Pateikti įrašai su neapykanta žyme.


Neapykanta – Šviesos nebuvimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ką daryti su neapykanta, kaip dirbti su ta Šviesa?
Atsakymas: Šviesa – tai ne neapykanta. Neapykanta – tai Šviesos nebuvimas. Todėl mums reikia aiškiai įsivaizduoti, kaip galime pritraukti sau Šviesą virš neapykantos į meilę.
Tuomet mums pavyks itin stipriai suderinti šviesą ir tamsą. Būdami tokios būsenos galėsime dirbti.
Klausimas: Kitaip tariant, tai vis dėlto įsisąmoninimas, kad neapykanta – tai Šviesos nebuvimas manyje, tamsos būsena, kuri jau sukelia tinkamą reakciją?
Atsakymas: Žinoma. Geriau tamsa, neapykanta nei abejingumas.
Komentaras: Sakoma, kad abejingumas geriau už neapykantą.
Atsakymas: Žinoma. Su tuo, kas abejingas, niekaip negali susivienyti, suartėti, nuo jo nutolti. Abejingumas dvasiniame pasaulyje – tai mirtis, o neapykanta ir meilė – lygiavertės.
#259592

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neapykantą pakeisti meile

Kas yra meilė?

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra

Neapykantą pakeisti meile

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kur yra maldos vieta pereinant nuo meilės prie neapykantos ir atvirkščiai,?
Atsakymas: Dabar jums atrodo, kad labai paprasta būti meilės ar neapykantos būsenos, ir pereiti nuo vieno prie kito. O iš tikrųjų pamatysite, kad negalite to atlikti.
Įsivaizduokite, kad ko nors nemylite, nekenčiate, atstumiate. O dabar pamėginkite pakeisti savo būseną į priešingą. Įstengsite? Ne.
Tačiau norite to ir jums reikia pasikeisti. Suprantate, kad ta jumyse esanti neapykanta atstumia jus nuo dvasinio pasaulio ir negalite imti jo jausti. Ką gi daryti? Tuomet imate prašyti, kad jūsų neapykanta būtų pakeista meile.
Kaip tai įmanoma? Tai neturėtų jūsų jaudinti. Iš viršaus jums siunčiamas mažas Šviesos spindulys ir tampate kitoks – jaunas, gražus, mylintis ir mylimas! Viskas žydi!
Tai ir yra malda.
#259524

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Nusikaltimus uždengti meile

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Komentarų nėra

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNorint, kad pasaulyje įsiviešpatautų tvarka, turime susijungti taip, kad tarp mūsų atsirastų Kūrėjo Šviesa, užpildanti mūsų ryšį aukščiausia Šviesa. Per savo ryšį su visais šio pasaulio gyventojais, perduosime jiems Kūrėjo Šviesą, kuri nušvies visą pasaulį.
Tuomet žmonės, užuot bijoję koronaviruso ir šalinęsi vieni kitų, galėtų susijungti gražiais, gerais ryšiais: ir tarp žmonių, ir su negyvąja, augaline bei gyvūnine gamta, kitaip tariant, su mus supančia aplinka.
Visas pasaulis pakiltų į naują vienybės ir išsitaisymo pakopą. O pajautęs šią integralią vienybę, integralią gamtą, pasaulis suprastų egzistuojant vieną jėgą, kuri viską valdo ir organizuoja visą mūsų gyvenimą. Taip visas pasaulis priartėtų prie Kūrėjo jautimo, suvokimo.
Šis procesas jau vyksta. Ir jei nesuprasime pirmųjų švelnių užuominų (tokių, kaip koronavirusas), tuomet kitąkart jos atsiskleis daug baisesne forma. Neverta to laukti. Koronavirusas kol kas veikia labai subtiliai, gąsdindamas mus epidemija, kad atgrasytų mus nuo nereikalingų užsiėmimų, kurie tik gadina gamtą.
Bet kitą kartą epidemija gali nusinešti pusę žmonijos, paliesdama kiekvienus namus. Jei nesimokome iš šiandienos patirties su koronavirusu, galvodami tik apie tai, kaip grįžti į kirpyklas ir poilsio namus, sulauksime stipresnio gamtos įspėjimo.
Koronavirusas leidžia suprasti, kad privalome pakeisti savo elgesį vieni kitų atžvilgiu, tarp žmonių, kitaip žvelgti į visą negyvąją, augalinę bei gyvūninę gamtą. Galų gale turime sutvarkyti savo gyvenimą Žemės rutulyje.
Visiems akivaizdu, kad mūsų gyvenimas nėra pats geriausias ir jį reikia taisyti. Taigi pakeiskime jį ir nebegrįšime prie to, kas sena. Dabar, grįždami į normalų gyvenimą po karantino, organizuokime savo santykius šiek tiek kitaip, paverskime juos labiau ištaisytais, mažiau kenkime vieni kitiems ir mažiau žalokime aplinką. Ir prieš epidemiją šnekėjome, kad verta pasikeisti, tad darykime tai.
Pagalvokime, kokias naudingas išvadas galima daryti po patirtos epidemijos, kokių pamokų galima išmokti? Kur turėtume pasikeisti? Gal pavyks rasti priežastį ir padaryti taip, kad tai nepasikartotų. Jei atliksime keletą teigiamų pokyčių, jų neprarasime: šiek tiek pakeisime šeimą, švietimą, darbą, likviduosime nereikalingą verslą, gaminantį produkciją išmetimui.
Kol kas nematau pokyčių žmonių sąmonėje. Valdžia nesupranta, kas vyksta, ir visomis priemonėmis stengiasi grįžti į savo ankstesnę būseną. Žinoma, dabar jie tapo atsargesni, tačiau nežino, ką daryti.
Tai nėra piktos užmačios, o tiesiog ribotumas, negebėjimas įsisąmoninti gamtoje vykstančių pokyčių, kurie sukėlė koronavirusą. Ir jeigu nepradėsime keistis, laukia daugybė kitų virusų.
Matome, kad egoistai nesugeba susivienyti: nei byrančioje Europoje, nei Kinijoje, Amerikoje ar Indijoje. Niekas negali palaikyti gerų santykių, visi nusiteikę prieš visus. Virš šios bendros nesantaikos, mūsų grupė gali tapti vienijančia jėga, kurios tikslas – bendra vienybė su šūkiu: „Vienybė virš atsiskyrimo“.
Nebaisu, tegul atskyrimas išlieka, nesirūpiname tuo, bet virš jo kuriame vienybę. Nereikia kovoti su nesantaika, juk visi esame skirtingi ir nekenčiame vieni kitų. Tegul taip ir lieka, bet virš to norime ištempti meilės siūlus, ryšius tarp mūsų, kad visus nusikaltimus padengtų meilė. Tai mūsų šūkis, kuriuo vadovaujamės.
Tik tokia sistema galės vadovauti pasauliui, nes joje yra ir didelis žmogaus egoizmas, ir aukščiausia Kūrėjo jėga, bendra pasaulinė vienybė. Su šiomis dvejomis jėgomis įmanoma atlikti viską, nes tuomet savyje turime viską ir galime valdyti pasaulį, rodydami pavyzdį ir platindami vienijimosi metodiką.
Koronavirusas išlieka toks, koks yra, jo neliečiame. Būtina laikytis socialinio atstumo, kurį mums skyrė koronavirusas, kitaip tariant, dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir namų karantino. Bet drauge vystome vidinį ryšį tarp mūsų, kol mūsų vidinė vienybė nesunaikins visų virusų. Juk virusas yra mūsų abipusės neapykantos pasekmė.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, tik noras mėgautis, neatsiejamas nuo neapykantos kitiems ir noras duoti, gimdantis meilę artimui. Koronavirusas – neapykantos rezultatas, ji pasireiškia tokia biologine forma, viruso pavidalu.
Šiek tiek sumažinkime neapykantą tarp mūsų arba bent jau įsisąmoninkime, kad ji egzistuoja, ir norime jos atsikratyti. Šis noras jau sumažins neapykantą, ir tą pačią dieną išvysime, kaip išgyjame nuo viruso. Štai ką šiandien turėtų daryti pasaulio valdžios.
#263759

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebukų šalie

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Virusas su karūna

Komentarų nėra

Kas išvaduoja nuo koronaviruso?

Ateities visuomenė, Pasaulio problemos, Paskutinė karta

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Izraelio vyriausybės vadovas paskelbė, kad meilė – tai susvetimėjimas, atsiskyrimas, t. y. laikydamiesi visų Sveikatos apsaugos ministerijos taisyklių tarsi parodote solidarumą ir rūpestį kitais.
Anot kabalos, tai panašu į meilę artimui, kuri pasireiškia ne žmonių suartėjimu, bet pirmiausia atitolimu, tada apribojimu ir ekrano įgijimu. Kitaip tariant,  pirma – apriboti žmonių tarpusavio ryšius. Antra – įgyti ekraną, antiegoistinės savybės ugdymas savyje. Trečia – tinkamas žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Iš principo, egoistinė meilė slypi – kai naudojamės kitais, norėdami suteikti sau malonumą, taip dažniausiai nutinka tarp tėvų ir vaikų. Juk vaikus gimdome sau, neklausdami būsimų vaikų, ar jie nori gimti. Tas pats ir čia. Todėl niekas negalvoja apie meilę kitam, galvoja tik apie meilę sau. Taip esame užprogramuoti ir elgiamės automatiškai.
Bet jeigu galvotume apie kitus, elgtumės kitaip. O pasaulį apėmęs koronavirusas, mums padeda: „Pirmiausia atsitraukite vienas nuo kito. Kai nepriklausysite vieni nuo kitų, pagalvokite, kodėl jums reikia priartėti. Jei suartėsite ne dėl savęs, o dėl kitų, tuomet nė vienas virusas jums nepakenks, nebus jokių problemų! Padarykite taip, kad jums būtų gerai, nes darote gera kitiems, tuomet visi virusai išnyks“.
Galbūt kalbu apie pernelyg aukštus santykius, bet iš principo tai yra tikrasis išsivadavimas iš koronaviruso.
Gamta turi atvesti mus prie to, kad neišnaudotume kitų, o veiktume kaip integralioje sistemoje, kur kiekvienas organas veikia dėl visos sistemos.
#262961

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas su karūna

Žmogus tampa kitoks

Koks bus pasaulis po koronairuso

Komentarų nėra

Pavydo galia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPavydas – pati galingiausia jėga. Negaliu pakęsti, kad kitas turi tai, ką turėčiau turėti aš. Šis jausmas toks stiprus, nes kyla iš Šviesos poveikio iš aukščiau, tai leidžia man pajausti kitą žmogų kaip save. Ir todėl pavydžiu jam, juk tai, ką jis turi, palyginus su tuo, ką matau turįs pats, atrodo man, kaip daug kartų padauginta iš atstumo tarp mūsų.

* * *
Pavydas kyla dėl to, kad kylame iš vienos Adam Rišon sielos ir todėl galime jausti vieni kitus, matyti, ką turi draugas. O egoizmas padaugina tai, ką pamačiau pas draugą daugybę kartų taip, kad net pats menkiausias daiktas svetimose rankose atrodo itin vertingas ir man jo norisi.
Man rodos, kad man trūksta būtent to, kas yra pas jį ir jeigu tai gausiu, tai visiškai užsipildysiu. Ir tai kyla iš Adam Rišon sistemos.

* * *
Jei manyje pabunda neapykanta, koks nors noras, vadinasi turiu su juo dirbti. Nesame atsakingi už savo norą ir jo pobūdį – noras atsiranda, pradingsta, vėl grįžta. Kabaloje nekovojame nė su vienu noru, o tiesiog dar labiau įsijungiame į tinkamą aplinką, kur gauname tinkamą nukreipimą ir jėgą.
Žmogus neturi jokių šansų įveikti savo noro priešpriešiais kovodamas su juo, ir nesuprantama, kodėl mėgina tai daryti. Turiu žiūrėti į savo norus kaip į duotus man tam, kad jų padedamas išaugčiau.
O jeigu sugriausiu kokį nors norą, negalėsiu augti. Turiu pakilti virš noro ir teikti pirmenybę dvasiniam tobulėjimui. O tai įmanoma susijungus su aplinka ir kreipiantis į Kūrėją, realizuojant taisymosi metodiką.
Netgi nepaisau tų atsiskleidžiančių manyje norų, nes neketinu jų realizuoti. Suvokiu juos kaip trampliną, nuo kurio turiu atsispirti, kad šoktelčiau į viršų. Tai bus teisingas santykis.
#257508

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kaip pamilti tą, ko nekenti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip suprantu, neapykanta – mano natūrali būsena. Iš kur man kils noras pamilti tai, ko nekenčiu?
Atsakymas. Iš aukščiau. Iš Kūrėjo. Tik iš Jo.
Kai panorėsite, kad jumyse atsirastų meilė kitiems, tuomet imsite prašyti apie tai, ir ji atsiras.
Juk jūsų ketinime atsiras meilė kitiems, šiame ketinime imsite jausti priešingą jums Kūrėjo savybę, kaip Jis jus myli. Ir ši jūsų tarpusavio meilė kitiems ir atsakomoji Kūrėjo meilė jums papildys viena kitą, sutilps viena kitoje, užpildys viena kitą. Tai ir yra ta „aukštesniuoju pasauliu“ vadinama būsena.
#259269

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis

Veiksmas ir ketinimas

Tikslas – meilė artimu

Komentarų nėra

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra

Ir vėl tas pats Babilonas

Dvasinis darbas, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas priklauso nuo to, kiek dvasinė žinia svarbesnė žmogui už materialius jausmus. Aš, kaip Israel, turiu įveikti savo egoizmą ir teikti pirmenybę priartėjimui prie Kūrėjo, o ne visoms žemiškoms problemoms. Kitose tautose tai vyksta kitaip.
Kiekvienas pagal savo sielos šaknį privalo pakilti aukščiau materialių kliūčių, kurios nėra trukdžiai, o sąlygos sielai vystytis ir veržtis vienybės link, nepaisant to, kad nekenčiame vieni kitų.
Patikėkite, antisemito neapykanta žydams gerokai mažesnė už tą, kuri buvo tarp mokytojo Šimono mokinių. Mums dar teks susipažinti su tikrąja neapykanta.
Visa tai įeina į sąlygas: nori dvasiškai pakilti, Kūrėjas ir gyvenimo prasmė tau svarbesni nei pretenzijos kitiems – vadinasi pakilsi. O jei nei, tai liksi čia, gyvendamas kaip gyvūnas.
Visos tautos, visas Babilonas turi pakilti virš egoizmo ir išsitaisyti. Tai šiandienos sąlyga. O mes čia veikiame kaip Abraomas, kuris pasakė: „Kas už Kūrėją – paskui mane!“. Tai tas pats Babilonas ir tie patys sunkumai, kurie buvo Abraomo laikais, tik atsiskleidžia šiuolaikine forma.
Įsivaizduok, kad gyveni Babilone ir staiga atsiranda Abraomo grupė, tvirtinanti, kad reikia mylėti vieniems kitus, kaip patį save. O tu visų nekenti taip, kad esi pasirengęs juos išvyti iš Babilono. Ir jie, jausdami neapykantą, supranta, kad reikia palikti Babiloną.
Ką tuomet darysi? Ar esi pasirengęs prisijungti prie jų ir praeiti per Iraką, Siriją iki Izraelio žemės, žinoma, ne materialiai, o dvasiškai kildamas? Rinktis tau.
#258736

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Jei ne antisemitai…

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Ar Izraelis būtų toks, koks yra šiandien, jei ne antisemitai, jei ne holokaustas?
Atsakymas. Jei ne antisemitai ir ne holokaustas niekas iš žydų nebūtų atvykęs į Izraelį. Jie būtų ramiai pasklidę po visą pasaulį ir su malonumu pamirštų, kad jie žydai, nes po sudužimo ir kritimo į egoizmą jie visiškai nenori būti ypatinga grupė.
Tik dėl antisemitizmo, tik dėl pasaulyje egzistuojančios neapykantos žydams (nes patys to nežinodami jie nešioja savyje davimo ir meilės artimui savybės užuomazgą), būtent dėl egoistinio pasaulio neapykantos ir kilo Izraelis.
Tas antisemitizmas, neapykanta ir palaiko jo tolimesnį egzistavimą, ir net sakyčiau, augimą. Juk kuo labiau spaudžia žydus, tuo labiau jie sukasi.
#250415

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Komentarų nėra

Japonai žavisi žydais – ar ilgam?

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Antisemitai nuolat koneveikia žydus, rėkauja tulžingus šūkius, žydai nuo to kenčia. O japonai skaito antisemitinę literatūrą ir žavisi žydais. Jie teigia: „Jeigu žydai iš tikrųjų kontroliuoja visą pasaulį, tai galima iš jų to pasimokyti“. Ar tai gera tendencija?
Atsakymas. Apskritai, japonai į tai žvelgia dalykiškai. Labai teisingai. Jei pasaulis taip vertina žydus, kad laiko juos dėl visko kaltais, vadinasi, jie turi didelę jėgą ir galimybę, aš irgi norėčiau ją turėti.
Klausimas. Ko trūksta kitoms tautoms ir antisemitiškai nusiteikusiems piliečiams, kad jie taip pat dalykiškai reaguotų?
Atsakymas. Ne, to negali būti. Taip reaguoja tik japonai, bet irgi trumpam.
Antisemitizmas kyla ne dėl to, kad žydai sėkmingi, turtingi, protingi ir pan. Galbūt tik iš dalies, bet antisemitizmo šaknys kitur.
Jis kyla iš vidaus. Tai grynai biologinis, genų reiškinys. Jis yra mūsų dvasiniuose genuose. Kitaip nekęstų tik turtingųjų žydų, o vargšų – ne, o pastarųjų dauguma.
Reikalas tas, kad neapykantai nereikia pateisinimo. Ji kyla iš nenusakomų gelmių – iš ten, kur prasideda mūsų pasaulio, visatos egoistinė prigimtis.
Praktiškai antisemitizmo šaknys buvo dar prieš mūsų visatos atsiradimą, t. y. egoizmas, kurio pagrindu sukurta visa gamta, nekenčia savo priešingybės. O žydai turi šitą tašką. Jie to nežino, bet turi tašką, priešingą mūsų pasaulio prigimčiai.
Todėl plinta tokios teorijos, kad žydai – ateiviai iš kitos planetos, kad jie visiškai kitokie. Tarkime, kad yra aštuoni milijardai žmonių ir iš jų dešimt milijonų, maždaug 0,1%, kitokių. Tai iš tikrųjų tiesa.
Komentaras. Vienas profesorius savo paskaitoje apie asimiliuotus žydus pasakė, kad tai žmonės, kurie nenori pripažinti savo vidinio žydo.
Atsakymas. Taip, žinoma. Bet argi tai gali padėti?
Klausimas. O kas yra vidinis žydas? Taškas, apie kurį kalbate?
Atsakymas. Tai taškas, kuris gali išvesti žmogų už mūsų pasaulio ribų, pakelti jį į davimo, meilės, visiško, tikro altruizmo lygmenį. Tai iš tikrųjų žydiškas taškas, kadaise jis buvo iš tikrųjų gyvas, klestintis ir ryškus, kol užgeso. Dabar turime jį atgaivinti.
Klausimas. Dažnai sakote, kad žydų tauta – septyniasdešimties tautų, išėjusių iš Babilono, atstovai. Ar galima teigti, kad šitose septyniasdešimtyje tautų, t. y. kitose tautose, taip pat yra šis vidinis taškas, vadinamas „žydu“, kurio jie savyje nekenčia, o tai pasireiškia neapykanta kitiems?
Atsakymas. Šis taškas giliai paslėptas, bet yra kiekviename.
Kadaise buvome visi kartu vienoje integralioje būsenoje, sistemoje. Po to ši sistema subyrėjo, pasklido kaip žvaigždės ir kiti kosminiai kūnai po susidūrimo. Taip išėjo, kad šis taškas įkrito mums į vidų.
Yra tokių žmonių, kuriuose jis truputį dar gyvuoja. Juos domina sukūrimo priežastis, tikslas. Yra žmonių, kuriuose tai menkiau jaučiama. Juos traukia menai, mokslai ir t. t. Kituose žmonėse jis dar mažiau gyvybingas. Juos traukia tik paprastas, praktiškas, įprastas žmogaus gyvenimas. Kai kurie žmonės jo beveik neturi. Tai jau patys primityviausi žmonės.
Dėl to žmonės gimsta tam tikroje aplinkoje, atitinkamoje planetos vietoje. Viskas kyla iš šio vidinio taško, iš jo santykio su Kūrimo tikslu, sugrįžimu į bendrąją integraliąją būseną.
Visų kartų žydai – tai tie, kurių trauka bendrajai integraliajai būsenai didesnė, nei visų kitų. Tokie žmonės gimsta vadinamaisiais žydais.
Vidinis taškas yra jų vystymosi šaknis, jis ir sužadina visas kitas savybes. Taigi, jie gali būti apsukrūs, verslūs, protingi, veržlūs. Arba gali būti romantiškesni, meniškesni, kūrybingesni ir t. t.
Vadinasi, šis taškas nulemia visas kitas žmogaus savybes. Žinoma, kiekvienam kitaip. Jis suformuoja labai gyvenimišką, aiškų poreikį: kam, dėl ko gyvenu, ko šiame gyvenime noriu pasiekti? Tai jaučia didžioji žydų dauguma.
Klausimas. Kodėl šio taško „dėl ko gyvenu?“, šio vidinio žydo savyje niekas nemėgsta? Nei žydai, nei nežydai.
Atsakymas. Išskyrus kabalistus. Tie, kurie ugdo šį tašką ir mano, kad jis jiems netrukdo, o atvirkščiai, vilioja į kitas erdves, kitus matavimus, tie šį tašką plečia ir nuolat augina.
Klausimas. Kodėl kiti žmonės jo nekenčia? Kodėl negalima jo išrauti arba tiesiog pamiršti?
Atsakymas. Jo iš žmogaus negalima išrauti, jis viduje. Net persodinus organus, to taško nerastum, nes jis – dvasinis. Jo nėra materijoje, nes ši – tik nešėja.
Tai ypatingas informacinis įrašas, kuris egzistuoja kartu su žmogumi. Žmogus miršta, o informacija lieka ir patenka į kitą pasaulį, kitą gyvenimą.
Klausimas. Kaip šią neapykantą paversti meile žydams?
Atsakymas. Pamilti savyje žydą – reiškia suprasti, dėl ko šis informacinis įrašas yra manyje, koks jo tikslas.
Kai žmonės supras mūsų aiškinimus: ką reiškia siekti Aukštesniojo pasaulio, kitos pakopos, kokią dovaną gaus iš savo vidinio taško, – tada jie ims jį branginti ir ugdyti.
Tada didžiausi antisemitai ir visi kiti, įvairiai nusiteikę žydų atžvilgiu (ir žydai, ir ne žydai), suvoks, kad gali pakilti virš savo gyvūninio gyvenimo.
Klausimas. Iš esmės, tai – labai geras taškas. Dėl to žydai protingi, veržlūs, kūrybingi, romantiški, bet vis tiek jo nemėgsta. Kaip žydams pamėgti šį tašką?
Atsakymas. Reikia jiems paaiškinti, koks tai taškas, kur jis kviečia, ką žada, kaip jo padedami gali ko nors pasiekti. Tai labai rimtas klausimas.
Nes greta šio taško, lygiagrečiai jam, egzistuoja visas mūsų egoizmas, kuris visai nenori būti susietas su žydais, judaizmu, su tuo tašku, siekiančiu sukūrimo tikslo – priešingo egoizmui. Tai absoliučiai priešinga! Todėl mes nė už ką to nenorime, rankomis ir kojomis spiriamės nuo to.
Klausimas. Kalbame, kad viskas ateina iš aukščiau.
Atsakymas. Neabejotina.
Klausimas. Kaip susitarti su Aukštesniąja jėga, kad ji paleisdama egoizmą ir sužadindama tašką širdyje, kaip nors viską sujungtų?
Atsakymas. Tarp jūsų labai išplito klaidinga nuomonė apie Aukštesniąją jėgą.
Aukštesnioji jėga – tai gamta, kuri nekinta, su ja neįmanoma susitarti, kaip ir su bet kokio fiziniu dėsniu. Todėl, kaip besistengtumėte pajungti gamtą (juk susitarti, tai – pajungti ją sau), jums nepavyks, turėsite paklusti jos dėsniams. Tik griežtai laikydamiesi gamtos dėsnių galėsite atskleisti vadinamąjį tašką širdyje, žydišką tašką ir išvystyti jį taip, kad galėtumėte įsisavinti Aukštesnįjį pasaulį, kitą matavimą. Tai galima padaryti, bet ne susitariant su Aukštesniąja jėga, o ją tyrinėjant ir realizuojant savyje jos savybes.
Klausimas. Kaip įveikti vidinį žmogaus pasipriešinimą, nenorą paklusti šiai gamtos jėgai?
Atsakymas. Pasipriešinimas vadinasi „mūsų egoizmas“. O egoizmui įveikti yra metodika: galima taip juo pasinaudoti, kad jis netgi padėtų, nesipriešintų šio aukštesniojo dvasinio taško įsisavinimui.
Klausimas. Pateikite trumpą formulę – kaip egoizmas padeda, ką reikia padaryti, kad jis padėtų žydų tautai?
Atsakymas. Egoizmas padeda visaip. Tik reikia sukurti teisingą mažą bendruomenę, geriausia iš dešimties žmonių, kuri padėtų įsisavinti šį egoizmą kiekvienam iš dešimties taip, kad veikdami kartu, jį paverstų priešinga savybe – altruizmu.
Tada šioje bendroje altruistinėje savybėje jie pajus kitą gamtos lygmenį – altruistinį, davimo ir meilės savybę. Ir jie pamatys, kad ten susitelkę visų jų taškai, kurie juos traukė kūrimo, gyvenimo tikslo link.
Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės sujungia savo mažus norus ir jų padedami įsisavina kitą, aukštesnę erdvę.
Klausimas. Kas atsitiks antisemitams, kai pamatys besivienijančius žydus?
Atsakymas. Jie su malonumu patys tame dalyvaus. Būtent patys didžiausi priešininkai ir nekentėjai turi daugiau galimybių įsisavinti šią metodiką ir patekti į kitą matavimą, negu abejingieji.
#248146

Iš 2019 m. vasario 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai