Pateikti įrašai su meilė žyme.


Kabalistiniai terminai: „zivug“

Kabala, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentarų nėra

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Komentarų nėra

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia turėtų būti ateities visuomenė?
Atsakymas: Ateities visuomenė – tokia, kurioje žmonės vienu metu patirs visas gyvenimo formas. Žmogus nejaus, kad egzistuoja tik vienoje visatos dalyje – nereikšmingiausioje, mažiausioje, vadinamoje „mūsų pasauliu“. Be jos dar yra daugybė pakopų, ir jas visas galime suprasti, suvokti, pajausti gyvendami šiame pasaulyje. Mūsų pasaulis – egoistiška visatos dalis, o kitos jos dalys yra altruistiškos. Ir jas visas galime sujungti savyje. Bet norint pradėti jausti kitus lygius, būtina išeiti iš savo egoizmo. Tada pamatysime, kokia iš tikrųjų yra Visata.
Klausimas: Egzistuoja sąvoka „mąstymas 5D“ (penktojoje dimensijoje). 3D – kai galvoji egoistiškai, pats už save, o 5D – kai jauti šį pasaulį kaip bendrasis protas, vieninga žmonija.
Ko turėtume siekti, kad galvotume kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Tam turite pakilti virš savo egoizmo, įgyti davimo, meilės savybę. Turite išeiti iš savęs, nustoti jausti save kaip centrą ir atvirkščiai, jausti kitus kaip centrą, kaip tikslą, kuriam atiduodate viską. Ir jūs patys egzistuojate tik dėl to. Tuomet jausite 5D lygį.
#264869

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės įtaka

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities žmogus

Komentarų nėra

Jeruzalės sindromas

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Sprendimas tik vienas

Ateities visuomenė, Pasaulio problemos, Platinimas, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis įžengė į periodą, kai kasdien auga būtinybė pradėti taisymąsi. Prie to mus stumia koronavirusas, masinis nedarbas ir kitos artėjančios problemos bei rūpesčiai. Net neįsivaizduojame, kokius išbandymus mums ruošia gamta.
Mūsų pareiga – paaiškinti žmonėms, kur esame. Ir jeigu patys to iki galo nesuprantame, turime pradėti skleisti šią žinią ir sulauksime pagalbos iš viršaus. Taip rašė Baal Sulamas, kad nusipelnė dvasinio kilimo, nes rūpinosi savo karta, ir todėl pasiekė atskleidimą.
O jeigu manote, kad galima luktelti, kol viskas atsiskleis, ir tuomet eisite aiškinti kartai, kas vyksta, – tai taip nieko nebus. Pirmiausia atlikite tai, ką privalote, ir kaip atsakas į jūsų pastangas viskas ateis: protas, žinios, jėgos.

* * *
Dabar skirtingose ​​šalyse karantinas pamažu silpnėja, ir žmonės džiugiai skuba atgal į parduotuves ir restoranus. O po savaitės jie turės naują ligos antplūdį. Bandome grįžti į seną gyvenimą, tačiau tai didelė klaida, kuri mums brangiai kainuos.
Gyvenimą reikia kurti visiškai kitaip. Jeigu kas nors atlieka darbą, kuris nėra būtinas žmonijai, tai tegul sėdi namuose ar eina pasivaikščioti, tačiau neina į viešas vietas, kur daug žmonių. Priešingu atveju, epidemija sustiprės dar labiau nei anksčiau.
Koronavirusas paliks mus tik su sąlyga, kad pakeisime savo gyvenimą į naują, o ne bandysime grąžinti jį į senąsias vėžias. Virusas neleis mums grįžti, juk aukštesniojo valdymo pobūdis jau pasikeitė.

* * *
Kokia dabar Amerikoje ir Kinijoje vykstančių neramumų priežastis? Kūrėjas nori mums parodyti, kad viena, ko mums trūksta, – tai meilė. Mums reikia ieškoti, kur rasti šią meilės jėgą, juk tik su šia jėga galime taip susivienyti, kai visiems bus gerai.
Gamta turi pakankamai priemonių mus veikti: trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai, daugybė skirtingų virusų. Tad išsigelbėjimas tik meilėje: „meilė padengs visus nusikaltimus“. Nėra kitos galimybės pasiekti sėkmę, išsitaisyti, eiti pirmyn, atsikratyti koronaviruso ir neapykantos, kuri dabar atsiskleidžia tarp juodųjų ir baltųjų, tarp Amerikos ir Kinijos.
Atskleisti meilę reiškia atskleisti, kad pasaulyje yra jėga, kuri mus vienija aukščiau neapykantos. Todėl ir pasireiškia neapykanta, kad mums prisireiktų meilės. Be meilės neįmanoma ištaisyti neapykantos.
O nūnai neapykantos pasaulyje bus pakankamai, juk pasaulis ims griūti: maisto nepriteklius, tvarkos stoka, nesėkmė tarptautinėje prekyboje, pinigų devalvacija, kritimas biržoje. Neprireiks ir pasaulinio karo, kad pasaulis būtų sužlugdytas – jis pats sugrius.
Todėl reikia žinoti, ką daryti su aštuoniais milijardais žmonių, susiduriančių su mirties iš bado grėsme. Kaip juos nuraminti, kad jie neišeitų gatvėje žudyti vieni kitų, netekę proto nuo neapykantos, alkio bei ligų?
Tai laikas, kai išgelbės tik meilė, kitaip tariant, vienybė virš visų prieštaravimų. Nors man ir nepatinka mano vaiko savybės, mat jis melagis, tinginys ir visiškai manęs neklauso, bet aš jį myliu! Meilei taisyklių nėra – myliu jį  ir taškas: „Visus prasižengimus padengs meilė“. Štai tokios meilės reikia mokytis, nėra išeities.
Neramumai, įsiplieskę Amerikoje, pasklis po visą pasaulį ir nesiliaus. Ateis nauji virusai bei teroras – ir viskas tik tam, kad mus įpareigotų mylėti. Nėra jokios priežasties mylėti, bet žinau, kad jei to nepadarysiu, ir man, ir šiam pasauliui bus galas.
Tai labai paprastas principas. Meilė nereikalauja didelio proto – tai pats kvailiausias dalykas. Aš tiesiog myliu ir tam nėra paaiškinimo, meilė mane varo iš proto. Kiekvienam iš aštuonių milijardų žmonių tai turėtų būti aišku, tam nereikia jokio pasiruošimo. Mūsų karta yra pasirengusi įsiklausyti ir suprasti, kad sprendimas gali būti tik meilė.
#265985
Iš 2020 m. birželio 9 d. rytinės pamokos tema „Pareiga skleisti kabalos mokslą daugeliui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Vidinė krizės prasmė

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Komentarų nėra

Suvokti kančių priežastį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabala veikia žmogų, kad jis pasikeičia? Kaip tai vyksta?
Atsakymas: Kabala yra išmintis, pasakojanti apie altruistinių jėgų, vadinamų dvasinėmis, nusileidimą į mūsų pasaulį. Šios davimo ir meilės savybės yra visiškai priešingos žemiškoms. Jos pamažu artėja prie žmonijos, todėl mes kenčiame.
Galima sakyti, kad kenčiame dėl to, kad Kūrėjas artėja prie mūsų. Jaučiame savo priešinimąsi Jam, todėl jaučiamės blogai. Davimo, meilės, vienijimosi savybės artėja prie mūsų, o mes pagal savo prigimtį to nenorime. Tai ir yra viso mūsų gyvenimo problema.
Ir kadangi nesuprantame to, kas vyksta su mumis žemėje, jaučiame tai ne kaip dvasinį pakilimą, o kaip įvykius, kurie mus atstumia ir žemina.
Jei suvoktume savo kančių kilmę, kad jos kyla dėl dvasinių jėgų artėjimo ir atitinkamai taptume panašesni į šias dvasines jėgas – davimo, meilės, vienijimosi savybes, tada mes jas teisingai suvoktume, kontaktuotume su jomis ir jaustume, kaip jos mums padeda pakilti į visiškai kitų savybių aukštybes – į dvasines pakopas.
#259974

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas sukelia kančias?

Akstinas judėti Šviesos link

Komentarų nėra

Du meilės tipai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galima laikytis principo „pamilk artimą kaip save patį“, jei artimą žmogų myliu egoistine meile, o turiu mylėti altruistiškai?
Atsakymas: Iš tikrųjų, tai du meilės tipai. Tačiau mylėti kitą labiau už save galima, jeigu imi įsisąmoniniti, kad meilė kitam – tai ta pati meilė, tik kitame lygmenyje: globaliame, integraliame, amžiname, tobulame. O mylėti save reiškia, kad myli tik gyvūniniame lygmenyje.
Todėl neįmanoma sugretinti išorinės, integralios meilės su vidine, linijine, egoistine. Kai žmoguje kyla du meilės tipai, jis ima mylėti amžinybę, tobulybę, pasaulį labiau nei savo gyvūninį kūną.
#265910

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Komentarų nėra

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманViskas, ką matome prieš save, ateina iš aukščiau. Pavojinga padėtis Amerikoje leidžia manyti, kad Kūrėjas nori mums parodyti problemą visuomenėje, bendroje Adam Rišon sieloje. Ir kaipgi galima ją ištaisyti?
Šiandien Amerikoje yra viskas, visas pasaulis: socialistai, komunistai, kapitalistai, žmonės, kurie miršta iš bado ir neturi stogo virš galvos, ir milijardieriai, susikrovę pasakiškus turtus. Tai šalis su daugybe visuomenės sluoksnių.
Dabar prie to prisidėjo dar ir koronavirusas, protestai prieš rasizmą, ir dar daug visko… D. Trumpo vietoje neskubėčiau kandidatuoti į prezidentus naujai kadencijai su visomis šiomis problemomis.
Nūnai Amerikos visuomenėje kylančias problemas galima išspręsti tik meile, padengiančia visus prasižengimus. Kviečiame mylėti ne todėl, kad esame tokie naivūs idealistai, o tiesiog todėl, kad tai gamtos dėsnis.
Mums teks susimąstyti, kaip priartėti prie gamtos, juk kitaip ji privers mus tai atlikti labai griežtomis priemonėmis: per pasaulinį karą, epidemijos protrūkius. Todėl mums patiems verta priartėti prie tų sąlygų, kurias gamta kelia mums.
Nesame nei socialistai, nei kapitalistai, nei kovotojai už kieno nors teises, mes tik tiriame gamtą ir norime jums pasakyti, ko ji nori iš mūsų. Norom nenorom turėsime vykdyti jos reikalavimus, gamta vis tiek laimės. Todėl geriau tai padaryti patiems. Amerikai reikia vienybės, kitaip, šalis subyrės. Visa valstybė pasidalijusi į susipriešinusias stovyklas, todėl vienybė – išsigelbėjimas šaliai.
Laimėti rinkimus ir įgyti valdžią priešų atžvilgiu ketveriems metams nėra sprendimas. Reikia ieškoti, kaip papildyti vieniems kitus. Kam reikia visų šių paveikslinių pozų atsiklaupus – vis tiek nepadės. Neapykanta liks neapykanta, atskyrimas atskyrimu.
Neapykantą galima išgydyti tik meile, padengiančia visus prasižengimus. Bet meilės nėra, tai kažkas naujo, tačiau turime galimybę pritraukti šią jėgą. Pamėginkime! Teks mokyti mylėti, nėra pasirinkimo, jei vienoje šalyje gyvena europiečiai, afroamerikiečiai, lotynų amerikiečiai, daugybė skirtingų tautybių – tai tikras Babilonas. Kaipgi dar galima bendrai susitarti?
Prisiminkite Senovės Babiloną, dabar Amerikoje tokia pati sumaištis kaip kadaise Babilone. Norint tai ištaisyti, vėl reikalingas toks pats Abraomas, kurį priims bei pripažins visi: ir baltieji, ir juodieji, ir lotynų amerikiečiai. Abraomo metodikos ypatingumas tas, kad meilė padengia visus prasižengimus – meilė artimui, kaip sau pačiam. Ir yra aukštesnė jėga, kuri išmokys mus taip mylėti, tad pasinaudokime ja, antraip, prapulsime.
Kol kas kalbame tik apie kompensaciją už ankstesnįjį vieni kitų pavergimą. Tačiau yra tik viena kompensacija: visus prasižengimus užkloja meilė. Tada baltas lieka baltu, juodas juodu, geltonas geltonu ir raudonas raudonu, bet meilė viešpatauja virš visų. Tiktai ši jėga gali sutaikyti visus.
O tam šiuolaikiniam Babilonui reikalinga Abraomo metodika, kabalos mokslas. Turime sukviesti visus, siekiančius vienybės ir dirbti su jais – kaip kad Abraomas veikė prieš tris su puse tūkstančio metų.
Visos senosios sistemos griūva, ir šioje tuščioje vietoje pasitelkus meilės jėgą teks kurti reikiamą tarpusavio vienybę. Ir tam reikia mokytis, kaip susijungti tarpusavyje. Priešingu atveju, viskas subyrės, nieko neliks iš mūsų civilizacijos, kol po trečiojo pasaulinio karo priimsime sprendimą, kad nėra išeities ir turime taisytis.
Jeigu ir tada nepadarysime teisingų išvadų, lauks dar vienas, ketvirtasis pasaulinis karas. Pagal gamtos programą gali būti keturi pasauliniai karai. Tad nėra išeities, taisymo procesą jau seniai turėjome pradėti ir jau labai vėluojame.
#265989

Iš 2020 m. birželio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika pasaulyje“

Komentarų nėra

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas atėmė iš mūsų pasitikėjimą ateitimi, skendinčia rūke. Neaišku, kas bus su manimi ir mano gyvenimu rytoj ar po mėnesio, kas įvyks darbe ir namuose.
Kaip galima gyventi tokiame nenuspėjamame pasaulyje? Bet šis nenuspėjamumas dėl to, kad mes su senais egoistiniais matais bandome priartėti prie naujojo pasaulio, kuris dabar palaipsniui mums ryškėja tarsi miražas dykumoje.
Jis artėja vis arčiau ir arčiau, bet mes kol kas negalime jo pamatyti teisingai, nes vis dar elgiamės vieni su kitais egoistiškai. Tarsi būtumę ėję keliu ir staiga patekę į nepažįstamą miestą, kuriame santykiai tarp gyventojų kažkokie keisti ir mums nesuprantami. Mus stebina tai, kas ten vyksta.
Būtent tai dabar ir matome. Nesuvokiame, kad įžengėme į naują epochą ir gamta reikalauja iš mūsų visiškai naujų santykių, vadovaujantis meilės artimui kaip pačiam sau dėsniu, ir žmonių vienybės. O mes nesuprantame, ko iš mūsų nori, kaip maži vaikai, kuriems mama sako: „Nustokite muštis, būkite gerai vaikai! Kodėl jūs negalite žaisti kartu?“
Bet aš negaliu, mano prigimtis reikalauja visą laiką pyktis ir muštis – tik taip jaučiu, kad gyvenu. Kad ir kiek mama man priekaištautų, nenoriu girdėti ir tuoj pat pabėgu, vėl puolu muštis. Štai tokia šiandieninė žmonija.
Tai kaip vis dėlto įtikinti save pasikeisti ir imti gyventi naujai? Juk vos tik sukursime tarp mūsų ryšių tinklą, grindžiamą abipusiu davimu, meile, vienybe, mes iš karto pamatysime, kur esame. Staiga pasijusime visai kitame pasaulyje, kurio anksčiau nepastebėjome.
Taip vaikai laksto vienas paskui kitą tarp suaugusiųjų, nekreipdami į juos dėmesio, tarsi jie būtų baldai. Vaikai turi tarpusavio sąsajas, o suaugusieji jiems tik trukdo. Ir staiga vaikai užauga ir supranta, kad čia yra nauja prasmė, nauji santykiai, kita programa, didingas ir aukštas tikslas, kurio taip pat verta siekti. Tokios būsenos šiandien ir esame.
Tai labai svarbus laikotarpis, ir nors jis pasireiškė epidemijos forma, tai neturi mums kenkti. Manau, kad koronavirusas kardinaliai pakeis žmoniją.
Mes visi esame tokios pačios būsenos ir pradėkime pamažu keisti save nuo abipusės neapykantos ir konkurencijos į abipusį ryšį ir palaikymą. Pradėkime žvelgti į gyvenimą ir į mūsų pasaulį globaliai ir integraliai, kaip mus moko gamta, ir tokia ši istorija pasieks laimingą pabaigą visiems: mums patiems ir mūsų vaikams.
#264762

Iš 2020 m. gegužės 12 d. TV programos „Taika“

Komentarų nėra

Ar yra meilė?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra meilė?
Atsakymas: Žinoma, kad yra.
Meilė – kai noriu užpildyti kitą vietoj savęs. Kaip motina nori užpildyti savo vaiką, kaip draugas nori viską atiduoti draugui, kaip Kūrėjas nori užpildyti mus, o mes, jei tinkamai einame pirmyn, norime užpildyti Jį.
Meilė – tai siekis užpildyti kitą.
#265717

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Kelias meilės pažinimo link

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai