Klausimas. Kuo remiasi teisingas MAN (Mei Nukvin)? Kaip tai pajausti?
Atsakymas. Labai paprastai. MAN negali būti dėl savęs. Jis gali būti už draugą, o dar geriau – už visą grupę. Vietoj savo noro imu tavo norą ir imu pašyti už tave. Štai ir viskas.
Gerai, jei taip daro grupė. Pasakyta, kad žmogus negali ištraukti savęs iš kalėjimo, tik jo draugai. Ir taip kiekvienas iš mūsų traukia kiekvieną. Galima išeiti iš egoistinio kalėjimo tik tuomet, jei už mus melsis draugai.
Melstis – reiškia prašyti Kūrėjo, kad Jis ištaisytų mano draugą, ir taip kiekvieną. Jeigu prašysiu už dešimtuką, tai dešimtas būtinai tapsiu pats. Už save prašyti neturiu, nes devynios sfiros viską nulemia, o Malchut jų išvestinė.
Todėl viskas, kas duodama žmogui, duodama ne tam, kad jis prašytų, o tam, kad jis to neprašytų. Tai vadinama „aukščiau savęs“, savęs apribojimas („cimcum“). Vietoj to turiu priimti devynias pirmąsias sfiras, kitaip tariant, visus savo draugų norus. Jeigu taip save perkuriu, iš savęs sukuriu bloką, kuris gali kreiptis į Kūrėją. Tai vadinama parcufu.
#242493

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingas prašymas Kūrėjui

Malda, išjudinanti sistemą

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Visas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Dvasinė sistema veikia ypatingu būdu. Pripratome materialiame pasaulyje, kad netgi pačios didžiausios sistemos sukurtos pagal primityvesnį principą, kur kiekvienas elementas atlieka savo autonomišką funkciją.
Kaip automobilyje: yra radiatorius, karbiuratorius, stūmokliai, cilindrai – ir kiekviena detalė veikia taip, kaip iš anksto sukurta, nekeičia savo funkcijos priklausomai nuo naujų sąlygų.
Dvasines sistemas sudaro gerokai mažiau elementų: 5х5х5, tačiau esmė ta, kad keisdami savo pakopą Begalybės Šviesos atžvilgiu, jie keičia savo savybes, kaip pasakyta: „Keisdamas vietą, keiti likimą.“ Čia visas sunkumas.
Antraip visą „Mokymą apie dešimt sfirų“ būtų galima paaiškinti dvidešimtyje puslapių. Problema ta, kad egzistuoja dvasiniai pakilimai ir nuopuoliai, nuo kurių keičiasi savybės, ir tai mus painioja.
Jeigu dvasiniai parcufai kyla ar leidžiasi, jie gali keisti savo ankstesnįjį elgesį. Neįmanoma apie kokias nors penkias sfiras sakyti: tai Chochma ar Chasadim (Bina), mat tai priklauso nuo to, kas yra virš jų ir po jais, į ką jie apsivelka ir kam turi duoti.
Nė vienas neegzistuoja pats sau, ir todėl išeina, kad kiekvienas gali atlikti visų funkciją. Mūsų pasaulyje to nėra! Tačiau visa dvasinė sistema sukurta iš vieno noro mėgautis, visa kita šioje sistemoje priklauso nuo to, kaip ją išjudinsime.
Šviesos įeina į sistemą ir ima ją organizuoti pagal savo savybes. Viskas priklauso nuo parcufo padėties ar net nuo jo dalies kitų parcufų atžvilgiu.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Bendra dvasinės energijos talpykla

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Klausimas: Koks tai išskaičiavimas – gauti dėl davimo?
Atsakymas: Tai nėra paprasta. Pirmiausiai reikia „prilipti“ prie aukštesniojo ir save apriboti. Gavimas dėl davimo – tai jau didinga būsena.
Kai susieju save su kitu žmogumi, pirmiausiai turiu apriboti savo norus, kad jie netrukdytų man susijungti su juo. Tampu grynu davimu – Bina (chafec-chesed), kitaip tariant, esu pasirengęs pajausti visus jo norus ir turiu tokią apsauginę jėgą, kad galiu nenaudoti tų norų savo asmeniniams norams tenkinti, nes juos jau apribojau. Tu tarsi leidi man įeiti į tave ir ten būti. Taip patenku į kito žmogaus norus.
Tokį leidimą gaunu tik tada, kai sugebu save apriboti. Ir tada imu tave jausti: visas tavo mintis ir norus kaip tu pats jauti save. Priimu juos tokius, kokie jie yra, ir skaičiuoju, kiek savo jėgomis ir galimybėmis galiu užpildyti tavo norų.
Bet šis skaičiavimas neteisingas! Juk vertinu pagal savo galimybes, o turiu skaičiuoti tavo norų atžvilgiu. Imu tavo mintis ir norus, suprantu, ko tu nori, ir savo noruose atlieku tuos veiksmus, kuriuos norėjai atlikti savuosiuose.
Dirbu su savo norais tam, kad užpildyčiau tavuosius. Šis veiksmas, kuriuo tokiu būdu sukuriame bendrus mūsų norus, vadinasi „parcufo galva“ (roš). „Parcufo galva“ – tai būsena, kurioje aš visa širdimi ir protu esu tavyje, tavo noruose ir atlieku skaičiavimą.
O kur gi yra ekranas? Ekranas visada yra tarp manęs ir tavęs, tarsi sargyboje.
„Vidinis parcufo kūnas“ (toch) – tai toji dalis, kur susiliejame savo bendrais norais ir mintimis. O „parcufo galūnė“ (sof) – toji vieta, kur susijungti nesugebame, ir aš savo norus apriboju. O drauge su jais ten yra ir tavo apriboti norai, kuriuos apribojau dėl to, kad negalėjau jų patenkinti.
Taigi, dvasinis parcufas – tai tarpusavio susijungimo mastas kartu su visais galimų ir negalimų variantų skaičiavimais. Todėl, jeigu nėra tarpusavio susijungimo, nėra ir dvasinio egzistavimo, nėra parcufo.

Iš 2011 m. liepos 17 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie 10 sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi duotybės

Besislepiant nuo savęs

Tikslus atvirkštinio veiksmo apskaičiavimas