Pateikti įrašai su noras žyme.


Kabalistinės grupės tikslas III d.

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAukščiausias noras – „Israel“
Klausimas. Evoliucija nuolatos atskiria tam tikras gamtos dalis. Išeitų, kad evoliuciškai yra pasirinkta grupė žmonių, vadinama „Israel“, kuri turi tam tikrą vystymosi kelią. O paskui iš jos yra sukuriamos įvairios mažos grupės, vadinamos dešimtukais. Kodėl negalima dirbti su visa žmonija? Kodėl reikia užsidaryti mažoje žmonių grupėje?
Atsakymas. Esmė ta, kad siela, kitaip tariant, bendras Kūrėjo sukurtas noras, yra padalintas į daugybę įvairiausių lygių ir polygių. Pavyzdžiui, jeigu paimsime aukščiausią, jautriausią jo lygmenį, tai šis savo ruožtu yra pats egoistiškiausias ir drauge arčiausiai pirminio ir atgalinio Šviesos poveikio. Kitaip sakant, jis – į Šviesą, o Šviesa – į jį. Šviesa – tai Kūrėjo poveikis norui.
Todėl pirmiausia pradeda vystytis būtent šis aukščiausias noras, kuris pagal savo Kūrėjo siekimą vadinamas „Israel“ – „tiesiai pas Kūrėją“. Jis pirmas turi užmegzti ryšį su Kūrėju, kaip artimiausias Jam, o paskui per jį Kūrėjo poveikis pereina į kitus norus.
Komentaras. Žinome, kad tai nesusiję su tautybėmis, nes „Israel“ grupė buvo surinkta iš mažiausiai egoistiškų įvairių Senovės Babilono genčių atstovų.
Atsakymas. Nepasakyčiau, kad jie buvo mažiau egoistiški. Priešingai, jie jautėsi labiau atitrūkę ir labiau pažeidžiami ištikus įvairioms blogoms būsenoms, todėl, jie jautė, kad privalo suvokti gyvenimo prasmę, arba, kitaip tariant, iš kur tai išeina, kas juos valdo, kokiu būdu jie gali pakeisti savo gyvenimą.
Tad jie susibūrė aplink Abraomą, kuris kvietė juos suvokti dvasinį pasaulį. Jis aiškino jiems, kad tai įmanoma, jeigu jie pradės kartu dirbti tarpusavyje dėl vienybės.
Bus daugiau…
#257876

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas I dalis

Kabalistinės grupės tikslas II dalis

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Komentarų nėra

Koks Kūrėjo santykis su žmogumi?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks Kūrėjo santykis su žmogumi?
Atsakymas. Tiesioginis. Kūrėjas sukūrė negyvają gamtą, augaliją, gyvūniją, žmogų ir valdo visus šiuos lygmenis. Pirmieji trys lygmenys funkcionuoja tik tam, kad palaikytų žmogaus lygmens egzistavimą.
O žmogaus prigimtis irgi skirstoma į keturias dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogiškąją žmoguje.
Paskutinysis lygmuo „žmogus žmoguje“ jaučia būtinybę atskleisti Kūrėją. Kitos dalys, kitaip tariant, kiti žmonės, kuriuose dar neatsiskleidė ši paskutinė norų vystymosi dalis, nejaučia būtinybės atskleisti Kūrėjo, jų tai nejaudina. Jie gyvena ramų gyvenimą kaip gyvūnai.
Tačiau tie, kurių noras išsivystė iki lygmens „žmogus žmoguje“ ima jausti būtinybę suvokti juos valdančias, aukčiau jų esančias jėgas. Dažniausiai tokie žmonės ateina studijuoti kabalą.
#257592

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Kūrėjo užmanymas: džiuginti kūrinius

Komentarų nėra

Ieškoti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra tam tikras kiekis smūgių norui gauti, ar nuo kiekvieno smūgio galima rasti ryšį su Kūrėju?
Atsakymas. Kiekviename smūgyje reikia ieškoti ryšio su Kūrėju. Juk tai ne smūgiai, o mūsų egoizmo, sudužusio dar iki jūsų, atskleidimas. Tad ego atskleidimas – tai kaip ne jūsų padarytų gedimų atskleidimas.
Turite įsisąmoninti, kad pasaulis jums atrodo neištaisytas: su tuo problemos, su anuo problemos, šen ir ten, iki karų – kas tik norite – viskas kyla iš mūsų sudužusios geldos, iš sudužusio indo. O mes turime tik prašyti Kūrėjo, kad Jis jį surinktų.
#254499

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Artimas ryšys su Kūrėju

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Pakilti virš egoizmo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Davimo jėga – tai Kūrėjo savybė. Yra kli (indas) ir yra klipot (netyri norai). Klipot – tai egoizmas. O kokia kli prigimtis?
Atsakymas. Kli/indo prigimtis – tai ištaisytas egoizmas. Iš pradžių jokio kli nėra, tėra vien egoizmas. Tai, ką iš jo galime ištaisyti, tampa kli, kitaip tariant, noru panašiu į Kūrėją ir gali duoti, pakilti virš savęs.
Šie norai atsiranda mumyse einant per pakilimus ir kritimus, jie tai nutolsta nuo mūsų, tai priartėja prie mūsų ir pan. Jais ir užsiimame.
O grupė duota tam, kad treniruotumės su ja, kiek galime pakilti virš egoizmo. Kiek galėsime pakilti virš savęs, tiek imsime jausti savyje Kūrėją.
#254237

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siekti tiktai gero

Ar reikia vystyti egoizmą?

Išmokti mylėti

Komentarų nėra

Įeiti į kūrimo mintį

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманViena mintimi sukurta visa kūrinija, visi aukščiausi ir žemiausi, iki pat bendro galutinio ištaisymo.
Ir ši viena mintis veikia visur, ir ji – visų veiksmų esmė, ji ir apibrėžia tikslą, ji gi – visų pastangų esmė, ir ji pati – visa tobulybė ir laukiamas atlygis. (Baal Sulamas „Mokymas apie dešimt sfirų“, 1 sk. „Vidinė žiūra“ 1 d. 8 p.)
Egzistuojame Kūrėjo mintyje, kuri palaiko ir absoliučiai viską atlieka. Visos neva mūsų mintys, norai, veiksmai – visą tai, atlieka mintis, vadinama kūrimo mintimi.
O mums kas nors apskritai lieka? Ar tik klausyti, kad esame šioje mintyje ir joje plaukiame? Mums reikia atskleisti šią būseną, mes esame joje.
Nieko negalime daryti savarankiškai: nei nuspręsti, nei galvoti, nei veikti, nei ką nors planuoti ateičiai, nei svarstyti apie praeitį. Yra tik viena: mintis, kūrimo sumanymas ir mes esame jame.
Tad iš mūsų reikalaujama – pašalinti viską, kas trukdo mums pajausti, kad esame šioje mintyje, ir kad be jos daugiau nieko nėra. Vadinasi, mums reikia pašalinti save! O tai įmanoma atlikti tik padedant teisingai aplinkai, kai leidi jai save valdyti.
Visos mūsų pastangos turi būti tokios, kad niveliuotume save, anuliuotume save aplinkos atžvilgiu. Tuomet pamažu įeisime ten, kas vadinama „kūrimo mintimi“, ir be jos daugiau nieko nebus.
#254968

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. Moldovos kongreso pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Vienintelė už viską atsakinga jėga

Komentarų nėra

Malchut siekis tapti savarankiška

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, aš gaunu ir net nejaučiu iš ko, manęs tai nedomina. Kaip gyvūnas, kuriam kažką duodi ir kuriam nerūpi, kas tu.
Tačiau šviesa taip vysto malchut, kad staiga paskutinėje stadijoje ji pradeda suprasti, kas jai duoda, ir nori tapti tokia, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Taip. Priešingai savo pirminiam norui. Norėdama tai padaryti, ji turi atsisakyti prieš tai atliktų veiksmų. Todėl ji iš viso nustoja gauti ir tokiu būdu kažkiek prilygsta Aukštesniajai jėgai, kuri neturi noro gauti. Tada prasideda jos vystymasis, padiktuotas visai kitų impulsų. Malchut nusprendžia tapti savarankiška, kitaip – jos nėra.
Jei ji tiesiog gauna ar nustoja gauti, kaip vyksta keturiose tiesioginės šviesos stadijose, tai ji veikia visiškai laikydamasi tiesioginės šviesos nurodymų. Todėl tai ir vadinasi „keturios tiesioginės šviesos stadijos“.
Kada gi ji gali tapti savarankiška? Tik jei priešinasi šviesai. Kaip priešinasi? Ji sutinka su visais veiksmais tik tada, kai pati leidžia šviesai save paveikti. Tiek, kiek ji gali apsisaugoti nuo šviesos įtakos ir pasielgti taip, kad pirmiausia užkirstų kelią jos veikimui ir tik po to leistų jai veikti, tai parodo malchut savarankiškumą, jos supratimą apie Kūrėją, pritarimą Jo veiksmams.
Tai yra, aš riboju savo nesavarankiškumą, nustoju būti gyvūnu ir tampu žmogumi. „Žmogus“ hebrajų kalba „Adomas“, nuo žodžio „panašus“ į Kūrėją. Tiek, kiek aš galiu atsiriboti nuo nesąmoningo gyvūninio gavimo ir padaryti save sąmoningu gavėju, vadinuosi Žmogumi.
Tai jau absoliuti kontrolė, supratimas to, ką aš darau, Kūrėjo savybių pasireiškimas manyje.
#248137

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Išmokti mylėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKitoje pakopoje jaučiamas dar didesnis trūkumas – meilės trūkumas. Poreikis mylėti – tai turtas, ir aš kenčiu dėl to, kad mano širdyje nėra meilės.
* * *
Poreikis mylėti – tai naujas kli. Mūsų pasaulyje meilė užgęsta, nes gauname, ko norime ir mėgaujamės tuo. Kaipgi padaryti taip, kad mėgautumės meile, o ji visą laiką vis augtų? Turiu jausti poreikį mylėti ir mėgautis ne tuo, kad naudojuosi mylimuoju savo malonumui, o pačiu siekiu jį mylėti.
Siekis – tai mano kli ir vienintelis malonumas, kurio noriu. Noriu ne atskleisti Kūrėją, o užsipildyti savo siekiu Jam, didybe to, kuriam teikiu malonumą. Tokia meilė niekada neužges. Jeigu mūsų pasaulyje egzistuotų tokia meilė, nebūtų jokių skyrybų. Bet prie tokios meilės reikia dirbti.
Keičiame savo požiūrį į vienijimąsi. Mūsų kli tampa kitoks, pamažu atsukame jo kitą pusę – vietoj to, kad norėčiau pasiekti tikslą, mėgaujuos savuoju tikslo siekimu.
Noriu gyventi šiuo siekimu ir gauti iš jo užpildymą, tarytum iš pirmos meilės, iš romantiškų minčių, iš to, kad man malonu žiūrėti į savo meilės objektą, girdėti jo balsą. Kūrėjas kiekvienam duoda tokį pavyzdį gyvenime, iš kurio galima suprasti, kaip tai vyksta dvasiniame lygmenyje.
Galime gyventi malonumu, gaunamu siekiant Kūrėjo. Tada jau neapgaudinėsime savęs kaip anksčiau, kad norime atskleisti Jį ir mėgautis meile. Tai melas, tuo užmušame ją. Meile galima mėgautis tik su sąlyga, kad pakyli virš savo egoistinių norų. Bet kokie santykiai esantys žemiau šio lygmens – naikina meilę.
Todėl dvasinis ir materialus – tai du skirtingi pasauliai. Materialiame gyvenime mylite kaip mokate, o dvasiniame reikia kurti meilę tikėjimu virš žinojimo.
Iš Baal Sulamo laiško Nr. 19: Pasiruošimo metu žavumas ir grožis atrodo esantys svarbiausia tobulybe, ir jų ilgėjosi ir dėl jų kamavosi žmogus, tačiau taisantis, kai „žemė užsipildė Kūrėjo pažinimu“, „pamatė atvirkščią pasaulį“ – kad tik siekis ir baimė – svarbiausia tobulybė, kurios trokšta žmogus, ir jaučia jie, kad pasiruošimo metu apgaudinėjo save.
Juk tokia forma mūsų dvasinis indas neapribotas, ir galime jame pajausti begalybę – Kūrėją.
Poreikis mylėti – tai malonumas: troškimo, noro, ilgesio teikiamas malonumas. Būtent pačiame siekyje yra pasiekiama meilė, o ne ją pagriebiant ir pasisotinant, ir tuo viską sugriaunant.
Matome, kad tokia meilė baigiasi ir virsta griuvėsiais. Siekis mylėti – tai ne tuštuma, o užpildymas, kuris niekada nesibaigia. Kaskart galima jį padidinti, tarytum meilę kūdikiui, kuria negalima pasisotinti, ji jau visam gyvenimui.
Kongreso Bulgarijoje tikslas – išmokti mylėti, atskleidžiant tikrą Kūrėjo norą, ir maksimaliai pajudėti pirmosios dvasinė pakopos link. Tikra meilė realizuojama grupėje, vienijantis dėl davimo, kur apsivelka Kūrėjas. Tai reiškia, kad Kūrėjas įsivilks į savo kūrinius.
Jaunystėje kiekvienam iš aukščiau duodama pirmoji meilę, kaip nesavanaudiškos, platoniškos meilės pavyzdį. Tačiau suprantame, kad neįmanoma pasiekti tobulos meilės savo materialiuose noruose, tik su sąlyga, kad pakilsime virš jų. Todėl vaikystėje mums duodamas meilės pavyzdys, kai mėgaujamės ne fiziniu ryšiu, o svajonėmis apie mylimą žmogų.
Štai toks turi būti mano požiūris į Kūrėją, mėgaujantis savo siekiu nukreiptu į Jį, kad jis visą mane užpildytų. Man pakanka to, kad galvoju apie Kūrėją, svajoju pradžiuginti Jį. Tai neribotas kli, kurį visada galima išplėsti. Tai ne romantiškas noras, kurį jautėme vaikystėje, o noras duoti – labai svarbus ir rimtas. Jis rimtesnis už visą mūsų pasaulį ir visus malonumo norus.
Ten viduje yra daugybė įvairių savybių ir vyksta karai ne dėl išgyvenimo, o dėl mirties, ir viskas dėl šio požiūrio: už Kūrėjo siekimo teikiamą malonumą. Tai reiškia suteikti džiaugsmą Kūrėjui. O ką dar galime Jam duoti, kuo galime prisidėti prie Jo tobulumo? Tik tuo, kad Jo siekiame.
Pasakyta: „Saugokitės tiesti rankas į meilę“. Nenoriu gauti to, ko noriu, juk taip sugriausiu savo meilę, pažeminsiu ją, ir ji iš karto išnyks. Todėl man reikalingas vien siekis.
Tai kyla dar iš kūrimo pradžios, iš keturių tiesioginės Šviesos stadijų. Ketvirtosios stadijos (bchina dalėt) savybė – susitraukimas ir siekis.
Nieko nenoriu gauti, juk pajutau gėdą ir supratau, kad griaunu Kūrėju santykį su manimi, ir tokiu atveju tarp mūsų nieko negali būti. Gerai, kad manyje atsiskleidė gėda – įspėjimas apie tai, kad nesugebu mylėti, ir tuomet apriboju savo norą.
Koks džiaugsmas, kad radau sprendimą: apsiribojimas ir po jo – tik atspindėta Šviesa, tik Kūrėjo siekis. O apribojimas lieka tarp mūsų, neatskleidžiu Jo, juk tai vadinama nuogybės atidengimu. Negalima šito daryti. Aš visada lieku meilėje virš žinojimo, tarytum romantiškoje meilėje, kuri mane visiškai užpildo.
Ekranu uždengiu savo meilės šaltinį, kad žiūrėčiau į jį pakilęs virš savo gyvūniškų jausmų, virš noro pasimėgauti.
#254118

Iš 2019 m. spalio 13 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Siekiant meilės

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Kūrėjo užmanymas – džiuginti kūrinius

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks yra sukūrimo tikslas?
Atsakymas. Sukūrimo tikslas yra svarbiausias – nuo jo priklauso visa, kame mes esame.
Užmanymas – sukurti kūrinius tam, kad būtų galima juos džiuginti, suteikti malonumą. Kad suteiktum malonumą, kūriniai turi jo panorėti. Todėl pirmiausia reikia, kad jie jaustų poreikį, suvoktų, kad jiems kažko trūksta. Todėl pagrindinė kūrinio savybė yra trūkumas ar noro gauti malonumą jausmas.
Šis noras turėtų palaipsniui vystytis kūrinijoje, nes būtent dėl laipsniško noro vystymosi kūrinys galės nustatyti, kas jam pageidautina ir kas ne, kokiais etapais, kokia forma ir t. t.
Tai reiškia, kad kūrinys negali būti sukurtas iš karto. Galite iš karto sukurti mašiną, kuri kažką darys. Bet jei norite, kad kūrinys taptų nepriklausomas, kad jis taptų panašus į Kūrėją, kad jis mėgautųsi, noras turi pereiti tam tikrus vystymosi etapus.
Klausimas. Taigi, net Kūrėjas negali sukurti kūrinio iš karto, be jokių vystymosi stadijų?
Atsakymas. Ne. Kitaip tai bus robotas, toks pat kaip negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys, kurie automatiškai vykdo programą be jokios valios laisvės ir savarankiško dalyvavimo.
Sukurti žmogų – tai išvystyti norą iki savarankiškumo lygmens, suvokimo, kas jis, kas jį valdo, kodėl ir kaip. Viena vertus, reikia suteikti šiam norui savybes, priešingas Kūrėjui, kita vertus, duoti galimybę pasiekti Jo savybes. Tik tokiu pavidalu kūrinys gali būti užbaigtas.
Todėl viskas prasideda nuo Kūrėjo poveikio kūriniui.
#247857

Iš 2019 m. gruodžio 27 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kūrinys – tai noras gyventi

Komentarų nėra

Kvantinė fizika ir minties jėga

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kvantinė fizika paaiškina minties jėgą?
Atsakymas. Aš negaliu atsakyti už kvantinę fiziką, nes ten kiekvieną dieną atsiranda naujų papildymų, metodikų, teorijų. Kažkada sekiau visas naujienas, tačiau seniai tuo neužsiimu.
Tai, kad mes savo mintimis galime valdyti visus veiksmus, yra tiesa. Mintis yra aukščiausia jėga. Virš jos – tik noras. Jei žmogaus mintys ir norai tinkamai nukreipti, tai į juos įsivelka Kūrėjo jėga, ir žmogus kuria.
Viską, ką mes turime ištaisyti kūrinyje, mes darome savo mintimis ir norais, į kuriuos įsivelka Kūrėjo mintys ir norai.
#247515

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Noras, mintis ir protas

Minties jėga ir proto vystymasis

Komentarų nėra

Surinkti bendros sielos dalis

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманTau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai