Pateikti įrašai su pakilti virš ego žyme.


Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNorint, kad pasaulyje įsiviešpatautų tvarka, turime susijungti taip, kad tarp mūsų atsirastų Kūrėjo Šviesa, užpildanti mūsų ryšį aukščiausia Šviesa. Per savo ryšį su visais šio pasaulio gyventojais, perduosime jiems Kūrėjo Šviesą, kuri nušvies visą pasaulį.
Tuomet žmonės, užuot bijoję koronaviruso ir šalinęsi vieni kitų, galėtų susijungti gražiais, gerais ryšiais: ir tarp žmonių, ir su negyvąja, augaline bei gyvūnine gamta, kitaip tariant, su mus supančia aplinka.
Visas pasaulis pakiltų į naują vienybės ir išsitaisymo pakopą. O pajautęs šią integralią vienybę, integralią gamtą, pasaulis suprastų egzistuojant vieną jėgą, kuri viską valdo ir organizuoja visą mūsų gyvenimą. Taip visas pasaulis priartėtų prie Kūrėjo jautimo, suvokimo.
Šis procesas jau vyksta. Ir jei nesuprasime pirmųjų švelnių užuominų (tokių, kaip koronavirusas), tuomet kitąkart jos atsiskleis daug baisesne forma. Neverta to laukti. Koronavirusas kol kas veikia labai subtiliai, gąsdindamas mus epidemija, kad atgrasytų mus nuo nereikalingų užsiėmimų, kurie tik gadina gamtą.
Bet kitą kartą epidemija gali nusinešti pusę žmonijos, paliesdama kiekvienus namus. Jei nesimokome iš šiandienos patirties su koronavirusu, galvodami tik apie tai, kaip grįžti į kirpyklas ir poilsio namus, sulauksime stipresnio gamtos įspėjimo.
Koronavirusas leidžia suprasti, kad privalome pakeisti savo elgesį vieni kitų atžvilgiu, tarp žmonių, kitaip žvelgti į visą negyvąją, augalinę bei gyvūninę gamtą. Galų gale turime sutvarkyti savo gyvenimą Žemės rutulyje.
Visiems akivaizdu, kad mūsų gyvenimas nėra pats geriausias ir jį reikia taisyti. Taigi pakeiskime jį ir nebegrįšime prie to, kas sena. Dabar, grįždami į normalų gyvenimą po karantino, organizuokime savo santykius šiek tiek kitaip, paverskime juos labiau ištaisytais, mažiau kenkime vieni kitiems ir mažiau žalokime aplinką. Ir prieš epidemiją šnekėjome, kad verta pasikeisti, tad darykime tai.
Pagalvokime, kokias naudingas išvadas galima daryti po patirtos epidemijos, kokių pamokų galima išmokti? Kur turėtume pasikeisti? Gal pavyks rasti priežastį ir padaryti taip, kad tai nepasikartotų. Jei atliksime keletą teigiamų pokyčių, jų neprarasime: šiek tiek pakeisime šeimą, švietimą, darbą, likviduosime nereikalingą verslą, gaminantį produkciją išmetimui.
Kol kas nematau pokyčių žmonių sąmonėje. Valdžia nesupranta, kas vyksta, ir visomis priemonėmis stengiasi grįžti į savo ankstesnę būseną. Žinoma, dabar jie tapo atsargesni, tačiau nežino, ką daryti.
Tai nėra piktos užmačios, o tiesiog ribotumas, negebėjimas įsisąmoninti gamtoje vykstančių pokyčių, kurie sukėlė koronavirusą. Ir jeigu nepradėsime keistis, laukia daugybė kitų virusų.
Matome, kad egoistai nesugeba susivienyti: nei byrančioje Europoje, nei Kinijoje, Amerikoje ar Indijoje. Niekas negali palaikyti gerų santykių, visi nusiteikę prieš visus. Virš šios bendros nesantaikos, mūsų grupė gali tapti vienijančia jėga, kurios tikslas – bendra vienybė su šūkiu: „Vienybė virš atsiskyrimo“.
Nebaisu, tegul atskyrimas išlieka, nesirūpiname tuo, bet virš jo kuriame vienybę. Nereikia kovoti su nesantaika, juk visi esame skirtingi ir nekenčiame vieni kitų. Tegul taip ir lieka, bet virš to norime ištempti meilės siūlus, ryšius tarp mūsų, kad visus nusikaltimus padengtų meilė. Tai mūsų šūkis, kuriuo vadovaujamės.
Tik tokia sistema galės vadovauti pasauliui, nes joje yra ir didelis žmogaus egoizmas, ir aukščiausia Kūrėjo jėga, bendra pasaulinė vienybė. Su šiomis dvejomis jėgomis įmanoma atlikti viską, nes tuomet savyje turime viską ir galime valdyti pasaulį, rodydami pavyzdį ir platindami vienijimosi metodiką.
Koronavirusas išlieka toks, koks yra, jo neliečiame. Būtina laikytis socialinio atstumo, kurį mums skyrė koronavirusas, kitaip tariant, dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir namų karantino. Bet drauge vystome vidinį ryšį tarp mūsų, kol mūsų vidinė vienybė nesunaikins visų virusų. Juk virusas yra mūsų abipusės neapykantos pasekmė.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, tik noras mėgautis, neatsiejamas nuo neapykantos kitiems ir noras duoti, gimdantis meilę artimui. Koronavirusas – neapykantos rezultatas, ji pasireiškia tokia biologine forma, viruso pavidalu.
Šiek tiek sumažinkime neapykantą tarp mūsų arba bent jau įsisąmoninkime, kad ji egzistuoja, ir norime jos atsikratyti. Šis noras jau sumažins neapykantą, ir tą pačią dieną išvysime, kaip išgyjame nuo viruso. Štai ką šiandien turėtų daryti pasaulio valdžios.
#263759

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebukų šalie

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Virusas su karūna

Komentarų nėra

Ar kančios mus apvalo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, žmogus sirgo sunkia liga, daug kentėjo, pasveiko. Ar tai reiškia, kad jis priartėjo prie Kūrėjo?
Atsakymas. Iš esmės, išgyvendamas tokias kančias, žmogus ima rimčiau vertinti savo būseną ir savo galimybes.
Bet niekas nepriartėja prie Kūrėjo kančiomis, tai netinkama metodika. Jam visiškai nereikia mūsų kančių. Priešingai, Kūrėjas nori, jog žmogus džiaugtųsi, kad Jis sukūrė pasaulį ir jame esantį žmogų, kad suteikė galimybę suartėti su Savimi.
Todėl jokiu būdu nepasiduokite jokiom kančiom. Tai neteisingas požiūris nei į Kūrėją, nei į gyvenimą. Turime mėginti nuolat jaustis esantys gerame Kūrėjo lauke. O patirtos kančios turi išmokyti mus daugiau nebepatekti į tokias situacijas.
Klausimas. O jei žmogui dėl kančios kyla klausimas: „Kodėl aš gyvenu?“ Tai priartėjimas?
Atsakymas. Tai tiesiog klausimas, turintis sukurti ypatingą būseną, kuri padės žmogui aiškiai įsivardyti, dėl ko jis gyvena.
Tačiau jokiu būdu negalima gilintis į savigraužą, nes ji atitolina mus nuo Kūrėjo. Žmogui atrodo, kad kančios jį nutyrina. Neteisinga. Kabaloje tokio požiūrio nėra. Gali būti, kad dauguma religijų tam pritaria, bet jokiu būdu ne kabala.
Kančios dar niekada neišvalė žmogaus nuo egoizmo, nesuteikė jam galimybės pakilti virš ego. Priešingai, jos atstumia žmogų nuo egoizmo naudojimo, nes jis bijo, kad teks kentėti. Tačiau tai ne ištaisymas.
Kančios tiesiog pastumia mus teisingesnio sprendimo link. Turime padaryti teisingą išvadą ir elgtis tinkamai.
#260725

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kas sukelia kančias?

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Komentarų nėra