Pateikti įrašai su moralė žyme.


Moralės principai mokslininkų ir kabalos požiūriu

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimai: Egzistuoja požiūris, kad tam tikri moralės principai yra biologinės žmogaus prigimties dalis. Tyrinėtojai teigia, kad skirtingų lyčių, amžiaus ir kultūros žmonių moralinių vertinimų formavimas gali labai skirtis. Manote, kad šie parametrai daro įtaką moralės principams?
Atsakymas: Žinoma. Biologija daro įtaką priimant sprendimus.
Klausimas: Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto įrodė, kad veiksmai pagal priimtas moralės normas didina žmonių atsparumą stresui, stiprina fizinę būseną.
Atsakymas: Neabejotinai, jei esu įsitikinęs tuo, kad mano veiksmai yra palaikomi tam tikrų moralės normų, principų, visuomenės sutikimo, jaučiuosi gerokai saugesnis.
Klausimas: Gydytojai neurofiziologai teigia, kad moralinius sprendimus galima veikti, keičiant tam tikrų galvos smegenų zonų aktyvumą. Atrodo, visos kalbos apie moralę liausis savaime, o visuomenės moralė bus formuojama dviem elektrodais. Kaip manote, ar galime išoriniais veiksniais pakeisti moralinius žmogaus principus?
Atsakymas: Ne. Elektrodais tarsi ir būtų galima valdyti tam tikras jėgas. O kas iš tikrųjų valdo jas – negali suvokti. Ten glūdi žmogaus moralės pagrindas.
Klausimas: Harvardo universiteto specialistai atliko daug eksperimentų, kurie įrodė, jog žmogaus moralės principai per dieną keičiasi ir silpnėja vakarop. Todėl jie rekomenduoja svarbius, moraliai sunkius sprendimus priimti ryte. Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Tai priklauso nuo fiziologijos. Yra žmonių, kurie ryte apskritai nemąsto, jiems geriau galvoti vakare ar net naktį.

#275236

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baal Sulamas – mokslininkas-revoliucionierius

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Komentarų nėra

Paleisti meilės mechanizmą

Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Oksfordo mokslininkai padarė išvadą, kad visas kultūras jungia vienas bendras moralės kodeksas. Tyrinėtojai išskyrė septynis punktus, kurie sudaro universalų moralės kodeksą: pagalba šeimai, pagalba bendruomenei, abipusiškumas, drąsa, pagarba, teisingumas ir nuosavybės teisė.
Tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad šios septynios taisyklės nė vienoje kultūroje nesuvokiamos kaip negatyvios. O ką kabala sako apie moralės kodeksą?
Atsakymas: Kabala sako, kad visi aukščiau išvardyti punktai yra egoistinės žmonių tarpusavio sąveikos taisyklės. Žinoma, jų būtina laikytis, bet jos neturi nieko bendra su aukštesniais principais.
Gyvūniniame lygmenyje to laikomasi automatiškai. O kadangi žmogus yra egoistas ir gali kenkti kitiems gerokai labiau nei gyvūnai, jam šie principai reikalingi. Būtų gerai, kad jų laikytųsi.
Tačiau tai ne kabalos uždavinys, ne jos sritis. Ji kviečia laikytis kitų principų – meilės principų, kai nereikia nurodinėti, kad elgtumės vienaip, o ne kitaip.
Žmogui, kuris vidumi jaučia meilę artimui, visi šie kodeksai yra prigimtiniai, jis negali elgtis kitaip. Negali parašyti motinai dėsnių, kaip bendrauti su kūdikiu, knygos. Jai to nereikia, ji viską jaučia, supranta ir daro savo vaikui tik gera.
Klausimas: Manote, kad galima pažadinti tokią gamtos jėgą, kuri paleistų žmoguje „meilės mechanizmą“, kaip mamos vaikui?
Atsakymas: Taip. Tai ir reikia padaryti. Ir tada žmogui nereikalingi jokie moralės kodeksai; nereikia nuolatos atversti dėsnių knygos ir žiūrėti, ar teisingai elgiasi ar ne, už ką gali nuteisti, nubausti.
Klausimas: Laikoma, kad moralinio ugdymo kriterijus gali būti tik realūs žmonių poelgiai, skatinantys motyvai. Kaip manote, ar yra dar kokių nors moralės kriterijų?
Atsakymas: Sakyčiau, tikrasis moralės kriterijus – tai aukštesniosios jėgos egzistavimas ir jos aukštesnysis meilės visiems principas.

#275036

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis žmonijos moralės principas

Moralinių principų pagrindas

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Komentarų nėra

Pagrindinis žmonijos moralės principas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Moralinės normos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šovinizmą ir nacizmą keičia tolerancija, tolerantiškas požiūris į seksualines ir tautines mažumas. Arba, jei anksčiau skyrybos buvo laikomos kažkuo gėdingu, tai dabar netgi garbinga skirtis, nes manoma, kad tampi nepriklausomas ir t. t.
Ar yra kokių nors principų, kurie turėtų nesikeisti, nepriklausomai nuo laiko, visuomenės kultūros?
Atsakymas: Taip. Tai – tinkami žmonių tarpusavio sąveikos principai, kai žmonės sudaro vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi integralia bendros sąveikos dalimi. Ten žmonės atskleidžia savo tobulą, amžiną būseną, kurią jausdami privalo gyventi. Tai jų vystymosi tikslas.
Klausimas: Ar galite išvardinti keletą principų, kurie neturi keistis, nepriklausomai nuo žmogaus vystymosi, kultūros, laiko?
Atsakymas: Yra tik vienas principas – „pamilk artimą, kaip save“. Nieko kito. Tik jis skatina mus kurti ir saugoti mūsų tarpusavio ryšių sistemą, kurioje atskleidžiame amžiną, tobulą gyvenimą.
Todėl turime įgyvendinti šį principą tarpusavyje, rinkdamiesi į dešimtukus, mažas grupes. Tai jau praktinė kabala: kaip sau pritraukti ypatingą energiją, vadinamą Šviesa, kuri galėtų priartinti mus vienus prie kitų, paaiškinti, kodėl esame priešingi ir kaip pakilti virš šios priešingybės.
Iš pradžių esame atskirti, nes praėjome vadinamąjį sudužimą. O dabar turime suartėti vieni su kitais. Skirtume tarp vienybės ir atskirties pajausime, kad egzistuojame amžinoje gyvenimo tėkmėje.
Komentaras: Paradoksas: jei dabar išeitume į gatvę ir imtume klausinėti žmonių, ar jie laikosi principo „pamilk artimą“, beveik kiekvienas pasakytų, kad laikosi.
Atsakymas: Vadinasi, reikia žmonėms paaiškinti, ką turime omenyje sakydami „pamilk artimą, kaip save“, kodėl šis principas duotas Toroje, kodėl visi puikuojasi, kad gali jį išpildyti, bet iš tikrųjų niekas jo nesilaiko ir t. t.
Klausimas: Manote, kad šiuo principu remiasi visi kiti moraliniai principai?
Atsakymas: Visi principai tėra tam tikros „pamilk artimą“ formos.
Klausimas: Tad laikydamasis šio principo, užleisiu vietą visuomeniniame transporte ir neatlyginamai padėsiu žmonėms?
Atsakymas: Jo laikydamasis visuomet būsi malonus kitiems ir niekada nepakenksi artimui. Juk jei jį myli, kaip gali jam kenkti?

#274795

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Komentarų nėra

Tolima „pamilk artimą“ žvaigždė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Visų moralės principų šaltinis ir pagrindinis dėsnis – „pamilk artimą“. Ką daryti, kad tai neliktų kaip klišė ar kad nebūtų kur nors toli dešimties tūkstančių metų aukštyje?
Atsakymas: Reikia kasdien jausti, kad artėjame prie šio principo. Net jeigu jis už milijono kilometrų nuo mūsų, vis tiek esame nukreipti į jį ir šiandien žengiame dar vieną žingsnį jo link.
Klausimas: O kaip konkrečiai pamatyti, ar pajudėjau jo link?
Atsakymas: Jeigu esi rate, kuris laikosi šio principo, tuomet matuoji atstumą iki šios tolimos žvaigždės ne pagal tai, kur esi, o pagal tai, kaip suartėjate tarpusavyje rate, dešimtuke.
Ir todėl jau turite tam tikrą galimybę išmatuoti, kiek realizavote principą „pamilk artimą, kaip save“.

#275733

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Moralė = „pamilk artimą“

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Komentarų nėra

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Komentarų nėra

Rykštė ar geranoriškas įsisąmonimas?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Moralės normų nesilaikymas neužtraukia materialios bausmės, žmogus pats sprendžia, laikytis jų ar ne. Ar manote, kad reikia įvesti sistemą su bausmėmis ir paskatinimais, kad jų būtų laikomasi?
Atsakymas: Manau, kad būtina pakelti žmogų iki lygmens, kur jis mato, kad moralės normų laikymasis pats savaime atveda jį prie bausmės ar atlygio gavimo iš gamtos – betarpiškai, vietoje.
Klausimas: Bet kol to nėra, ar bausmė gali būti kaip valstybės įstatymas?
Atsakymas: Tikriausiai galima. Tačiau tai nebus teisinga. Tai skatinimas rykšte. Tarkime, viešajame transporte neužleidai vietos moteriai, vadinasi, iš tavo sąskaitos nuskaičiuos tūkstantį dolerių. O jei tai nėščioji – dešimt tūkstančių.
Klausimas: Taip galima išmokyti žmogų laikytis normų?
Atsakymas: Išmokyti galima, bet tai jo neištaisys.
Klausimas: O kas ištaisys?
Atsakymas: Tik jeigu jis sąmoningai, nebijodamas, supras, kad taip jis artėja prie bendros jėgos, prie bendros sielos.
Rykštės metodas padeda tik pradžioje, kad žmogus imtų kreipti dėmesį į tuos dėsnius, bet vėliau nebe.

#275001

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp griežtumo ir gailestingumo

„Už ką man ši bausmė?“

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Komentarų nėra

Visuomenė be ateities

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Senovėje amoralių žmonių neprileisdavo prie mokslo. O šiandien nėra jokios sąsajos tarp žmogaus moralės principų ir jo profesionalumo. Ar galima ištaisyti šią situaciją?
Atsakymas: Mums būtina pakelti žmogaus moralės lygį, kitaip, būsime priversti atsisakyti savo ateities, nes galiausiai susinaikinsime.
Yra konvencija, draudžianti gaminti nuodingas medžiagas. Ir kas jos laikosi? Nesivadovaujame įvairiausiais nustatytais apribojimais.
Turime pakelti žmogų taip, kad jis matytų: tokie dalykai pasaulyje veikia prieš jį. Visuomenė, kuri gamina tokias medžiagas, pati save žudo. Ji neturi ateities.
Klausimas: Žmonės, kurie labiau už kitus pažengę morališkai, yra kuklūs. Ir todėl jie nenori mokyti kitų.
Atsakymas: Taip neteisinga. Tai jų egoizmas. Jie turi pergalėti save ir skleisti savo idėjas, savo nuostatas, savo filosofiją, nes tai visuomenės labui. Žmogui nuo to gera ar bloga, gėdijasi jis ar ne – visa tai neturi reiškmės. Jis privalo tai daryti!

#275111

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kas apibrėžia moralę?

Komentarų nėra

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žinau, kad kabala tyrinėja ketinimus, kurie, jos požiūriu, yra veiksmai. Kaip turėtų būti derinami ketinimas ir veiksmas, juk ne visada pagal veiksmą galima nustatyti, ar ketinimas yra geras?
Atsakymas: Privalome auklėti žmogų, kad jis elgtųsi pagal savo ketinimus. Ir tada per išorinius veiksmus suprasime vidinį jo sumanymą.
Klausimas: Ir vis dėlto turime vertinti žmogų pagal poelgius?
Atsakymas: Nepavyks. Iš tikrųjų nežinome, kokie jo ketinimai.
Rabašas pateikia labai gerą pavyzdį: vaikas verkia, isteriškai krenta ant grindų, o šalia stovintis tėvas nieko nedaro. Praeiviai klausia: „Kodėl taip elgiesi su vaiku?“ Tėvas atsako: „Mano mažasis sūnus prašo smeigtuko akiai pasikrapštyti. Aš pasiruošęs nuvesti jį pas gydytoją, bet jis nenori.“
Šis pavyzdys rodo, kad išorinis supratimas apie išorės veiksmus nieko nesako.
Klausimas: Vadinasi, ketinimas paslėptas nuo mūsų. Pagal išorinius poelgius negalime nustatyti žmogaus moralės. Kokia išeitis?
Atsakymas: Išeitis – pasiekti būseną, kai pajausime vidinius žmonių norus, ketinimus, poelgius; ne išoriškai, kaip matome šiame pasaulyje, o iš vidaus. Dėl to reikia pakilti į aukštesnį pasaulį ir pamatysime žmogaus ketinimus, o ne jo fizinius veiksmus.
Klausimas: Ar jūs niekada nežiūrite į išorinius žmogaus poelgius? Jums jie nesvarbūs?
Atsakymas: Man svarbūs išoriniai žmogaus poelgiai, juk gyvename tokiu taisymo laikotarpiu, kai šie poelgiai veikia kitus ir nukreipia juos tinkama kryptimi. Tad turime patikrinti, kiek jie kitiems rodo teisingą kelią.

#274614

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Ketinimas – aukščiau materijos

Veiksmas ir ketinimas

Komentarų nėra

Išskaičiavimas be lyrikos

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Formuojant moralės principus didelę įtaką turi religijos, dvasiniai mokymai, kultūra, auklėjimas, asmeniniai įsitikinimai. Laikydamasis moralės normų, žmogus neleidžia sau nusileisti iki žvėries lygmens, pažabodamas savo instinktus taip, kaip priimta konkrečioje visuomenėje. Ar sutinkate su tokiu teiginiu ar visgi esant ekstremalioms situacijoms visos tos moralės normos nesuveiks?
Atsakymas: Žiūrint kokios normos, kas jų laikosi ir iš ko reikalaujama. Tačiau, iš principo, žmogus visuomet elgiasi pagal tas normas, kurias „įėmė“ ir kuriomis vadovaujasi.
Komentaras: Bet jei bus kokia nors ekstremali situacija, pavyzdžiui, ištiks krizė, tai, žinoma, žmogus elgsis visai kitaip.
Atsakymas: Ne. Tos normos vis tiek jam vadovaus. Jame niekas nepasikeis.
Jeigu ką nors iš tikrųjų myliu, vadinasi, mano meilė to žmogaus gyvenimą vertina labiau nei savo. Ir todėl kito žmogaus gyvenimas man brangesnis už manąjį. Visa tai tikslus išskaičiavimas, čia nėra jokios lyrikos.

#274898

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Kabala, moralė ir etika

Komentarų nėra

Moralinių principų pagrindas

Įvairūs

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Skirtingai nuo paprastų įpročių ir papročių (gimtadienių šventimas, vestuvės, palyda į armiją, įvairūs ritualai) moralės normų laikomasi ne dėl įprastos visiems priimtos tvarkos, bet dėl to, kad jos randa idėjinį padrindimą žmogaus įsivaizdavimuose.
Kaip manote, kuo turėtų remtis visuomenės moralės pricipai?
Atsakymas: Bet kuri moralė turėtų būti grįsta tuo, kad kiekvieną savo raidos akimirką visuomenė būtų nukreipta į abipusį susiliejimą, meilę, draugystę, į tai, kaip pasiekti absoliutų, pilną, visą bendrą norą, vadinamą „siela“.
Gamtos tikslas – pakelti žmogų, o po jo ir visą gamtą į amžinybės ir tobulybės lygmenį. O geri santykiai tarp mūsų – būdas šiam tikslui pasiekti. Juk jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir jokio poreikio mylėti artimą, ir kokios nors moralės.

#274683

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kas apibrėžia moralę?

Gamtos tikslas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai