Pateikti įrašai su Or Makif žyme.


Kas yra rešimot?

Kabala

Klausimas: Kas yra rešimot?
Atsakymas: Tai pripildyta mano būsimoji būsena (kita, aukštesnė pakopa), kuri kol kas paslėpta nuo manęs, neaiški ir miglota. Rešimot pabudina manyje troškimą siekti būsimos, aukštesnės būsenos. Jei stengiuosi, kad dėl aplinkos (mokytojas, grupė, knygos, mokymasis) poveikio ši būsena man taptų svarbi,  priklausomai nuo savo pastangų pritraukiu Šviesą iš aukštesnės būsenos. Ši Šviesa vadinama Or Makif (Supanti Šviesa). Ji šviečia į mano rešimot tokia jėga, kokia aš siekiu aukštesnės būsenos, pajutęs šios būsenos svarbą iš aplinkos (mokytojo, grupės, knygų, mokymosi). Tuomet galiu atskleisti šią būseną – ji tampa kita mano pakopa. Rešimot yra visa informacija apie mano būsimas būsenas. Tačiau man nepakanka jėgos greičiau pritraukti šią jėgą, pagreitinti dvasinio vystymosi tempą, nepakanka Šviesos. Tam ir duota kabala. Vis tiek visi ateisime į visišką išsitaisymą – arba 1) priverstinai,  per krizes, karus ir pan., kaip šiandieninis pasaulis, arba 2) laisva valia, savo noru, greičiau, maloniau, kaip ir siūlo kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Žvelgiant į gyvenimo knygą“

„Dvejetainė skaičiavimo sistema: noras ir Šviesa“

„Rešimot istorija ir vystymasis“

Komentarų nėra

Nuolat grąžinti save į gyvenimą

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Skaityti „Zohar“ reiktų nuolat – kol pradės veikti Šviesa.
Pradėjęs skaityti „Zohar“ žmogus iš pradžių pajunta didžiulį įkvėpimą, kuris trunka mėnesį ar du.
Jis nieko nesupranta, tačiau tai, kas vyksta, jį labai įkvepia. Vėliau šis pojūtis dingsta ir viskas ima atrodyti sausa…
Mokantis „Zohar“ tai pasijunta labai greitai – staiga nebelieka, už ko užsikabinti, ir mes skaitome tik todėl, kad žinome, jog taip reikia, – skaitymas tampa „beskonis“, netgi atstumiantis.
Taip atsiskleidžia papildomas egoistinis noras, trukdantis mūsų ryšiui. O „Zohar“ veikia tik esant ryšiui tarp mūsų.
Pradžioje ryšys tarp taškų jau yra. Kai mes, turėdami mums padovanotą ryšį, pradedam skaityti „Zohar“, mūsų taškai, netgi tie, kurie anksčiau buvo paslėpti,  prabunda ir nori atskleisti kažką nauja ir nepažinta. Pats pavadinimas „Knyga Zohar“ mus įkvepia.
Skaitant mus veikia Šviesa, kuri taškus širdyje šiek tiek kilsteli virš įprasto egoizmo.
Todėl iš pradžių mes juntame mūsų ryšį, bendro dvasinio tikslo siekį. Visa tai vyksta dėl Šviesos (Or Makif), kuri ateina ir sukuria mums šią būseną.
Bet po mėnesio ar poros dėl Šviesos poveikio išauga ir mūsų egoistiniai norai.
Viena vertus, Šviesa suteikia mums įkvėpimą, o kita vertus, išaugina mūsų egoizmą. Dėl to kiekvienas pasijunta prislėgtas ir tempiamas žemyn.
Išsigelbėjimas vienas – stiprinti mūsų ryšį. Daugiau niekas nepadės.
Visomis priemonėmis, netgi dirbtinėmis, reikia šį ryšį atnaujinti. Kai tik jis bent kiek sustiprės, aš sugebėsiu pakilti virš širdies sunkumo ir virš savo egoizmo. Nes taip grįšiu prie vieningos kūrinijos sistemos.
Man tik šiek tiek atskleidė mano ligą, parodydami, kiek aš nutolęs nuo kitų. Kai tik pradedu šią ligą gydyti, man nedelsiant (!) sugrįžta įspūdis ir įkvėpimas, kuriuos suteikia „Zohar“. Tai suveikia tiesiog akimirksniu!
Kai tik pajunti sunkumą, tuoj pat stenkis sutvirtinti ryšį su kitais – net jei tą padaryti gali tik viduje: pradėk galvoti, kaip nori susivienyti su kitais ir tapti jiems toks artimas, kad susilietų sielos.
Užtenka tik vieno nedidelio ketinimo, netgi per prievartą – ir tu tuoj pat pajusi, kaip tave ima veikti Šviesa, sunkumas dingsta, o įkvėpimas ir susižavėjimas knyga „Zohar“, kurį jautei pirmosiomis pamokomis, grįžta.
Toks yra šis poveikis. Būtina skirti visas įmanomas pastangas, nuolaidų nebūna.
Pastangos – siekyje susivienyti, šūksnyje, jog mums būtina Šviesa.
Nes tik ji gali suteikti mums kruopelytę įkvėpimo, kad vėl pajustume „Zohar“ didybę. Ir tada tekstas taps mums gyvas.
Ir taip turim elgtis visą laiką – nuolat kaskart iš naujo grąžinti save į gyvenimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iš tiesų pakeisti likimą!“

„Kai ateina nusivylimas“

„Pro džiungles sugrįžtant namo“

Komentarų nėra

Pati realiausia kalba

Kabala, Knyga „Zohar“

Kodėl aiškinimams kabalistai pasirinko „šakų kalbą“?
Sakykime, kad suvokiau pirmosios pakopos šaknies ir šakos ryšį, kažkas kitas suvokė dar aukštesnės pakopos, o dar kitas – dar aukštesnės.
Bet nesvarbu, nes šaka lieka ta pati. Vaikas žino, jog įkišus kištuką į rozetę žaisliukas suveiks. O aš žinau, kad rozetėje yra elektra, ateinanti į namus laidais. Technikoje nusimanantis žmogus žino, kad kažkur yra elektrinė ir t. t.
Tačiau mes visi kalbame apie tą patį procesą, nesvarbu, kiek kiekvienas iš mūsų jį supranta ir kaip giliai „žvelgia į šaknį“.
Šaknys tęsiasi ta pačia kryptimi savo paties aukščiausio šaltinio link, bet šaka mūsų pasaulyje lieka šaka.
„Šakų kalba“ paimta iš pačios realybės, kitos kalbos neįmanoma sugalvoti. O šios ir išgalvoti nereikia.
Vadinasi, šią kalbą mums paruošė Gamta, kad bendrautume savyje ir tarp savęs ir Kūrėjo.
Mozė savo knygoje „Tora“ pirmasis šia kalba aprašė visą dvasinio kilimo kelią, visas pakopas. Knyga „Zohar“ komentuoja ir savo kalba papildo Mozės kalbą.
Kabalistas Šimonas, kaip ir Mozė, praėjo tas pačias pakopas, kuriomis privalo praeiti kiekvienas žmogus ir papildė savo aprašymą dar didesniu ryšiu tarp šakos ir šaknies.
Todėl knyga „Zohar“ tokia veiksminga pritraukiant Šviesą (or makif) iš šaknies į jos šaką (į mus).
Baal Sulamas dar išsamiau aprašė šaknies ir šakos ryšį, papildydamas kabalistiniais apibrėžimais ir ryšiu trijose linijose.
Visi jie pasakoja apie tą patį matomą paveikslą ir jo šaknis, bet kiekvienas kabalistas savo aprašyme papildo ryšio apibūdinimą, ir taip padidina kilimo jėgą (nusileidžiančios Šviesos or makif), taip pat nutiesia mums takelį per Aukštesniojo pasaulio pakopas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Laiptai“

„Zohar“ padeda mums augti“

„Sąvokos ir kalba“

Komentarų nėra

Nuostabus, tačiau visiškai realus atradimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Sakoma, kad negalima gilintis į mistiką, kad reikia realiai vertinti vykstančius reiškinius, o juk kabalos metodika pagrįsta stebuklais iš aukščiau – nesuprantamais ir iracionaliais dalykais. Kaip tai suderinti?
Atsakymas: Esmė ta, kad mes esame materialiojoje gamtos pusėje, atkirstoje nuo kitos, dvasinės pusės. Kad susilietume su dvasine dalimi, turime stengtis, – tuomet mūsų laukia susivienijimo atradimas.
Tai panašu į stebuklą, kadangi nesuvokiu ryšio tarp savo pastangų ir dvasingumo. Jeigu suprasčiau, kaip šis ryšys veikia, man būtų aišku, kiek privalau skirti pastangų, kad įgyčiau trokštamą dalyką.
Tačiau šis ryšys man tarsi neegzistuoja – juk teturiu gavimo savybę ir, kol esu apimtas egoizmo, nejaučiu savybės duoti.
Dar nesugebu duoti, dar nejaučiu kontakto su dvasingumu, tačiau egzistuoja sistema, kurią aš aktyvinu savo egoistiniais veiksmais, kad pasiekčiau dvasingumą, ir ši sistema atkreipia į mane ištaisančią šviesą OM.
Apie šią sistemą, siejančią mane (egoizmą) ir dvasingumą (davimo savybę), pasakyta: „Stengeisi – ir radai!”
Aš atkirstas nuo dvasingumo, ir, apskritai, siekiu ne jo, – juk dvasingumą įsivaizduoju kaip laimėjimą, kaip kažkokią vertybę, o ne kaip davimo savybę.
Tačiau netgi tokios paskatos pamažu taiso mane, ir aš vis labiau imu geisti būtent dvasinės davimo savybės.

Komentarų nėra

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Jeigu žmogus prašo priartinti jį prie Šviesos, argi tai ne egoistiška? Juk jis nori, kad nuo to jam būtų geriau.
Atsakymas: Tai nesvarbu. Tai vadinasi „lo lišma“ (egoistiškai, dėl savęs trokšti dvasingumo).
Žmogus nori pajausti dvasinį pasaulį, gauti dvasinį gyvenimą, pajusti tikrąją realybę, pamatyti, kad jo gyvenimas ne veltui. O gyvenimas juk bėga, ir kas žino, kiek jam laiko liko– žmogus nenori baigti gyvenimo beprasmiškai.
Žmogus nuo pat pradžių negali galvoti apie nieką kitą, išskyrus naudą sau. Todėl, jeigu netrokš dvasingumo egoistiškai, jeigu neįsivaizduos, kaip ten gera, niekada jo ir nesieks.
Todėl dvasinis kelias prasideda egoistiniu siekiu ( lo lišma), o toliau, veikiant Šviesai (Or Makif), pats egoistinis požiūris į dvasingumą keičiasi į altruistinį (lišma).
Todėl žmogaus egoizmas vadinasi „pagalba prieš save patį“ („ezer ke negdo“), nes atveda žmogų į tokią būseną, kai jis staiga pamato: „Juk tai egoizmas man trukdo!”
Tą patį egoizmą, kuris man taip padėjo ir stūmė pirmyn, dabar turiu sunaikinti. Bet ne pačius norus – tik jų egoistinį ketinimą. Štai taip pamažu Šviesa keičia mane.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Didi davimo jėga“

„Duoti naudingiau nei imti“

Komentarų nėra

Kaip augama dvasiniame pasaulyje

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kas yra malda (MAN)? Ar tai mūsų norai, kuriuos keliame Kūrėjo link? Kaip vystosi mūsų norai, kad taptų tokiais, kad Jis manęs išgirstų?
Atsakymas: Vystosi mūsų jautrumas, vidinis savųjų norų įsisąmoninimas. Dvasiniame pasaulyje nėra kiekio – tik kokybė. Mums atrodo, kad norint kilti iš pakopos į pakopą, reikia tapti stipresniam. Tačiau stipresnis turi būti aiškindamasis, jausdamas.
Kitaip tariant, privalau tapti jautresnis, dirbti savyje su „pincetu“. Jėga pasireiškia tuo, kad dar giliau prasiskverbiu į  save, išskiriu ir atpažįstu vis daugiau skirtingų savybių savyje. Tai ir reiškia „augti“. Augama vystant jausmus, juos analizuojant.
Mūsų pasaulyje vaiko fizinį vystymasį vertiname priaugtais kilogramais. Tačiau jo intelektą vertiname ne kilogramais, o įgūdžiais, šiame gyvenime įgytomis savybėmis, t. y. tuo, ką jis jau geba suprasti ir atlikti.
Dvasinį pasaulį mumyse kuria Šviesa. Kai studijuojame Aukštesnįjį pasaulį, Šviesa pasiekia mus, kuria mumyse naujas savybes ir ten, kur anksčiau nieko nejautei, staiga imi skirti savybes, apraiškas. Mes skaitome dvasinių reiškinių aprašymą ir nesuprantame, it katinas, kuris girdėdamas klasikinę muziką suvokia vien triukšmą. Klausai pamoką galynėdamasis su miegu.
Tačiau būtent tada, kai esame tokios pusiau sąmoningos būsenos, mus veikia Or Makif (Supanti Šviesa).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra Aukščiausioji Šviesa?“

„Keiti ketinimą – keiti likimą“

Komentarų nėra

Kabala prieš alkoholizmą

Auklėjimas, vaikai

Pranešimas: Alkio hormonas grelinas, smarkiai sustiprindamas alkoholio teikiamą malonumą, paspartina alkoholizmo vystymąsi. Priklausomybė nuo azartinių žaidimų, alkoholizmas, persivalgymas, narkomanija – visa tai turi bendras šaknis. Prieš porą šimtų metų tai buvo vadinama paprasčiausiai „dvasios silpnybe” arba auklėjimo trūkumu.
Šiuolaikinis mokslas iškelia kitą priežastį – tai tėvų perduodami genai, nulemiantys vienokios ar kitokios ydos susiformavimą bei vystymąsi.
Komentaras. Tačiau dar iki tėvų egzistuoja sistema, lemianti, kiek ir kokių „gerų“ bei „blogų“ savybių turi turėti kiekvienas žmogus. Paimta į kabutes, nes visa tai suplanuota iš anksto – reikia tik auklėjimu taisyti save – nesvarbu, kokio būtum amžiaus (tėvų ir visuomenės poveikiu nuo pat vaikystės ir per visą gyvenimą) – o tai su žmogumi ir daro kabala. Nes ji keičia žmogaus genus! Ir tai daro ne pats auklėjimas,  o kabalos studijomis pritraukiama jėga (O“M), kuri ir keičia  žmogaus prigimtį.

Blogų savybių nebūna (video įrašas rusų k.)

Komentarų nėra

Apie būsimą kartą

Ateities visuomenė, Klausimai ir atsakymai

Klausimas (iš dienoraščio vokiečių kalba): Ar ateityje egzistuos karta, sugebanti jausti ir matyti šią Šviesą? Kaip jie matys? Savo sielomis ar netgi savo akimis?
Atsakymas: Dvasinis pasaulis suvokiamas įgijus ketinimą „atiduoti“, kuris gimsta iš mūsų ketinimo „gauti“, veikiant supančiai OM šviesai, ištaisančiai mūsų egoistinį ketinimą į altruistinį.

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): Ar kada nors kabalistai taps pasaulio lyderiais?
Atsakymas: Būtinai, ateityje pasauliui vadovaus tik visiškai jį suvokusieji, t.y. kabalistai. Žmonės tai supras ir patys taip nuspręs, tokius išrinks. Šiandien mes matome, kaip smarkiai klysta „akli“ pasaulio vadovai ir „veda“ pasaulį kančių keliu. Pastaruoju metu jie jau nebepajėgia nuslėpti savo pasimetimo.

Komentarų nėra

Kaip pajusti anapus pasaulio?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Klausimas: Esu perskaitęs tik „Kabala arba Kvantinė fizika“ ir pradėjau skaityti knygą Zohar su jūsų komentarais. Ar galėtumėte kokiu nors konkrečiu pavyzdžiu paaiškinti, kaip reikia keisti savo savybes atidavimo linkme, kad nors sekundėlę pajusčiau, apie ką kalba kabalos mokslas. Supratau iš knygų, jog nebūtina keisti savo veiksmus mūsų gyvenime, o būtina keisti savo ketinimą.
Kiek besistengčiau rasti konkrečias veiksmų instrukcijas, niekaip nerandu. Arba instruktavimas baigiasi tuo, kad reikia „iškalti“ viską, ką mums papasakojo kabalistai, kad po to visas šias žinias surinkčiau į visumą – ir tada pradėsiu jausti ir suprasti, kaip sutvarkytas pasaulis, ir sugebėsiu visa siela persismelkti kiaurai per materiją? Prašom papasakoti, kaip jums pavyko pakilti virš savo ego?
Atsakymas: Pojūtis kyla iš teisingai suderinto noro, siekiant užmegzti ryšį su kitais, susijungti į vieną visumą. Nes sudužimas ir atskyrimas išardė šį ryšį ir tik šį mus vieną nuo kito skiriantį pasidalijimą reikia ištaisyti. Šio tikslo siekimas vadinamas „ketinimu“ (kavana). Šis ketinimas turi lydėti mūsų kabalos studijas, santykius su bičiuliais ir platinimo veiksmus. Būtent ketinimas pasiekti susijungimą (per O“M) nulemia noro ištaisymą – ir tiek, kiek išsitaisote, pradedate jausti nore (ketinime, O”CH) aukštesniojo pasaulio kontūrus.

„Kabala arba Kvantinė fizika“ (rusų k.)

„Zohar“ (EN, RU)

Komentarų nėra

Kuo pagrįstas kabalos mokslas

Kabala, Realybės suvokimas

Klausimas: Iš užrašų „Tikėjimas nesuderinamas su mokslu“: „Kabala … yra mokslas: žmogus atranda naują realybę, o po to ją moksliškai (praktiškai) ištiria“.
Kaip mokslininkas (fizikas, tiriantis smegenų veiklą) negaliu sutikti su tokio požiūrio moksliškumu. Žemiškame, tradiciniame moksle realybės atradimas ir jos tyrinėjimas vyksta vienu metu, ir atradimas netgi greičiau eina paskui tyrinėjimą, nei jį lenkia. Kuo gi daugiau gali būti pagrįstas „naujos realybės atradimas“, jei ne moksliniais tyrimais? Šiuo atveju nepavyks išvengti religinio pagrindimo, – nes viskam, kas aprašyta knygose, reikia tam tikro tikėjimo. Savo darbe vietos tikėjimui nepalieku.
Atsakymas: Nauja realybė atrandama prilygstant jai savo naujomis „atidavimo ir meilės“ savybėmis – širdimi, o vėliau įsijungia smegenys (protas, mintys)  ir tai, kas pasiekta, analizuoja jausmais. Tikėjimui, kaip ir religijai, vietos nėra. Kabalos mokslas pagrįstas:
1.nuosekliu žmogaus savybių keitimu, veikiant studijuojamai medžiagai (Aukščiausiajai Šviesai OM),
2. naujos realybės pajautimu įgytomis naujomis savybėmis,
3. šios naujos realybės tyrinėjimu – jos suvokimu,
4. pagal suvokimo lygį susiliejimu (giliu įsiskverbimu) jausmais ir protu į naują būseną.
Tokia būsenų seka vyksta per savybių (norų, ketinimų) pasikeitimo iš „dėl savęs“ į „dėl kitų, Kūrėjo“ visas 125 pakopas – iki visiško sielos ištaisymo (jos sukūrimo tikslo).

icon for podpress  Moksliškumo kriterijus – rezultatų gavimas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Apie tai, ko nepasiekiame, – nekalbame (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai