Galvoju, kad naujieji 2024 metai bus geresni už praėjusius.
Žmonija lėtai, bet be perstojo artėja prie įsisąmoninimo, kaip išeiti iš tos pavojingos būsenos, į kurią save atvedė. Viskas bus gerai!
Reikia prisiminti, kad viskas priklauso nuo mūsų, nuo to, kaip esame susiję vieni su kitais ir iš šio ryšio kreiptis į Kūrėją. Tai svarbiausia jėga pasaulyje, kuri nugalės visus karus ir visas blogio jėgas.
Apsikabinkime visi drauge, susijunkime nuo širdies prie širdies ir tuomet pamatysime, kaip į šį pasaulį iš aukščiau nusileidžia tyla, ramybė, taika.
Linkiu jums viso ko geriausio! Sėkmės!

#323065

Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas ir metų kaita

Metai

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Klausimas. Ar yra koks nors ypatingas švytėjimas pagal šaknies-šakos dėsnį per šventes, pavyzdžiui, per Naujuosius metus?
Atsakymas. Visų priimti Naujieji metai – tai maloni šventė, kurią visi mėgsta. Tačiau ji neturi ypatingos dvasinės šaknies ir atitinkamai kokio nors švytėjimo.
Tačiau, kita vertus, kai žmonės vienijasi draugėn gerais ryšiais ir nori pritraukti sau aukštesniąją Šviesą, jie tai gali atlikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo metų, laiko, dienos ar nakties.
Žmonių vienybė – ir yra šventė.
#243735

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Šventės prasidedančios nuo Naujųjų metų pagal žydų kalendorių simbolizuoja žmogaus dvasinio darbo pradžią. Tačiau iš esmės tai prasideda gerokai anksčiau, parengiamuoju laikotarpiu. Ir todėl Ėlul mėnuo reiškia „aš pas Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“. Kitaip tariant, žmogus ima atskleisti, kad jis turi ryšį su Kūrėju.
Po keletos kabalos studijų metų, žmogus pamato, kad patiria pakilimus ir nuopuolius, ar tai būtų nuotaika, supratimas, ar tekstų suvokimas. Paskui po kurio laiko įsisąmonina, kad dvasinį pasaulį galima pasiekti tik susijungus, t. y. ima tikėti tuo, ką perskaitęs, ima susisieti su medžiaga.
Žmogus supranta, kad neturi pasirinkimo: reikia įsijungti į grupę ir imtis praktinio darbo. Juk nepakanka vien gražių pokalbių, reikia įsiskverbti širdimi, pažadinti savo jausmus. Tai būtina dvasiniam suvokimui, pajautimui, savo gyvenimo realizavimui. Jis nenori, kad gyvenimas praeitų tarp gimimo ir mirties datų, ir be pėdsakų pasibaigtų, jis nori pakilti virš jo ir tęsti toliau.
Ir tuomet jis supranta, kad reikia ištaisyti save, įgyti davimo jėgą virš gavimo jėgos. Kai įsisąmoninama vidinių pokyčių būtinybė – prasideda Ėlul mėnuo.
Ėlul – tai savianalizės mėnuo: ką galiu atlikti su savo siela, kad imčiau artėti prie pirmojo kontakto su Kūrėju. Laukiu aukštesniosios jėgos atskleidimo ne tam, kad tuo mėgaučiausi, o tam, kad nusilenkčiau prieš ją.
Tegu mano egoizmas nusilenkia ir leidžia man tapti Kūrėjo vergu. Džiaugsiuosi galėdamas atiduoti save Šviesos valdžiai ir pajausti jos tobulybę, amžinumą, didybę. Priešais tokį atskleidimą mano noras mėgautis yra pasirengęs nusilenkti, susimažinti ir atsiduoti aukštesnės jėgos valdžiai.
Taip ateiname į Naujuosius metus, Roš ha Šana, kurių esmė – paskelbti Kūrėją viso pasaulio karaliumi. Aukštesnioji jėga yra ir viso ko pradžioje, ir pabaigoje, ir viduryje, ji valdo viską be išimčių. Mums tereikia pajausti, kad esame veikiami aukštesniosios jėgos, kad esame Kūrėjo vergai, jo ištikimi pavaldiniai: gauti tikėjimą aukščiau žinojimo, t. y. davimo aukščiau gavimo jėgą, ir jai padedant pradėti dirbti su savo noru.
Visas šis darbas priskiriamas Roš ha Šana šventei – pirmajai stotelei kelyje į kūrinijos išsitaisymą.
#232119

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Tik iš priešingybės galima suprasti, kiek davimas ir meilė yra pakylėta, ypatinga savybė, kaip sakoma, „šviesos pranašumas iš tamsos.“ Ir todėl šviesa sukuria tamsą ir vysto šį juodąjį tašką.
Išeitų, kad viskas prasideda ir baigiasi AVAJA, nuo keturių tiesioginės šviesos stadijų. Kūrinio viduje tai atsiskleidžia kaip lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus.
Negyvajame lygmenyje beveik nejuntamas šviesos poveikis norui, tad jis mums ne itin įdomus. Pirmąsyk augaluose galime stebėti, kaip šviesa veikia norą.
Tad žmogaus dvasinis vystymasis panašus į medžio augimą: kaip šaknis ir šaka. Štai kodėl sakoma, jog „žmogus tarsi lauke“, juk žmogus prasideda, kai noras ima reaguoti į jį veikiančią šviesą, ką galima stebėti žvelgiant į medžius.
Tad Naujieji medžių metai (Tu bišvat – 15 –oji švat mėnesio diena pagal hebrajų kalendorių – vert. past.) – tai kūrinijos atsinaujinimo šventė, dvasinio darbo etapų mokymasis, Kūrėjo poveikis ir mūsų reakciją į tai.
Mums reikia sužinoti, kaip Kūrėjas veikia kūrinį, ir kaip pastarasis atsakydamas į tai turi prilygti Kūrėjui, kad būtų ne šiaip medis, o žmogus, Adam, augantis it medis. Kitaip tariant, kad prilygtų aukštesniajai jėgai. Jeigu mes savo pastangomis stengiamės prilygti medžio raidos etapams, tai iš šito išauginsime žmogų.

Iš 2018 m. sausio 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Nuo ko prasideda kūrinys?

Praeiti per pasaulių filtrą

Klausimas. Kodėl sakote, kad žmonijai liko 223 metai? Iš kur šitie skaičiavimai?
Atsakymas. Prieš 5777 metus žmogus, vardu Adomas, atskleidė, kad egzistuoja tokia metodika, kurią pasitelkus galima pasiekti Aukštesnįjį pasaulį.
Šią dieną laikome jo gimimo diena ir švenčiame Naujuosius metus – Roš ha Šana. Adomas parašė knygą apie savo atradimus, kuri vadinasi ,,Slaptasis angelas (,,Slaptoji jėga“). Nuo to laiko mes vedame kabalistinį kalendorių – jau praėjo 5777 metai.
Taigi, mums liko šiek tiek daugiau nei du šimtai metų, kuomet visa žmonija, kaip ir Adomas, pasieks Aukštesnįjį pasaulį, tai yra tikrąją būseną, kurią jausime, išėję iš savo egoizmo ribų.
Baal Sulamas pateikia labai gražų pavyzdį su ridiku, kuriame gyvena kirminas.

Kuomet kirminas iškiša galvą į išorę ir žiūri į pasaulį, jis mato, kad ten šviečia saulutė, čiulba paukščiai. Jis nustemba, dėl ko visą tą laiką gyveno tokiame nykiame pasaulyje (mūsų pasaulyje), jeigu egzistuoja toks nuostabus Aukštesnysis pasaulis?
Taip ir mes turime išlįsti iš savo ridiko. Kaip kirminą paskatino išlįsti į viršų ridiko kartumas, taip skausmas (kančios) išstumia mus iš mūsų pasaulio.
Nieko įdomaus mūsų pasaulyje nėra. Mes turime suprasti, kad tikrasis prisipildymas pasiekiamas su kabalos metodika. Šiandien žmonija po truputį pradeda jausti, kad mūsų pasaulis – tai karti ropė, ir dėl to priartėja prie kabalos.

Klausimas. Kas yra naujieji metai žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Naujieji metai iš kabalos požiūrio taško – tai žmogaus dvasinis gimtadienis. Ji švenčiama nuo tada, kai žmogus, vardu Adomas, prieš 5777 metų pirmąsyk atskleidė dvasinį pasaulį.
Taip žmonės mūsų pasaulyje įgijo galimybę atskeisti sau aukštesnįjį pasaulį ir kilti į jį iš savo gyvūninės būsenos – mūsų materialaus pasaulio.
Tai ypatingas dvasinio gimimo taškas, kai pirmasis žmogus išėjo į dvasinį pasaulį. Tai jis mums nutiesė kelią. Visi kiti kabalistai ėjo tuo keliu ir vystė šią metodiką kaip pakilti virš egoizmo pritraukiant Šviesą , nes ji – vienintelė. Ir mes einame tuo pačiu keliu, todėl ir švenčiame šią dieną.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gera gyventi turint pasmę

Suvokti gyvenimo tikslą

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis