Pateikti įrašai su meilė žyme.


Kaip žvelgti į grupę?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Grupė – tai keletą funkcijų atliekantis adapteris tarp manęs ir Kūrėjo. Viena vertus, jaučiu joje tai, ką Kūrėjas nori man pasakyti. Kita vertus, per ją galiu kreiptis į Kūrėją ir pasakyti Jam, ko noriu.
Galiu žvelgti į draugus kaip į žmones arba kaip į Kūrėjo atstovus. Su Kūrėju kalbu per grupę – ne žodžiais, o per maldą, per savo santykį su jais, juk jie – tai mano ryšys su Juo. Todėl „nuo meilės kūriniams ateinama prie meilės Kūrėjui.“
Jei noriu mylėti Kūrėją, turiu tai daryti per aplinką, juk tik ten apsivelka aukštesnioji šviesa. Todėl grupę (dešimtuką) turiu suvokti kaip savo dvasinio kelio pradžią ir pabaigą, kaip vietą, į kurią ateisiu išsitaisymo pabaigoje, ten visiškai susijungiu su draugais ir to tobulo ryšio viduje atskleisiu Kūrėją.
Štai kodėl viskas prasideda nuo Pažinimo medžio nusidėjimo, Adam Rišon sielos sudužimo. Nuo čia jau gali prasidėti taisymasis, pasaulio (olam) pradžia, paslėptis (alama) ir atskleidimas.

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Meilė kabalos požiūriu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar egzistuoja kokie nors dvasinio darbo kokybės požymiai?
Atsakymas. Kokybiškas darbas ar ne, priklauso nuo to, kokią šviesą aš gaunu dėl savo panašumo į Kūrėją: nefeš, ruach, nešama, chaja ar jechida.
Turime praeiti 125 dvasinius laiptus iki visiško panašumo į Kūrėją. Panašumas pasireiškia per mano meilę kitiems. Vadinasi, turiu pasiekti išėjimo iš savęs pakopą – visapusę, nesavanaudišką, tobulą nežemišką meilę kitiems, t. y. rūpinimąsi kitais.
Meile kabaloje laikoma tokia būsena, kuomet jaučiu kito žmogaus norą ir noriu visiškai jį išpildyti, lyg tai būtų pats didžiausias, svarbiausias mano paties noras.
Visą savo esybę, visą savo esmę, savo vidinį aš panaudoju kitų norams aptarnauti. Dėl to tokia būsena vadinama dvasine vergove.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Dukart apie meilę

Kas yra meilė?

Komentarų nėra

Gamtoje nėra nieko blogo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu matau neigiamas draugo savybes, tai turiu jį papildyti. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Gamtos dėsnis toks, kad joje nėra nieko bloga. Žmoguje taip pat – nė viename iš mūsų! „Blogis“ kilo iš mūsų sudužimo, nes tavyje yra ketvirtis, jame puselė, manyje trečdalis ir t.t.
Jeigu surinksime šias savybes draugėn, tai jos sudarys vieną visumos savybę, sudarytą iš pliuso ir minuso. Esmė ta, kad dūžtant sielai susidarė neigiamos savybės, ir net tai, kas teigiama, atrodo, kaip neigiama, nes niekas jų tarpusavyje nepapildo.
Taisant reikia ištaisyti mūsų sudužimą, abipusį nutolimą vienų nuo kitų. Mums reikia pakreipti mūsų smegenis, kad jos dirbtų būtent ta kryptimi: nėra nieko blogo, nėra nieko gero. Blogis – tarpusavio atitolimas. Tad matome sudužusias savybes, kurios visada mums atrodo neigiamos.
Jeigu greta bet kokios sudužusios savybės, kad ir kokia teigiama ji būtų, nebūtų neigiamos, jį papildančios savybės, tai ji atrodys neigiama.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo egoizmo

Iš chaoso į harmoniją

Tikslas – meilė artimui

 

Komentarų nėra

Meilė – tai harmonija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMeilė – tai ne daugiau nei abipusis pliuso ir minuso subalansavimas, harmonija.
Jei kalbame apie meilę tarp draugų grupėje, tai mums atrodo, kad tai kažkas dirbtina, nereikalinga, nemalonu, nepasiekiama. O iš tiesų tai tėra pagrindinio gamtos dėsnio realizacija. Tiesiog žodis „meilė“ gerokai nuvalkiotas mūsų laikais.
Iš esmės, jeigu niekas nieko nesunaikina, bet nori papildyti, tai pasiekdamas papildymo grupėje tarp priešingų savybių, kylančių iš vienos gamtoje egzistuojančios šaknies, suprantame, kad tai ir yra harmonija, meilė, abipusė sąjunga, ir kitos būsenos būti negali.
Todėl vienas nieko negali padaryti. Žmogus vienas negali pasiekti aukštesniojo pasaulio, negali pažinti pasaulio valdymo sistemos, nes jame nėra atitinkamos būsenos, jis joje nedalyvauja. Jis turi sukurti savyje tokį detektorių – aukštesniojo pasaulio jautimo organą. O tam reikia susivienyti dešimtuke.
Mūsų vienybė grindžiama tuo, kad tu turi minusą – aš pliusą, vienas pliusą – kitas minusą ir t. t. ir mes kryžmiškai susijungdami sukuriame tinklą, vadinamą „kli“, kitaip tariant, indą Kūrėjui atskleisti. Ką reiškia Kūrėjas? Tai, kas per vidurį, bendra, tai, ką pasiekiame derindami priešybes.
Todėl mums reikia tinkamai tarpusavyje susijungti: nieko nenaikinti, nieko nespausti, o išmokti panaudoti kiekvieną bet kurio grupės nario savybę – nuo pačių blogiausių iki pačių geriausių. Jos visos turi vienodą teisę egzistuoti.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės atgimimas

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Komentarų nėra

Kodėl vyrui reikalinga moteris?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Klausimas. Kodėl vyro dvasiniam vystymuisi taip reikalinga moteris?
Atsakymas. Nes moteris, viena vertus, jam padeda, kita vertus, jį papildo. Vyras vadinasi „plag guf“(pusė kūno), juk be moteriškos dalies jis – tik puselė. Ne moteris puselė, o būtent vyras. Jam būtina papildyti savo egoistinį norą iki reikiamos ribos, norint kilti ir vystytis.
Moteriai tai nebūtina. Ji jau pasiruošusi dvasiniam vystymuisi. Jei vyras nori pasiekti dvasingumo, jis turi būti susituokęs, o moteris – nebūtinai, nes tai nuo jos nepriklauso. Tačiau ji turėtų siekti sukurti šeimą.
Šeima ir vyrui, ir moteriai yra pati geriausia būsena, iš kurios išauga kabalistas ar kabalistė. Tačiau moteriai – kaip pavyks, o vyras privalo turėti šeimą.

Iš 2016 m. sausio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, 1 dalis

Kelias meilės pažinimo link

Vyras ir moteris – dvi stichijos

 

Komentarų nėra

Kaip prilygti Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu noriu prilygti Kūrėjui savybėmis, vadinasi turiu jas žinoti. Ar galima paskelbti Jo savybių sąrašą?
Atsakymas. Sąrašas itin paprastas: jeigu Kūrėjo savybė – davimas ir meilė, vadinasi, man reikia išmokti duoti ir mylėti.
Bet duoti ir mylėti dvasine prasme, o ne kaip mūsų pasaulyje, kai renkuosi, kam duoti ir ką mylėti, tikėdamasis, kad tai atneš man malonumą.
Tai reiškia kylu „iš savęs“, nekreipdamas dėmesio į jokius savo norus, savybes, ketinimus, tikslus, nes turiu tik vieną tikslą – užpildyti kitą malonumu. Kitą – reiškia visiškai svetimą žmogų, kuris savo ruožtu neduoda man jokio malonumo, kaip sakykim, mano mažas vaikas, giminaitis ar dar kas nors.
Tas kitas man visiškai abejingas. Dar daugiau, jei jis man nesvarbus – viena, o jeigu jo nekenčiu? Tuomet tai dar rimtesnis išbandymas. Tuomet turiu savo neapykantą ištaisyti į meilę.
Kitaip tariant, mums kylant, tampant panašiems į Kūrėją yra du etapai. Pirmasis – kylant ir artėjant prie davimo ir meilės tiems, su kuriais mano santykiai daugiau mažiau normalūs. (žalia rodyklė piešinėlyje)


Pradedant nuo to lygmens ir toliau jau judu „pamilk savo priešą, kaip didžiausią savo mylimąjį“ link (raudona rodyklė piešinyje).
Pirmąjį etapą galima vadinti Galgalta Einaim (GE) arba mažoji būsena, o antrasis etapas – ACHAP arba didžioji sielos būsena.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tokia savybė kaip narsumas?
Atsakymas. Visa tai viduje. Netgi nenoriu išvardinti atskirų savybių, nes tuomet teks aiškinti, ką dvasiniame pasaulyje reiškia narsumas, ramybė, kuklumas, herojiškumas, kantrybė, pyktis, valdžia. Visa, kas yra mumyse, būtina tam, kad su visu tuo taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Dukart apie meilę

Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Paprastas žmogus supranta žemišką meilę motinai, vaikams. Ar iš to jis gali ko nors išmokti siekdamas dvasinės meilės?
Atsakymas. Nepatarčiau užsiimti psichologija, ypač kas susiję su motina ir vaiku. Gana dažnai pateikiu šį pavyzdį, nes jis realus, bet ne daugiau. Ta meilė, kurią pasiekiame tarpusavyje grupėje, visai ne tokia, ji ypatinga. Ji kuriama iš priešybių pusiausvyros.
Klausimas. Kitaip tariant, tai, ką žmogus žino apie meilę ir neapykantą iš savo gyvenimiškos patirties, neturi jokio ryšio su ta meile, apie kurią kalba kabala. Kodėl kabalistai neparinko kito žodžio šiai sąvokai apibūdinti?
Atsakymas. Norėdami paaiškinti aukštesnįjį pasaulį, kabalistai pasitelkia mūsų egoistinio pasaulio kalbą, vadinamą „šakų kalba“. Kito būdo nėra. Pasitelkiame šio pasaulio objektų ir reiškinių aprašymą ir per juos apibūdiname aukštesnįjį pasaulį, kuris egzistuoja dviejų priešingų savybių tarpusavio pusiausvyroje. Tai visiškai ne mūsų pasaulis.
Mums teks dar labai daug mėginti, ieškant tinkamos tarpusavio sąveikos, kad sužinotume, kaip kurti tinkamus dvasinius santykius ir meilę.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis, varomas davimo energija

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Ką mums suteikia meilė artimui?

Komentarų nėra

Du požiūriai į tikrovę

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Neturiu tenkinti egoistinių norų to, ko nekenčiu?  Turiu pamilti tame žmoguje miegančią sielos užuomazgą?
Atsakymas. Gražiai pasakyta. Visiškai tiksliai. Tu nemyli žmogaus, nekenti jo savo egoistinėmis savybėmis. Jeigu turėtum altruistines savybes – kitą mylėtum.
Kūrėjas mato mus kaip absoliučiai gerus, bet ne todėl, kad Jis meluoja pats sau, kaip mama, galvojanti, jog jos vaikas pats geriausias, o todėl, kad iš savo savybių Jis mato mus visiškai ištaisytus. Juk neištaisytos savybės reikalingos tik tam, kad patys įsisąmonintume blogį, ir pajaustume ištaisytas savybes.
Kitaip tariant, iš viršaus į mus žiūri taip: esami vieningi, viskas puiku, nuostabu.
O mūsų žvilgsnis iš apačios: esame sudužę, atskirti, ir todėl matome Kūrėją mūsų siaubingo pasaulio fone.
Mūsų užduotis – sujungti šiuos du požiūrius.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prilygti Kūrėjui

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Santuoka su savimi

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonija visą laiką „eina pirmyn“. Iš pradžių žmonės tuokdavosi įprastai – vyras ir moteris, vėliau – vyras ir vyras, moteris ir moteris, šiandien stebime itin įdomų reiškinį, vadinamą „sologamija“ – santuoka su pačiu savimi. Daugumą tokių santuokų sudaro moterys. Viena iš jų pareiškė, kad jos santuoka – tai viltis gyventi meilėje visą gyvenimą.
Atsakymas. Pasakyta labai gražiai. Iš tiesų tai pabrėžia žmogaus prigimtį – savimeilę: jis nieko nemyli taip, kaip save.
Ir tai absoliučiai sąžininga, instinktyviai teisinga, iš prigimties natūralu. Visąlaik galvoju tik apie save. Ir niekas manęs dėl to nekaltina. Rūpinuosi tik savimi, aptarnauju tik save, kad tik man būtų gerai. Tai tikrasis narcisizmas – aš nuo pat pradžių susižadėjęs pats su savimi.
Visa tai padeda žmogui suvokti savo prigimtį. Tad aš už, kad žmogus patvirtintų mylįs tik save ir gimdamas susituokia su savimi. Jis neprivalo po tuo pasirašyti. Tiesiog turi įsisąmoninti, kad jis tikrai visą laiką ir visas jėgas skiria tik sau. Tai mūsų prigimtis. Kur nuo jos pabėgsi?
Ir staiga kas nors pažada kokiam nors žmogui gyventi kartu, visą laiką rūpintis juo, galvoti apie jį… Šiandien matome, kad meilė negali gyvuoti. Daugumos jaunų porų tarpusavio trauka, bendras gyvenimas trunka du tris metus, daugiausia penkerius, ir nutrūksta, daugiau jie neiškenčia. Priėjome tokią būseną, kai galime galvoti tik apie laikinus ryšius.
Tai kelias, vedantis į blogio suvokimą. Žmogaus prigimtį reikia ištaisyti. Mūsų viduje slypi antroji mūsų prigimties dalis, kuri neleis likti melagingos būsenos. Žmonija negalės su tuo sutikti, ji ieškos išeities ir ras ją – išsitaisys.
Todėl bet koks mūsų prigimties blogio įsisąmoninimas – tai teigiamas procesas. Tikiuosi dar išvysime, kaip žmonija veržiasi pakilti į kitą lygmenį.

Iš 2016 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie šeimos žlugimą

Gamtos neapgausi

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Komentarų nėra

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jausdamas kito žmogaus meilę, net jei ji egoistinė, jaučiu gėrio jėgą, ir ji mane užpildo. Nejau čia nėra Kūrėjo šviesos?
Atsakymas. O kur jūs jaučiate kito žmogaus meilę sau? Savo egoizme. Tad kas čia gero, kad jis mėgaujasi?
Padarykite taip, kad su jumis elgtųsi altruistiškai, ir kad jūs mėgautumėtės altruistiškai – štai tada malonumas bus tobulas.
Klausimas. Prieš keletą tūkstančių metų žmonių santykiai buvo geresni nei dabar?
Atsakymas. Kad kadaise santykiai buvo geresni – tikrai taip. Mums atrodo, kad žmonės buvo barbarai. Bet jie nebuvo šiandieniniai barbarai ir netroško kitam žmogui sukelti kančių.
Žmonija koja kojon vystosi augant kiekvieno iš mūsų egoizmui. Mes visąlaik vystomės aukštyn pagal eksponentę. Augantis egoizmas verčia mus trokšti kraujo. Viskas, apie ką piktdžiugiškai rašoma knygose, kaip anksčiau buvo žudomi žmones, geriamas kraujas ir t. t. vykdavo itin retai. Žmonės nebuvo tokie kaip šiandien.
Kodėl manote, kad prieš du tūkstantmečius žmonės buvo nelaimingi? Jie gimė savo laiku, buvo prisitaikę prie savo meto, jų gyvenimo kasdienybė buvo normali: tėvai, vaikai, naminiai gyvūnai, ūkis ir t. t.
Kodėl manote, kad jie visąlaik kentėjo? Ar mes savo laikais sulaukėme šviesios ateities? Visiškai su tuo nesutinku.
Klausimas. Bet gyventi tapo lengviau?
Atsakymas. Gyventi tapo lengviau, bet gyvenimas pasidarė nelaimingesnis.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Ne evoliucija, o degradacija

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai