Pateikti įrašai su mistika žyme.


Burtai, mistika, nužiūrėjimas

Dvasinis darbas

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra burtų ir mistikos šaknis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje yra tik galimybė veikti arba egoistiškai, arba altruistiškai. Ten yra netyrų jėgų, galinčių elgtis egoistiškai ir taip kenkti. Ir yra tyrų jėgų, kurios gali ištaisyti, padėti, mylėti.
Abi jėgų sistemos yra viena priešais kitą: dešinė yra teigiama, kairė – neigiama. Jos egzistuoja lygiagrečiai viena kitai, o tarp jų esame mes. Tad galime pasirinkti, kokia proporcija dešinė ir kairė linija veiks mumyse. Tai priklauso nuo mūsų veiksmų.
Abi linijos kyla iš vieno šaltinio ir yra nukreiptos tik į vieną tašką: vesti mus į kūrimo tikslą. Niekur nuo to nepabėgsime. Bet jeigu delsiame, galime prisijungti prie kairiosios linijos ir daug kentėti.
Geriausia apsaugoti save būnant grupėje, dešimtuke ir kartu nuolat veržtis į dešinę liniją.
Klausimas. Iš kur ši jėgų sistema?


Atsakymas. Iš Kūrėjo. Iš Jo nusileidžia dvi valdymo linijos, tarp kurių esame.
Kairė linija nuolat spaus mus, o mes nepasydami jos turime siekti dešinės.
Kai galėsime maksimaliai išnaudoti kairiąją liniją taip, tarsi būtume dešinėje, tuomet pateksime į vidurinę liniją ir dirbsime joje.
Klausimas. Tarkime, mūsų pasaulyje yra toks reiškinys kaip nužiūrėjimas. Ir žmogus tą pats jaučia. Ką jam patartumėte? Ar yra koks nors būdas veikti šiame lygmenyje? Ar tik pakilus į dvasinį pasaulį galima kaip nors panaikinti šį reiškinį?
Atsakymas. Tik siekdami dešinės linijos galime pašalinti visas neigiamas mintis ir savybes mūsų pasaulyje. O jos egzistuoja, juk žmonių norai turi galią.
Klausimas. Tai, jei, kas nors linki man blogo arba, atvirkščiai, gero, tai gali išsipildyti?
Atsakymas. Tai veikia tave. Vienintelis skirtumas tas, kas stipresnis: besivystantis tu ar kitas žmogus. Pavyzdžiui, esantis dešimtuke kabalistas lengvai gali neutralizuoti visus.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?

Egoizmo magija

Bloga akis – tai žmogaus egoizmas

Komentarų nėra

Tas pats principas – nuo Abraomo iki šių dienų

Dvasinis darbas, Grupė

Žmonės ateina į kabalą, turėdami įvairiausių iliuzijų, klaidingų nuomonių apie šį mokslą, įsivaizduodami jį taip, kaip piešia jų egoistinis noras iš įvairiausių gandų.
Kabalą įsivaizduoja kaip mistiką, mano, kad ji susijusi su astrologija, gydymu, kažkokiais palaiminimais, stebuklais, šventintu vandeniu ir raudonais siūlais, kad jai padedant galima atskleisti praeitį ir ateitį, – juk mūsų egoizmas ieško sau kažkokio ypatingo prisipildymo.
Todėl visi iš pradžių sunkiai suvokia kabalistinį principą: „Pamilk artimą kaip save patį.“ Jei ir sutinka su juo, tai suvokia jį egoistiškai, tokiu suvokimu paremtos ir įvairios „dvasinės“ praktikos.
Tačiau tam, kad priartėtume prie tikrojo kabalos metodikos įgyvendinimo, reikalingi ypatingi žmonės. Tam būtina didžiulė ištvermė, daug pastangų ir palaikymas, kurį vienas kitam teikia grupė žmonių, tam pasiruošusių ir suprantančių, kad kitaip neturi jokių šansų save realizuoti. Tik per šį bendrą norą, „bendrą indą“ jie galės gauti galimybę tapti žmonėmis ir kažką padaryti su savimi, kad pakiltų aukščiau materialaus, gyvūninio egzistavimo į „žmogaus“ pakopą.
O dvasinis veiksmas, kurį mums reikia atlikti, yra vadinamųjų „613 priesakų“ išpildymas, kitaip tariant, tų pačių žmonių, kurie nusprendė susivienyti, veikimas siekiant vienybės.
Taip buvo Abraomo laikais, taip buvo Mozės laikais – taip pat ir mūsų dienomis. Tai yra vienas ir tas pats principas. Jeigu Kūrėjo sukurtos, sudužusios sielos dalys yra pasirengusios susijungti, kad atkurtų bendrąjį indą, tai šis indas įkūnija pagrindinį, visa apimantį davimo dėsnį – jis tampa indu Šviesai. Šviesa atsiskleidžia šiame bendrame nore, bendrose pastangose, tarpusavio palaikyme ir laidavime.
Todėl žmogui nėra ko ir galvoti apie dvasinį suvokimą ir savęs realizavimą, jeigu jis nesuvokia, kad šie dalykai pasiekiami per susijungimą su kitu, artimu, t. y. tokiais kaip jis žmonėmis, taip pat norinčiais susivienyti ir suprantančiais, kad tik susijungę įgis antrąją prigimtį.

Iš 2011 m. liepos 20 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala be jokios mistikos

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Tarp menkumo ir didybės

Komentarų nėra

Kabala be jokios mistikos

Kabala, Kabalistiniai šaltiniai

Klausimas: Iš kur pirmieji kabalos mokytojai gavo šias žinias – kur jų šaltinis? Liaudyje laikomasi nuomonės, kad kabala artima magijai, ją supa daugybė mitų.
Atsakymas: Pirmasis kabalistas buvo Adomas, gyvenęs prieš 5 772 metus. Jis – pirmasis žmonijos atstovas, atskleidęs integralios sistemos egzistavimą ir galimybę ją atverti.
Iki Adomo taip pat gyveno žmonės, tačiau jis buvo pirmasis istorijoje, kuriam iškilo klausimas: „Kodėl aš gyvenu? Kur gyvenimo paslaptis? Kur jo šaltinis?“ Apie tai jis parašė knygą, pasiekusią mūsų laikus. Ji vadinasi „Slaptasis angelas“ (Raziel a-Malach).
Angelas – tai jėga. T. y. „slaptasis angelas“ reiškia „paslėpta jėga“. Knygelė nedidelė, vos kelių dešimčių puslapių.
Kitą knygą parašė Abraomas maždaug prieš 3 700 metų, pavadindamas „Sukūrimo knyga“ (Sefer Ecira). Joje pirmą kartą sistemiškai aiškinama apie sfiras, apie 32 tarpusavyje susijungiančias ir pas mus besileidžiančias jėgas.
Tuo metu bendromis keleto kabalistų pastangomis buvo parašyta dar viena kabalistinė knyga pavadinimu „Didelis Midrašas“ (Midrašas a-Gadol), t. y. išsamus aiškinimas, interpretacija.
Vėliau taip pat buvo išleista daugybė knygų, kol pagaliau atsirado pati svarbiausia kabalos knyga – „Zohar“, parašyta maždaug prieš 2 000 metų.
Buvo parašyta dar labai daug knygų iki pat kabalisto Ari, gyvenusio XVI a., laikų. Pagrindine Ari knyga laikoma „Gyvenimo medis“ (Ec chaim), kurioje kalbama apie sfiras ir pasaulius, ji pilna paveikslėlių ir brėžinių.
Iš daugybės knygų, išėjusių po pastarosios, svarbiausios mums yra XX a. parašytos Baal Sulamo knygos.
Plačiajai visuomenei šios knygos nebuvo žinomos. Tik kur ne kur praslydo nuorodos apie jas lyg informacija būtų nutekėjusi. Todėl aplink kabalą atsirado paslaptinga aura, tarsi ji užsiima kažkokia mistika, paslaptingomis jėgomis, ir kad su ja galima daryti stebuklus, su Taro kortomis nuspėti ateitį. Bet iš tiesų visa tai neturi nieko bendro su kabala!
Žinoma, kabaloje yra simbolių, brėžinių, grafikų, piešinių, gematrijos (skaitinių žodžių reikšmių).
Kabala nagrinėja sielą ir jos augimo etapus, tačiau tame nėra jokios mistikos. Sakyčiau, tai paprasta aukštesniojo matavimo fizika.
Todėl kabala nesusijusi su religija ir jokiomis mistinėmis praktikomis. Tai mokslas žmogui, norinčiam žinoti. Žinoma, tam jis turi dirbti su savimi ir išsitaisyti. Sulyginčiau tai su radijo imtuvu, aplink kurį yra daug skirtingo diapazono radijo bangų. Jeigu nustatau aparatą taip, kad jame sukuriu bangą, atitinkančią esančiai išorėje, vadinasi, gaudau šią išorinę bangą ir todėl girdžiu. Lygiai taip kabalos mokslas padeda savyje sukurti tokias bangas, dėl kurių pradedame jausti jėgą, esančią išorėje, priimti ją ir išstudijuoti. Mumyse atsiveria ir vidinė klausa, ir vidinis matymas.
Vidine klausa vadinama pakopa Bina (sfirat Bina), o vidinis matymas – Chochma (sfirat Chochma).

Iš 2011 m. gegužės 20 d. paskaitos Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokslas apie pasaulį

Kur mistika, o kur mokslas?

Nuostabus, tačiau visiškai realus atradimas

Komentarų nėra