Mes ne įeiname į dvasinį pasaulį, o jį kuriame. Jis nėra paruoštas. Parengtos tik visos galimybės, kad jį sukurtume. Tačiau dvasinį pasaulį kuriame iš savo noro mėgautis, atlikdami apribojimą, su ekranu ir atspindėta Šviesa. Toje atspindėtoje Šviesoje statome aukštesnįjį pasaulį.
Kuo aukščiau pakopomis kils mūsų atspindėta Šviesa, tuo geriau įsivaizduosime, kas yra aukštesnysis pasaulis. O iki to, jis neegzistuoja. Viskas egzistuoja tik mūsų nore: arba dėl gavimo, arba dėl davimo. Be to, yra mūsų aukštesnysis Šaltinis, apie kurį negalime pasakyti nė žodžio, nes jis neegzistuoja mūsų noruose ir ketinimuose.
Kas atsiskleidžia mūsų noruose ir ketinimuose, vadinama Kūrėju (Borė) – „ateik ir pamatyk“. Aukštesnįjį pasaulį kuriame iš norų, nukreiptų į abipusį davimą vieni kitiems. Tai ir yra „siela“.

#274491

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Noras lemia mintį

Ketinimas ir noras

Komentaras: Būna taip, kad žmogus turi potencialą, yra talentingas, tačiau neturi jokios motyvacijos atlikti kokį nors darbą, nors ir galėtų. Gamtoje, berods, taip nėra. Jei gyvūnas turi potencialą, jis jį visiškai išnaudoja.
Atsakymas: Jų motyvacija „gyvūninė“, todėl ten nėra jokių problemų. Gyvūnai dažniausiai neserga depresija, motyvacijos nestinga. Tiesa, pastaruoju metu ir tai ėmė atsiskleisti, bet tik dėl to, kad jie tai perima iš žmogaus. Tačiau iš prigimties juose to nėra.
Klausimas: Kodėl žmogus turi potencialą, gebėjimus, o motyvacijos trūksta?
Atsakymas: Priežastis ta, kad žmogus išauga virš savo „gyvūninės“ būsenos ir gamta reikalauja iš jo būtent motyvuotų poelgių. „Kam gyvenu?“ – tai ir yra klausimas, iš kur kyla motyvacijos nebuvimas ir visos neigiamos problemos.

#273508

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Atskleisti savo dvasinį potencialą

Besišypsanti depresija

Komentaras: Materialiame pasaulyje egzistuoja daugybė norų, poreikių, dėl kurių reikia nuolat ieškoti malonumų. Dvasiniame pasaulyje, priešingai, yra nuolatinė gausa ir tau nereikia ieškoti, ko tau trūksta.
Atsakymas: Taip. Kad suteiktume Kūrėjui malonumą, man reikia nuolatos norėti gauti iš Jo.
Klausimas: Vadinasi, šiame pasaulyje mes visą laiką ieškome malonumų, o dvasiniame pasaulyje jų begalės, bet nėra norų. Kur juos paimti?
Atsakymas: Tam yra sprendimas. Mūsų pasaulyje sprendimas yra perėjimas prie dvasinio gavimo lygmens, kitaip tariant, dėl davimo. O dvasiniame pasaulyje tu turi absoliučiai neribotas galimybes gauti dėl davimo. Žinoma, tu turi tai kurti aukščiau savo egoizmo, bet tai pasiteisina.
Komentaras: Materialiame pasaulyje mes jaučiame malonumą tik keletą sekundžių. Su kiekviena akimirka jis blėsta, o paskui reikia laukti, kol vėl kils kažkoks noras. O dvasiniame pasaulyje, kaip sako kabalistai, mėgavimasis yra begalinis. Man net sunku tai įsivaizduoti.
Atsakymas: Ne. Dvasiniame pasaulyje yra nuolatinis siekis formuoti davimo norą, ir atitinkamai tam yra galimybė jį įgyvendinti.
Komentaras: Žymus anglų rašytojas Oskaras Vaildas sako: „Mūsų gyvenime įmanomos tik dvi tragedijos: viena – kai negauni to, ko nori, o kita – kai gauni. Ir antroji daug blogesnė“.
Atsakymas: Kai gauni, tai nusivili, nes dingsta malonumo pojūtis. Malonumas jaučiamas tik tarp noro ir pripildymo susijungimo. Jei jau nėra šio kontakto, tai pripildymas tampa atgrasus, nes vietoj malonumo jis suteikia kančias.
Todėl kabalos mokslas kalba apie tai, kaip teisingai gauti. Žmogus gauna tik ketindamas atiduoti. Čia kartu egzistuoja du priešingi elementai: noras gauti su ketinimu duoti.
Ir jei žmogus kuria teisingą santykį tarp jų, kuris vadinamas parcufu, tada jis turi galimybę begalinio malonumo, beribio ir laike, ir pagal kiekį, ir pagal kokybę.
#264785

Iš 2020 m. birželio 10 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Atitrūkus nuo Kūrėjo

Kliūtys malonumo pavidalu

Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Atsakymas: Kelim, arba indo sudužimas reiškia, kad vienas noras suskaidomas į daugybę atskirų norų.
Klausimas: Ar yra toks dalykas mūsų pasaulyje? Ar galite pateikti pavyzdį?
Atsakymas: Vargiai, nes noras mūsų pasaulyje taip pat nėra labai matomas žmonėms. Tai galima paaiškinti technologijos pavyzdžiu. Tarkime, kad mano automobilio variklis daugelį metų veikė tinkamai. Staiga kažkas nutiko, ir jis subyrėjo į daugybę dalių, kurias reikia taisyti, sureguliuoti ir vėl sujungti.
Klausimas: Kabalistai įdomiai vartoja kalbą: galima sakyti ir „kelim sudužimas“, ir „Adomo nuodėmingas nuopuolis“. Ar tai – dvi skirtingos kalbos?
Atsakymas: Taip. „Adomo nuodėmingas nuopuolis“ yra jausmų kalba, o „kelim sudužimas“ – kabalistinė, arba mechaninių savybių kalba.
Komentaras: Kabalistinė kalba gera tuo, kad ji mums nekelia asociacijų, tuo tarpu „nuodėmingą nuopuolį“ dažnas sieja su krikščionškosiomis nuodėmėmis, nors, iš esmės, tai neturi nieko bendra.
Atsakymas: Taip. Bet vėliau, kai jūs įsigilinate į kabalos mokslą ir suprantate, kaip ji apibūdina kiekvieną būseną, nebesvarbu, kaip tai išreiškiate.
Klausimas: Kodėl ankstyvieji kabalistai to nepaaiškino, tik vėlesnieji – Baal Sulamas ir Rabašas – pradėjo aiškinti kabalistinius terminus?
Atsakymas: Esmė ta, kad ankstesnės kartos buvo paprastesnės. Jie nebuvo tokie susipainioję, apkrauti egoizmo, jie negyveno tokiame sudėtingame pasaulyje kaip mes, todėl jiems viskas buvo ir taip aišku.
#264699

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Pateik Šviesai tinkamą norą ir ji įsilies į jį. Apie tai sakoma: „Karvė labiau nori penėti, nei veršiukas žįsti“. Imk kiek nori Šviesos, jei esi pasirengęs gauti malonumą duodamas. Tačiau neįstengiame to suprasti ir dėl to kabala yra slaptas mokslas – patys slepiame jį savyje.
Tačiau svarbiausia būti šiame kelyje ir suprasti, ko reikia saugotis, kad iš jo neišeitum. Visąlaik apsunkinama širdis, kaskart vis labiau, nes be to neįmanoma priartėti prie išėjimo iš „Egipto“ ir įeiti į „Izraelio žemę“. Visi šie etapai būtinai turi realizuotis mumyse, ir jeigu pabėgi, tai pralaimi šį gyvenimo ratą.
Matome tūkstančius žmonių, kurie išėjo ir neteko savo šanso realizuoti šį gyvenimo ratą. Mokytojas negali sustabdyti žmogaus, nes griežtai draudžiama perduoti dvasinius pojūčius iš mokytojo mokiniui. Juk tai atimtų iš mokinio daugybę vidinių apibrėžimų, kuriuos jis privalo pamažu įgyti šiame kelyje mokydamasis, per grupę, draugus.
#223623

Iš 2018 m. kovo 16 rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto kartu su visu pasauliu

Su Kūrėju nepasiginčysi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vyriško ir moteriško prado derinys
Būtent iš vyro ir moters gimsta vaisius. Bet iš vieno vyro ar vienos moters niekas negali gimti.
Vyriškasis pradas yra davimo jėga, o moteriškasis pradas – gavimo jėga. O kūrinys – tai geri darbai, kuriuose gyvens gyvenimo dvasia. (Rabašas, „Dargot Sulam“, „294. Būtent iš vyro ir moters“)
Vyriškasis pradas yra ketinimas dėl davimo, o moteriškasis pradas – noras gauti. Jeigu jie tarpusavyje susijungia, tada tinkamai susiderina. Ir paaiškėja, kad, kai noras gauti, o virš jo ketinimas duoti sąveikauja, jie gali atskleisti savyje Kūrėją, kitaip tariant, atlikti geriausią, aukščiausią veiksmą, koks tik įmanomas kūriniui mūsų pasaulyje.
Nė vienas vyras ir nė viena moteris to negali atlikti atskirai. Tik tinkamai derindami vyriškas davimo ir moteriškas gavimo savybes, jie gali atlikti veiksmą „gauti, kad duotum“, kitaip sakant, tapti panašiais į Kūrėją. Priešingu atveju, nė vienas iš jų nėra tobulas.
Klausimas: Koks teisingas moteriško ir vyriško prado derinimo principas?
Atsakymas: Jei kalbame apie kabalą, tada pagal šį mokymą vyriškas ir moteriškas pradas yra kiekviename iš mūsų. Žmogus turi dirbti taip, kad jo noras gauti būtų visiškai po ketinimu duoti (dėl davimo). Ir tada sąveika bus tinkama.
Turime suprasti, kad kalbame ne apie moterį ir vyrą, o būtent apie tinkamą šių pradų sąveiką žmoguje.
Kita vertus, jei kalbame apie šeimą, apie teisingus vyro ir moters santykius, tada omenyje turimas tikslus jų savybių supratimas, kai moters ir vyro savybės derinamos taip, kad jos iš tikrųjų duoda dvasinių vaisių. Kaskart jie pagimdo kitą būseną ir tai vadinama jų vaiko gimimu.
Bus tęsinys…
#263058

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Vyriško ir moteriško prado vienijimosi paslaptis

Moters noras

Klausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Kokie buvo Adomas ir Ieva? Ar santykiai tarp vyro ir moters buvo panašūs į jų santykius?
Atsakymas: Adomas ir Ieva – tai ne žmonės, o dvi norų ryšio sistemos: egoistinių gaunančių ir altruistinių duodančiųjų. Tora mums kalba būtent apie tai. O mes turime pasiekti būseną, kai abi sistemos visiškai dera, ir iš jų susikuria vienas žmogus.
Iš principo, Adomas – vienas. Juk Toroje rašoma, kad iš pradžių buvo vienas Adomas, o paskui Dievas iš jo šonkaulio sukūrė moterį. Visa tai paaiškinti reikia daug laiko, bet jei trumpai, tai sistema turi ateiti prie to, kad mes, jungdamiesi drauge, vėl virsime į vieną sistemą, vadinamą „Adam“. Ir tai ne koks nors biologinis pavidalas, ir ne šio pasaulio žmogus.
Juk mes, žmonės, kilome iš beždžionės. Čia apskritai nėra jokių klausimų. Ta beždžionių rūšis pamažu vystėsi, kol ėmė kilti augantys egoistiniai norai, kurie pavertė mus žmonėmis.
Kitaip tariant, beždžionės kur kas geresnės už mus. Mumyse, kai esame neišsitaisę, egoizmo kur kas daugiau. Tačiau nereikia dėl to jaudintis, reikia taisytis.
#264243

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Į kokį kūną įsikūnija siela?

Ryšys, skirtas sielai gimti

Žmogus nekontroliuoja norų. Juos nulemia visuomenė. Jei palygintume papuasus ir šiuolaikinius žmones, galima aiškiai pamatyti, kad žmogaus vystymąsi nulemia jo norai ir malonumai.
Klausimas: Kodėl tuomet žmogus turi iliuziją, kad tai būtent jo norai?
Atsakymas: Jis nieko kito nežino. Jis tame sukurtas, tame vystėsi, ir todėl jaučia, kad tai jo. Ką reiškia jo? Iš tiesų jis lėlė, užpildyta tam tikrais norais, tam tikromis mažomis programomis, ir taip egzistuoja.
Klausimas: Ar manote, kad svarbu įsisąmoninti, kad visus norus man diktuoja visuomenė?
Atsakymas: Žmogus neturi savo norų – tai turi žinoti kiekvienas. Norus apibrėžia visuomenė, aplinka. Pakeitus aplinką, galima pakeisti tuos norus.
#265789

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Optimalus vystymasis

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Siekiant ištaisyti moterišką pradą
Viename iš straipsnių Rabašas rašo: „Kas yra tinkama žmona? Ta, kuri pildo vyro norus.
Žinome, kad žmogus vadinamas moterimi, „nukva“, kai gauna Šviesą iš Šeimininko. Kūrėjas teikia malonumą savo kūriniams. Kada gi žmogus vadinamas tinkama žmona? Tada, kai pildo norus, kitaip tariant, kai visiems gaunamiems malonumams sukuria ketinimą išpildyti Šeimininko norą be jokio noro sau.“
Jeigu šią ištrauką perskaitytų paprastas žmogus, tai jis pamanytų, kad kabalistai viduramžių vergvaldžiai.
Tačiau studijuodami kabalą pradedame suprasti, kad čia omenyje turimas mūsų noras, kuris vadinamas „moterimi“. Kabaloje noras gauti yra vadinamas moterišku noru, o noras duoti – vyrišku noru.
Tai neturi nieko bendra su lytimi ar lyčių apibrėžimais mūsų pasaulyje. Todėl jokiu būdu nekalbame apie moteris ir vyrus, tiesiog norime pasakyti, kad moteriškos dvasinės šaknys ne tik skiriasi nuo vyriškų, bet yra ir daug svarbesnės už jas. Juk viskas, kas daroma pasaulyje dėl ištaisymo, daroma vardan to, kad būtų ištaisytas moteriškasis pradas.
Bus tęsinys…
#263004

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Tarp pliuso ir minuso

Slaptoji moters galia