Pateikti įrašai su noras žyme.


Malchut siekis tapti savarankiška

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, aš gaunu ir net nejaučiu iš ko, manęs tai nedomina. Kaip gyvūnas, kuriam kažką duodi ir kuriam nerūpi, kas tu.
Tačiau šviesa taip vysto malchut, kad staiga paskutinėje stadijoje ji pradeda suprasti, kas jai duoda, ir nori tapti tokia, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Taip. Priešingai savo pirminiam norui. Norėdama tai padaryti, ji turi atsisakyti prieš tai atliktų veiksmų. Todėl ji iš viso nustoja gauti ir tokiu būdu kažkiek prilygsta Aukštesniajai jėgai, kuri neturi noro gauti. Tada prasideda jos vystymasis, padiktuotas visai kitų impulsų. Malchut nusprendžia tapti savarankiška, kitaip – jos nėra.
Jei ji tiesiog gauna ar nustoja gauti, kaip vyksta keturiose tiesioginės šviesos stadijose, tai ji veikia visiškai laikydamasi tiesioginės šviesos nurodymų. Todėl tai ir vadinasi „keturios tiesioginės šviesos stadijos“.
Kada gi ji gali tapti savarankiška? Tik jei priešinasi šviesai. Kaip priešinasi? Ji sutinka su visais veiksmais tik tada, kai pati leidžia šviesai save paveikti. Tiek, kiek ji gali apsisaugoti nuo šviesos įtakos ir pasielgti taip, kad pirmiausia užkirstų kelią jos veikimui ir tik po to leistų jai veikti, tai parodo malchut savarankiškumą, jos supratimą apie Kūrėją, pritarimą Jo veiksmams.
Tai yra, aš riboju savo nesavarankiškumą, nustoju būti gyvūnu ir tampu žmogumi. „Žmogus“ hebrajų kalba „Adomas“, nuo žodžio „panašus“ į Kūrėją. Tiek, kiek aš galiu atsiriboti nuo nesąmoningo gyvūninio gavimo ir padaryti save sąmoningu gavėju, vadinuosi Žmogumi.
Tai jau absoliuti kontrolė, supratimas to, ką aš darau, Kūrėjo savybių pasireiškimas manyje.
#248137

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Išmokti mylėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKitoje pakopoje jaučiamas dar didesnis trūkumas – meilės trūkumas. Poreikis mylėti – tai turtas, ir aš kenčiu dėl to, kad mano širdyje nėra meilės.
* * *
Poreikis mylėti – tai naujas kli. Mūsų pasaulyje meilė užgęsta, nes gauname, ko norime ir mėgaujamės tuo. Kaipgi padaryti taip, kad mėgautumės meile, o ji visą laiką vis augtų? Turiu jausti poreikį mylėti ir mėgautis ne tuo, kad naudojuosi mylimuoju savo malonumui, o pačiu siekiu jį mylėti.
Siekis – tai mano kli ir vienintelis malonumas, kurio noriu. Noriu ne atskleisti Kūrėją, o užsipildyti savo siekiu Jam, didybe to, kuriam teikiu malonumą. Tokia meilė niekada neužges. Jeigu mūsų pasaulyje egzistuotų tokia meilė, nebūtų jokių skyrybų. Bet prie tokios meilės reikia dirbti.
Keičiame savo požiūrį į vienijimąsi. Mūsų kli tampa kitoks, pamažu atsukame jo kitą pusę – vietoj to, kad norėčiau pasiekti tikslą, mėgaujuos savuoju tikslo siekimu.
Noriu gyventi šiuo siekimu ir gauti iš jo užpildymą, tarytum iš pirmos meilės, iš romantiškų minčių, iš to, kad man malonu žiūrėti į savo meilės objektą, girdėti jo balsą. Kūrėjas kiekvienam duoda tokį pavyzdį gyvenime, iš kurio galima suprasti, kaip tai vyksta dvasiniame lygmenyje.
Galime gyventi malonumu, gaunamu siekiant Kūrėjo. Tada jau neapgaudinėsime savęs kaip anksčiau, kad norime atskleisti Jį ir mėgautis meile. Tai melas, tuo užmušame ją. Meile galima mėgautis tik su sąlyga, kad pakyli virš savo egoistinių norų. Bet kokie santykiai esantys žemiau šio lygmens – naikina meilę.
Todėl dvasinis ir materialus – tai du skirtingi pasauliai. Materialiame gyvenime mylite kaip mokate, o dvasiniame reikia kurti meilę tikėjimu virš žinojimo.
Iš Baal Sulamo laiško Nr. 19: Pasiruošimo metu žavumas ir grožis atrodo esantys svarbiausia tobulybe, ir jų ilgėjosi ir dėl jų kamavosi žmogus, tačiau taisantis, kai „žemė užsipildė Kūrėjo pažinimu“, „pamatė atvirkščią pasaulį“ – kad tik siekis ir baimė – svarbiausia tobulybė, kurios trokšta žmogus, ir jaučia jie, kad pasiruošimo metu apgaudinėjo save.
Juk tokia forma mūsų dvasinis indas neapribotas, ir galime jame pajausti begalybę – Kūrėją.
Poreikis mylėti – tai malonumas: troškimo, noro, ilgesio teikiamas malonumas. Būtent pačiame siekyje yra pasiekiama meilė, o ne ją pagriebiant ir pasisotinant, ir tuo viską sugriaunant.
Matome, kad tokia meilė baigiasi ir virsta griuvėsiais. Siekis mylėti – tai ne tuštuma, o užpildymas, kuris niekada nesibaigia. Kaskart galima jį padidinti, tarytum meilę kūdikiui, kuria negalima pasisotinti, ji jau visam gyvenimui.
Kongreso Bulgarijoje tikslas – išmokti mylėti, atskleidžiant tikrą Kūrėjo norą, ir maksimaliai pajudėti pirmosios dvasinė pakopos link. Tikra meilė realizuojama grupėje, vienijantis dėl davimo, kur apsivelka Kūrėjas. Tai reiškia, kad Kūrėjas įsivilks į savo kūrinius.
Jaunystėje kiekvienam iš aukščiau duodama pirmoji meilę, kaip nesavanaudiškos, platoniškos meilės pavyzdį. Tačiau suprantame, kad neįmanoma pasiekti tobulos meilės savo materialiuose noruose, tik su sąlyga, kad pakilsime virš jų. Todėl vaikystėje mums duodamas meilės pavyzdys, kai mėgaujamės ne fiziniu ryšiu, o svajonėmis apie mylimą žmogų.
Štai toks turi būti mano požiūris į Kūrėją, mėgaujantis savo siekiu nukreiptu į Jį, kad jis visą mane užpildytų. Man pakanka to, kad galvoju apie Kūrėją, svajoju pradžiuginti Jį. Tai neribotas kli, kurį visada galima išplėsti. Tai ne romantiškas noras, kurį jautėme vaikystėje, o noras duoti – labai svarbus ir rimtas. Jis rimtesnis už visą mūsų pasaulį ir visus malonumo norus.
Ten viduje yra daugybė įvairių savybių ir vyksta karai ne dėl išgyvenimo, o dėl mirties, ir viskas dėl šio požiūrio: už Kūrėjo siekimo teikiamą malonumą. Tai reiškia suteikti džiaugsmą Kūrėjui. O ką dar galime Jam duoti, kuo galime prisidėti prie Jo tobulumo? Tik tuo, kad Jo siekiame.
Pasakyta: „Saugokitės tiesti rankas į meilę“. Nenoriu gauti to, ko noriu, juk taip sugriausiu savo meilę, pažeminsiu ją, ir ji iš karto išnyks. Todėl man reikalingas vien siekis.
Tai kyla dar iš kūrimo pradžios, iš keturių tiesioginės Šviesos stadijų. Ketvirtosios stadijos (bchina dalėt) savybė – susitraukimas ir siekis.
Nieko nenoriu gauti, juk pajutau gėdą ir supratau, kad griaunu Kūrėju santykį su manimi, ir tokiu atveju tarp mūsų nieko negali būti. Gerai, kad manyje atsiskleidė gėda – įspėjimas apie tai, kad nesugebu mylėti, ir tuomet apriboju savo norą.
Koks džiaugsmas, kad radau sprendimą: apsiribojimas ir po jo – tik atspindėta Šviesa, tik Kūrėjo siekis. O apribojimas lieka tarp mūsų, neatskleidžiu Jo, juk tai vadinama nuogybės atidengimu. Negalima šito daryti. Aš visada lieku meilėje virš žinojimo, tarytum romantiškoje meilėje, kuri mane visiškai užpildo.
Ekranu uždengiu savo meilės šaltinį, kad žiūrėčiau į jį pakilęs virš savo gyvūniškų jausmų, virš noro pasimėgauti.
#254118

Iš 2019 m. spalio 13 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Siekiant meilės

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Kūrėjo užmanymas – džiuginti kūrinius

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks yra sukūrimo tikslas?
Atsakymas. Sukūrimo tikslas yra svarbiausias – nuo jo priklauso visa, kame mes esame.
Užmanymas – sukurti kūrinius tam, kad būtų galima juos džiuginti, suteikti malonumą. Kad suteiktum malonumą, kūriniai turi jo panorėti. Todėl pirmiausia reikia, kad jie jaustų poreikį, suvoktų, kad jiems kažko trūksta. Todėl pagrindinė kūrinio savybė yra trūkumas ar noro gauti malonumą jausmas.
Šis noras turėtų palaipsniui vystytis kūrinijoje, nes būtent dėl laipsniško noro vystymosi kūrinys galės nustatyti, kas jam pageidautina ir kas ne, kokiais etapais, kokia forma ir t. t.
Tai reiškia, kad kūrinys negali būti sukurtas iš karto. Galite iš karto sukurti mašiną, kuri kažką darys. Bet jei norite, kad kūrinys taptų nepriklausomas, kad jis taptų panašus į Kūrėją, kad jis mėgautųsi, noras turi pereiti tam tikrus vystymosi etapus.
Klausimas. Taigi, net Kūrėjas negali sukurti kūrinio iš karto, be jokių vystymosi stadijų?
Atsakymas. Ne. Kitaip tai bus robotas, toks pat kaip negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys, kurie automatiškai vykdo programą be jokios valios laisvės ir savarankiško dalyvavimo.
Sukurti žmogų – tai išvystyti norą iki savarankiškumo lygmens, suvokimo, kas jis, kas jį valdo, kodėl ir kaip. Viena vertus, reikia suteikti šiam norui savybes, priešingas Kūrėjui, kita vertus, duoti galimybę pasiekti Jo savybes. Tik tokiu pavidalu kūrinys gali būti užbaigtas.
Todėl viskas prasideda nuo Kūrėjo poveikio kūriniui.
#247857

Iš 2019 m. gruodžio 27 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kūrinys – tai noras gyventi

Komentarų nėra

Kvantinė fizika ir minties jėga

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kvantinė fizika paaiškina minties jėgą?
Atsakymas. Aš negaliu atsakyti už kvantinę fiziką, nes ten kiekvieną dieną atsiranda naujų papildymų, metodikų, teorijų. Kažkada sekiau visas naujienas, tačiau seniai tuo neužsiimu.
Tai, kad mes savo mintimis galime valdyti visus veiksmus, yra tiesa. Mintis yra aukščiausia jėga. Virš jos – tik noras. Jei žmogaus mintys ir norai tinkamai nukreipti, tai į juos įsivelka Kūrėjo jėga, ir žmogus kuria.
Viską, ką mes turime ištaisyti kūrinyje, mes darome savo mintimis ir norais, į kuriuos įsivelka Kūrėjo mintys ir norai.
#247515

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Noras, mintis ir protas

Minties jėga ir proto vystymasis

Komentarų nėra

Surinkti bendros sielos dalis

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманTau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Komentarų nėra

Praturtinti save kitų norų sąskaita

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip man verta auginti savo norą dvasingumui? Sakote, kad galima prisijungti savyje kitų norus dvasingumui. Ar yra koks nors mechanizmas, kaip tai atlikti?
Atsakymas. Tik anuliuojant save. Nieko negalite įgyti neanuliuodami savęs. Būtent taip staiga imsite jausti, kad šis veiksmas leidžia jums absorbuoti į save visiškai naujas savybes.
Klausimas. Kaip atskirti, koks tai noras?
Atsakymas. Tarkime, matote draugą, kuris savo elgesiu jums nepatinka. Anuliuokite save ir imkite solidarizuotis su jo elgesiu, jo poelgiu. Veikite taip, tarsi jūs sutinkate su juo, tarsi einate kartu su juo. Pamėginkite ties tuo padirbėti su savimi! Tai ir vadinama vienybe su draugais.
Pažvelkite į kitus: viename jums nepatinka tai, kitame šitai. Pamėginkite anuliuoti save, sutikti su draugu, būti kartu su juo jo veiksmuose, ir išvysite, kaip tai jus praturtina, kaip su juo vienijatės. Taip ir atsiranda bendras kli/indas, kuriame pamažu atsiskleidžia Kūrėjas.
#253388

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 0

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės vienybės požymis

Duoti draugui

Pasinerti į žmonijos norus

Komentarų nėra

Vyro ir moters vaidmuo

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek svarbus yra moters darbas kabalos metodikoje?
Atsakymas. Vyras paprastai yra mobilesnė būtybė nei moteris. Jis veikia: bėgioja, šokinėja, plaukioja per jūras ir vandenynus. Tačiau, iš esmės, jis visa tai daro moters labui, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir savimi. Moteris jam padeda, nes be jos pagalbos jis nieko nepasiektų.
Todėl grupių judėjimas į priekį pagrįstas aiškia vyrų ir moterų sąveika. Jei sakome, kad idėja gauti iš Kūrėjo Jo valdymą, Jo darbą, dabar realizuojasi mumyse, tuomet reikalinga ir vyriška, ir moteriška vadžia. Moteris – kairioji vadžia. Vyras – dešinioji vadžia. Naudodami šiuos du žmogiškosios giminės atstovus, galime tapti tokie, kaip Kūrėjas.
Reikia pabrėžti, kad kabala moteriai suteikia net didesnį vaidmenį nei vyrui. Nors kol kas to nematome, nes, kaip visada, vyrai yra labiau pastebimi. Bet iš tiesų, nesąmoningai, visur dalyvauja būtent moterų noras, moterų galia ir moterų dalyvavimas.
#247245

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Komentarų nėra

Kelias į galutinę būseną

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar vykdydamas Pirmąjį apribojimą (Cimcum Alef), aš atsisakau Kūrėjo programos, su kuria jis mane sukūrė. Ar taip?
Atsakymas. Ne. Kūrėjas mane sukūrė, kad aš tapčiau tokiu, kaip Jis. Todėl jis sukūrė žmogų – Adomą, nuo žodžio „panašus“.
Bet koks Kūrėjo veiksmas mus stumia į priekį po žingsnelį į visišką panašumą, amžinybę ir tobulumą. Atsitraukimo nėra. Net jei mes matome, kad pakeliui yra sudužimas kli (indo), kritimas, visokių klipot (netyrų troškimų) ir baisių būsenų, kai žmonės kariauja, žudo vienas kitą, daro viską, ką tik nori, tai tik reiškia, kad tai vyksta ir dvasiniame pasaulyje.
Tokie sukrėtimai būtini, kad suprastume šiuos norus ir juos sujungtume į tokią konstrukciją, kuri vadinasi „absoliuti siela“ arba „Adomas“. Kitaip neįmanoma.
Visas procesas yra praktiškai numatytas iš anksto, jo pabaiga yra aiški. Galutinė būsena iš pat pradžių valdo visų veiksmų pradžią. Kitaip tariant, Kūrėjas nusprendė sukurti tobulą žmogų, kuris būtų toks pats, lygus, lygiavertis Jam. Ir šis žmogus (ta būsena, arba siela) atsiranda iš karto.
Turint pradinę ir galutinę būseną, tarp jų ir atsikleidžia šis kelias. Kam jis skirtas? Žmogus neturi būti lėle, panašia į Kūrėją. Kūrėjas galėjo jį sukurti tokį, koks yra Pats, bet tada žmogus nebūtų savarankiškas. Tam, kad atsirastų savarankiškumas, mes turime praeiti visus kelio etapus jausmiškai, sąmoningai.
Todėl tam reikalingos mūsų pastangos, bandymai, ieškojimai, kančios. Priešingu atveju mes neturėsime chisarono (noro, siekio, aistros) ir būsime bejausmėmis mašinomis. Jausmai kyla laipsniškai tik po visų šių operacijų, nuosekliai atliekamų su mumis iš aukščiau.
Mes neišvengiamai pasieksime galutinę būseną, ji jau užsakyta. Tačiau kelią pasirenkame patys. Kelio paieškose išryškėja naujos savybės, kančios, pojūčiai, norai, siekiai – visi jausmai. Ir jie turi mums parodyti, ką reiškia Kūrėjo tobulumas. Būtent tai mes ir vystome savyje.
#246311

Iš 2019 m. kovo 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo programa

Įsitraukti į kūrimo programą

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Komentarų nėra

Dar kartą apie dvasines pakopas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima peršokti dvasines pakopas?
Atsakymas. Taip, galima.
Klausimas. Ar skaudu kristi iš dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tai priklauso nuo patirties. Patyręs žmogus supranta, kad tai ne nuopuolis, o tolesnis pasirengimas kilimui.
Klausimas. Koks atstumas tarp dvasinių pakopų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo aplinkos. Geroje aplinkoje atstumai itin artimi.
Klausimas. Iš kokios medžiagos sudarytos dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tik iš noro. Gamtoje nėra kitos medžiagos. Visa gamta tėra vienas noras.
#253628

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Kabalisto pakopos

125 pakopos iki tobulybės

Komentarų nėra

Noras lemia mintį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp noro ir minties?
Atsakymas. Noras lemia mintis. Jei būtų atvirkščiai, būtų geriau. Iš tiesų, norai lemia viską. Taip ir pasakyta Kūrėjo: „Aš sukūriau norą“, – be to, blogą norą. O kad tą norą galima būtų patenkinti, atsiranda mintys.
Taigi, iš pradžių „aš noriu“, o vėliau man ateina mintys, kaip išspręsti šią problemą. Todėl noras yra pirminis, mintis – antrinė.
#246893

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai