Pateikti įrašai su nelygybė žyme.


Nelygybė – blogis ar džiaugsmas?

Ateities visuomenė, Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl žmogus nelygybę visuomet jautė kaip blogį?
Atsakymas: Nes santykiai tarp žmonių yra egoistiniai. O kai jie tampa altruistiniai, tai nelygybė tarp mūsų suteikia mums galimybę tarpusavyje gauti ar duoti neproporcingai.
Tai leidžia kiekvienam pajausti davimą ir gavimą, kas iš principo neturi reikšmės, ir tik išreiškia mūsų vidinis polinkius.
Kitaip tariant, ateities visuomenėje žmogus taps visiškai kitokiu, jo amžinų vertybių suvokimas iš esmės pasikeis. Jis džiaugsis, kad Kūrėjas sukūrė mus nelygiais.

#299946

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Nelygybės veiksnys

Mūsų mokykla − nelygybės mokykla

Komentarų nėra

Vartojimo visuomenės žlugimo priežastys

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kai kurie ekonomistai sako, kad vartotojų visuomenė žlunga. Pirmoji priežastis – nepasitikėjimas, labai stabdantis prekybos ir ekonominius santykius.
Atsakymas: Bet tai galima įveikti.
Komentaras: Antroji priežastis – aplinkos tarša, nes dar neturime pakankamai technologijų, kad galėtume perdirbti visas susidarančias atliekas.
Atsakymas: Kam tai rūpi? Jei bus technologijos, bus galima gaminti dar daugiau.
Komentaras: Trečioji priežastis – riboti gamtos ištekliai.
Atsakymas: Tai irgi niekam neįdomu. Rasime. Nuskrisime į Mėnulį ir parsigabensime jų iš ten.
Komentaras: Ketvirta priežastis – auganti nelygybė tarp vargšų ir turtingųjų. Net ir po koronaviruso pastebima, kad turtingieji turtėja. Visų egoizmas didžiulis, ir vargu ar žmonės tai pakęs.
Atsakymas: Žinoma, kad nepakęs. Turtingieji turės sumokėti kokią nors savo didžiulių pajamų procentinę dalį, kad nuslopintų vargšų nepasitenkinimą.
Komentaras: Penkta priežastis – netikrumas. Sakoma, kad yra terminas „turto efektas“. Net pasiturintys žmonės dėl netikrumo bijo išlaidauti, todėl vartojimo ekonomika eina į pabaigą.
Atsakymas: Nėra kur išleisti! Pasiūlykite jiems ką nors gaminti ir užsidirbti pinigų.
Komentaras: Jie bijo išlaidauti, nes nežino, kas bus rytoj su darbu, nėra tikri dėl ateities.
Atsakymas: Tuomet tai nėra tikrai turtingi žmonės. Turtingas žmogus tas, kuris turi praktiškai neribotas galimybes patenkinti ne tik savo gyvybinius poreikius.
Komentaras: Šeštoji priežastis – technologijų vystymasis, dėl to dar labiau padidės atskirtis tarp turtingų ir vargšų, taip pat ir nedarbas.
Atsakymas: Žinoma, nes nėra vartojimo. Todėl periodiškai kyla dideli karai. Tačiau šiais laikais jie yra labai brangūs, ir nežinia, kaip baigsis.
Iš esmės, seniau karai išspręsdavo problemas, tačiau dabar ne, nes nėra sienų: gali keliauti ir gyventi, kur nori. Galima nusipirkti bet kokį pasą. Todėl nebėra objektyvių priežasčių kariauti. Liko tik religiniai, ideologiniai karai.
Klausimas: Septintoji priežastis – vidinių žmogaus poreikių pasikeitimas. Ar, jūsų nuomone, tai yra pagrindinė priežastis?
Atsakymas: Taip. Ji žudo visa kita. Tai yra vartojimo ekonomikos pabaiga.
Dabar virusas naikina didžiulę pramonės sritį, kurią skatino turizmas ir kelionės. Viešbučiai visame pasaulyje, lėktuvai, garlaiviai, gidai ir galybė prekių, susijusių su šia pramone – to jau nebėra ir nebebus. Žmonės nebenorės blaškytis po pasaulį. Jų niekuo nebesuviliosi.
Teks kažką daryti su tūkstančiais nereikalingų lėktuvų. Gal nugabenti kur nors į dykumą. Sakoma, kad jie ten gerai laikosi. Ir kas gi ten bus? Mūsų epochos muziejus? Bet niekur nedingsi. Tiesiog viskas baigėsi! Turime suprasti, kad naudodamiesi senaisiais įrankiais negalime kurti naujo pasaulio.
#270214

Iš 2020 m. birželio 4 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Koronavirusas: pokyčių laikas

Komentarų nėra

Apie Aukso amžiaus pabaigą

Krizė, globalizacija

Nuomonė (R. Grinbergas, Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius): Nelygybės problema planetoje yra pati aštriausia ir ji – neišsprendžiama. Pasaulyje karaliauja galinga finansų industrija – finansų oligarchija. Problema pačioje struktūroje, kuri susiformavo prieš 30 metų ir pavirto į kelis šimtus veltėdžių, kurie slegia viduriniąją klasę.
Pasaulyje jau 200 metų tarpusavyje kariauja dvi nuostatos:
– Ekonomikos augimui svarbiausia investicijos, todėl investuotojų (turčių) negalima liesti, negalima jiems kelti mokesčių – jie juos investuos į tolimesnį ekonomikos augimą.
– Svarbiausia – didelė vidurinioji klasė su didele perkamąja galia.
Pastaruosius 30 metų valdo pirmoji nuostata. Tačiau sprendimas teisingai ją papildyti leis stabiliai vystytis.
Komentaras: Šiandien abi nuostatos žlunga, joks jų derinimas nepadės. Vidurinioji klasė reikalinga ekonomikai tik tam, kad vartotų niekam nereikalingą gamybą. O besaikio vartojimo jau nei ekologija, nei evoliucija tęsti neleidžia. Taigi, priešakyje revoliucija, rinkimės:
– Sąmoninga, taiki, taikant gyventojams integralųjį auklėjimą ir palaipsniui pertvarkant visą visuomenę.
– Kruvina, pasauliniu karu nukapojant egzistuojančius ekonominius ryšius tarp valstybių, sunaikinant pramonę ir planetos gyventojus; likusieji kurs naują visuomenę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybės veiksnys

Sėkmė – ne gerovės augime, bet jos paskirstyme

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Komentarų nėra

Pasaulinė šalis

Krizė, globalizacija

Nuomonė: Martinas Volfas (Britanijos verslo dienraščio „The Financial Times“ ekonomikos apžvalgininkas, Oksfordo pasaulinės politikos instituto vyr. mokslo darbuotojas): Pagrindinė kliūtis pasauliui klestėti – suverenių valstybių egzistavimas. Problemas, su kuriomis šiandien susiduriame, sukelia ne atskirų valstybių klaidos, o pats jų, t.y. valstybių egzistavimas.
Nelygybė tarp žmonių sustiprėjo dėl nevienodo įvairių bendruomenių vystymosi. Gyvenimo lygio atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių pasaulio šalių ir toliau augs.
Tokie skirtingi vystymosi rezultatai paaiškinami istorinių jėgų poveikiu, sustiprinančiu nevienodą vystymąsi. Turtėjančiose šalyse visi gyvenimo standartai kyla, o „nesėkmingos“ šalys patenka į neigiamą užburtą ratą: žemas pragyvenimo lygis riboja piliečių aprūpinimą visuomeninėmis gėrybėmis, kurios prisideda prie ekonomikos augimo.
Įsivaizduokite, kad pagal JAV pavyzdį sukuriama pasaulinė federacija su lygiomis balsavimo teisėmis. Tokioje įsivaizduojamoje pasaulinėje šalyje į skurdžius regionus būtų nukreipiama daugiau išteklių infrastruktūroms finansuoti, švietimui, sveikatos apsaugai ir teisėsaugos sistemoms.
Nuo valstybių pastangų vienybės aprūpinant visuomeninėmis gėrybėmis globaliu mastu išlošia visi, bet atskiros šalys suinteresuotos perkelti su tuo susijusias išlaidas ant kitų pečių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta ant ribos

Globalizacija – konfliktų šaltinis

Globalizacija

Komentarų nėra

Labdara − stipriųjų naudai

Krizė, globalizacija

Klausimas: Vienas iš pagrindinių socialinės nelygybės šalutinių efektų yra nusivylimas, frustracija. Kaip pasinaudoti kabalos mokslu ir pasiekti pusiausvyrą? Juk mes kaip anksčiau liekame skirtingi?
Atsakymas: Šiandien susidūrėme su kur kas rimtesnėmis problemomis nei nelygybė tarp turtuolių ir vargšų. Manau, kad esmė ne nusivylimas. Šiandien didžiulė grėsmė kilusi pačiam žmonijos egzistavimui. Turime problemų su energetika, klimatu, gėlu vandeniu, kuru ir t. t Ir tai vyksta tuo metu, kai esame ant didelių permainų slenksčio. Tad gyvenimo kokybė nėra pagrindinė problema dienotvarkėje.
Bet ir išeities neturime. Visuomenė kaskart mėgina sušvelninti padėtį, bet, tiesą sakant, kartu su visuotine krize atskleisime, kad šie visi smulkūs, kosmetiniai ištaisymai nepadeda skurstantiems: vargšai vis tiek lieka neturtingi, o turtingieji didina savo kapitalą.
Tiesiog neįtikėtina: išsivysčiusios valstybės po tokios galingos socialinės pažangos negali mums parodyti gero pavyzdžio. Priešingai, atskirtis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų ne tik nemažėja, bet dažnai net didėja, viršydama analogiškus rodiklius mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Tai vienas iš visuotinės, dar atsiskleisiančios krizės ženklų. Ir tuomet netikėtai išvysime didžiulį skurdą ir socialinius trūkumus šalyse, kurios visuomet buvo laikomos „demokratijos pavyzdžiais“.
Šito neištaisysi. Galiausiai pastebėsime, kad visos visuomenės pastangos, visos įvairių organizacijų pastangos buvo naudingos stipriesiems – tiems, kurie gyvena pagal egoistinę tiesą, pagal principą „mano – mano, tavo – tavo“. Iki šiol tai likdavo paslaptyje, tačiau greitai atsiskleis kartu su socialine bedugne.
Tačiau drauge pamatysime, kad tai tik viena visuomenės bėda ir kad yra kur kas platesnio masto bėdų. Globali grėsmė tarsi nustumia socialines problemas į antrą planą – juk silpniesiems vis tik suteikiama galimybė egzistuoti.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Kas sudarys ateities visuomenę?

Naujojo pasaulio abėcėlė

Komentarų nėra