Pateikti įrašai su parcufas žyme.


„Jūs Mane sukūrėte“

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mes kalbame apie tai, kad norime pajausti ir suvokti „Įvadą į kabalos mokslą“ (Ptichą) būtent per jausmus. Bet dabar mes mažai ką pajaučiame, suprantame, esame neaiškios būsenos. Kas vyksta su mumis? Kaip Šviesa veikia mus ir kada suprasime, kad jau tapome parcufu? Ar tai įvyks palaipsniui, ar iš karto?
Atsakymas. Kad taptumėte parcufu (dvasiniu kūnu), jums reikia susivienyti į vieną vieningą visumą. Dėl to dešimties žmonių grupėje jūs turite išskirti dalį, kuri bus jūsų vidinis branduolys.

Taip jūsų egoizmas liks išorinėje dalyje, o tai, ką jūs išskirsite iš savęs, kad atiduotumėte dešimtukui, – visa tai susijungs tarp jūsų vidinėje dalyje. Ji, iš esmės, ir bus grupė. Jos vienybėje jūs imsite įsisavinti vienybės savybę (raudonas taškas piešinyje), kuris yra vadinamas „Kūrėju“, ir Jį jausti.
Jūs sukursite Kūrėją patys. Iš savo davimo savybių jūs padarysite Jį. Jūs pradėsite jausti tai, ką jūs padarėte, o tai ir yra Kūrėjas. Kaip mūsų pasaulyje mes nejaučiame to, kas vyksta, o jaučiame tik savo reakcijas į kažką, taip ir čia.
Kūrėjas yra vadinamas „Bo-Re“: „Bo“ – „ateik“, „Re“ – „pamatyk“.
„Ateik“ reiškia „padaryk“. Yra pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“,– Taip sako Kūrėjas, kreipdamasis į tuos, kas prie jo priartėjo.
Kūrinijoje egzistuoja jėga, kuri vadinasi „Acmuto“ – „Jis Pats Sau“. O kad ją galėtume išreikšti mumyse, turime sukurti savo detektorių, savo kli (indą), kaip radijo imtuvą, ir jis pagaus šią bangą. Tai bus Kūrėjas mumyse. Tik mumyse! Išorėje Jis neegzistuoja. Už mūsų yra Acmuto – kažkas, ko mes nežinome ir neturime teisės apie tai kalbėti.
Todėl pirmas mūsų uždavinys – surinkti iš savęs grupę. Tai, ką mes jausime tarpusavyje, jau yra Bore. Kas dėl likusios egoistinės dalies, tai ji irgi palaipsniui prisijungs prie mūsų, kol Kūrėjas užpildys visą didelį ratą.
Klausimas. Prie kokios dalies priskirti šiame brėžinyje šeimą, darbą, visą išorinį pasaulį?
Atsakymas. Juos reikia priskirti savo gyvūninei būsenai, kuria privalu rūpintis. Pavyzdžiui, savo kūną turi prausti, maitinti, migdyti, – turiu elgtis su juo kaip su kažkuo, gyvenančiu šalia. Ir taip pat reikia elgtis šeimoje, darbe, visur kitur, – visu tuo privaloma užsiimti, bet svarbiausia, kad tu turi dar vieną gyvenimą dvasinėje pusėje.
#245805

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip penki jutimo organai atsiskleidžia dešimtuke?
Atsakymas. Dvasinis parcufas apima sfiras Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Zeir Anpin savo ruožtu apima šešis jutimo organus: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Chod, Jėsod. Ir todėl turime Kėtėr (1), Chochma (1), Bina (1), Zeir Anpin (6) ir Malchut (1) – iš viso 10.

Kiekvienas dešimtuko narys jaučia visus penkis dvasinio jutimo organus, nes dešimtukas – tai viena visuma, tarsi vienas dvasinis kūnas ir siela.
Išeitų, kad jūs visi turite vieną sielą. Esmė ta, kad pasaulyje mums visiems yra viena siela. Visa ta konstrukcija vadinasi „siela“ arba „Adam“.
Šiame dvasiniame kūne atskleidžiate penkias jusles, kurios vadinasi Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut.
#248865

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Pasirink šį gerą likimą!

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVidinė Šviesa – tai, ką gaunu iš Šeimininko, mėgaudamasis visuose noruose užpildymo skoniu ir Kūrėjo santykiu su manimi, kuris būdamas toks didis kviečia mane užmegzti ryšį ir apdovanoja.
Jaučiu visus tuos materialius, dvasinius malonumus visuose lygmenyse ir privalau iš jų ištraukti visus galimus pasitenkinimus.
Tačiau visa tai apsivelka manyje į ketinimą duoti Šeimininkui. Nusilenkiu priešais Jį ir noriu taip Jam suteikti džiaugsmą. Čia nėra nė vieno malonumo, kurį jausčiau neturėdamas ryšio su Šeimininku.
Pirmiausia susisiekiu su Juo galvoje, įsijungiu į Jo ketinimą, į Jo kreipimąsi į mane. Sugeriu Jo santykį su manimi, ir iš to kuriu atsakomąjį santykį su Juo. Mūsų kreipimaisi, Jo ir mano, įsivelka vienas į kitą, ir taip atsiranda tiesioginė Šviesa.
O supanti Šviesa rodo, kiek nesu pasirengęs to atlikti. Supanti Šviesa kyla, kai galiuosi, kad esu priverstas liautis gauti malonumą iš Šeimininko, atstūmus Jo kreipimąsi į mane, nes negaliu atsakyti Jam tuo pačiu, nepakankamai vertinant Jo didumą. Supanti Šviesa – tai mano įsisąmoninimo rezultatas, kokia maža mano meilė Šeimininkui palyginus su Jo meile man.
Supanti Šviesa – tai įsivilkimas į dvasinį parcufą, kuris atspindi kūrinio požiūrį į Kūrėjo atskleidimą jame. Ir todėl Šviesa spaudžia parcufą ir prašo jo gauti pripildymą, kaip motina, stovinti priešais mažylį su maisto šaukšteliu ir įkalbinėjanti išsižioti.
#247969

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Kaip sugauti Kūrėją?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Asmeninį Kūrėjo valdymą suvokiame tik per sąveiką dešimtuke, ar kiekvienas suvokia atskirai?
Atsakymas. Niekaip negalite suvokti Kūrėjo poveikio, jei nesate dešimtuke. Niekaip. Nėra ko ir kalbėti.
Sugauti Kūrėją, Jo santykį su jumis, galite tik jei dešimtuke kreipiate save, kad Jį suvoktumėte. Kūrėjas veikia tik dešimtuke. To mokomės iš parcufo struktūros.
Parcufas, kuris sudarytas iš dešimties dalių, gali suvokti aukštesniąją Šviesą ir supranta, kas Jis, ką Jis ir kaip Jis veikia jį. Jeigu parcufas, t.y. individuali siela, dešimtukas surinktas ne taip, tai jis tiesiog nieko nesuvokia. Jis egzistuoja tuščioje erdvėje.
Pavyzdžiui, jeigu antena teisinga surinkta, sujungta su priėmėju, tai ji gaudo signalus iš supančios erdvės. O jei to nėra – tai nėra.
#248280

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip priartėti prie Kūrėjo

Kaip paveikti Kūrėją?

Dešimtuko centre – Kūrėjas

Komentarų nėra

Kuo grindžiamas teisingas MAN?

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo remiasi teisingas MAN (Mei Nukvin)? Kaip tai pajausti?
Atsakymas. Labai paprastai. MAN negali būti dėl savęs. Jis gali būti už draugą, o dar geriau – už visą grupę. Vietoj savo noro imu tavo norą ir imu pašyti už tave. Štai ir viskas.
Gerai, jei taip daro grupė. Pasakyta, kad žmogus negali ištraukti savęs iš kalėjimo, tik jo draugai. Ir taip kiekvienas iš mūsų traukia kiekvieną. Galima išeiti iš egoistinio kalėjimo tik tuomet, jei už mus melsis draugai.
Melstis – reiškia prašyti Kūrėjo, kad Jis ištaisytų mano draugą, ir taip kiekvieną. Jeigu prašysiu už dešimtuką, tai dešimtas būtinai tapsiu pats. Už save prašyti neturiu, nes devynios sfiros viską nulemia, o Malchut jų išvestinė.
Todėl viskas, kas duodama žmogui, duodama ne tam, kad jis prašytų, o tam, kad jis to neprašytų. Tai vadinama „aukščiau savęs“, savęs apribojimas („cimcum“). Vietoj to turiu priimti devynias pirmąsias sfiras, kitaip tariant, visus savo draugų norus. Jeigu taip save perkuriu, iš savęs sukuriu bloką, kuris gali kreiptis į Kūrėją. Tai vadinama parcufu.
#242493

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingas prašymas Kūrėjui

Malda, išjudinanti sistemą

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Komentarų nėra

Prašyti iš tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Gyva sistema

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinė sistema veikia ypatingu būdu. Pripratome materialiame pasaulyje, kad netgi pačios didžiausios sistemos sukurtos pagal primityvesnį principą, kur kiekvienas elementas atlieka savo autonomišką funkciją.
Kaip automobilyje: yra radiatorius, karbiuratorius, stūmokliai, cilindrai – ir kiekviena detalė veikia taip, kaip iš anksto sukurta, nekeičia savo funkcijos priklausomai nuo naujų sąlygų.
Dvasines sistemas sudaro gerokai mažiau elementų: 5х5х5, tačiau esmė ta, kad keisdami savo pakopą Begalybės Šviesos atžvilgiu, jie keičia savo savybes, kaip pasakyta: „Keisdamas vietą, keiti likimą.“ Čia visas sunkumas.
Antraip visą „Mokymą apie dešimt sfirų“ būtų galima paaiškinti dvidešimtyje puslapių. Problema ta, kad egzistuoja dvasiniai pakilimai ir nuopuoliai, nuo kurių keičiasi savybės, ir tai mus painioja.
Jeigu dvasiniai parcufai kyla ar leidžiasi, jie gali keisti savo ankstesnįjį elgesį. Neįmanoma apie kokias nors penkias sfiras sakyti: tai Chochma ar Chasadim (Bina), mat tai priklauso nuo to, kas yra virš jų ir po jais, į ką jie apsivelka ir kam turi duoti.
Nė vienas neegzistuoja pats sau, ir todėl išeina, kad kiekvienas gali atlikti visų funkciją. Mūsų pasaulyje to nėra! Tačiau visa dvasinė sistema sukurta iš vieno noro mėgautis, visa kita šioje sistemoje priklauso nuo to, kaip ją išjudinsime.
Šviesos įeina į sistemą ir ima ją organizuoti pagal savo savybes. Viskas priklauso nuo parcufo padėties ar net nuo jo dalies kitų parcufų atžvilgiu.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Bendra dvasinės energijos talpykla

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Komentarų nėra

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Koks tai išskaičiavimas – gauti dėl davimo?
Atsakymas: Tai nėra paprasta. Pirmiausiai reikia „prilipti“ prie aukštesniojo ir save apriboti. Gavimas dėl davimo – tai jau didinga būsena.
Kai susieju save su kitu žmogumi, pirmiausiai turiu apriboti savo norus, kad jie netrukdytų man susijungti su juo. Tampu grynu davimu – Bina (chafec-chesed), kitaip tariant, esu pasirengęs pajausti visus jo norus ir turiu tokią apsauginę jėgą, kad galiu nenaudoti tų norų savo asmeniniams norams tenkinti, nes juos jau apribojau. Tu tarsi leidi man įeiti į tave ir ten būti. Taip patenku į kito žmogaus norus.
Tokį leidimą gaunu tik tada, kai sugebu save apriboti. Ir tada imu tave jausti: visas tavo mintis ir norus kaip tu pats jauti save. Priimu juos tokius, kokie jie yra, ir skaičiuoju, kiek savo jėgomis ir galimybėmis galiu užpildyti tavo norų.
Bet šis skaičiavimas neteisingas! Juk vertinu pagal savo galimybes, o turiu skaičiuoti tavo norų atžvilgiu. Imu tavo mintis ir norus, suprantu, ko tu nori, ir savo noruose atlieku tuos veiksmus, kuriuos norėjai atlikti savuosiuose.
Dirbu su savo norais tam, kad užpildyčiau tavuosius. Šis veiksmas, kuriuo tokiu būdu sukuriame bendrus mūsų norus, vadinasi „parcufo galva“ (roš). „Parcufo galva“ – tai būsena, kurioje aš visa širdimi ir protu esu tavyje, tavo noruose ir atlieku skaičiavimą.
O kur gi yra ekranas? Ekranas visada yra tarp manęs ir tavęs, tarsi sargyboje.
„Vidinis parcufo kūnas“ (toch) – tai toji dalis, kur susiliejame savo bendrais norais ir mintimis. O „parcufo galūnė“ (sof) – toji vieta, kur susijungti nesugebame, ir aš savo norus apriboju. O drauge su jais ten yra ir tavo apriboti norai, kuriuos apribojau dėl to, kad negalėjau jų patenkinti.
Taigi, dvasinis parcufas – tai tarpusavio susijungimo mastas kartu su visais galimų ir negalimų variantų skaičiavimais. Todėl, jeigu nėra tarpusavio susijungimo, nėra ir dvasinio egzistavimo, nėra parcufo.

Iš 2011 m. liepos 17 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie 10 sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi duotybės

Besislepiant nuo savęs

Tikslus atvirkštinio veiksmo apskaičiavimas

Komentarų nėra