame kaip kančių šaltinį, tai Jo siekti sunku. Ar pastangos pajausti, kad Jis – geras ir kuria gėrį, irgi laikomos egoizmu?
Atsakymas. Turime tai atskleisti. Iš tų būsenų grupėje, kurias mėginame sukurti, ruošiame dirvą Jam pasiekti.
Tiek, kiek pasiekiame meilės ir davimo savybes, sujungdami virš mūsų egoizmo, sukuriame sąlygas, t.y. kli/indą, kuriame suvokiamas Kūrėjas
Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame kli, kiek esame Jam panašūs pagal davimo ir meilės savybę – savybę, kuria Jam paruošėme.
#242047

Iš 2018 m. lapkričio 18 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį?

Šviesos kelias ir kančių kelias

Komentarų nėra

Kaip suvokti Kūrėją?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip suvokti Kūrėją per mokytoją – kaip tam tikrą protą ar kaip žmogų?
Atsakymas. Jokiu būdu ne kaip žmogų! Jei kyla tokie pavidalai, turime iškart juos nustumti nuo savęs.
Kūrėjas – tai bendra jėga, esanti visuose iš mūsų be išimties. Ji vienija ir užpildo mus. Tai bendras laukas, kuriame esame. Šio lauko savybė – davimas ir absoliuti meilė. Daugiau nieko.
#240699

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Už visko yra Kūrėjas

Kaip kreiptis į Gamtos dėsnį?

Komentarų nėra

Nustatyti dvasinę bangą

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl atskira siela negali pajusti savyje nieko dvasinio, jei tai naujas jutimo organas? Kad matyčiau akimis, man nereikalingi kiti žmonės ir ryšys su jais.
Atsakymas. Individuali siela neturi panašumo į tai, ką turi pajausti. Visi mūsų jutimo organai sukurti pagal panašumo principą. Aš galiu suvokti garsus, įvairiausias matomas bangas, bangų poveikį lytėjimo pojūčiuose ir t. t. tik tiek, kiek apima, kiek nustatyti mano vidiniai davikliai.
Pavyzdžiui, imtuve svyravimo kontūras reaguoja į konkrečias bangas. Pakeisdami grandinėje kondensatorių, mes pakeičiame dažnį bangos, kurią galima pagauti. Ir tik tiek, kiek generuojama banga atitinka išorinę bangą ir gaudo ją, mes jaučiame ją, išskirdami iš begalinio bangų kiekio.
Todėl tam, kad nukreiptume save į Aukštesnįjį pasaulį, mums reikia suformuoti savyje svyravimo kontūrą, kuris jaustų dvasines bangas. Tai galima atlikti tik susiderinant su davimo ir meilės savybe, kuri yra tokia banga.
Jei mes nors dviese (minimalus kiekis – du) pradėsime vienytis, kad kiekvienas būtų pasiruošęs veikti dėl kito, mumyse atsiras bendros savybės, kurias galima vadinti dvasinėmis, – davimas ir meilė.
Tai labai nelengva. Turime veikti tiksliai pagal kabalos metodiką. Bet kai pradėsime tai vystyti, suprasdami visą sudėtingumą, bet vadovaudamiesi tuo, kas yra pasakyta kabaloje, tada pamatysime, kad tai veikia.
Klausimas. Vadinasi, kad tai – ne mano daviklis?
Atsakymas. Tai mūsų bendras daviklis, mūsų bendra dalis (piešinyje raudona). Ji ir vadinama „siela“.
#228222

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas pagal kūrimo programą

Ką reiškia būti Kūrėju?

Siela – tai Kūrėjo dalis

Komentarų nėra

Tikroji meilė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai