Pateikti įrašai su meilė žyme.


Santuoka su savimi

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonija visą laiką „eina pirmyn“. Iš pradžių žmonės tuokdavosi įprastai – vyras ir moteris, vėliau – vyras ir vyras, moteris ir moteris, šiandien stebime itin įdomų reiškinį, vadinamą „sologamija“ – santuoka su pačiu savimi. Daugumą tokių santuokų sudaro moterys. Viena iš jų pareiškė, kad jos santuoka – tai viltis gyventi meilėje visą gyvenimą.
Atsakymas. Pasakyta labai gražiai. Iš tiesų tai pabrėžia žmogaus prigimtį – savimeilę: jis nieko nemyli taip, kaip save.
Ir tai absoliučiai sąžininga, instinktyviai teisinga, iš prigimties natūralu. Visąlaik galvoju tik apie save. Ir niekas manęs dėl to nekaltina. Rūpinuosi tik savimi, aptarnauju tik save, kad tik man būtų gerai. Tai tikrasis narcisizmas – aš nuo pat pradžių susižadėjęs pats su savimi.
Visa tai padeda žmogui suvokti savo prigimtį. Tad aš už, kad žmogus patvirtintų mylįs tik save ir gimdamas susituokia su savimi. Jis neprivalo po tuo pasirašyti. Tiesiog turi įsisąmoninti, kad jis tikrai visą laiką ir visas jėgas skiria tik sau. Tai mūsų prigimtis. Kur nuo jos pabėgsi?
Ir staiga kas nors pažada kokiam nors žmogui gyventi kartu, visą laiką rūpintis juo, galvoti apie jį… Šiandien matome, kad meilė negali gyvuoti. Daugumos jaunų porų tarpusavio trauka, bendras gyvenimas trunka du tris metus, daugiausia penkerius, ir nutrūksta, daugiau jie neiškenčia. Priėjome tokią būseną, kai galime galvoti tik apie laikinus ryšius.
Tai kelias, vedantis į blogio suvokimą. Žmogaus prigimtį reikia ištaisyti. Mūsų viduje slypi antroji mūsų prigimties dalis, kuri neleis likti melagingos būsenos. Žmonija negalės su tuo sutikti, ji ieškos išeities ir ras ją – išsitaisys.
Todėl bet koks mūsų prigimties blogio įsisąmoninimas – tai teigiamas procesas. Tikiuosi dar išvysime, kaip žmonija veržiasi pakilti į kitą lygmenį.

Iš 2016 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie šeimos žlugimą

Gamtos neapgausi

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Komentarų nėra

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jausdamas kito žmogaus meilę, net jei ji egoistinė, jaučiu gėrio jėgą, ir ji mane užpildo. Nejau čia nėra Kūrėjo šviesos?
Atsakymas. O kur jūs jaučiate kito žmogaus meilę sau? Savo egoizme. Tad kas čia gero, kad jis mėgaujasi?
Padarykite taip, kad su jumis elgtųsi altruistiškai, ir kad jūs mėgautumėtės altruistiškai – štai tada malonumas bus tobulas.
Klausimas. Prieš keletą tūkstančių metų žmonių santykiai buvo geresni nei dabar?
Atsakymas. Kad kadaise santykiai buvo geresni – tikrai taip. Mums atrodo, kad žmonės buvo barbarai. Bet jie nebuvo šiandieniniai barbarai ir netroško kitam žmogui sukelti kančių.
Žmonija koja kojon vystosi augant kiekvieno iš mūsų egoizmui. Mes visąlaik vystomės aukštyn pagal eksponentę. Augantis egoizmas verčia mus trokšti kraujo. Viskas, apie ką piktdžiugiškai rašoma knygose, kaip anksčiau buvo žudomi žmones, geriamas kraujas ir t. t. vykdavo itin retai. Žmonės nebuvo tokie kaip šiandien.
Kodėl manote, kad prieš du tūkstantmečius žmonės buvo nelaimingi? Jie gimė savo laiku, buvo prisitaikę prie savo meto, jų gyvenimo kasdienybė buvo normali: tėvai, vaikai, naminiai gyvūnai, ūkis ir t. t.
Kodėl manote, kad jie visąlaik kentėjo? Ar mes savo laikais sulaukėme šviesios ateities? Visiškai su tuo nesutinku.
Klausimas. Bet gyventi tapo lengviau?
Atsakymas. Gyventi tapo lengviau, bet gyvenimas pasidarė nelaimingesnis.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Ne evoliucija, o degradacija

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Komentarų nėra

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Dvasinis darbas

Komentaras. Dauguma mano, kad kabala tai dvasinė meditacija ar kažkas panašaus…
Atsakymas. Tai ne meditacija mintyse, o nuolatinis darbas su savimi norų viduje, kad priimtum svetimus norus kaip savuosius ir dirbtum juose.
Klausimas. Ką reiškia jausti svetimus norus kaip savo?
Atsakymas. Sakykim, tu ko nors nori. Vadinasi, turiu paimti tavo norą ir jį užpildyti. Tokiu atveju vėl susijungiame į vieną integralią sistemą.
Jeigu tu ko nors nori, o aš užpildysiu tą norą, tai savo ruožtu būsiu panašus į Kūrėją.
Klausimas. Bet tam reikia žinoti artimo norus?
Atsakymas. Taip, noriu jį pajausti. Jis neturi man pasakoti apie savo norus. Kiek ketinsiu daryti gera, tiek imsiu jausti kitų norus. Kylu virš savęs, kitaip tariant, liaujuosi jausti savo norus ir pradedu jausti kito žmogaus norus.
Išnaudoju visas savo savybes, ketinimus, galimybes, gaunu iš Kūrėjo pripildymą jo norams, nes turiu jėgą, mat jau esu dvasinės būsenos. Užpildęs tą norą savyje, atskiriu jį nuo savęs ir atiduodu tam žmogui, iš kurio jį gavau.
Žmogus gali net nejausti savo dvasinių norų, bet aš atskleidžiu juos ir užpildau, taip parengdamas jį dvasinei misijai.
O kaip mes staiga atsirandame mūsų kartoje ir netikėtai imame jausti kažkokius norus atskleisti dvasinį pasaulį, Kūrėją, įgyti suvokimą? Iš kur tai mumyse? Tai mums parengė kabalistai. Ir nesvarbu, kad jų vos šimtai visam pasauliui. Jie tai atliko.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – užpildyti artimo norus

Amžinas malonumas

Koks malonumas džiuginti kitus!

Komentarų nėra

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Kur riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio? Kaip ją kirsti? Ar egzistuoja ta riba?
Atsakymas. Riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio yra žmoguje. Viską galime išmatuoti ir tyrinėti tik žmogaus atžvilgiu. Todėl mūsų požiūris į pasaulį, gyvenimą itin subjektyvus: kol gyvenu, Visata šviečia.
Jei iššeinu iš savo egoizmo, kuris psichologiškai yra mano prigimtis, jei pakylu virš jo, imu jausti visą pasaulėdarą visiškai kitaip, nes iš vidaus jau matau per davimo, meilės, altruizmo prizmę. Mano jutimo organai ima jausti visiškai kitas charakteristikas, vertybes ir todėl pasaulis man atrodo kitoks.
Klausimas. Kodėl tai vadinama meile?
Atsakymas. Mat noriu gero artimui. Mūsų pasaulyje nežinau, kas yra meilė, o kabalos moksle meilė – toks santykis su artimu, kai tu nori užpildyti bet kokius jo norus. Atlikti tai, ko nori jis, reiškia jį mylėti.
Jausdamas artimą kaip save, visiškai ištaisai save – išsiverži iš mūsų pasaulio rėmų į kitą pasaulį, kitą suvokimo, pažinimo pakopą.
Klausimas. Fizikoje yra įdomus reiškinys, vadinamas sinergija, kai sistema nėra lygi savo posistemių sumai. Tai kažkiek primena tai, ką sako kabala apie neįtikėtiną ryšį, kai žmonės susivienydami ima jausti save kaip vieną visumą, nedalomą į atskiras dalis.
Atsakymas. Visuma – daug daugiau nei ją sudarančių dalių suma.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Absoliuti meilė

Komentarų nėra

Nusikaltimus uždengti meile

Biblija, Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Siela – tai ištaisytas mūsų noras prisipildyti, kuris taip susietas su kitų žmonių norais, kad tarpusavyje nebekyla jokių kliūčių.
Tai bendras noras, mūsų jaučiamas tarsi vienas ir vadinamas sielos indu. O bendrame nore atsiskleidžiantis jausmas vadinamas sielos šviesa, sielos pripildymu.
Vis dėlto, turime rūšiuoti savo norus ir pripildymus, visą laiką sekti, kad jie būtų nukreipti į davimą vienas kitam, o toliau – į bendrą davimą Kūrėjui.
Sielos indas sudarytas taip, kad visos pirminės neigiamos savybės lieka jame, o virš jų vyksta ištaisymas. Būtent egoizmo ydų atskleidimas ir jų ištaisymas suteikia mums tarpusavio ryšio gelmės pojūtį.
Mūsų pasaulyje ir šeimoje, ir tarp draugų nuolat kyla įvairių problemų, nes esame egoistai. Ir kol mūsų egoizmas nebus ištaisytas per ginčus, prieštaravimus ir, galiausiai, pakeitimus, tol nebūsime tikri, kad esame tarpusavyje  susiję.
Todėl būtina nuosekliai atskleisti visas problemas, kad ir mes patys taip pat nuosekliai išsitaisytume susijungimui tarpusavyje.
Kartu tie, kas juda pirmyn, jaučia vis didesnes problemas ir prieštaravimus, kurių nebepajėgia suvaldyti. Šitaip bendra sistema, bendra siela moko juos rasti teisingą tarpusavio ryšį ir tikrąją jų vietą.
Taip bus iki pat pabaigos! Tik po to, kai atsiskleis visi nusikaltimai, o virš jų – vientisa nedaloma meilė, žmogus bus tikras, kad jis – „teisuolis“. Tokios būsenos neįmanoma pasiekti, prieš tai savyje iki galo neatskleidus „nusikaltėlio“.
Tai žmoguje atskleidžia Kūrėjas, juk nėra nieko naujo, viskas kyla iš mūsų sielų šaltinio. Visi „nusikaltimai“ – žmogaus viduje, ir jis turi tai išsiaiškinti. Atskleidimas vyksta pakopomis, ne iš karto, pagal žmogui suteiktas savybes, galimybes, santykius su pasauliu – štai čia jam būtinas ryšys su Kūrėju, dėkingumas, viską dengianti meilė.
Žmogui neduodama to, ko jis negali pakelti. Blogis atsiskleidžia tik po to, kai Kūrėjas suteikia žmogui tam tikras vidines ir išorines sąlygas, kad jis galėtų pakilti virš blogio, įveikti jį ir padengti meile.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Kaip pamilti kitus kaip save? (video klipas rusų k.)

Tikslus nusitaikymas

Komentarų nėra

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Vyras ir moteris

Komentaras. Amerikiečių psichologai įrodinėja, kad meilė iš pirmo žvilgsnio neegzistuoja, bet įmanoma meilė iš ketvirtojo žvilgsnio. Jie teigia, kad suformuoti atminčiai reikia trijų pasimatymų, ketvirtajame jau gali atsirasti meilė.
Atsakymas. Nežinau, ką jie turi omenyje sakydami „meilė“ – jausminį ar hormoninį potraukį, intelektinę priklausomybę ar suartėjimą?
Komentaras. Jie sako, kad tikrąją meilę palaiko tik malonūs prisiminimai apie partnerį. Tai reiškia, kad apie žmogų turi spėti susiformuoti reikiamas įspūdžių paveikslas. Todėl jie mano, kad ketvirtą kartą susitikus tai įmanoma.
Atsakymas. Šiandien jie sako taip, rytoj sakys kitaip. Manau, nėra reikalo į tai gilintis, nes viskas, kas susiję su žmogaus jausmais, yra vien chemija, ir tai slypi giliai mūsų pasąmonėję.
Tą hormonų žaidimą mes priimame kaip meilę. Yra daug sąlygų ir priežasčių, kad vieną žmogų patrauktų prie kito. Jis pats negali to paaiškinti, nes nesupranta.
Todėl nebandyčiau šiai temai kurti mokslinio pagrindo. Galiu pasakyti tik viena: meilė – tai abipusis rūpestis, priklausomybė, dėkingumas, būsena, kai žmonės supranta, kaip smarkiai jie yra susiję, kiek jie įsipareigoję vienas kitam ir kiek gali padaryti dėl vienas kito.
Tokia priklausomybė, palaikymas, kai abu yra tarsi vienas kito tęsinys, vadinasi meile.
Tai neturi nieko bendra su seksu, nei su kitais bendrais pomėgiais. Tai yra būtent tai, ką mes ugdome daugelį mėnesių ar net metų.
Tai reiškia, kad meilė yra būsena, kai žmogus vietoj savo norų priima mylimojo norus ir juos pildo pirmiau nei savo, o esant absoliučiai meilei – nepaisydamas savo priešingų norų. Tačiau tai – visiškai kitas santykių lygmuo.

Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl siekiame meilės?

Kas yra meilė?

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Komentarų nėra

Arba auksas, arba meilė

Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar tiesa, kad greitai būsimą pasaulį valdys tik vienas valdovas?
Atsakymas. Šį pasaulį ir taip valdo tik vienas valdovas: auksas, godumas, jėga. O kitą pasaulį valdo meilė. Tad pasirinkime, kas mus valdys: auksas ar meilė.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Skandalas su „Panamos sąrašais“

Pasaulis kilimo tako gale

Pinigai, auksas ir sidabras




Komentarų nėra

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 2 d.

Vyras ir moteris

Klausimas. Kas lemia žmogaus norus? Skirtingiems vyrams patinka skirtingos moterys, o moterims – skirtingi vyrai. Dėl ko taip yra?
Atsakymas. Gyvūnai tiksliai jaučia, kas jiems geriausiai tinka. Patinas išsirenka pačią sveikiausią patelę, kuri gali pagimdyti sveikų palikuonių. Sau renkamės porą pagal tuos pačius principus: patį stipriausią ir sveikiausią, kad galėtume susilaukti sveikų vaikučių ir apsaugoti šeimą.
Iš tiesų, žmogus taip pat nesąmoningai vadovaujasi šiais principais. Nors mums atrodo, kad tai ne taip, ir mes slepiamės už gražių žodžių, tačiau iš tikrųjų potraukis vienas kitam – būtent tai.
Kadangi kiekvienoje gyvoje būtybėje egzistuoja visi keturi lygiai: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis, tai visi žmonės pagal savo charakterį skirstomi į keturis tipus: sangvinikas, flegmatikas, cholerikas ir melancholikas. Tai taip pat veikia renkantis partnerį.
Žmonių visuomenėje pasirinkimą lemia daug faktorių: išsilavinimas, įpročiai, priklausymas tam tikrai tautai, kultūrai. Dėl to gamtos duotas potraukis stipriai užmaskuotas. Jeigu nutrintume visą išorinę įtaką, tai kiekvienas vyras išsirinktų tokią moterį, kurios reikalauja jo kūnas, tinkančią jam pagal charakterį.
Tinkanti partnerė – ta, kuri mane papildo. Jausčiau, kad man su ja bus gerai. Juk ruošiamės kartu ilgai gyventi, skirtingai nuo gyvūnų, kurie susitinka tik trumpam, kad susilauktų palikuonių.
Vyras ir moteris tuokiasi, kad kurtų bendrą gyvenimą, į kurį įeina viskas: švietimas, kultūra, darbas, namų statymas, vaikų ir anūkų auklėjimas. Tai mus jungia tokiais ryšiais, kad nebesirenkame partnerio pagal prigimtinę trauką ir instinktus.
Mes vadovaujamės visuomenės  nuomonėmis, normomis, mada, kurie karta iš kartos – skirtingi.  Visos istorijos eigoje buvo manoma, kad patraukli moteris turi būti pilna ir neaukšto ūgio. Šiandien, atvirkščiai, visiems patinka aukštos ir liesos. Visa tai – išorinės savybės, tačiau ir vidiniai reikalavimai moterims pasikeitė.
Ankstesniais laikais iš moters buvo reikalaujama tik mokėti namų ruošos darbus, kaip galima geriau gaminti, tvarkyti, užsiimti vaikais, rūpintis giminės pratęsimu. Šiandien svarbus jos išsilavinimas, profesija, kultūrinis ir išsimokslinimo lygis, visuomenės statusas, sugebėjimas integruotis į visuomenę. Šie reikalavimai radikaliai pasikeitė per pastarąjį šimtmetį.
Jie nėra natūralūs, juk mes visi skirtingi, o mus visus matuoja pagal vieną ir tą patį matą. Dėl to jis kiekvienam tinka skirtingai, priklausomai nuo to, kiek yra artimas jo prigimtiniams poreikiams.  Kiekvieno žmogaus vidus turtingas, jis turi savo skonį, savitą nuomonę ir požiūrį į viską. O mus įstato į labai siaurus rėmus ir verčia į vienalytę masę.
Mokykloje, kiekvienoje klasėje, iš 15 mergaičių 5 yra vertinamos, o kitos – lyg būtų antros rūšies, nes neatitinka galiojančių standartų ir mados. To anksčiau niekada nebuvo.
Nebuvo tokių griežtų normų, ir kiekvienas matavo pagal savo skonį, klausydamasis savo širdies. Vieniems patiko apkūnios, kitiems liesos, vieniems aukštos, kitiems žemos, atsižvelgiant į kiekvieno vidinę programą. Taip pat vyrui patinka moteris, kuri primena jo mamą.
Šiandieninė visuomenė taip stipriai veikiama bendrų standartų, kad neleidžia žmogui teisingai realizuoti savo vidinių natūralių tikslų. Tai pagrindas visų mūsų visuomenės problemų, dėl to, kad žmonės susitinka, veda, susilaukia vaikų, o po to supranta, kad išsirinko visai ne tą, kad tai neatitinka jo vidinio noro.
Mes veikiame pagal modelius, primetamus visuomenės, ir dėl to esame nelaimingi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 d.

Meilės atgimimas

Melodija dviem balsams

Komentarų nėra

Ką mums suteikia vienybė?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Klausimas. Jūs nuolatos kalbate apie vienybę, apie žmonių suartėjimą, susijungimą. Išeitų, kad „pamilk artimą“ – tai ne moralė, kaip piešia religija, o naujas tikrovės suvokimo būdas. Ir dėl to reikia susivienyti, o ne tam, kad tiesiog mylėtume kits kitą, tiesa?
Atsakymas. Mums nereikia suartėti tam, kad sąveikautume remdamiesi principu „tu – man, aš – tau, štai kokie mes gražūs, geri, mieli“. Ne.
Mums reikia pamažu atsiplėšti nuo šio pasaulio įsivaizdavimų ir suprasti, į kokią tarpusavio sistemą galime įžengti, kiek kolektyvi sąmonė, kurią galime įgyti dar mūsų pasaulyje, iš tikrųjų atveda mus į visiškai naują suvokimo, jautimo lygmenį.
Beje, tokiu atveju pasiekiame naują gamtos lygmenį, kuriame nieko nėra, ir tik žmogus gali į jį pakilti, nes būtent pakilęs virš savo egoizmo, jis pakils į kitą pakopą ir pajaus save kaip egzistuojantį amžiname, tobulame matmenyje.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Gyvenimas akvariume

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Dvasinis darbas

Klausimas. Ar turime pakeisti savo charakterį ir savybes, kad taptume gyvenime laimingesni?
Atsakymas. Ne, turime tiktai teisingai susijungti vienas su kitu. Šiame ryšyje atskleisdamas Kūrėją, kiekvienas išlieka savimi.
Dar daugiau, žmogus neturi savęs luošinti ir naikinti egoizmo. Užtenka atkurti viršegoistinius ryšius tarp savęs ir kitų.
Klausimas. Koks tai ryšys? Ar yra mūsų pasaulyje kas nors panašaus?
Atsakymas. Tarkim, tu ko nors nekenti. Įsivaizduok, kad tuo pačiu metu ir myli. Jeigu išvestume vidurį tarp šių dviejų požiūrių (santykio tavo su kitu ir kito su tavim) – tai ir būtų teisinga tarpusavio ryšių sistema.
Pradėkime nuo to, kad tokia mūsų prigimtis, kurios negalime pakeisti, bet galime virš šių santykių nutiesti tiltą. Kuo didesnis skirtumas tarp egoistinės neapykantos ir altruistinės meilės, tuo aukščiau žmogus, tuo didesnę Kūrėjo galią atskleidžia tarp savęs ir kitų.
Klausimas. Šie santykiai panašūs į tėvo ir vaiko santykius?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu. Tėvai su vaikais susiję gyvūniniais santykiais.
Klausimas. Kodėl mums neduota teisingų santykių pavyzdžių?
Atsakymas. Dėl to, kad mes dar neturime galimybės lygiagrečiai sujungti abiejų jausmų – meilės ir neapykantos. Mums duodama bendraminčių grupė, kad kurtume tokius tarpusavio santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Mylėti ir būti mylimam

Laimės formulė: 1 + 1 = 1

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai