Klausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip vystosi siela?

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Klausimas. Nuo ko priklauso minčių teisingumas?
Atsakymas. Teisinga mintis – tai mintis, kuri apie tai, kaip pakilti virš savo prigimties. Nes virš mūsų prigimties – „dangus“, virš mūsų prigimties – Kūrėjo prigimtis, amžinybė, begalybė, tobulybė, rojus. O mūsų prigimtis – tai pragaras, egoizmas, blogis. Ir virš jos mums reikia pakilti.
Nekalbu apie pavyzdinį elgesį, neskaitau jums paskaitų apie moralę. Kalbu apie tai, kaip galime pakilti virš mūsų prigimties, kad šiandien pajaustume Kūrėją, Begalybės pasaulį, amžinybę, kad nepriklausytume nuo kūno gyvenimo ir mirties, kad jau dabar imtume jausti mūsų pasaulį kaip aukštesnį, matytume jėgas, kurios veikia jame. To mums reikia pasiekti.
#249269

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys: geros ir blogos

Ar galima kontroliuoti mintis?

Minčių kryptingumas

Klausimas. Žmonės itin bijo mirties. Tai socialinio ugdymo pasekmė ar būtinybė dvasinei raidai?
Atsakymas. Bijoti mirties reiškia bijoti nežinomybės. Tačiau neverta nieko bijoti, nes nieko blogiau už mūsų pasaulį nėra.
Mus baugina, kad atsiplėšiame nuo dabartinės būsenos ir pereiname į kitą. Liaukitės to bijoję ir verčiau dabar atitidirbkite savo kitas būsenas, kad būtent šiame gyvenime pereitumėte tarp gyvenimo ir mirties.
Daug kartų daviau pavyzdį: kaip vakare metate plauti marškinius, kad rytoj apsivilktumėte švarius, taip galite „nusimesti“ savo kūną, kad apsivilktumėte naują.
Tai ir yra perėjimas iš vieno gyvenimo į kitą, jei jums apskritai reikia šio gyvenimo, kitaip tariant, pagal savo būsenos bendroje sieloje pobūdį turite pasilikti egoistiniame mūsų pasaulio lygmenyje.
Mums reikia pasistengti padaryti taip, kad per šį gyvenimą išeitume už mūsų pasaulio egoizmo ribų ir būtume aukštesniojo pasaulio savybėse. O ten egoistinės ir altruistinės savybės egzistuoja paraleliai.
#246211

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar žmonės turi bijoti mirties

Laisvė nuo mirties

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Klausimas. Kaip „akli“ mokiniai galės dirbti be „matančio“ mokytojo, jei jie neįgis dvasinio regėjimo mokytojui gyvam esant?
Atsakymas. Tai nesvarbu. Apie tai labai įdomiai rašo Ari. Kai jis merdėjo, vienas iš mokinių paklausė jo: „O kas gi bus su mumis?“ Ari atsakė: „Turite toliau mokytis, ir tuomet aš ateisiu ir jus mokysiu.“ „Kaipgi tu mus mokysi, jei dabar miršti?“ „Tai ne tavo reikalas, tu čia nieko nesupranti.“ Ir pasimirė.
Todėl ir aš galiu pasakyti, kad tai ne jūsų reikalas. Nesijaudinkite. Ateisiu ir mokysiu.
#241255

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas ir mokinys: ryšys per pasaulius

Perduoti iš žmogaus žmogui

Klausimas. Jei ne siela, tai kas pereina į naują kūną gimus kitame gyvenimo rate?
Atsakymas. Taškas širdyje.
Klausimas. O kas vyksta su mūsų sąmone mirus biologiniam kūnui?
Atsakymas. Nieko. Esmė ta, kad mūsų sąmonė egzistuoja tam, kad aprūpintų mūsų egoizmą. Kai egoizmas miršta, t. y. pasislepia nuo mūsų, tada mums ir sąmonės nereikia. Todėl ji dingsta.
Tačiau pasitelkę kabalos metodiką vystome naujo tipo sąmonę ir naujo tipo norus. Nauja sąmonė aptarnauja naują norą – norą duoti. O tam nereikia mirti. Galime pragyventi keletą gyvenimų ir mirčių būdami dabartiniame kūne.
Be to, mirdami nejausime, kad mirštame, juk jau būsime visiškai kitos, „ne kūne“ būsenos.
#239894

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiskirti su egoizmu

Sielos reinkarnacija

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Klausimas. Kaip mirti, kad tinkamai gimtum?
Atsakymas. Labai paprastai. Pasakyk savo egoizmui: „Mirk!“ ir duok jam į dantis.
Klausimas. O kabalistui negaila mirti?
Atsakymas. Kabalistas nemiršta. Ne sykį pasakojau, kaip Rabašas mūsų kūną lygino su marškiniais, kuriuos nusiimi ir meti į skalbimo mašiną. Taip ir čia. Tu tiesiog nusirengi nuo savęs tą apvalkalą ir išmeti jį. O pats tyras, nuogas egzistuoji toliau.
Klausimas. Tačiau tai tuo atveju, jei gyvendamas prilimpi prie kažko amžino, prie to savo taško širdyje ir už jo laikaisi?
Atsakymas. Žinoma. O jei neprilipai, tuomet reikia patirti kitas būsenas.
Bet vis tiek mirties nėra. Tik išsiskyrimas su mūsų egoizmu. Galime tai realiai atlikti mūsų gyvenime, pageidautina šiame pasaulyje. Kitaip, kad išsiskirtume su ego, privalėsime neva vėl numirti mūsų gyvūniniame kūne.
#239739

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš tamsos karalystės – į realų pasaulį

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Nereikia bijoti

Klausimas. Sakoma, kai kūnas miršta, iš jo išeina siela. Tai kas gi išeina iš kūno?
Atsakymas. Kabalos moksle kūnas – tai noras. Kai iš šio noro išeina Šviesa, jis tampa mirusiu, t. y. nori tik gauti. Toks noras vadinasi mirusiu noru arba mirusiu kūnu. Iš esmės, tokios mirties, kokią jūs turite omenyje, nėra.
Klausimas. Kur yra neištaisytos žmonių sielos po jų mirties?
Atsakymas. Jos visada yra noro, kuris įgijo panašias savybes, viduje.
Po kūno mirties mes pradedame labiau jausti savo dvasinę būseną. Tačiau ne todėl, kad miršta kūnas, o dėl to, kad išnyksta tam tikras egoistinis noras.
Klausimas. Žmogus gali mirti savo mirtimi, gali būti nužudytas, nuskandintas, sudegintas. Ar mirties sąlygos ir aplinkybės veikia jo sielą?
Atsakymas. Ne, nes jis neturėjo sielos! Kol žmogus netrokšta dvasinio pasaulio, jis vystosi tik šio pasaulio lygmenyje. Todėl verta greičiau pradėti savo dvasinį kilimą.
#226331

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

„Kūnas ir siela“ pagal kabalą

Klausimas. Ar teisingai supratau, kad žmogui susiliejus su Kūrėju materialus pasaulis išnyks?
Atsakymas. Materialus pasaulis išnyksta, kai žmogus pasiekia Kūrėjo lygmenį, arba kai žmogus miršta. Tačiau tai visiškai skirtingos pasekmės.
Klausimas. Nejau šis pasaulis neišnyks po to, kai žmogus suvoks aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Ne, mūsų pasaulis neišnyksta, tačiau kabalistas jį suvokia kitaip: drauge su aukštesniuoju pasauliu.
Penkios materialios juslės egzistuoja iki numirštant gyvūniniam kūnui, kuris yra pati žemiausia aukštesniojo pasaulio aplikacija.
#235272

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Gyvenimas – tai susiliejimas su Kūrėju

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Koks Jūsų požiūris į eutanaziją? Neseniai išrado mašiną, kuri leidžia beviltiškai sergantiems žmonėms absoliučiai be skausmo numirti per kelias sekundes. Žmogų galima iš karto palaidoti šioje mašinoje. Koks Jūsų požiūris į mirtį lengvai, ramiai, be baimės?
Atsakymas. Iš esmės, aš nieko negaliu pasakyti. Tai žmogaus pasirinkimas. Mirtis visada skausminga, visada nemaloni. Šiandien daugelis žmonių naudojasi įvairiomis priemonėmis, kad pereitų į kitą pasaulį be skausmo. Tai – viena vertus. Kita vertus, Baal Sulamas sako, kad neverta atsisakyti šio skausmo, jei tai įmanoma. Sunku taip kalbėti, bet privalau tai pasakyti žmonėms, nes šis skausmas – antiegoistinis. Jis apvalo žmogų.
Reikia taip padaryti, kad žmogus dar iki tol, kol palieka šį pasaulį, pereitų į kitą gyvenimą, ir tada išsiskyrimas su šiuo gyvenimu bus jam neskausmingas, tiesiog – išėjo, ir viskas.
Tikėkimės, kad dabar prieiname prie tokio laikotarpio, kai žmonija yra pajėgi atskleisti sau šią galimybę, ir bus paprasta ramiai pereiti iš vieno gyvenimo į kitą.
Iš esmės, eutanazija nereikalinga. Jei aš jau jaučiuosi kitoje būsenoje, tai tegul mano kūnas miršta. Aš žvelgiu į jo mirtį iš toli ir man nuo to visai neskauda, nebaisu, neliūdna. Aš jau gyvenu savo kitame kūne – dvasiniame, sieloje.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo mirties

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Amžinos sielos beieškant

Klausimas. Kabala išvaduoja, išgelbėja žmogų nuo mirties baimės?
Atsakymas. Kabala pakelia žmogų virš mirties. Vos tik jis susijungia su siela ir ima gyventi joje, kūnas praktiškai liaujasi jam egzistavęs.
Mano mokytojas Rabašas sakydavo: „Kaip vakare meti savo marškinius į skalbyklę, o ryte rengiesi kitus, taip numeti savo kūną, o paskui gauni kitą. Tai tau vyksta visiškai neskausmingai, kaip ir su marškiniais.“
Klausimas. Kaip žmogus tai supranta, jei nepasiekia tokios būsenos kaip Rabašas?
Atsakymas. Nesvarbu, tai vis tiek su juo vyksta. Tik jis bijo.
Klausimas. Ar gali visuomenė įtikinti žmogų taip žvelgti į mirtį?
Atsakymas. Žinoma. Visuomenė gali viską! Pavyzdžiui, ji gali taip paveikti žmogų, kad jis ims į tai žiūrėti kitaip: „Esu pasirengęs nusižudyti, nes iškart gausiu ilgaamžį pomirtinį pasaulį.“
Klausimas. Ar manote, dera žmones ugdyti taip, kad jie nebijotų mirties?
Atsakymas. Ne. Mirties baimė itin reikalinga ir naudinga, nes apsaugo žmogų. Jei nėra baimės, žmonės eina į mirtį, žudydami kitus. Jie daro viską, ką tinkami, manydami, kad taip nusipelno aukštesniojo atlygio, būsimo pasaulio.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo mirties

Tikrasis nemirtingumas

Amžinos sielos beieškant