Klausimas. Nesuprantu jūsų Kūrėjo traktuotės. Vadinate jį „gamta“, bet ar tai neprieštarauja Toros sampratai? Juk Tora atskleidžia Kūrėjo kaip asmenybės charakterį.
Atsakymas. Jokiu būdu ne. Jei taip manysite, prieisite prie stabmeldystės.
Kūrėjas neturi jokio pavidalo, nieko konkretaus. Tai davimo ir meilės jėga, kuri užpildo visą pasaulių sistemą. O virš to yra ta pati jėga, tik ji vadinama Acmuto, kas reiškia „neturinti jokio ryšio su kūriniais,“ ir todėl jos negalime niekaip pavadinti.
O visi Jam priskiriami epitetai („grėsmingas“, „baisus“ ir t. t.) duodami tik mūsų suvokimo atžvilgiu, kaip mažas vaikas vadina motiną ir tėvą piktais. Bet iš tikrųjų jie tik taip parodo savo santykį su juo, kad pažadintų jame kokias nors reakcijas, teisingus veiksmus, mėgina jį suformuoti. O iš tikrųjų juose tų savybių nėra.
Klausimas. Kas turima omenyje sakant, kad Kūrėjas – tai Gamta?
Atsakymas. Gamta – tai viskas, kur esame. Vienas iš Kūrėjo vardų hebrajų k. – ėlokim. Skaitinė ėlokim reikšmė prilygsta skaitinei „gamta“ (tėva) reikšmei. Apie tai kalbama daugybėje kabalistinių knygų.
#243211

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – tai jėga, objektas ar savybė?

Žmogus turi taip pakeisti savo norą mėgautis, kad jame iš dviejų linijų – dešinės ir kairės – sukurtų Kūrėjo pavidalą.
Abi linijos nusileidžia mums iš viršaus ir jaučiame tai gera, tai bloga. Viskas, su kuo susiduriame gamtoje, kyla iš jų: teigiama – neigiama, pliusas – minusas, šaltis – karštis ir t. t. Tai jos veikia mūsų norą gauti.
Visa, kas gerai man, vadinu teigiama jėga, o tai, kas blogai – neigiama.

O kai imu juos suvokti kitaip, tai sakau: „Man nesvarbu, ar tai gera jėga, ar bloga. Man svarbus jos poveikis, kuris veda mane į tikslą.“
Bet jeigu abi jėgos veda mane į tikslą, vadinasi viskas priklauso netgi ne nuo to, kaip jos mane veikia, o nuo to, kaip jas suvokiu. Todėl turiu taip nukreipti save į jas, kad suvokčiau pagal ypatingą metodiką.
Pirmiausia, man reikia paversti juos lygiaverčiais, kad pliusas ir minusas būtų tarpusavyje lygūs. Tam atlieku sau cimcum alef (pirmąjį apribojimą), pakylu virš savo egoizmo, ir skirtumas tarp pliuso ir minuso išnyksta.
O visa, kas mane veikia, suvokiu kaip judėjimą į tikslą. Štai čia viskas jau priklauso nuo mano darbo.
#239742

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus kelyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Kelias į beribį malonumą