Pateikti įrašai su mokymasis žyme.


Kabalos pamokos I d.

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl studijuojant kabalą didelė reikšmė skiriama pamokoms?
Atsakymas. Kabaloje mokymasis skirtas ne žinioms gauti, kaip priimta daugelyje kitų mokslų ir specialybių. Kabalos požiūris į mokymąsi visiškai kitoks: tikslas ne studijuoti medžiagą, o keisti žmogaus prigimtį.
Svarbiausia – atvesti žmogų prie tokių pokyčių, kurie leis jam atskleisti aukščiausią jėgą ir pamatyti dvasinį pasaulį. Tinkamai mokydamasis kabalistinėje grupėje, žmogus dar šiame gyvenime atskleis jėgą, kuri pakels jį į naują sąmonės, suvokimo, atskleidimo pakopą, esančią aukščiau šio pasaulio.
Todėl kabaloje į mokymąsi nežiūrima akademiškai, kai tiesiog mokomasi tekstų. Net jei norėtume juos tiesiog išmokti teoriškai, vis tiek negalėtume to padaryti. Juk kabalistiniai tekstai aprašo reiškinius ir veiksmus, esančius visai kitoje pakopoje, kurios paprastas žmogus negali pasiekti. Tai mums kažkas neaiškaus, nesuprantamo, neatskleisto, nematyto šiame pasaulyje.
Kalbama apie mūsų valdymo sistemą, dvasinių jėgų tinklą, kitaip tariant, apie dvi priešingas mus veikiančias jėgas: gavimą ir davimą. Ir mes turime išstudijuoti, kaip šis tinklas dirba, kaip mus veikia ir kaip turėtume reaguoti į šį poveikį.
Jei būdami šio pasaulio būsenos dedame pastangas, kad ypatingai reaguotume į šį poveikį, tai aukščiausia sistema ima mus palaipsniui keisti ir įpareigoja tapti panašiais į ją.
Tai ir yra pageidaujamas mokymosi rezultatas. Studijavimas išplečia mūsų sąmonę tiek, kad matome ne tik materialų pasaulį, bet ir visą tikrovę, pasaulį, žmones – viską veikiančių jėgų tinklą. Pradedame atskirti šias jėgas, jas pateisinti, susisiekti su jomis. Galime jas veikti ir taip keisti savo likimą.
Galų gale išsitaisome taip, kad atskleidžiame visą pasaulėdarą, visą jėgų tinklą, vadinamą aukštesniąja pakopa, būsimu, paslėptu pasauliu arba Kūrėju. Tai laukiami kabalos studijavimo rezultatai, kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysi gyvendamas“.
Visas paslėptas mus valdančių jėgų tinklas vadinamas „Kūrėju“. Todėl pagal apibrėžimą kabala – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio žmogui. Kol žmogus dar gyvena šiame pasaulyje, savo biologiniame kūne, jis privalo visiškai atskleisti aukščiausią jėgą, aukščiausią valdymo sistemą.

Iš 2017 m. liepos 20 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalą

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Rytinė pamoka ir dvasinis vystymasis

Komentarų nėra

Ateities mokykla

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Kosminės įmonės ,,SpaceX“ vadovas Ilonas Maskas mano, kad ,,abstrakčių matematikos užduočių ir lygčių sprendimas neatneša konkrečios naudos, mokiniai nesupranta, kam to reikia“.
Vietoje to jis mokiniams siūlo ,,mokytis matematikos ir fizikos koncepcijų praktiškai, pavyzdžiui, išardyti variklį ar konstruoti palydovą“.
Jo nuomone, ,,palydovo projektavimas ir variklio surinkimas leis pakankamai gerai įsivaizduoti, kas yra matematika ir fizika, o mokėjimas naudotis veržlių raktu ir atsuktuvu teiks praktinės naudos“.
Atsakymas. Tikrai, su juo visiškai sutinku. Teorijos mokymasis naudos neduoda.
Komentaras. Tačiau mes patys to mokėmės teoriškai…
Atsakymas. Kokia gi iš to nauda? Mokiausi metalotyros ir kitų dalykų, o kas iš to? Jeigu nėra praktikos, jokios iš to naudos. Manau, be praktikos technikos neįsisavinsi. O teorija yra teorija… Pavyzdžiui, matematika – tai teorija, nieko nepadarysi, tačiau tai ne mokslas – tai kalba.
Manau, kad būtina duoti mokiniams grupines užduotis, ir tegu galvoja, trinasi tarpusavyje, – tai labai gerai. Jie pradės kaišioti nosį visur, gilintis. Šiandien jie žino, kaip atsiversti ,,Google“ ir taip toliau, kaip gauti žinių iš interneto.
Klausimas. Kodėl manote, kad tai turi vykti grupėje? Maskas apie tai neužsimena.
Atsakymas. Būtinai turi būti grupinis veiksmas: šiandien viskas tik tokia forma veikia, nes pasaulis priėjo būseną, kai reikia burtis į grupes. Vienas žmogus ne tik nieko negalės padaryti, bet ir nespės, – jau ne ta mintis, ne tas priėjimas.
Klausimas. Grupinio veiksmo dalyviai sujungs savo mokėjimus ir talentus?
Atsakymas. Jie privalės susikurti tarpusavyje ryšį ir susiburti su skirtingomis savybėmis.
Prisimenu, kad dar studentaudami laboratorinį darbą darėme grupėje, susidedančioje iš kelių žmonių, kad greičiau priduotume. Kažkuris rašė atsakymą, kurį reikėjo priduoti per dvi valandas, kitas padėjo ieškoti teorijos, o aš rinkau pačią mašiną, jungiau laidus. Man tai buvo lengva. Neįtikėtina, kaip gerai sekėsi darbas! Kiekvienas buvo savo vietoje, veikėme kaip kolektyvas.
Klausimas. Sakote, kad gali būti tokių mokyklų dabar ir ateityje?
Atsakymas. Taip, manau, kad tai labai geras dalykas. Mes juk mokome vaikus ne mokslo atradimų, o to, kas jau egzistuoja gyvenime. Dėl to reikia specialiai duoti tokias mašinas, įrankius – viską, ko reikia, kad mokytųsi pažinti gamtos elementus.

Komentarų nėra

Kas su manimi?

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Kaip turime prisijungti prie jūsų proto būdami Jūsų mokiniais?
Atsakymas: Ką reiškia „su manimi“? Tu su manimi, jeigu anuliuoji save, nužemini savo norą prieš mano norą. Lankyti pamokas – tai dar nereiškia būti su manimi, tai dar nėra mokymasis tikrąja prasme.
Juk susivienijimas turi būti vidinis, esmė − ne girdimi žodžiai. Mes jungiamės norais, tikslais, bendrais veiksmais. Mokosi tas, kas išjudina davimo savybę – tokiu būdu iš tikrųjų mokaisi išminties. Negausi iš manęs išminties, Šviesos Chochma, jeigu kaip indo neaktyvuoji Šviesos Chasadim. O Chasadim – tai savęs išsižadėjimas, vienybė, kada tu tam pasiruošęs.
Savo širdyje atlaisvini vietą kiekvienai sielai, ir tada visos sielos užpildo šią apimtį, visa realybė grįžta tau. Bet grįžta būtent dėl to, kad save anuliuoji.

Iš 2011 m. balandžio 28 d. pamokos pagal straipsnį „Kuriantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilsime kartu!

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Komentarų nėra

Svarbiausias pamokos tikslas

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

Pats stipriausias ir geriausiai jaučiamas ryšys su Kūrėju atsiranda pamokoje. Todėl pamoka – tai visada maldos metas.
Kabalistai parašė savo knygas tam, kad pradžioje joms padedant tiesiog pritrauktume grąžinančią į šaltinį Šviesą. Kai Šviesos padedami pasieksime dvasinį pasaulį, tada jausmais, dvasiniais pojūčiais atskleisime tai, kas parašyta knygose.
Knyga niekada ir apie nieką nepasakoja „teoriškai“, ką reikėtų perprasti protu. Ji kalba tik apie jausmus. Noras ir yra dvasinis indas, medžiaga, o smegenys, protas turi tik padėti dirbti su savo norais.
Mes siekiame pajausti, o protas duotas tam, kad organizuotų visas priemones. Todėl mokomasi ne dėl žinių, o norint pritraukti grąžinančią į šaltinį Šviesą. Tai ir reiškia studijuoti „Torą“.
Jeigu mokaisi, norėdamas įgyti žinių, tai Tora tą pačią akimirką tampa sausa teorija. Tada ji visiškai negyva, nes nesusijusi su šiuo pasauliu, ir tu nežinai, kas slypi šiuose žodžiuose, neturi jokio ryšio su tuo, kas parašyta.
Jeigu lieki be ketinimo pritraukti supančią Šviesą, tiesiog krenti į tamsą, į vakuumą.
Todėl svarbiausia malda vyksta pamokoje, ir viskas susiję su mokslu: grupė, knygos, visas pamokos laikas bei pasiruošimas jai, ketinimas, su kuriuo tu į ją atėjai. Visa tai reikalinga, kad atvertume savyje pojūčių kanalus.
Iš pradžių gimstame ir pradedame jausti šį pasaulį, o tik po to mokomės suprasti tai, ką jaučiame, lygiai taip pat žengiame į dvasinį pasaulį − pradžioje jaučiame jį, o po to mokomės suprasti savo pojūčius. Dvasinis indas tai noras. Todėl reikia siekti tikslo svarbos, kuri gaunama tarpusavyje susijungus.
Mums reikia sudaryti bendrą kli, visiems kartu prie jo pritraukti supančią Šviesą bendrais ketinimais, sujungtais ir esančiais vienas kitame. Šia „visuomenine malda“, bendru prašymu turi susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, kad įgytume bendrą davimo savybę, kuri mus susies, ir įsiviešpataus tarp mūsų kaip laidavimas, kuriuo norime duoti Kūrėjui – bendrai, tarp mūsų atsiskleidžiančiai davimo jėgai.
Visa tai norime materializuoti, atskleisti savyje, ir tik šito prašome per visą pamoką. Tai vienintelis jos tikslas.

Iš 2011 m. kovo 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Viską sprendžiame mes!

Šviesa ieško suvienytos širdies

Komentarų nėra

Keliamoji noro jėga

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kodėl dvasinio pasaulio negalima pasiekti tiesiog savo darbu, natūraliai, o būtina iš pradžių nusivilti, verkti, prašyti Kūrėjo?
Atsakymas: Tau nereikia dirbtinai verkti, tu tiesiog ateini į šią būseną natūraliai, atskleidi ją ir tada tavo vidinis sielvartas vadinasi malda. Be to, nereikalaujama tarti kokius nors žodžius ir atlikti dirbtinus veiksmus. Tiesiog savo darbu pasieksi būseną, kurios jau nebegalėsi kęsti. O tai reiškia, kad pratrūksi malda.
Nereikia siekti jos dirbtinai ir tiesiog rėkti. Reikia sutelkti dėmesį į savo darbą, o šis kreipimasis ateis natūraliai, kaip troškulys. Tu gi negalvoji, kad po tam tikro laiko turėsi panorėti gerti – ateis laikas ir būtinai panorėsi. Jeigu mokaisi ir judi į priekį su grupe, tai kada nors imsi trokšti dvasinės būsenos. Tu būtinai to panorėsi!
Kalbama apie griežtai apibrėžtus veiksmus, pagal nustatytus dėsnius, kurie vystosi pagal tikslią priežasties ir pasekmės grandinę. Pagal savo sielos šaknį eini pirmyn aiškia linija iš savo pradinės būsenos į galutinai ištaisytą būseną. Ši linija jau nusidriekus į tave iš Begalybės pasaulio. Ta pačia linija eini atgal, kalbama tik apie laiko, vystymosi pagreitinimą.
Kad paspartintume šį judėjimą, turime patys jame dalyvauti, susiburti į grupę ir mokydamiesi pritraukti Šviesą. Jeigu tau duotas toks noras – realizuok jį! Nori kuo greičiau atsidurti kitoje pakopoje, tai įsivaizduok ją, pradėk kurti dirbtinai – tarytum tu jau būtum ten. Pritrauk ją sau, kad greičiau ant jos pakiltum.
Iš esmės, kuriame sau tam tikrą aukštesniosios pakopos vaizdą, kitą savo būseną, kuri apibrėžiama taip: 1) esu labiau susijęs su kitais, 2) mūsų ryšį užpildo Šviesa ir mus sujungia.
Tam man reikia susijungti su kitais taip, kaip tai šiandien sugebu, o mus sujungsiančią Šviesą pritrauksiu mokydamasis. Juk mano mokymasis – tai mūsų tarpusavio ryšio formų aukštesnėje pakopoje (labiau ištaisyta forma) tyrinėjimas.
Skaitau apie pasaulio ateitį, apie ištaisytą, nuostabią būseną ir pritraukiu iš ten sau Šviesą bei pats tenai veržiuosi. Tai pati paprasčiausia fizika, čia nėra nieko dirbtino ir įsivaizduojamo.
Bet čia veikia troškimai, o noras – tai jėga. Jeigu savo jėgomis siekiu kokios nors būsenos, tai taip priklausomai nuo mano troškimo pažadinu sau jos spinduliavimą, poveikį.

Iš 2011 m. vasario 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos suvokimo etapai

Ne vien norėti

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Komentarų nėra

Šviesa ieško suvienytos širdies

Dvasinis darbas, Grupė, Kabalos mokymasis

Kabaloje, šioje Aukštesniojo pasaulio suvokimo metodikoje, egzistuoja dvi dalys:
Pirmoji dalis kalba apie tai, kaip jungtis tarpusavyje, stengtis susivienyti, susitelkti.
Antroji dalis aiškina, kaip iššaukti sau Šviesos poveikį.
Prieš pradėdami mokytis turime būti persmelkti siekio sujungti mūsų norus. Tada kiekvienas turės žymiai didesnį norą negu savo paties. Kiekvienas perims siekiančių to paties rezultato ir tikslo žmonių mintis, savybes ir norus. Toks yra mūsų pagrindinis ketinimas prieš prasidedant pamokai.
Žmogus, kuris nėra šitaip pasirengęs studijoms, praleidžia praktiškai viską, nes Šviesa veikia ne kiekvieno asmeninį norą, o kiekvieno iš mūsų siekį kitų link, kitaip tariant, mūsų tarpusavio siekius susijungti vieni su kitais, su visais kartu į bendrą norą.
Jeigu įsivaizduoju tokį vieną bendrą norą, į kurį noriu įsijungti, kaip „vienas žmogus“ iki Adomo sudužimo į atskiras sielas, jeigu to siekiu, tada šį mano siekį veikia Šviesa ir tuomet iš tikrųjų dėl to, kad stengiuosi, manyje atsiranda dvasinis suvokimas.
O jeigu ateinu ir klausausi šitaip nesistengdamas, nebandydamas įsijungti į bendrąjį norą, tai Šviesa neturi ko manyje paveikti. Aš nesuteikiau Šviesai to pagrindo, kurį ji gali veikti, ir todėl visi mano veiksmai atneš tik formalias žinias, t. y. girdėsiu, įsiminsiu, kas parašyta knygoje, bet ne daugiau.
Todėl turime labai aiškiai įsisąmoninti, kad Šviesa veikia tik mūsų bendras pastangas. Bendras! Todėl Šviesos pritraukimo sąlyga tokia pati, kaip ir gaunant Torą − „Būti kaip vienas žmogus su viena širdimi“. Tik tokiu atveju ateina Šviesa, tad bandykime taip galvoti.

Iš 2011 m. sausio 28 d. trečiosios paskaitos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepakišk Kūrėjui savęs

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Pliekiant visatos egoizmo botagui

Prieš pradėdami mokytis turime būti persmelkti siekio sujungti mūsų norus. Tada kiekvienas turės žymiai didesnį norą negu savo paties. Kiekvienas perims siekiančių to paties rezultato ir tikslo žmonių mintis, savybes ir norus. Toks yra mūsų pagrindinis ketinimas prieš prasidedant pamokai.

Žmogus, kuris nėra šitaip pasirengęs studijoms, praleidžia praktiškai viską, nes Šviesa veikia ne kiekvieno asmeninį norą, o kiekvieno iš mūsų siekį kitų link, kitaip tariant, mūsų tarpusavio siekius susijungti vieni su kitais, su visais kartu į bendrą norą.

Jeigu įsivaizduoju tokį vieną bendrą norą, į kurį noriu įsijungti, kaip „vienas žmogus“ iki Adomo sudužimo į atskiras sielas, jeigu to siekiu, tada šį mano siekį veikia Šviesa ir tuomet iš tikrųjų dėl to, kad stengiuosi, manyje atsiranda dvasinis suvokimas.

O jeigu ateinu ir klausausi šitaip nesistengdamas, nebandydamas įsijungti į bendrąjį norą, tai Šviesa neturi ko manyje paveikti. Aš nesuteikiau Šviesai to pagrindo, kurį ji gali veikti, ir todėl visi mano veiksmai atneš tik formalias žinias, t. y. girdėsiu, įsiminsiu, kas parašyta knygoje, bet ne daugiau.

Todėl turime labai aiškiai įsisąmoninti, kad Šviesa veikia tik mūsų bendras pastangas. Bendras! Todėl Šviesos pritraukimo sąlyga tokia pati, kaip ir gaunant Torą − „Būti kaip vienas žmogus su viena širdimi“. Tik tokiu atveju ateina Šviesa, tad bandykime taip galvoti.

Komentarų nėra

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas: Supratau, kad visą žiniasklaidą norite paversti ugdymo priemone, tarsi kiekvienas žmogus turėtų sėstis į mokyklinį suolą. Bet nejaugi žmonės sutiks, juk jie ne mokytis nori, o pramogauti?
Atsakymas: Tu paprasčiausiai neįsisąmonini, kad prarydamas informaciją, kuria tave „linksmina“ dabartiniai laikraščiai, esi mokykloje – tik labai blogoje! Tu šito tiesiog nejauti, tačiau žiniasklaida su tavimi daro, ką panorėjus. Ji tave keičia, vadinasi, esi mokykloje, kurioje tave dar ir kaip moko!
Tu manei, kad už jos neslepiamas joks ketinimas, jokia politika? Kažkas už viską moka ir sprendžia, kokioje šviesoje žinios turėtų būti pateiktos. Nuo ryto ligi vakaro sėdi žmonės ir mąsto, kokia turėtų būti išleidžiamo laikraščio dvasia, tendencija. Taip yra visoje žiniasklaidoje. Nėra nieko, kas būtų spausdinama tik dėl pramogos. Pasidomėk pramogų verslu ir pamatysi, kokia už jo politika ir kaip ji susijusi su laikraščiais.
Mažas žmogus nesupranta, kokie dideli karai vyksta dėl teisės jį valdyti. Kasdien mokaisi rūsčioje mokykloje – jie tau plauna smegenis ir keičia tave iš pagrindų.
Ir ši žmogaus keitimo kryptis turi likti, bet keisti ji turi tik į gerą! Juk mes visi – masinių informacijos priemonių vaisiai. Pasižiūrėkite į mūsų visuomenę ir pamatysite, kur atėjome. Mokykla – ne tik ta, kai sėdžiu suole ir žiūriu į mokytoją. Visa, kas aplink mus, yra mokykla, viską kažkas organizavo, viskas remiasi ideologija.
Laikraštis skaitytojui turi likti patrauklus ir įdomus, bet jo kryptis turi būti gera. Tai didelis menas. Lengva nufilmuoti ir išspausdinti žmogžudysčių scenas. Daug sunkiau pateikti visa taip, kad žmogus nenorėtų, jog jos pasikartotų – tai prieštarauja mūsų egoizmui.
Dar sunkiau pažadinti žmogui gailestį dėl to, kas nutiko, idant jis imtų atjausti kitą, tada ryšio priemonės iš tikrųjų vienytų žmones.
Šiuolaikinė žiniasklaida augina žmogaus ego – kiekvieno norą mėgautis. O mes savo ruožtu turime veikti visais savo kanalais, visais mus tarpusavyje ir su pasauliu siejančiais ryšiais skleisdami kabalos išmintį.
Net jeigu žmonės nesupranta ir negirdi, tačiau kada nors staiga šitai ims skleistis, atgis juose, ir jie patys apie tai prabils nesuvokdami, iš kur atėjo tokios naujos mintys.
Kitaip tariant, reikalingi du dalykai: pasaulinis ego turi kiek galima greičiau išaugti, o mūsų platinimas turi augti greičiau už jį! Ir kai abu šie komponentai susijungs kiekviename žmoguje (didelis egoizmas ir mūsų pastangos nukreipti jį į davimą) – tai duos teisingus vaisius.

Iš 2011 vasario 24 d. pamokos  pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kreiptis į žmogų tiesiogiai

Pusiausvyra visuomenėje

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Komentarų nėra

Visus mokslus reikia atnaujinti

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Kaip jūs įsivaizduojate kabalistinę mokyklą?
Atsakymas: Žmonija turi suprasti, kad auklėjimo esmė – leisti žmogui suprasti, kad jis egzistuoja bendroje integralioje, globalioje sistemoje ir turi elgtis pasaulyje, atsižvelgdamas į jo dėsnius. Jeigu jis jų nepaisys, tai negalės pasiekti pažangos niekur – netgi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. Mes išvystėme visas egzistuojančias sistemas, visus gamtos mokslus savo egoistinės prigimties pagrindu, o dabar mums reikės išvystyti kitą, naujo pasaulio mokslą – kabalos mokslą. Kuo labiau atsiskleis tarpusavio ryšys tarp visų pasaulio dalelių, tuo labiau būsime verčiami išsiugdyti naują požiūrį į tai. Niekas negalės vadovautis ankstesniais principais: nei fizikoje, nei chemijoje, nei statybose, nes dėsniai taps integralūs, ir tai atsiskleis visur.
Mes stebime gamtą, bet neturime supratimo, kaip ji pasielgs, mes neturime galimybės sužinoti, kas atsitiks, nes patys nesame integralūs. Kol kas mes kažkaip sugebame kai ką numatyti, naudodami savo ankstesnes priemones, bet jau labai greitai negalėsime ir to. Iš savo egoistinės sistemos (skaitmeninės,  vienetinės) mes nesugebame teisingai elgtis su altruistine (integralia, analogine) sistema. Nes tai yra absoliučiai skirtingos sistemos (analizė, sprendimų priėmimas, kontrolė) – tai kaip sistemos, veikiančios su kintamąja arba pastovia srove. Jos negali veikti su abiem vienu metu. Todėl mums reikės atnaujinti visas knygas, sukurtas pagal mūsų egoistinių savybių individualų požiūrį į pasaulį – ir jas atnaujinti (upgrade), pritaikyti prie naujų vieningos sistemos jėgų, kurios atsiskleidžia pasaulyje. Ir tai palies visas mūsų veiklos sritis, kitaip mes nežinosime, ką daryti pasaulyje! Todėl, kad pasaulis pradės elgtis pagal Aukščiausią sistemą, kuri nusileidžia arba atsiskleidžia mūsų sistemos viduje, šio pasaulio viduje. Štai kodėl, jeigu mes nesuteiksime vaikams žinių apie šią naują sistemą, jie negalės suprasti ir naujo požiūrio į visus gamtos mokslus! Nes visi mokslai kalba apie ryšius ir tarpusavyje veikiančias jėgas ir savybes, o jos reikšis kaip vis labiau susijusios, sąveikaujančios tarpusavyje. Tai supras tik tas, kurio vidinė minčių ir norų organizacija bus jų lygio.
Mokymo procesas, aš manau, bus organizuotas per internetą visame pasaulyje. Įvairūs aptarimai ir vaikų tarpusavio bendravimas, siekiant išmokyti juos gyventi visuomenėje, bus pravedami grupėse. Aš manau, kad mokykla tokia, kokia ji yra dabar, kai vaikai ateina į klasę klausyti mokytojo,  palaipsniui apmirs. Vis daugiau ir daugiau dėmesio bus skiriama vaikų vienijimuisi, o specialių dalykų jie bus mokomi internetu.

Iš 2011 m. vasario 4 d. pokalbio apie vaikų auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Sujungti vienu tinklu

Siela neturi amžiaus

Brandos atestatas – dvylikamečiui

Komentarų nėra

Kasdieninė pamoka visai dienai

Kabalos mokymasis

Reikia suprasti, kad mūsų kasdieninis mokymasis – tai ne žinių gavimas, o vystymasis. Kiekviena pamoka, kurioje dalyvavai – šiandien, vakar, užvakar – tai tavo vystymosi etapai.
Tai ne kokio nors straipsnio ar „Mokymo apie dešimties sfirų“ studijavimas. Studijuodamas šią medžiagą aiškiniesi, kokiomis pakopomis tau reikia vystytis. Todėl labai svarbu dienos bėgyje būti su tuo, ką mokeisi pamokoje. Visa diena turi būti susijusi su tomis valandomis, kai susitinkame pamokoje. Reikia dirbti su pamokos medžiaga, stengtis jos nepamiršti, skaityti mano interneto tinklaraštį, – studijuoti šią medžiagą kaip galima daugiau. Juk tai darydami mes jau vienijamės mintimis ir patenkame į tam tikrą bendrą vystymosi etapą. Tai labai svarbu, jau išeina viena bendra mintis.
Mačiau, kad netgi Rabašas dirbo tą patį darbą ir dienos bėgyje grįždavo prie tos pačios medžiagos, kurią studijavome ryte, ir kalbėdavo apie ją tais pačiais žodžiais, atsimindamas skaitytą straipsnį. Tai yra gerai. Vadinasi – žmogus išgyvena ją, iš galvos perkelia į širdį. Su Rabašu kasdieną važiuodavome pasivaikščioti, ir jeigu ateidavau truputį anksčiau, tai užtikdavau jį sėdintį ir skaitantį ar rašantį ką nors susijusio su rytine pamoka. Ir po to, važiuodami automobiliu, kalbėdavomės tik apie pamokoje studijuotą straipsnį arba „Mokymo apie dešimties sfirų“ skyrių. O jeigu jam reikėdavo važiuoti pas gydytoją, tai pasiimdavo lapuose išspausdintus straipsnius arba „Mokymo apie dešimties sfirų“ tomą, laukdami eilėje kalbėdavomės apie tai, mokėmės. Dažniausiai tą medžiagą, kurią studijavome ryte.

Iš 2011 m. sausio 7 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Komentarų nėra