Žmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Klausimas. Ar priežasties-pasekmės ryšiai dvasiniame pasaulyje – tai hierarchinio valdymo mūsų pasaulyje pasireiškimas?
Atsakymas. Juokaujate? Kad mūsų pasaulis valdytų dvasinį pasaulį?!
Komentaras. Dvasinio pasaulio priežasties-pasekmės ryšiai čia atsispindi kaip hierarchinis valdymas.
Atsakymas. Teisingai. Tačiau kuo čia dėtas mūsų pasaulis?
Galite valdyti dvasinį pasaulį tiek, kiek galite jam daryti įtaką. Tam turite įgyti dvasinę jėgą, davimo jėgą, meilės jėgą, ryšio su kitais jėgą, teigiamą jėgą. Mūsų pasaulis neigiamas, priešingas dvasiniam pasauliui, egoistiškas.
Jei norite daryti įtaką aukštesniajam pasauliui – prašom. Galite tai daryti tiek, kiek imsite emanuoti, išskirti iš savęs teigiamos energijos, davimo ir meilės kitiems savybę.
Per tai iš tikrųjų imsite veikti dvasinį pasaulį iš apačios į viršų. Hierarchija bus atvirkštinė. Tai įmanoma, tačiau tik tokiu atveju.
#254439

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Stebuklinga Šviesos jėga

Pasaulis ant svarstyklių lėkštės

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Kaip paaiškinti tokį reiškinį, kai staiga pradedi suprasti?
Atsakymas. Supratimas – tai suvokimas ryšio tarp ankstesnės ir dabartinės būsenos, kitaip tariant, priežasties ir pasekmės. Ryšys tarp priežasties ir pasekmės yra vadinamas supratimu.
Klausimas. Ką reiškia suprasti Kūrėją?
Atsakymas. Iš Jo poveikio mums mes ir pradedame suprasti Jį.
#247207

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti informaciją

Tinkamas tikrovės suvokimas

Kaip suprasti Kūrėją?

Klausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „Dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta. Visos mūsų pastangos, mintys, troškimai, siekiai – viskas, kas susiję su egoizmu (neigiama jėga) ir mūsų bandymais dirbti su juo, pasitelkus teigiamą jėgą, įrašoma į pačią materiją (norą), todėl noras visada išlaiko savo pavidalą ir persitvarko toliau.
Tad dvasiniame pasaulyje negali būti jokių dingimų. Mūsų pasaulyje taip pat – tiesiog to nematome. Čia tik pereinama iš vienos būsenos į kitą, į kurias galima grįžti keliaujant laiko ašimi. Visi priežasties ir pasekmės ryšiai yra fiksuoti ir išlieka.
Klausimas. Ar pasekmė gali daryti įtaką priežasčiai?
Atsakymas. Taip. Egzistuoja atvirkštinis teigiamas ir neigiamas ryšys. Absoliučiai viskas, kaip ir kibernetikoje – valdymo moksle.
Klausimas. Jūs sakote, kad suvokę dvasinį pasaulį, galėsime keliauti laiko ašimi, grįžti į skirtingas būsenas. Į ateities būseną taip pat?
Atsakymas. Į bet kurias praeities ir ateities būsenas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, tik būsenos. Todėl galėsite „plaukioti“ laikuose – iš kartos į kartą, iš pasaulio į pasaulį.
Kitaip tariant, mūsų jausmuose, savybėse, noruose, mintyse, galime būti visiškai skirtingų būsenų, bet pakaitomis. Tai neturi nieko bendra su mūsų kūnais. Žmogus gali ramiai sėdėti vietoje.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas apie realybės suvokimą

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Dvasinių pakopų pajutimas