Pateikti įrašai su neapykanta žyme.


Kas kaltas, kad buvo sugriauta Šventykla?

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėn. 9 d. simbolizuoja Šventyklos sugriovimą, įvykusį dėl Izraelio tautoje tvyrojusios neapykantos be priežasties. Matome, kad per visą istoriją žydų tautoje buvo ir yra tam tikros grupės, kovojusios tarpusavyje. Tai ir yra ta neapykanta.
Žydai – tai tauta, kurią Senovės Babilone subūrė Abraomas, kai tarp žmonių kilo neapykanta. Jis mokė, kad tik viena priemonė gali padėti įveikti neapykantą: pakilti į meilę virš visos neapykantos, kuri it Babelio bokštas užaugo lig dangaus. Dalis Babilono gyventojų sekė Abraomą, jis juos išvedė iš Babilono į Knaano, Izraelio žemę. Kiti pasiliko Babilone.
Abraomas mokė savo mokinius gyventi pagal dėsnį „mylėk artimą, kaip save“. Ši svarbiausia taisyklė – „visus prasižengimus uždengs meilė“ išskyrė juos iš kitų pasaulio tautų, likusių Babilone, o paskui pasklidusių po visą Žemę.
Ėjusieji paskui Abraomą buvo visų tautų atstovai, tačiau jie įstengė susivienyti draugėn ir tapo Izraelio tauta, o tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (jašar kėl), kitaip tariant, tiesiai į vienybę, į meilę artimui. Jie kovojo už tai, kad suartėtų ir taptų broliais, ir iš dalies jiems tai pavyko.
Jie perėjo Egipto tremtį, patyrę daugybę išbandymų savo kelyje, bet tai tik sustiprino juos. Jie tapo artimi ir iš tikrųjų virto viena tauta bei pasivadino „Israel“ (tiesiai į Kūrėją), mat jie siekė vienos jėgos – meilės jėgos.
Tačiau egoizmas nenurimsta, vėl pabunda ir žadina žmogų, todėl su laiku Izraelio tautoje ima formuotis įvairios grupės, pasisakančios prieš Abraomo metodiką. Jie norėjo gyventi pagal kapitalistinį modelį, kad kiekvienas darytų, ką panorėjęs, užuot gyvenę bendruomenėje. Tarp jų kilo karai, kovos.
Per visą istoriją Izraelio tauta kovoja savo viduje, ir priežastis visad viena: „už“ ar „prieš“ vienybę. Taip buvo griūnant pirmajai ir antrajai Šventykloms. Visos griūtys tik dėl to, kad vienos grupės kvietė vienytis ir visus nusižengimus uždengti meile, o kitos priešinosi, nesutiko.
Taip vyksta ir šiandien. Todėl Izraelio tautai teko patirti tremtį, daugybę kančių ir visų pasaulio tautų nemeilę. Juk kitos tautos irgi išėjo iš Babilono, tik pamiršo apie tai.
Nūnai ir žydai, ir pasaulio tautos išsibarstę po visą žemę, ir niekas nežino, kas yra meilė artimui. Egoizmas nuo to laiko labai išaugo ir pas žydus, ir pasaulio tautose. Visuose reikia pažadinti pirminę priežastį, kad išsiaiškintume, kas vykta su pasauliu, kodėl iki šiol pasaulio tautos turi pretenzijų Izraelio tautai, kokia pastarosios misija. Tai reikia paaiškinti visiems.
Istorikai pirmosios Šventyklos griūtį priskiria Nabuchodonosorui, Babilono valdovui, o antrosios – Romos imperatoriui Titui. Tačiau žydai mano, kad prie griūčių atvedė konfliktai pačioje Izraelio tautoje. Ir iš tiesų, viso to priežastis – nepagrįsta neapykanta, atsiskyrimas. Priešindamiesi vienybei sukėlėme pirmosios ir antrosios Šventyklų griūtis. Visos mūsų nelaimės – dėl to, kad nesutariame tarpusavyje ir negalime susivienyti Izraelio tautoje.
Iš išorės atrodo, kad dėl griūčių kaltos imperatorių kariuomenės, priešai, bet iš tikrųjų mes patys per esamą ar nesamą tarpusavio ryšį nuteikiame šias imperijas prieš save ar už savo egzistavimą ir matome atitinkamą rezultatą. Svetima išorinė jėga tik įgyvendina nuosprendį, bet mes patys tai aktyvizuojame savo tautoje. Tad dėl savo kartaus likimo kaltinti galime vien save.
Ir šiandien vyksta tas pats: Persija (šiandienos Iranas) ir kitos arabų šalys nusiteikusios priešiškai mūsų atžvilgiu ir viskas dėl to, kad mūsų pačių nesieja tinkamas ryšys, ir taip skatiname nesantaiką ir neapykantą pasaulyje tarp visų.
Kitose tautose taip pat gali kilti vidinis priešiškumas, tačiau tokios neapykantos kaip Izraelio tautoje nėra nė vienoje tautoje, mat nekenčiame žydų savo pačių viduje. Vidinis žydas – tai noras, kuris reikalauja iš mūsų susivienyti aukščiau mūsų egoizmo ir parodyti visam pasauliui, kad įmanoma gyventi taikoje, ramybėje ir vienybėje, ir tai bus viso pasaulio išsitaisymas.
Taip kalba žydas, esantis mūsų viduje, tačiau nenorime jo klausyti. Tik kabalistai, studijuojantys kabalos mokslą, kuriame tai aiškiai užrašyta juodu ant balto jau prieš tūkstančius metų, žino, kad Toros pagrindas yra didi taisyklė: meilė artimui, kaip pačiam sau. Bet niekas nenori jų išgirsti.
Juk vienybė teoriškai labai gražiai skamba, tačiau kai tik žmonės bando ją realizuoti, įsitikina, kad tai tiesiog neįmanoma, mat reikalauja iš žmogaus viso jo dėmesio, viso jo gyvenimo. Žmonės tam nėra pasirengę. Tam reikia arba specialaus integralaus ugdymo, arba labai didelių kančių, kurios privers žmones atsisakyti savo egoizmo ir suartėti tarpusavyje.

#268465

Iš 2020 m. liepos 26 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neplatus takelis „tarp siaurumų“

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Gedėti, nes nėra vienybės

Komentarų nėra

Verksmas virš akmeninės širdies

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėnesio 9 d. reikia ne sėdėti ir bejėgiškai verkti, o suprasti, kad visos žydų šventės simbolizuoja tai, ką mums verta atlikti, kad sugrįžtume į pačią aukščiausią būseną, numatytą kūrimo sumanyme, kitaip tariant, judėti į taisymosi pabaigą.
Paprastos ašaros mums nepadės – liūdėti reikia dėl savo dabartinės būsenos, kitaip tariant, gedėjimas turi būti konstruktyvus.
Jeigu šiandien visi žydai laikytųsi Toros ir priesakų, ar būtų pastatyta Šventykla? Ne! O jeigu užsiimtų labdaryste? Irgi ne! Niekas nepadės, tik bepriežastinės mūsų tarpusavio neapykantos taisymas.
Gali būti, kad ištaisius bepriežastinę neapykantą mums teks atlikti papildomus taisymus ryšyje tarp mūsų, kad toliau statytume nuo Pirmosios Šventyklos lygmens, hafėc hėsėd, davimo dėl davimo, iki gavimo dėl davimo lygmens – Antrosios ir Trečiosios Šventyklos. Bet pirmiausia privalone ištaisyti bepriežastinę neapykantą, juk Antroji Šventykla griuvo būtent dėl šio prasižengimo.
Šventykla, šventumo namai – tai indas, sukurtas iš mūsų norų, kurie iš pat pradžių yra neištaisytos, egoistinės būsenos. Mums reikia juos ištaisyti taip, kad jie galėtų susijungti tarpusavyje ir pasiektų meilę, kaip pasakyta: „Visus prasižengimus apklos meilė“
Kiekvienas žmogus tarsi akmeninė plyta, akmeninė širdis. Tačiau jeigu pasitelksime Torą ištaisymui, tai ji taps tais klijais, kurie sujungs mūsų plytas.
Taip kuriame savo kli, dvasinį indą, kuris vadinasi šventumo namais, kitaip tariant, davimo ir meilės namais. Mūsų ypatingoje bendroje tarpusavio meilės ir davimo jėgoje sukuriame sąlygas Kūrėjui atsiskleisti ir ateiname į šventumo namus (davimo indą), į Šventyklą.
#211164

Iš 2017 m. liepos 31 d. rytinės pamokos apie Avo mėn. 9 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Tobulybė be išimčių

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Siekiančios Kūrėjo kibirkštys

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad egzistuoja natūrali pasaulio tautų neapykanta žydams – vienybės metodikos nešiotojams.
Jeigu dabar prie šios žmonių grupės prisijungs bet kuris kitas žmogus iš pasaulio tautų, jo irgi automatiškai ims nekęsti?
Atsakymas: Ne. Šiandien viskas tiek sumaišyta, kad niekas nieko nepastebi, nemato, nežino.
Tai visiškai nauja būsena, kurią tik dabar įvedame į pasaulį. Tačiau pamažu žmonės ims jausti, kad kažkas su tai žmonėmis ne taip. Amerikiečiai, europiečiai, rusai ir t.t. – nesvarbu kas, žiūrės į tą žmogų ir sakys: „Kažkas su tavimi ne taip“. Jie išvys jame kibirkštis kažko žydiško.
Klausimas: Turite omenyje, kad tai nutiks su žmonėmis, kurie priklauso dešimčiai pasimetusių genčių?
Atsakymas: Ne, visiškai nebūtinai. Tiesiog bet kuriame žmoguje iš pasaulio tautų gali pabusti kiekviename slypintis taškas širdyje.
Taškas širdyje – tai pasaulio vienybės siekimas, veržimasis į vieną jėgą – Kūrėją. Pabudęs šis taškas ima neraminti žmogų: jis nori suprasti, kaip egzistuoja pasaulis, kur ta vienybė ir t. t. Būtent ši kibirkštis ir paverčia jį žydu.
#263214

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV laidos „Sisteminė Izraelio tautos analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Tapti pavyzdžiu kitiems

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Komentarų nėra

Neapykanta – Šviesos nebuvimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ką daryti su neapykanta, kaip dirbti su ta Šviesa?
Atsakymas: Šviesa – tai ne neapykanta. Neapykanta – tai Šviesos nebuvimas. Todėl mums reikia aiškiai įsivaizduoti, kaip galime pritraukti sau Šviesą virš neapykantos į meilę.
Tuomet mums pavyks itin stipriai suderinti šviesą ir tamsą. Būdami tokios būsenos galėsime dirbti.
Klausimas: Kitaip tariant, tai vis dėlto įsisąmoninimas, kad neapykanta – tai Šviesos nebuvimas manyje, tamsos būsena, kuri jau sukelia tinkamą reakciją?
Atsakymas: Žinoma. Geriau tamsa, neapykanta nei abejingumas.
Komentaras: Sakoma, kad abejingumas geriau už neapykantą.
Atsakymas: Žinoma. Su tuo, kas abejingas, niekaip negali susivienyti, suartėti, nuo jo nutolti. Abejingumas dvasiniame pasaulyje – tai mirtis, o neapykanta ir meilė – lygiavertės.
#259592

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neapykantą pakeisti meile

Kas yra meilė?

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra

Neapykantą pakeisti meile

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kur yra maldos vieta pereinant nuo meilės prie neapykantos ir atvirkščiai,?
Atsakymas: Dabar jums atrodo, kad labai paprasta būti meilės ar neapykantos būsenos, ir pereiti nuo vieno prie kito. O iš tikrųjų pamatysite, kad negalite to atlikti.
Įsivaizduokite, kad ko nors nemylite, nekenčiate, atstumiate. O dabar pamėginkite pakeisti savo būseną į priešingą. Įstengsite? Ne.
Tačiau norite to ir jums reikia pasikeisti. Suprantate, kad ta jumyse esanti neapykanta atstumia jus nuo dvasinio pasaulio ir negalite imti jo jausti. Ką gi daryti? Tuomet imate prašyti, kad jūsų neapykanta būtų pakeista meile.
Kaip tai įmanoma? Tai neturėtų jūsų jaudinti. Iš viršaus jums siunčiamas mažas Šviesos spindulys ir tampate kitoks – jaunas, gražus, mylintis ir mylimas! Viskas žydi!
Tai ir yra malda.
#259524

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Nusikaltimus uždengti meile

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Komentarų nėra

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNorint, kad pasaulyje įsiviešpatautų tvarka, turime susijungti taip, kad tarp mūsų atsirastų Kūrėjo Šviesa, užpildanti mūsų ryšį aukščiausia Šviesa. Per savo ryšį su visais šio pasaulio gyventojais, perduosime jiems Kūrėjo Šviesą, kuri nušvies visą pasaulį.
Tuomet žmonės, užuot bijoję koronaviruso ir šalinęsi vieni kitų, galėtų susijungti gražiais, gerais ryšiais: ir tarp žmonių, ir su negyvąja, augaline bei gyvūnine gamta, kitaip tariant, su mus supančia aplinka.
Visas pasaulis pakiltų į naują vienybės ir išsitaisymo pakopą. O pajautęs šią integralią vienybę, integralią gamtą, pasaulis suprastų egzistuojant vieną jėgą, kuri viską valdo ir organizuoja visą mūsų gyvenimą. Taip visas pasaulis priartėtų prie Kūrėjo jautimo, suvokimo.
Šis procesas jau vyksta. Ir jei nesuprasime pirmųjų švelnių užuominų (tokių, kaip koronavirusas), tuomet kitąkart jos atsiskleis daug baisesne forma. Neverta to laukti. Koronavirusas kol kas veikia labai subtiliai, gąsdindamas mus epidemija, kad atgrasytų mus nuo nereikalingų užsiėmimų, kurie tik gadina gamtą.
Bet kitą kartą epidemija gali nusinešti pusę žmonijos, paliesdama kiekvienus namus. Jei nesimokome iš šiandienos patirties su koronavirusu, galvodami tik apie tai, kaip grįžti į kirpyklas ir poilsio namus, sulauksime stipresnio gamtos įspėjimo.
Koronavirusas leidžia suprasti, kad privalome pakeisti savo elgesį vieni kitų atžvilgiu, tarp žmonių, kitaip žvelgti į visą negyvąją, augalinę bei gyvūninę gamtą. Galų gale turime sutvarkyti savo gyvenimą Žemės rutulyje.
Visiems akivaizdu, kad mūsų gyvenimas nėra pats geriausias ir jį reikia taisyti. Taigi pakeiskime jį ir nebegrįšime prie to, kas sena. Dabar, grįždami į normalų gyvenimą po karantino, organizuokime savo santykius šiek tiek kitaip, paverskime juos labiau ištaisytais, mažiau kenkime vieni kitiems ir mažiau žalokime aplinką. Ir prieš epidemiją šnekėjome, kad verta pasikeisti, tad darykime tai.
Pagalvokime, kokias naudingas išvadas galima daryti po patirtos epidemijos, kokių pamokų galima išmokti? Kur turėtume pasikeisti? Gal pavyks rasti priežastį ir padaryti taip, kad tai nepasikartotų. Jei atliksime keletą teigiamų pokyčių, jų neprarasime: šiek tiek pakeisime šeimą, švietimą, darbą, likviduosime nereikalingą verslą, gaminantį produkciją išmetimui.
Kol kas nematau pokyčių žmonių sąmonėje. Valdžia nesupranta, kas vyksta, ir visomis priemonėmis stengiasi grįžti į savo ankstesnę būseną. Žinoma, dabar jie tapo atsargesni, tačiau nežino, ką daryti.
Tai nėra piktos užmačios, o tiesiog ribotumas, negebėjimas įsisąmoninti gamtoje vykstančių pokyčių, kurie sukėlė koronavirusą. Ir jeigu nepradėsime keistis, laukia daugybė kitų virusų.
Matome, kad egoistai nesugeba susivienyti: nei byrančioje Europoje, nei Kinijoje, Amerikoje ar Indijoje. Niekas negali palaikyti gerų santykių, visi nusiteikę prieš visus. Virš šios bendros nesantaikos, mūsų grupė gali tapti vienijančia jėga, kurios tikslas – bendra vienybė su šūkiu: „Vienybė virš atsiskyrimo“.
Nebaisu, tegul atskyrimas išlieka, nesirūpiname tuo, bet virš jo kuriame vienybę. Nereikia kovoti su nesantaika, juk visi esame skirtingi ir nekenčiame vieni kitų. Tegul taip ir lieka, bet virš to norime ištempti meilės siūlus, ryšius tarp mūsų, kad visus nusikaltimus padengtų meilė. Tai mūsų šūkis, kuriuo vadovaujamės.
Tik tokia sistema galės vadovauti pasauliui, nes joje yra ir didelis žmogaus egoizmas, ir aukščiausia Kūrėjo jėga, bendra pasaulinė vienybė. Su šiomis dvejomis jėgomis įmanoma atlikti viską, nes tuomet savyje turime viską ir galime valdyti pasaulį, rodydami pavyzdį ir platindami vienijimosi metodiką.
Koronavirusas išlieka toks, koks yra, jo neliečiame. Būtina laikytis socialinio atstumo, kurį mums skyrė koronavirusas, kitaip tariant, dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir namų karantino. Bet drauge vystome vidinį ryšį tarp mūsų, kol mūsų vidinė vienybė nesunaikins visų virusų. Juk virusas yra mūsų abipusės neapykantos pasekmė.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, tik noras mėgautis, neatsiejamas nuo neapykantos kitiems ir noras duoti, gimdantis meilę artimui. Koronavirusas – neapykantos rezultatas, ji pasireiškia tokia biologine forma, viruso pavidalu.
Šiek tiek sumažinkime neapykantą tarp mūsų arba bent jau įsisąmoninkime, kad ji egzistuoja, ir norime jos atsikratyti. Šis noras jau sumažins neapykantą, ir tą pačią dieną išvysime, kaip išgyjame nuo viruso. Štai ką šiandien turėtų daryti pasaulio valdžios.
#263759

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebukų šalie

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Virusas su karūna

Komentarų nėra

Kas išvaduoja nuo koronaviruso?

Ateities visuomenė, Pasaulio problemos, Paskutinė karta

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Izraelio vyriausybės vadovas paskelbė, kad meilė – tai susvetimėjimas, atsiskyrimas, t. y. laikydamiesi visų Sveikatos apsaugos ministerijos taisyklių tarsi parodote solidarumą ir rūpestį kitais.
Anot kabalos, tai panašu į meilę artimui, kuri pasireiškia ne žmonių suartėjimu, bet pirmiausia atitolimu, tada apribojimu ir ekrano įgijimu. Kitaip tariant,  pirma – apriboti žmonių tarpusavio ryšius. Antra – įgyti ekraną, antiegoistinės savybės ugdymas savyje. Trečia – tinkamas žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Iš principo, egoistinė meilė slypi – kai naudojamės kitais, norėdami suteikti sau malonumą, taip dažniausiai nutinka tarp tėvų ir vaikų. Juk vaikus gimdome sau, neklausdami būsimų vaikų, ar jie nori gimti. Tas pats ir čia. Todėl niekas negalvoja apie meilę kitam, galvoja tik apie meilę sau. Taip esame užprogramuoti ir elgiamės automatiškai.
Bet jeigu galvotume apie kitus, elgtumės kitaip. O pasaulį apėmęs koronavirusas, mums padeda: „Pirmiausia atsitraukite vienas nuo kito. Kai nepriklausysite vieni nuo kitų, pagalvokite, kodėl jums reikia priartėti. Jei suartėsite ne dėl savęs, o dėl kitų, tuomet nė vienas virusas jums nepakenks, nebus jokių problemų! Padarykite taip, kad jums būtų gerai, nes darote gera kitiems, tuomet visi virusai išnyks“.
Galbūt kalbu apie pernelyg aukštus santykius, bet iš principo tai yra tikrasis išsivadavimas iš koronaviruso.
Gamta turi atvesti mus prie to, kad neišnaudotume kitų, o veiktume kaip integralioje sistemoje, kur kiekvienas organas veikia dėl visos sistemos.
#262961

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas su karūna

Žmogus tampa kitoks

Koks bus pasaulis po koronairuso

Komentarų nėra

Pavydo galia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPavydas – pati galingiausia jėga. Negaliu pakęsti, kad kitas turi tai, ką turėčiau turėti aš. Šis jausmas toks stiprus, nes kyla iš Šviesos poveikio iš aukščiau, tai leidžia man pajausti kitą žmogų kaip save. Ir todėl pavydžiu jam, juk tai, ką jis turi, palyginus su tuo, ką matau turįs pats, atrodo man, kaip daug kartų padauginta iš atstumo tarp mūsų.

* * *
Pavydas kyla dėl to, kad kylame iš vienos Adam Rišon sielos ir todėl galime jausti vieni kitus, matyti, ką turi draugas. O egoizmas padaugina tai, ką pamačiau pas draugą daugybę kartų taip, kad net pats menkiausias daiktas svetimose rankose atrodo itin vertingas ir man jo norisi.
Man rodos, kad man trūksta būtent to, kas yra pas jį ir jeigu tai gausiu, tai visiškai užsipildysiu. Ir tai kyla iš Adam Rišon sistemos.

* * *
Jei manyje pabunda neapykanta, koks nors noras, vadinasi turiu su juo dirbti. Nesame atsakingi už savo norą ir jo pobūdį – noras atsiranda, pradingsta, vėl grįžta. Kabaloje nekovojame nė su vienu noru, o tiesiog dar labiau įsijungiame į tinkamą aplinką, kur gauname tinkamą nukreipimą ir jėgą.
Žmogus neturi jokių šansų įveikti savo noro priešpriešiais kovodamas su juo, ir nesuprantama, kodėl mėgina tai daryti. Turiu žiūrėti į savo norus kaip į duotus man tam, kad jų padedamas išaugčiau.
O jeigu sugriausiu kokį nors norą, negalėsiu augti. Turiu pakilti virš noro ir teikti pirmenybę dvasiniam tobulėjimui. O tai įmanoma susijungus su aplinka ir kreipiantis į Kūrėją, realizuojant taisymosi metodiką.
Netgi nepaisau tų atsiskleidžiančių manyje norų, nes neketinu jų realizuoti. Suvokiu juos kaip trampliną, nuo kurio turiu atsispirti, kad šoktelčiau į viršų. Tai bus teisingas santykis.
#257508

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kaip pamilti tą, ko nekenti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip suprantu, neapykanta – mano natūrali būsena. Iš kur man kils noras pamilti tai, ko nekenčiu?
Atsakymas. Iš aukščiau. Iš Kūrėjo. Tik iš Jo.
Kai panorėsite, kad jumyse atsirastų meilė kitiems, tuomet imsite prašyti apie tai, ir ji atsiras.
Juk jūsų ketinime atsiras meilė kitiems, šiame ketinime imsite jausti priešingą jums Kūrėjo savybę, kaip Jis jus myli. Ir ši jūsų tarpusavio meilė kitiems ir atsakomoji Kūrėjo meilė jums papildys viena kitą, sutilps viena kitoje, užpildys viena kitą. Tai ir yra ta „aukštesniuoju pasauliu“ vadinama būsena.
#259269

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis

Veiksmas ir ketinimas

Tikslas – meilė artimu

Komentarų nėra

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai