Pateikti įrašai su noras žyme.


Būkite visi sveiki!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманIš viršaus ateina smūgis iš karto visam pasauliui, visai žmonijai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad esame paskutinėje kartoje ir pasiekėme vieną bendrą sistemą.
Iš aukštai į mus nebežiūri pavieniui, atskirai į kiekvieną šalį, o laiko mus kaip vieną organizmą, skatina grįžti į žmogaus, Adam, t. y. vienos sielos, pavidalą.
Bet kaip galima pripažinti, kad mano asmeninis noras ir visos visuomenės, visos žmonijos noras yra vienodai svarbūs, ir aš turiu teisę rūpintis savimi tik tiek, kiek rūpinuosi žmonija? Tai itin sunku, juk suduoda per skausmingiausią egoistinį tašką. Tačiau būtent tokia integrali atskaitos sistema, veikianti paskutinėje kartoje, ir turime prie jos prieiti.
Jei kiekviena tobulo organizmo ląstelė galvoja apie visą kūną kaip apie save, tai yra ženklas, kad kūnas sveikas.
Dvasinis pasaulis yra toje pačioje vietoje kaip ir materialus, tame pačiame nore mėgautis, kuris neišnyksta, ir tik pasipildo ketinimu, keičiančiu jo naudojimą. Žmogus lieka žmogumi, klausimas tik tas, kaip jis naudoja savo norą: artimo naudai ar vien savo labui.
Žinoma, ir toliau galvosime apie save, bet ar galime pradėti truputį galvoti apie kitus? Kitaip, gausime smūgius, vieną virusą po kito, kurie privers mus taisytis ir pamažu imsime galvoti integraliai, globaliai, kaip apie vientisą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Bet tai bus sunkus kančios kelias. Vienas virusas paveikia visą pasaulį, ir jei nepradėsime galvoti vieni apie kitus, epidemija nesiliaus ir tik plėsis.
Kitas virusas bus toks, kad ne man reikės nuo jo saugotis užsidėjus kaukę ir laikantis atstumo, o saugoti kitus. Jei negalvosiu apie kitus, bus blogai man pačiam: ką nors užkrėsiu šiuo virusu, o kai tas pats virusas nuo jų sugrįš man, tuomet tikrai rimtai susirgsiu.
Tai išmokys mane rūpintis kitais: jaudinsiuosi tik dėl to, kad visi aplinkiniai būtų sveiki ir niekas neužsikrėstų mano virusu.
Juk jeigu perduosiu šį virusą kam nors, o paskui jį gausiu atgal, tai bus tikras smūgis. Štai tuomet susimąstysime, kaip neperduoti artimui ko nors blogo. Šie virusai ištaisys mūsų ketinimus, išmokys nekenkti kitiems. Gamta turi daugybę priemonių mums mokyti.
#264284

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Komentarų nėra

Moters noras

Moters dvasingumas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kam Kūrėjas davė moteriai norą keistis ir studijuoti kabalą? Duotų didesnį norą būti šeimoje, ir tuomet moteris nesiektų klausytis pamokų, o priešingai, lydėtų vyrą.
Atsakymas: Moters noras pasiekti savo sielos šaltinį, t. y. Kūrėją, nė kiek nemažesnis nei vyro. Jis šiek tiek apmūturiuotas žemišku siekiu turėti šeimą ir vaikus, tačiau iš tikrųjų jis irgi labai stiprus.
Pasiekti sielos esmę, savo šaltinį, savo šaknį, Kūrėją – tai žmogaus noras. Jis būdingas tik žmogui. Jei moteriai, kaip ir vyrui, pabunda ši savybė, turime būtinai jai padėti, sukurti sąlygas, kad ji sužinotų savo likimo tikslą ir galėtų jį pasiekti.
#264137

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Ar reikia moteriai taisytis?

Sėkmė priklauso nuo moterų

Komentarų nėra

Kur gauti jėgų atsisakyti noro užsipildyti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kur žmogus gauna jėgų, kad atmestų norą prisipildyti, o ne jį priimtų?
Atsakymas: Iš Kūrėjo. Bet tam reikia būti grupėje, nes neturime tokių jėgų. Negalime negauti, nes esame vien tik noras gauti. Ką tada daryti?
Tada suvokiame, kad neturime jėgų kontroliuoti savęs. Pradedame tikėti kabalistais, kurie sako, kad „jei jūs tikrai norite pasiekti davimo savybę, nėra kitos išeities, kaip įsilieti į grupę, užsiimančią davimo savybe, nes tik per grupę, anuliuodami save, galite suvokti ir perimti šią savybę iš Kūrėjo.“
Nėra daug sąlygų, tačiau labai sunku jas priimti savo egoistiniu protu:
– Turiu būti grupėje.
– Turiu anuliuoti save prieš draugus.
– Neturiu gauti iš Kūrėjo būtent dėl to, kad vėliau gaučiau iš Jo viską, ką Jis man paruošė.
Yra labai daug įvairių prieštaringų judesių, ir žmogui labai sunku tai perprasti ir įsivaizduoti. Nors jis tik sėdi ir mechaniškai kaip mašina studijuoja metodiką, ir drauge visi šie veiksmai pereina per jį, ir jis nuolat keičiasi. Besikeisdamas jis jaučia įgytas žinias ir veiksmus kiekvieną kartą naujai. Ir jausdamas juos naujai, supranta, kaip viskas vyksta.
Tad mokslas tarsi paprastas: yra tik malonumas ir noras, kuriuos reikia tinkamai susieti, kad malonumas gautų dėl noro, o noras duotų dėl malonumo. Tačiau taip neišeina, labai sunku tai atskleisti. Tam ir egzistuoja pagalbiniai mechanizmai: grupė ir supančioji Šviesa (Or Makif).
#261615

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusikaltimus uždengti meile

Komentarų nėra

Keturios sielos vystymosi stadijos

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманSielos struktūrą sudaro keturios dalys. Todėl kita būsena, kuri praeina per žmogų po sielos vystymosi gimdoje – tai padalijimas į tam tikras dalis, vadinama TaNTA: taamin, nėkudot, tagin, otijot arba Chochma, Bina, Zeir Anpin (Tifėret) ir Malchut.
Svarbiausia, kad šios stadijos, kaip keturios tiesioginės Šviesos stadijos, nuo pradžių formuoja mus pagal alėf, bėt, gimėl, dalėt lygius. Taip iš Šviesos gimsta noras, kitaip tariant, iš Kūrėjo savybės per keturias stadijas vystosi kūrinio savybė: iš noro duoti – į norą gauti.
Lygiai taip pat kiekvienoje pakopoje per keturias stadijas kiekvienoje atkarpoje vyksta vadinamieji keturraidžiai pokyčiai (taamin, nėkudot, tagin, otijot). Jie atsiskleidžia kiekviename menkiausiame nore: ir tarpusavyje susijungiančiuose, ir tuose, kurie susideda į vieną dvasinį kli (norą).

Kitaip tariant, dėsnis paprastas: keturių stadijų vystymasis, formavimas, noro kūrimas.
Lygiai tą patį galime atsekti ir mūsų pasaulyje: negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogaus prigimtis. Kiekvienas iš šių lygių dar turi savo keturias stadijas.
Todėl dvasiškai vystydamiesi būtinai praeiname visas keturias mūsų noro stadijas; noras palaipsniui formuojasi ir auga per vidinį pasidalijimą. Kaip tai, iš esmės, vyksta ir žmogaus gemale, taip vyksta ir mumyse.
#261223

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos raidos pradžia

Kūrinio vystymosi stadijos

Visatos struktūra, 3 d.

 

Komentarų nėra

Pavydo galia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPavydas – pati galingiausia jėga. Negaliu pakęsti, kad kitas turi tai, ką turėčiau turėti aš. Šis jausmas toks stiprus, nes kyla iš Šviesos poveikio iš aukščiau, tai leidžia man pajausti kitą žmogų kaip save. Ir todėl pavydžiu jam, juk tai, ką jis turi, palyginus su tuo, ką matau turįs pats, atrodo man, kaip daug kartų padauginta iš atstumo tarp mūsų.

* * *
Pavydas kyla dėl to, kad kylame iš vienos Adam Rišon sielos ir todėl galime jausti vieni kitus, matyti, ką turi draugas. O egoizmas padaugina tai, ką pamačiau pas draugą daugybę kartų taip, kad net pats menkiausias daiktas svetimose rankose atrodo itin vertingas ir man jo norisi.
Man rodos, kad man trūksta būtent to, kas yra pas jį ir jeigu tai gausiu, tai visiškai užsipildysiu. Ir tai kyla iš Adam Rišon sistemos.

* * *
Jei manyje pabunda neapykanta, koks nors noras, vadinasi turiu su juo dirbti. Nesame atsakingi už savo norą ir jo pobūdį – noras atsiranda, pradingsta, vėl grįžta. Kabaloje nekovojame nė su vienu noru, o tiesiog dar labiau įsijungiame į tinkamą aplinką, kur gauname tinkamą nukreipimą ir jėgą.
Žmogus neturi jokių šansų įveikti savo noro priešpriešiais kovodamas su juo, ir nesuprantama, kodėl mėgina tai daryti. Turiu žiūrėti į savo norus kaip į duotus man tam, kad jų padedamas išaugčiau.
O jeigu sugriausiu kokį nors norą, negalėsiu augti. Turiu pakilti virš noro ir teikti pirmenybę dvasiniam tobulėjimui. O tai įmanoma susijungus su aplinka ir kreipiantis į Kūrėją, realizuojant taisymosi metodiką.
Netgi nepaisau tų atsiskleidžiančių manyje norų, nes neketinu jų realizuoti. Suvokiu juos kaip trampliną, nuo kurio turiu atsispirti, kad šoktelčiau į viršų. Tai bus teisingas santykis.
#257508

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakoma, kad valios laisvė pasireiškia tuo, kad darai viską, ko noriu. Tačiau tikriausiai žmogus laisvesnis, kai daro tai, ko nenori?
Atsakymas. Jei darau tai, ką noriu, tai mane valdo mano noras. Jei darau tai, ko nenoriu, tuomet – klausimas.
Kaip galiu daryti ką nors, ko nenoriu? Tai įmanomą, tik jeigu mane veiks Šviesa. O jeigu aš vis dėlto darau, vadinasi, pakeičiau savo norą, kitaip tariant, vis tiek noriu.
Išeitų, kad bet kokia valios laisvė galiausiai atveda prie būsenos, kai darau tai, ko nenoriu. Ir šios būsenos viduje atsikleidžia mano laisvė.
#250722

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Norai ir laisvė

Laisvė – Kūrėjo būsena

Iš juodosios skylės į laisvę

Komentarų nėra

Apie ką melstis

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas atsako tik į teisingas maldas, nukreiptas į Jį?
Atsakymas. Į bet kokias!
Klausimas. Tarkime, žmogui reikalingi pinigai, kad padengtų minusą banke, jis tarsi nesąmoningai meldžiasi, tai pats pinigų poreikis bus malda žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Žinoma. Bet kokio noro atsiskleidimas.
Klausimas. Tarkime, žmogus ima maldyną ir pradeda melstis, norėdamas, kad jam ateitų pinigai. Pinigų atsiras?
Atsakymas. Ne. Į tokius egoistinius prašymus Kūrėjas neatsako. Juk žmogus paskui manys: „Pasimeldžiau – gavau, vadinasi, man verta dar melstis“. Tai tiesiog Kūrėjas nepaleidžia jo nuo savęs.
O jei žmogui atrodo, kad jis gavo atsakymą, tai šitai irgi Kūrėjo noras, kad jis kol kas taip manytų.
Klausimas. O jeigu jis prašo pinigų ne sau, neegoistiškai, tada gali gauti?
Atsakymas. Neįsivaizduoju tokių dalykų. Apskritai nėra maldų apie kokius nors mūsų pasaulio užpildymus.
Klausimas. Apie sveikatą irgi nėra?
Atsakymas. Ši malda buvo sukurta vėliau. Iš principo melstis reikia tik apie tai, kaip priartėti prie Kūrėjo, – tai ir yra visų mūsų norų užpildymas.
#262614

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Kas yra MAN ir MAD?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra MAN ir MAD?
Atsakymas. MAN (mein nukvin) – tai kokių nors norų pakėlimas, jų nukreipimas į Kūrėją. MAD – atsakymas iš Kūrėjo į tai, ko prašome.
MAN ir MAD turi sutapti. Kuo labiau sutampa, tuo teisingiau kreipiuosi į Kūrėją.
MAN formuojasi, kai prašau už kitus. Ir tik už kitus! Tuomet man kyla norai užpildyti kitus ir prašau Kūrėjo: „Duok man galimybę juos užpildyti“, – kitaip tariant, gauti dėl kitų.
Būtent toks prašymas Kūrėjui ir vadinamas MAN, o Kūrėjo atsakymas, kad užpildyčiau juos per veiksmą – MAD.
#262645

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vos tik atsikleidžia dvasinio pasaulio svarba, iškart kyla koks nors ramybės neduodantis noras šiam pasauliui. Jis tampa stipresnis už norą dvasingumui. Kam duodama ši kliūtis?
Atsakymas. Vadinasi, problema ta, kad neturite patikimos aplinkos, kuri suteiktų jums didesnę trauką, kaip atskleisti gyvenimo prasmę.
Jei esate vienas, aišku, kad supanti aplinka bus kur kas stipresnė ir įtrauks jus. Bet jeigu aplink save sukursite mažą bendruomenę, kurioje stengiamasi tinkamai tarpusavyje veikti, tai kiekvienas galės remtis kitais ir taip eiti pirmyn.
#260957

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Šiukšlių sala

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Ramiajame vandenyne buvo aptiktas šeštasis žemynas – šiukšlių sala, kurią daugiausiai sudaro plastikas ir kuri yra maždaug JAV dydžio.
Tai didžiulė problema, nes plastikas suyra tik per tūkstantį metų.
Atsakymas. Nemanau, kad mes egzistuosime šioje planetoje tūkstantį metų. Mes labai greitai ją pribaigsime. Žemė taps planeta be gyvybės.
Mes neturime kur bėgti. Niekur nėra tinkamų planetų. Taigi neverta svajoti apie Marsą ar kokias kitas planetas. Ir kam? Argi ten vėl neužteršime visko?
Kol žmonija savęs neištaisys, nėra ko blaškytis. Turime galvoti tik apie tai, kaip ištaisyti savo prigimtį. Kaip egoistinę prigimtį paversti altruistine, kad žmonės galvotų vieni apie kitus, suprastų, jog tik geras tarpusavio ryšys atvers žmonijai ateitį. Priešingu atveju mes kiekvieną dieną laidojame save gyvus šiame šiukšlių sąvartyne. Gaila vaikų.
Klausimas. Tarkime, prasidės kilimo virš egoizmo procesas. O kas bus su šiukšlėmis? Jos niekur neišnyks.
Atsakymas. Išnyks. Apskritai visas materialus pasaulis visiškai priklauso nuo mūsų vidinių savybių. Todėl išnyks.
Klausimas. Todėl, kad aš jo nematysiu?
Atsakymas. Ne. Paprasčiausiai mūsų tarpusavio santykiai bus tokie geri, kad nebus vietos blogio jėgoms. Ir šios šiukšlės pamažu pradės mažėti.
Kur jos dings? Taip, kaip ir gamtoje. Iš kur atsirado mūsų egoistinis pasaulis? Atsirado Visata, staiga pradėjo plėstis ir t. t. Taigi viskas egzistuoja pagal kažkokį vidinį, slaptą planą.
Yra daug to, ko mes nematome, nejaučiame. Egzistuoja kiti ryšiai gamtoje. Didingos gamtos jėgos – jos slaptos, paslėptos. Imkime ir pradėkime jas atskleidinėti.
Pati pagrindinė slapta gamtos jėga – tai žmogaus protas, jo jėga, minties jėga, noro jėga. Jei pradėsime tai naudoti, naujame lygmenyje ims skleistis visiškai naujos savybes tarp skirtingų gamtos dalių.
Plastiko nebus. Viskas taps taip skaidru, natūralu ir švaru, kad turėsi dar priprasti prie tokios švaros. Tu negalėsi kvėpuoti šiuo švariu oru ir neapsinuodyti šiuo tyru šaltinio vandeniu.
Jei mes kartu nukreipsime savo mintis vienas į kitą ir panorėsime pasiekti davimo, meilės, bendrystės, susietumo savybes, tai blogis pasišalins iš pasaulio visuose lygmenyse. Nes gaila, bet esame pačiame aukščiausiame lygmenyje. O laimė bus, jei išties užsiimsime savimi.
Klausimas. Bet ar spėsime tai padaryti?
Atsakymas. Spėti tai spėsime, tačiau kiek reikės patirti kančių ir kiek žmonių pasieks tokią būseną – klausimas.
#248616

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? IV dalis

Kodėl mes kenčiame? I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai