Pateikti įrašai su mylėti žyme.


Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Meilė artimui auga priklausomai nuo meilės sau ar atvirkščiai?
Atsakymas: Meilė artimui auga tiek, kiek jos siekiama. O norint ją realizuoti, jums duodamas egoizmas – meilė sau. Pakildami virš savo ego, virš meilės sau, auginate meilę artimui.
Tuomet jumyse nuolatos balansuojamos šios dvi priešingos jėgos. Ir taip visuomet išlaikote vidinę, dinamišką pusiausvyrą.
Klausimas: Jei pamilsiu kitus, jie man nekenks?
Atsakymas: Savaime suprantama. Kiek mylėsi kitus žmonės, tiek būsi nuo jų apsaugotas. Tačiau tai neturėtų būti tavo tikslas, tau reikia jiems padėti.
„Pamilk savo artimą kaip save“ – tai bendras, svarbiausias, išorinis visos pasaulių sistemos, visos Visatos, abiejų pasaulių (šio ir anapusinio) dėsnis.
#266202

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Nešališkas požiūris į pasaulį

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Komentarų nėra

Mylėti – tai Kūrėjo dovana

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mums reikia baimintis netekti meilės būsenos ar meilės objekto?
Atsakymas. Iš tikrųjų meilės objekto nėra. Visa tai – abstraktu.
Meilė – ne tai, kad myli kieno nors pavidalą: plaukus, figūrą ar kokias nors ypatingas savybes. Tai kažkas, kas yra absoliučiai ne materijoje. Ji kyla iš bendros traukos savybės, kuri egzistuoja gamtoje iš Kūrėjo. Tai Kūrėjo dalis.
Mylėti kitą – tai Kūrėjo dovana.
#259021

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl siekiame meilės?

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Išmokti mylėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKitoje pakopoje jaučiamas dar didesnis trūkumas – meilės trūkumas. Poreikis mylėti – tai turtas, ir aš kenčiu dėl to, kad mano širdyje nėra meilės.
* * *
Poreikis mylėti – tai naujas kli. Mūsų pasaulyje meilė užgęsta, nes gauname, ko norime ir mėgaujamės tuo. Kaipgi padaryti taip, kad mėgautumės meile, o ji visą laiką vis augtų? Turiu jausti poreikį mylėti ir mėgautis ne tuo, kad naudojuosi mylimuoju savo malonumui, o pačiu siekiu jį mylėti.
Siekis – tai mano kli ir vienintelis malonumas, kurio noriu. Noriu ne atskleisti Kūrėją, o užsipildyti savo siekiu Jam, didybe to, kuriam teikiu malonumą. Tokia meilė niekada neužges. Jeigu mūsų pasaulyje egzistuotų tokia meilė, nebūtų jokių skyrybų. Bet prie tokios meilės reikia dirbti.
Keičiame savo požiūrį į vienijimąsi. Mūsų kli tampa kitoks, pamažu atsukame jo kitą pusę – vietoj to, kad norėčiau pasiekti tikslą, mėgaujuos savuoju tikslo siekimu.
Noriu gyventi šiuo siekimu ir gauti iš jo užpildymą, tarytum iš pirmos meilės, iš romantiškų minčių, iš to, kad man malonu žiūrėti į savo meilės objektą, girdėti jo balsą. Kūrėjas kiekvienam duoda tokį pavyzdį gyvenime, iš kurio galima suprasti, kaip tai vyksta dvasiniame lygmenyje.
Galime gyventi malonumu, gaunamu siekiant Kūrėjo. Tada jau neapgaudinėsime savęs kaip anksčiau, kad norime atskleisti Jį ir mėgautis meile. Tai melas, tuo užmušame ją. Meile galima mėgautis tik su sąlyga, kad pakyli virš savo egoistinių norų. Bet kokie santykiai esantys žemiau šio lygmens – naikina meilę.
Todėl dvasinis ir materialus – tai du skirtingi pasauliai. Materialiame gyvenime mylite kaip mokate, o dvasiniame reikia kurti meilę tikėjimu virš žinojimo.
Iš Baal Sulamo laiško Nr. 19: Pasiruošimo metu žavumas ir grožis atrodo esantys svarbiausia tobulybe, ir jų ilgėjosi ir dėl jų kamavosi žmogus, tačiau taisantis, kai „žemė užsipildė Kūrėjo pažinimu“, „pamatė atvirkščią pasaulį“ – kad tik siekis ir baimė – svarbiausia tobulybė, kurios trokšta žmogus, ir jaučia jie, kad pasiruošimo metu apgaudinėjo save.
Juk tokia forma mūsų dvasinis indas neapribotas, ir galime jame pajausti begalybę – Kūrėją.
Poreikis mylėti – tai malonumas: troškimo, noro, ilgesio teikiamas malonumas. Būtent pačiame siekyje yra pasiekiama meilė, o ne ją pagriebiant ir pasisotinant, ir tuo viską sugriaunant.
Matome, kad tokia meilė baigiasi ir virsta griuvėsiais. Siekis mylėti – tai ne tuštuma, o užpildymas, kuris niekada nesibaigia. Kaskart galima jį padidinti, tarytum meilę kūdikiui, kuria negalima pasisotinti, ji jau visam gyvenimui.
Kongreso Bulgarijoje tikslas – išmokti mylėti, atskleidžiant tikrą Kūrėjo norą, ir maksimaliai pajudėti pirmosios dvasinė pakopos link. Tikra meilė realizuojama grupėje, vienijantis dėl davimo, kur apsivelka Kūrėjas. Tai reiškia, kad Kūrėjas įsivilks į savo kūrinius.
Jaunystėje kiekvienam iš aukščiau duodama pirmoji meilę, kaip nesavanaudiškos, platoniškos meilės pavyzdį. Tačiau suprantame, kad neįmanoma pasiekti tobulos meilės savo materialiuose noruose, tik su sąlyga, kad pakilsime virš jų. Todėl vaikystėje mums duodamas meilės pavyzdys, kai mėgaujamės ne fiziniu ryšiu, o svajonėmis apie mylimą žmogų.
Štai toks turi būti mano požiūris į Kūrėją, mėgaujantis savo siekiu nukreiptu į Jį, kad jis visą mane užpildytų. Man pakanka to, kad galvoju apie Kūrėją, svajoju pradžiuginti Jį. Tai neribotas kli, kurį visada galima išplėsti. Tai ne romantiškas noras, kurį jautėme vaikystėje, o noras duoti – labai svarbus ir rimtas. Jis rimtesnis už visą mūsų pasaulį ir visus malonumo norus.
Ten viduje yra daugybė įvairių savybių ir vyksta karai ne dėl išgyvenimo, o dėl mirties, ir viskas dėl šio požiūrio: už Kūrėjo siekimo teikiamą malonumą. Tai reiškia suteikti džiaugsmą Kūrėjui. O ką dar galime Jam duoti, kuo galime prisidėti prie Jo tobulumo? Tik tuo, kad Jo siekiame.
Pasakyta: „Saugokitės tiesti rankas į meilę“. Nenoriu gauti to, ko noriu, juk taip sugriausiu savo meilę, pažeminsiu ją, ir ji iš karto išnyks. Todėl man reikalingas vien siekis.
Tai kyla dar iš kūrimo pradžios, iš keturių tiesioginės Šviesos stadijų. Ketvirtosios stadijos (bchina dalėt) savybė – susitraukimas ir siekis.
Nieko nenoriu gauti, juk pajutau gėdą ir supratau, kad griaunu Kūrėju santykį su manimi, ir tokiu atveju tarp mūsų nieko negali būti. Gerai, kad manyje atsiskleidė gėda – įspėjimas apie tai, kad nesugebu mylėti, ir tuomet apriboju savo norą.
Koks džiaugsmas, kad radau sprendimą: apsiribojimas ir po jo – tik atspindėta Šviesa, tik Kūrėjo siekis. O apribojimas lieka tarp mūsų, neatskleidžiu Jo, juk tai vadinama nuogybės atidengimu. Negalima šito daryti. Aš visada lieku meilėje virš žinojimo, tarytum romantiškoje meilėje, kuri mane visiškai užpildo.
Ekranu uždengiu savo meilės šaltinį, kad žiūrėčiau į jį pakilęs virš savo gyvūniškų jausmų, virš noro pasimėgauti.
#254118

Iš 2019 m. spalio 13 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Siekiant meilės

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Kaip pamilti kitus, jei nemoki mylėti savęs?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kaip galima mylėti kitus, jei pats nemoki mylėti savęs? Manau, kad pirmiausia turime išmokti mylėti save, o paskui – artimą.
Atsakymas. Turite pernelyg daug savimeilės, o tam, kad imtumėte jausti pasaulį nesavyje, turite pasitreniruoti mylėti kitus.
Mylėdamas kitus ugdote savyje davimo savybę, tikros meilės savybę, ir iš savimeilės pereinate prie meilės artimui, ir per tai pajaučiate, kas iš tiesų yra ne jumyse.
O už jūsų yra didžiulė Šviesa, aukštesnysis pasaulis, amžina būsena. Prie to ir veda jus.
#249681

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Nusikaltimus uždengti meile

Mylėti – užpildyti artimo norus

Komentarų nėra

Kam mylėti kitus žmones?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam man mylėti kitus žmones, jeigu „nėra nieko kito, tik Jis“? Tegu Kūrėjas juos ir myli.
Atsakymas. Mūsų dabartinė būsena duota ne tam, kad mylėtum ar nemylėtum, – turi surinkti savo sielą iš šukių. Tuomet tiek, kiek surinksi, pasieksi savo amžiną, tobulą būtį.
Tačiau norint, kad ji būtų beribė, neribojama tavo egoizmo, turi pamažu surinkti tas šukes virš savo egoizmo: dar vieną ir dar vieną, ir dar.
Klausimas. Jei žmogus mato, jog džiaugiasi, kai kitam bloga – ar tai blogio įsisąmoninimas?
Atsakymas. Jei džiaugiasi – tai dar ne blogio įsisąmoninimas, tai tiesiog džiaugsmas. O jei jis kenčia, kad džiaugiasi, kai kitam bloga – tai jau tam tikras išsitaisymas.
Klausimas. Tai jau malda?
Atsakymas. Ne, tai dar ne malda, taip tiesiog konstatuoji savo egoizmą kaip faktą. Malda turi prasiveržti virš šito. Čia turėtų būti keturi penki aukštai, kol su malda kreipsiuosi į Kūrėją.
Klausimas. Ir tuomet Kūrėjas gali viską ištaisyti?
Atsakymas. Jei paprašysi – ištaisys.
#236716

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Nuopuolius reikia gerbti

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Kaip Kūrėjas pririša prie Savęs

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKabalą studijuojantis žmogus pamažu pajaučia, kad Kūrėjas jį užpildo, veda, pakiša jam įvairias problemas. Paskui atsiskleidžia, kad Kūrėjas gali išspręsti šias problemas ir taip pririša mus prie savęs.
Žmogus nebeturi kitos išeities – tik laikyti ryšį su Kūrėju. Iš pradžių jis mato, kad nėra kur bėgti. Paskui supranta, kad tai netgi gerai, nes taip jis prijaukina egoizmą, kad būtų susijęs su Kūrėju. Vėliau žmogus jaučia, kad vystosi puikiai, iš Kūrėjo ima gauti davimo savybę.
Kūrėjas veikia mus. Jo prigimtis – duoti ir mylėti. Ir staiga žmogui, kuris visą gyvenimą jautė poreikį gauti, nekęsti, atsiranda priešingos davimo ir meilės savybes.
Ir čia jis pats ima prašyti Kūrėjo: „Paveik mane taip, kad pasikeisčiau, kad tapčiau panašus į Tave, kad įgyčiau naujas savybes: kad duočiau ir mylėčiau.“
Jis jaučia, kad šios savybės užpildo jį tobulybės pojūčiu, kad jis aukščiau žemiškų apribojimų.
Davimo savybė suteikia žmogui pojūtį, kad jis išeina į kitą būties lygmenį: „Nemirsiu, nieko neprarasiu. Priešingai – jei duosiu, išeisiu iš savęs, pajausiu esąs nuolatiniame, amžiname judėjime, tobulėjime, prisipildyme, ir niekad nejausiu kokio nors stygiaus. Man tereikia dar labiau stengtis duoti. Būtent to noriu ir mano norai sutampa su mano galimybėmis, kitaip tariant, esu tobulybėje.”
#233606

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kur rasti dvasinį norą?

Komentarų nėra

Aukštesnioji psichologija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Atrodo, kad yra praraja tarp tikslo „pamilk artimą“ ir pačios kabalos metodikos. Reikia perskaityti tūkstančius puslapių…
Atsakymas. Nėra jokios prarajos. Tai aukštesnioji psichologija, aiškinanti man, kaip pasikeisti – pereiti nuo meilės sau prie meilės kitiems.
Norint to pasiekti, reikia pamėginti susijungti su kitais ir išvysti, kad neįstengi to realizuoti – priartėti prie kitų. Tu tegali atlikti fizinius veiksmus.
O drauge imi vis aiškiau suprasti, kad viduje su tuo visiškai nesutinki! Esi pasirengęs viskam, tik ne mylėti! Štai tuomet žmogui atsiranda valios laisvė: eiti į priekį ar ne? Man svarbus kūrimo tikslas ar ne?

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras

Tikslus nusitaikymas

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 20)

Šventės, Twitter

Mylėti – žinoti, kaip suteikti kitam tai, ko jam trūksta, o jis gali duoti man tai, kas būtina man. Tai integralus visos žmonijos mechanizmas.
Mūsų pasaulis – tai kinas. Reikia liautis jį sukus savyje! Pasaulio pabaiga – kai žmogus liaujasi neteisingai jį suvokęs.
Elul (atgailos) mėnuo – kai žmogus nori būti tinkamai su kitais susijęs ir daryti tai, ko reikia jiems!
Principas „viskas sau“ leidžia jausti „šį pasaulį“ . Jei mano „aš“ nukreiptas į davimą, tai šiame siekyje jaučiu dvasinį pasaulį.
Naujieji metai – tai naujas įsisąmoninimas: tikrasis Aš – tai visi kiti. O tai, kas anksčiau buvo manuoju Aš, tėra didžiausias mano priešas – egoizmas!

Komentarų nėra