Pateikti įrašai su norai žyme.


Svetimi svarbesni už mane

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Didis kabalistas Ari rašo, kad yra penkių rūšių norai. Dvi kategorijos – mano vidiniai norai. Jie man artimi, todėl rūpinuosi jais. Ir yra dar trys ne manyje esančių norų kategorijos, įskaitant žmones, kuriais negaliu pasirūpinti, nes jaučiu juos kaip svetimus. Ar taikydamas kabalistinę metodiką jų norus jausiu labiau nei šiandien savuosius?
Atsakymas: Taip. Kiek mirtingas, laikinas kūnas tau dabar brangus, tiek pajausi, kad jie yra tavo amžina, tobula siela ir investuosi į juos daugiau nei į save.
Komentaras: Sunku patikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Įmanoma. Tiesiog reikia pamatyti teisingą atitikimą. Kūrėjas nereikalauja nieko, ko neįstengsi atlikti. Jis siūlo pakeisti savo požiūrį, kad nuspręstum: tai, kas egzistuoja už tavo ribų, yra svarbiau už šiandienį tave.
Klausimas: O kurgi čia Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kuri viską sukūrė, viską padalijo į dvi dalis ir todėl kelia tau sąlygą: „Pamilk artimą kaip save“. Tai minimumas, bet iš tikrųjų turite pamilti artimą labiau nei save. Tada rūpinsitės savo siela, savo amžina būsena, amžinu potencialu, o ne savimi gyvūnu, kuris laikinas, mirtingas. Taip atskleisite visiškai kitokį pasaulio suvokimą.

#275017

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Investuoti į savo sielą

Eksperimentas: mylėti artimą

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Komentarų nėra

Adapteris tarp mūsų ir Kūrėjo

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKuo daugiau savo minčių ir norų reikia pervesti virš ribos, kad susietume juos su Kūrėju, priliptume prie aukštesniosios jėgos. Ir tai galima atlikti per dešimtuką, kuris veikia kaip jungiantis adapteris, padedantis prilipti prie Kūrėjo.
Jeigu tinkamai organizuojame dešimtuką, tai per jį įžvelgsime aukštesniąją jėgą, įstengsime už jos įsitverti ir vis labiau prisitaikyti prie jos. Kitaip tariant, nukreipti vis daugiau norų, minčių į mūsų vienybę ir taip priartėsime prie Kūrėjo.

#274509

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Smuikas su dešimt stygų

Komentarų nėra

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Yra keletos rūšių motyvacija: vidinė ir išorinė, teigiama ir neigiama, pastovi (troškulio, alkio numalšinimas ir t. t.) ir nepastovi (mesti rūkyti, laikytis dietos).
Yra motyvacija, kuri akina žmones veikti (įsitvirtinimas, pagarba, valdžia, savirealizacija).
Kokie procesai vyksta žmoguje, kai jis motyvuotas? Ką jis jaučia?
Atsakymas: Jame atsiranda aiški kryptis, ko jis turi pasiekti, kokia forma, kokia ateitis, kaip tai sau įsivaizduoti. Motyvacija apima savyje aiškų ateities matymą, įskaitant problemos sprendimą, kaip pasiekti tos ateities, kaip ją realizuoti.
Klausimas: Ar galima atsekti ryšį tarp norų vystymosi ir motyvacijos?
Atsakymas: Žinoma, nes norų vystymasis ir yra motyvacijos vystymas. Jei anksčiau žmogus turėjo tik norą susirasti maisto, tai vėliau atsirado poreikis pratęsti giminę, sukurti šeimą, namus.
O paskui jau atsirado noras pakilti virš kitų, kova už patogesnį būvį ir pan. Visas tas ribas, graduotes, pakopas perėjome per istoriją.
Klausimas: Šiandien vidinė motyvacija, t.y. savirealizacija, veikia geriau nei išorinė. O išorinė motyvacija, pvz., pinigai ir karjera veikia mažiau. Kodėl?
Atsakymas: Esmė ta, kad mums vystantis mus vis labiau traukia dvasinės, o ne materialos vertybės. Mes vis labiau tolstame nuo gyvūninės būsenos.

#273353

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Kabalos žinios ir žemiškos vertybės

Žmogus – aukščiausia gamtos pakopa

Komentarų nėra

Kas mus privers pakeisti gyvenimo vertybes?

Gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Matome, kad net mirties patale žmogus tebegalvoja apie kvailystes ir nekeičia vertybių. Baisu net įsivaizduoti, kokio masto turi būti krizė, kad mus priverstų pasikeisti. Kas ir kaip privers žmogų radikaliai pakeisti šio gyvenimo vertybes?
Atsakymas: Pakeisti gyvenimo vertybes galima, tik veikiant Aukštesniajai Šviesai, kuri pakelia mus aukščiau mūsų pasaulio, ištraukia iš grynai gyvūninių norų. Be to, gyvūniniai norai pakeičiami žmogiškaisiais, išplaukiančiais iš aukštesnio gamtos lygmens. Tada jau galime kalbėti apie mūsų augimą.
Paprastai žmoguje dominuoja mūsų pasaulio norai, nieko kito. Jis tiesiog nesupranta, kuo yra susirūpinę kabalistai, mano taip: „Gyvenate – gyvenkite, mirštate – mirkite. Ką padarysi? Toks gyvenimas.“ Ir tik jei žmogui šviečia Aukštesnioji šviesa, jos veikiamas jis pradeda galvoti ir priimti kitus sprendimus.
Kas ateina studijuoti kabalos? Tie žmonės, kuriems kyla klausimas apie gyvenimo prasmę. Jie jau yra iš kito lygmens, vadinamo „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Mes gyvename mūsų siaurame žinojime: kas yra, tas yra. Bet egzistuoja dar vienas lygmuo, kuris vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“. Tai nėra aklas tikėjimas – tikėti, būti religingam. Tai – kitas tikrovės suvokimo lygmuo.
#267224

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Ar mes atliekame savo funkciją?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Komentarų nėra

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Viena vertus, gamta / aukštesnysis protas sukūrė egoizmą, kuris žmones nuolat atskiria, diferencijuoja. Jei nebūtų egoizmo, nebūtų ir gamtos įvairovės.
Atsakymas: Tai ne egoizmo, o norų įvairovė. Egoizmas nėra paprastas troškimas, tai – noras pavergti viską aplink.
Klausimas: Kita vertus, gamta turi savybę duoti, kurti integralias sistemas, vienyti. Kosmologijoje tai vadinama didelio susivienijimo periodu, kai visos elementariosios dalelės ima jungtis. Tarp žmonių taip pat vyko priverstinio jungimosi į imperijas, tautas ir kt. procesas. Šiandien mus vienija religijos, ekonomika, informacija. Kodėl jūs nuolat pasisakote prieš tokį vienijimąsi?
Atsakymas: Toks susivienijimas nereiškia, kad egoizmas bus ištaisytas. Susivieniję egoistai galų gale ims kivirčytis ir panorės vienas kitą nudėti. Bet koks susivienijimas dėl egoistinių priežasčių, iš anksto neištaisius dalyvių egoistų prigimties, yra pasmerktas nesėkmei: tarp jų įvyks sprogimas, karas, abipusis sunaikinimas, kurio būtų geriau išvengti.
Klausimas: Bet juk tai nepriklauso nuo žmonių. Iš kur jiems žinoti aukščiausią gamtos planą?
Atsakymas: Štai aš jiems tai aiškinu. Susitikau su kai kuriais Europos Sąjungos lyderiais, jie turi visiškai kitokį ketinimą, kitokį susivienijimo tikslą.
Klausimas: Sakote, kad reikia susivienyti, norint pajusti kokybiškai aukštesnę tikrovę, naują gyvenimą. Kaip žmogus gali priimti tokią informaciją?
Atsakymas: Niekaip. Bet pamažu bus priverstas. Todėl ir kyla karai, visokios katastrofos, kataklizmai, ekonominiai smūgiai, koronavirusas ir kt. Pamažu žmonija vis dėlto kaupia patirtį, kas su ja vyksta, įgyja žinių. Gavai vieną smūgį – nieko, antrą smūgį – reaguoji jau kitaip, trečią – pradedi matyti tame sistemą, ketvirtą – imi klausti: „Iš kur? Kodėl? Už ką man šie smūgiai?“ Taip pamažu žmonija mokosi ir vystosi.
Klausimas: Vadinasi, po visų šių kataklizmų žmonijoje vis tiek įvyks vidinių pokyčių?
Atsakymas: Būtinai. Tik, ar jie įvyks geruoju – sąmoningai, naudojantis protu ir tam tikromis geromis jėgomis, kurias iš principo galime savyje išvystyti patys, užbėgdami už akių galimoms katastrofoms, ar turėsime mokytis iš likimo smūgių – eisime varomi su lazda į laimę.
Komentaras: Kai prieš 40 metų pradėjote mokytis, jums taip pat buvo pasakyta, kad egzistuoja sistema, į kurią reikia ateiti, išsiugdžius panašias savybes. Jūs taip pat ne iš karto tuo patikėjote, pradėjote tikrinti, ir tai užtruko.
Atsakymas: Taip. Tai užtruko metus, bet taip buvo anksčiau. Šiandien viskas labai greitai praeina per kiekvieną žmogų: visi procesai spartėja, ir reikia greitai nuspręsti, kaip turime judėti pirmyn.
#265421

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso”

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Nepaisant naudos kitiems

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Komentarų nėra

Kas veikia norų kaitą?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dėl krizės gali išnykti norai ir poreikiai? Krizė, kaip jėga iš aukščiau, dirbtinai suspaudžia norų spyruoklę, o ji nuo to tik auga. Kas daro įtaką mano norų kaitai?
Atsakymas: Pats save neigiate klausimo pradžioje ir pabaigoje. Krizė kyla ne iš aukščiau, o iš mūsų vidaus, nes prisižaidėme su tais „žaisliukais“, o dabar jie mums atsibodo. Ir štai pradedame juos mėtyti. Būtent tai ir vyksta.
Esame gamtos sferos viduje. Ir kažką žaidžiame tol, kol tai ima išsigimti. Tuomet ištinka krizė: daugiau nebegaliu žaisti, negaliu taip elgtis, nenoriu taip sąveikauti su kitais. Visa tai norom nenorom eina iš mūsų vidaus, to net neįsisąmoniname.
Galiausiai išeina, kad mūsų tarpusavio santykius ištinka krizė.
Klausimas: O kas tuomet daro įtaką norų kaitai?
Atsakymas: Tai, kad neatitinkame tos absoliučios, altruistinės, geros sferos, kur esame. Kitaip tariant, tai, kad neatitinkame aukštesniojo pasaulio.
#267432

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kelias į beribį malonumą

Komentarų nėra

Kas bloga pirkimo terapijoje?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Turime nuolatos tenkinti savo norus. Sakėte, kad pasibaigus karantinui, žmogus praras poreikį užsipildyti visokiais pirkiniais ir pan., bet matome, kad vos prasidėjus nežymiam pagerėjimui, žmonės skuba į restoranus ir parduotuves, kad užpildytų tuštumą. Aš pats žinau, kad apsipirkimo terapija yra malonus dalykas, gana prieinamas daugeliui. Kodėl tai blogai ir turėtų pasibaigti?
Atsakymas: Esmė ne ta, ar tai gerai, ar blogai. Aš viską vertinu atsižvelgdamas į tikslą, kurį turi pasiekti žmogus ir visa visuomenė, todėl dar negaliu pasakyti, kad elgiamės teisingai.
Gamta turės mus ištaisyti, tiksliai nukreipdama į galutinį vystymosi tikslą. Tai nėra sėdėjimas kavinėse, restoranuose, baruose ir važinėjimas į išpardavimus, o darbas su savimi, kai visi kartu išmokstame priartėti vienas prie kito ir kurti vieną bendrą sistemą – tokią, kokia yra negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir visas kosmosas. Jie taip sujungti visa savo įvairove, kad net neįsivaizduojame.
Todėl turime suprasti, kad mes taip pat turime būti susieti su šia sistema, o ne žiūrėti į ją iš šalies kaip kažkokie aukščiausi padarai, gyvenimo šeimininkai. Mes būtinai turime išsiaiškinti, kas su mumis vyksta, ko iš mūsų nori gamta. O ji nori visiško susivienijimo tarp mūsų, kad būtume tarsi vienas žmogus su viena širdimi ir kartu būtume susiję su jos negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu lygmenimis, pridėdami jiems savo „žmogaus“ lygmenį. Tada viskas kartu taps viena visiškai uždara integralia sistema.
#267092

Iš 2020 balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Komentarų nėra

Karaliaus Saliamono išmintis: nečiupk šuns už ausų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Su kokiais norais dirbame?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokius norus turime sujungti: tik dvasinio pasaulio siekimą ar bet kokius?
Atsakymas: Tik dvasingumo siekį. Likusieji norai mūsų nedomina. Jie visų skirtingi. Kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Tu turi tam tikrų siekių gyvenime, tarkime tapti muzikantu ar batsiuviu. Tai man nesvarbu. Mane jaudina tik tavo santykis su Kūrėju. Su šiuo tavo ketinimu, tavo noru noriu suartėti. Tik su tuo. O visi kiti norai manęs neliečia, juk jie visi žemiški.
Manęs nedomina, kuo tu užsiimi: šeima, darbas, pomėgiai. Man svarbu tik tavo Kūrėjo siekis ir mano Kūrėjo siekis. Jei juos sujungsime, tai tapsime stipresni ir galėsime greičiau gauti iš Jo aukščiausią Šviesą.
Klausimas: Taigi, jei šioje grandinėje kas norsneturės noro atskleisti Kūrėją, tai paveiks visą sistemą?
Atsakymas: Ne. Šie norai negali paveikti visos sistemos. Žinoma, tarp mūsų gali būti atsitiktinių žmonių. Bet jie neveikia kitų, nes kiekvieno prisijungimas priklauso nuo jų noro. O jeigu jie neturi tikro dvasinio noro, tai jie prie mūsų neprisijungia. Jie egzistuoja savo gyvūniniu pavidalu, tačiau dvasiniame jie ne su mumis.
Klausimas: Gali susidėti stipresnis ir silpnesnis dvasinis noras. Jie nesunaikins vienas kito?
Atsakymas: Niekas nieko nesunaikina, nes visi norai visiškai skirtingi. Jie nepanašūs vienas į kitą. Vienintelis dalykas, ką jie gali padaryti, tai susijungti.
#262018

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau suvokti Kūrėją

Kūrinys – tai noras gyventi

Pasinerti į žmonijos norus

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai