Klausimas: Kabaloje sakoma, kad prašydamas sau, kenki savo sielai. Kaip tai suprasti? Ką reiškia „neprašyti sau“?
Atsakymas: Visi mūsų prašymai turi būti tam, kad išsitaisytume ir priartėtume prie Kūrėjo. Kūrėjas – tai absoliutaus davimo savybė, absoliuti meilė, absoliutus ryšys tarp visų. Tad jeigu nusiteikiame tam, kad tinkamai kreiptumėmės į Jį, reikia iš pradžių nuteikti save toms savybėms.
Klausimas: Bet jeigu prašau, kad turėčiau davimo savybę, tai šituo kenkiu sau?
Atsakymas: Ne, nekenki, nes nuteiki save davimui. Tu jau nori būti panašus į Kūrėją.
Klausimas: Bet aš vis tiek prašau už save, kad turėčiau tą savybę.
Atsakymas: O kam? Kad duotum. Kitaip tariant, iš principo prašai ne sau, o tam, kad kaip nors duotum, aptarnautum kitus.
Klausimas: Jei žmogus prašo sau sveikatos ar gerovės šeimoje, tai kenkia?
Atsakymas: Taip. Tai gali nepakenkti tik tuomet, kai jis prašo už visą pasaulį ir save tame pasaulyje.
Klausimas: O jei prašau „duok man sveikatos“, bet tam, kad paskui gaučiau davimo savybę?
Atsakymas: Arba taip. Arba apskritai prašai už visus ir save drauge. Tuomet tavo malda veiksminga.

#303575

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalinga malda?

Prašyti, bet tik ne už save

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Klausimas: Ką daryti, kai žmogus jaučia, kad draugai jį atstumia, ir nors supranta, kad jie – vienintelis raktas dvasiškai tobulėti, tačiau nieko su savimi negali padaryti?
Atsakymas: Reikia melstis. Čia lieka tik viena – šaukti Kūrėjui ir prašyti draugų mestis už jį, kad jie ištrauktų jį iš tos būsenos.
Klausimas: Iš principo, viskas priklauso nuo paties žmogaus?
Atsakymas: Ir nuo Kūrėjo. Nes, net jeigu ir nutiks taip, kad Kūrėjas jį išmes iš grupės, žmogus vis tiek neturi nusivilti ir vis tiek turi ieškoti savo kelio pas Kūrėją ne tame dešimtuke, ne toje grupėje, kitais keliais. Galbūt sėdės vienas namuose ir studijuos, kol neateis kita galimybė, bet nepalikti.

#278502

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano „taško širdyje“ draugai

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu

Kodėl draugai žengia koja kojon

Galiu patirti sunkią, nesuprantamą, bejausmę būseną, kai neturiu kuo remtis, tačiau, jeigu teisingai ją suvokiu (t. y. per dešimtuką), viską priimu kaip siunčiamą Kūrėjo.
Ir tuomet per ryšį su dešimtuku galiu pakelti tą tamsią būseną į tokią pakopą, kad ji iš juodos Malchut virs šviečiančia Kėtėr. Išeitų, kad suvokiu tą juodą būseną, kaip priklausančią dvasiniam pasauliui, kuris dabar šviečia juoduma. Tačiau tai dvasinis pasaulis, ir esu pasirengęs prie jo prilipti.
Ir tai reiškia, kad nekeliu jokių specialių sąlygų. Mano noras mėgautis dabar nesidžiaugia ir negauna užpildymo, jis nesiekia dvasingumo dėl to, kad ten yra malonumas. Kūrėjas organizuoja man juodą būseną, kad su dvasingumu ieškočiau ryšio ne per savo egoistinius norus.
Ir todėl šią būseną priimu su džiaugsmu, o aukštesniosios pakopos juodoji Malchut virsta Kėtėr, šviečiančia žemiau esančiam, t. y. man.

* * *
Aukščiausia dvasinė pakopa reiškia, kad mano nore mėgautis nieko nėra, bet jaučiuosi maksimaliai aukštai: egoistiniame nore – nulis užpildymo, o jaučiuosi šimtaprocentu duodantis. Taip reikia ištaisyti save, kad niekas, kas vyksta nore mėgautis, nepakeistų mano susiliejimo su Kūrėjo visa širdimi ir siela.
Iš kur imti tokias jėgas? Prašyti Kūrėjo. Kaip prašyti? Per grupę, kreipiantis į Kūrėją iš bet kokios būsenos. Ir prašyti ne užpildyti, o kad nesant užpildymui galėčiau prilipti prie Jo taip, kad visko gaučiau pilnai.
#263413

Iš 2020 m. balandžio 20 d. rytinės pamokos, tema „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Žmogus turi visiškai nusivilti savo jėgomis. Bet būtent savimi, o ne keliu ar tikslu. Jei staiga jis nusivylė tikslu, tai turi daryti viską, kad sugrįžtų į pusiausvyrą, kitaip nebus teisingoje tikrovėje. Teisinga būsena – kai nelinkstu nei į kairę, nei į dešinę, o siekiu tik Kūrėjo didybės, kad susiečiau save su Juo.
O jei esu tame teisingame taške, tai pastebiu, kad ten neturiu jokių jėgų, jokio proto, jokių priemonių žengti nors žingsnį pirmyn. Tarsi kybau ore, ir tai itin svarbi būsena mums vystantis. Juk kai suprantu, kad nieko neturiu ir kad niekas nepadės, tai telieka viena – melstis.
Štai iš tokios būsenos kils tikroji malda, kuri padės, nes neturiu jokios atramos, jokių šansų pats žengti nė žingsnio. Tai šūksnis dykumoje, nusivylus savo bejėgiškumu.
Tačiau tai nėra silpnumo ženklas, kaip tai atrodo šiandien. Juk kol kas kliaujamės savo jėgomis. Bet kuo labiau priartėjame prie dvasinio pasaulio, tuo labiau džiaugiamės, atskleisdami, kad patys neturime savų jėgų, o tai reiškia, esame priklausomi nuo Kūrėjo.
Prie pat įėjimo žmogus mato, kad tik Kūrėjas gali jį išgelbėti, padėti jam ir visas klausimas – ar jis įstengs paprašyti pagalbos ar ne. Melstis įmanoma tik gaunant viso dešimtuko palaikymą – tai pirmoji sąlyga, kad kreiptumės su malda į Kūrėją.
Atlikti dvasinį veiksmą, kreiptis į Kūrėją, šlovinti Jį, prašyti, susisiekti su Juo galima tik dešimtuke. Be šito žmogus neįstengs pakilti virš savo egoizmo ir kreiptis į Kūrėją, nežinos, ko prašyti. Todėl akivaizdu, kad įeiti į dvasinį pasaulį galima tik per dešimtuką.
#260148

Iš 2020 m. vasario 12 d. rytinės pamokos

Klausimas. Jeigu Kūrėjas – tai gamtos dėsnis, kam meldžiamės? Ir ar teisingai suprantu, kad tiesiog pasiekiame rezonansą su savo aukštesne būsena, kai keliame maldą už kitus?
Atsakymas. Nedirbame tuščiai. Dirbame vienintelio gamtos dėsnio atžvilgiu – integralaus tarpusavio ryšio tarp visų kūrinijos elementų.
Jeigu mes, tokie atsiskyrę, atsieti, stumiantys vieni kitus, norintys vien naudotis kitais, pakeisime savo elgesį ir suartėsime, tai atsirasime dvasinėje pakopoje ir pamatysime, kad esame visiškai kitame pasaulyje.
Bet tam mums reikia pakilti virš savo egoizmo ir imti jungtis tarpusavyje. Apie tai kalba kabala.
Kelias į tai – dvejopas. Arba kančių kelias, kuriuo kol kas ir einame, arba Šviesos kelias, t. y. kai pritraukiame Šviesą, mokomės mažose grupėse. Ne visa žmonija išsyk, o dešimtukais.
#259349

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam kreitis į Kūrėją?

Mintys apie koronavirusą V d.

Teisingas prašymas Kūrėjui

Klausimas. Kūrėjas atsako tik į teisingas maldas, nukreiptas į Jį?
Atsakymas. Į bet kokias!
Klausimas. Tarkime, žmogui reikalingi pinigai, kad padengtų minusą banke, jis tarsi nesąmoningai meldžiasi, tai pats pinigų poreikis bus malda žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Žinoma. Bet kokio noro atsiskleidimas.
Klausimas. Tarkime, žmogus ima maldyną ir pradeda melstis, norėdamas, kad jam ateitų pinigai. Pinigų atsiras?
Atsakymas. Ne. Į tokius egoistinius prašymus Kūrėjas neatsako. Juk žmogus paskui manys: „Pasimeldžiau – gavau, vadinasi, man verta dar melstis“. Tai tiesiog Kūrėjas nepaleidžia jo nuo savęs.
O jei žmogui atrodo, kad jis gavo atsakymą, tai šitai irgi Kūrėjo noras, kad jis kol kas taip manytų.
Klausimas. O jeigu jis prašo pinigų ne sau, neegoistiškai, tada gali gauti?
Atsakymas. Neįsivaizduoju tokių dalykų. Apskritai nėra maldų apie kokius nors mūsų pasaulio užpildymus.
Klausimas. Apie sveikatą irgi nėra?
Atsakymas. Ši malda buvo sukurta vėliau. Iš principo melstis reikia tik apie tai, kaip priartėti prie Kūrėjo, – tai ir yra visų mūsų norų užpildymas.
#262614

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Klausimas. Kuo remiasi teisingas MAN (Mei Nukvin)? Kaip tai pajausti?
Atsakymas. Labai paprastai. MAN negali būti dėl savęs. Jis gali būti už draugą, o dar geriau – už visą grupę. Vietoj savo noro imu tavo norą ir imu pašyti už tave. Štai ir viskas.
Gerai, jei taip daro grupė. Pasakyta, kad žmogus negali ištraukti savęs iš kalėjimo, tik jo draugai. Ir taip kiekvienas iš mūsų traukia kiekvieną. Galima išeiti iš egoistinio kalėjimo tik tuomet, jei už mus melsis draugai.
Melstis – reiškia prašyti Kūrėjo, kad Jis ištaisytų mano draugą, ir taip kiekvieną. Jeigu prašysiu už dešimtuką, tai dešimtas būtinai tapsiu pats. Už save prašyti neturiu, nes devynios sfiros viską nulemia, o Malchut jų išvestinė.
Todėl viskas, kas duodama žmogui, duodama ne tam, kad jis prašytų, o tam, kad jis to neprašytų. Tai vadinama „aukščiau savęs“, savęs apribojimas („cimcum“). Vietoj to turiu priimti devynias pirmąsias sfiras, kitaip tariant, visus savo draugų norus. Jeigu taip save perkuriu, iš savęs sukuriu bloką, kuris gali kreiptis į Kūrėją. Tai vadinama parcufu.
#242493

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingas prašymas Kūrėjui

Malda, išjudinanti sistemą

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis