Pateikti įrašai su Platinimas žyme.


Kartu atskleisti Kūrėją

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turime mėginti padėti tiems, kurie kenčia? Ar leisti jiems visiškai patirti tai, kas jiems skirta?
Atsakymas. Ar turime padėti kitiems dvasiškai suvokti Kūrėją? Ar palikti juos taip, kad jie vystytųsi kaip vystęsi?
Būtina padėti. Mat esame viename kli, vienoje sistemoje. Kiek jiems padedame, tiek padedame sau. Ir taip tarpusavyje padėdami vieni kitiems, ištaisysime mūsų bendrą kli/indą, kuriame visiškai atskleisime Kūrėją.
#254287

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Padėti žmonijai pakilti

Perduoti Kūrėjo Šviesą

Komentarų nėra

Kabalos platinimas – dovana Kūrėjui

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei anksčiau dvasiniam vystymuisi buvo būtinas mokytojas, šaltiniai ir vienminčių grupė, tai šiandien prisideda ir dar vienas esminis principas – platinimas?
Atsakymas. Šiandien galime Kūrėjui įteikti didžiulę dovaną – platinti žmonės metodiką, kaip pasiekti Jį, Jo prigimtį.
Klausimas. Žmogiškojo gyvenimo tikslas – atskleisti Kūrėją ar padėti kitiems Jį atskleisti? Tai keičia vienas kitą ar eina greta?
Atsakymas. Geriau ir tai, ir tai. Kraštutiniu atveju, jeigu žmogui nelabai sekasi asmeniškai atskleisti Kūrėjo, bet jis propaganduoja, platina šią galimybę kitiems, tai jis taip atlieka nemažiau svarbų dvasinį darbą
#255056

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Kaip kabalistai žiūri į mūsų pasaulį?

Kodėl šis laikas toks ypatingas

Komentarų nėra

Kaip traktuoti kritiką savo atžvilgiu?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar verta kreipti dėmesį į kritiką savo atžvilgiu?
Atsakymas. Aš asmeniškai ne itin reaguoju į kritiką. Nebent jei mane kritikuoja konstruktyviai ir matau, kad turiu pasinaudoti kritika, kad šiek tiek pakeisčiau savo dėstymą, aiškinimą, kad atkreipčiau dėmesį į kokį nors aspektą ir pan. Priimu kritiką, kai ji iš tiesų gali man padėti platinti kabalą.
Dėl viso kito – man nesvarbu, ką kalba apie mane. Netgi neskaitau, ką apie mane rašo. Kiek girdėjau, apie mane daug prirašyta bešališkai. Bet jokiu būdu ant nieko neįsižeidžiu. Tokia žmonijos prigimtis, kol ji dar neištaisyta.
#244548

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kūrybinė partnerystė su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia ta kūrybinė partnerystė su Kūrėju? Kaip mums praktiškai puoselėti šią kūrybinę savybę?
Atsakymas. Turime pasiekti būseną, kai tapsime Kūrėjo partneriais. Tai tiesa.
Kūrybinė partnerystė su Kūrėju – kai stengiamės pasauliui perduoti Kūrėjo santykį su juo. Kitaip tariant, kviečiame žmones pažinti Kūrėją, dalyvauti kuriant tokius santykius tarp žmonių, kuriuose atsiskleistų Kūrėjas.
Sukuriame vietą, kur Jis gali atsiskleisti, ir Jis atsiskleidžia mums – tuo ir esame partneriai. Mes drauge sukuriame vietą, kur atsiskleidžia Kūrėjas, ir tuomet ir Jis, ir mes tampame partneriais, kuriuos vienija viena idėja. Kuo daugiau Jo atskleidžiame sau ir visam pasauliui, tuo labiau priartėjame prie absoliučiai dvasinės būsenos.
#246056

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Tik žmogus gali pajausti Kūrėją

Komentarų nėra

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Realizuoti Kūrėjo sumanymą

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Platinimu masėms užsiimate dėl to, kad pasiekėme paskutiniąją kartą?
Atsakymas. Mano mokytojų žodžiai, kad esame paskutinėje kartoje, man yra atskaitos taškas, faktas, kuriuo remdamasis privalau veikti. Tad ir veikiu. O kas iš to išeis – tai jau ne mano, o Kūrėjo. Kaip eisis irgi nežinau, bet manęs tai ne itin domina, turiu atlikti, ką sugebu.
Čia nėra jokių Toros paslapčių, jokių pasaulėdaros paslapčių, jokių paslaptingųjų jėgų, prakeikimų ir pan. Yra visų žmonių pasaulyje vienijimosi sistema į tą Adam sistemą, kurioje kadaise buvome. Tad nematau tame nieko peiktino. Neturiu dėl ko gėdytis ir ko bijoti.
Klausimas. Tačiau čia slypi viena paslaptis, prie kurios visąlaik sugrįžtame: negalime susijungti patys, tegalime dėti pastangas, o viską atliks grąžinanti į Šaltinį Šviesa.
Atsakymas. Tai jau metodika! Tačiau mūsų pareiga – kviestis visas tautas, kad realizuotų Kūrėjo sumanymą. Pasiekėme tokią būseną ir negalime jos ignoruoti, jei norime būti kaip nors susiję su Kūrėju. Todėl iš savo gyvenimo būtent ir norėčiau patiesti tam pagrindus.
#237207

Iš 2018 m. gegužės 9 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skatykite:

Tegul Šviesa tęsia savo darbą

Kabalisto motyvacija

Platinimas daro mus panašius į Kūrėją

Komentarų nėra

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Dvasinis darbas, Platinimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманIšeiname iš Begalybės pasaulio (Būsena Nr. 1) ir per penkis pasaulius, per darbą dešimtuke (Būsena Nr. 2) vėl ateiname į Begalybės pasaulį, bet jau ištaisytą (Būsena Nr. 3).
Visas pasaulis – tai vienas dešimtukas, be Begalybės pasaulio daugiau nieko nėra. Visos mūsų maldos kyla iki Begalybės pasaulio Malchut ir visa informacija apie būsenas, kurias praeisime, nusileidžia iš ten.
Iš esmės, dešimtukas apima visą žmoniją, visas sielas, visų kartų kabalistus, viską, kas buvo ir bus. Visa tai vienas dešimtukas, tačiau mes būdami būsenos Nr. 2, galime pamatyti tik jo ribotą dalį. Būnant šios būsenos turime maksimaliai atlikti savo darbą ir paraginti visus taisytis.
Gavome ypatingą misiją – būti atsakingiems už būseną Nr. 2, stovėti visos žmonijos priešakyje ir vesti ją į taisymąsi. Netgi didžių kabalistų ir teisuolių sielos irgi yra po mumis, nes jų darbas priklauso nuo mūsų maldos, nuo mūsų darbo. Suprantama, kad jie žadina mus, padeda, tačiau tai paslėpta.
Šiandien mums reikia surinkti visą tą sudužusią, išskaidytą tikrovę su penkiais pasauliais, parcufais ir sfiromis, visas išmėtytas dalis ir sujungti atgal į vieną ratą.
„Apskritimas“ – tai galva, o kūnas visada „kvadratinis“. Galvoje nėra apribojimų, jie tik kūne. Mums reikia kūną priartinti prie galvos formos, prie jos mokymo. Taip iš parcufo virstame apskritimu.
Kai žmogus supranta šią sistemą ir savo paskirtį joje, jis ima rūpintis visa žmonija, iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie save ir platinti kabalos mokslą pasaulyje. Jis supranta, kad jo sėkmė priklauso nuo viso pasaulio, kuris išgyvena gilią krizę.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos, tema „Kabalos mokslo platinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Gyvenimo tikslas – visa ko šerdis

Komentarų nėra

Kodėl nejaučiame Šviesos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Komentarų nėra

Gyvenimo Šviesa

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali teksto vertimas ar kitas platinimo darbas padėti įveikti dvasinį kritimą?
Atsakymas. Darbas su tekstais – tai mūsų veiklos pagrindas. Knyga niekur nedingsta. Ji turi aukščiausią dvasinę šaknį. Net jeigu knyga įdėta į kompiuterį, tai vis tiek knyga, tekstas. Dvidešimt dvi ivrito raidės sudaro dvasinį kli (indą).
Skaitydamas ir tuo pačiu metu ruošdamas tekstą kitiems, tampi kanalu tarp Kūrėjo ir to, kuris skaitys. Tuomet aukštesnioji Šviesa pereina per tave. Antraip užkemši kanalą ir nieko negauni iš viršaus.
Viskas sukurta tokiu būdu, kad yra aukštesnysis – Kūrėjas, tu ir kažkas trečias. Turi praleisti Šviesą iš Kūrėjo per save žemesniajam.

Baal Sulamas knygos ,,Gyvenimo medis“ Pratarmėje rašo: ,,Žmogus gyvena ne dėl savo asmeninių poreikių, o dėl visos grandinės poreikių taip, kad kiekviena grandinės dalis negauna gyvenimo Šviesos savo vidun, o perleidžia Šviesą visai grandinei“.
Kai žmogus perleidžia gyvenimo Šviesą per save kitiems, jo niekas neberiboja. Tai yra nuostabus dalykas, nes tuomet žmoguje telpa visa begalinė Šviesa. Jis neužkerta Jai kelio, o perleidžia per save, ir todėl visa Šviesa tampa jo.
Sykiu jis mėgaujasi tuo, kad pats susilieja su Kūrėju, sujungia Jį su visais kitais ir pripildo kitus panašumo į Kūrėją. Ar gali būti kas nors stipresnio už tokią būseną? Negali.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Kur yra dvasinis pasaulis?

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai?

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, V d.

Kabala, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. 1 pamoka
Straipsnyje ,,Kabalos mokslo esmė“ Baal Sulamas rašo: „Kabalos mokslas – tai tvarka šaknų, nusileidžiančių priežasčių ir pasekmių keliu pagal nekintamus ir absoliučius dėsnius, kurių tikslas – atskleisti Aukštesniąją jėgą žmonėms.“
Todėl išeina, kad kabalos mokslas svarbesnis už kitus, nes apima juos visus. Bet kuris kitas mokslas kalba apie kokį nors atskirą gamtos aspektą. Kaip elgiasi gamta negyvajame lygmenyje tyrinėja fizika, augaliniame lygmenyje – biologija, gyvūniniame – zoologija, žmonių elgesiu užsiima psichologija ir t. t.
Tačiau kabala svarbiausia iš visų mokslų ir vadinama „išmintimi“ („chohma“), nes pagrįsta aukštesniojo pasaulio tyrimais, tai yra aukštesniosios sistemos, kuriai priklauso visa tikrovė. Taigi, kabala kalba apie tai, kaip veikia visa tikrovė.
Šiuolaikinė visuomenė jaučia būseną, kai visi yra tarpusavyje susiję ir visas pasaulis tampa integralus, persipynęs tarpusavyje tarsi mažas kaimas. Prasideda ekologinės problemos, keičiasi klimatas. Keičiasi žmonių bendruomenė visose pasaulio dalyse ir atsiskleidžia kiekvieno iš mūsų tarpusavio priklausomybė.
Štai todėl esamu laikotarpiu ypatingai svarbu atskleisti kabalos mokslą žmonijai, ir dėl to jis nustoja būti slaptas. Be kabalos negalėsime teisingai gyventi šiame pasaulyje.
Matome, kad pasaulis nebežino, kuria kryptimi vystytis. Niekas nesugeba sėkmingai veikti: nei vyriausybės, nei tėvai vaikų atžvilgiu, nei mokytojai mokinių, tarsi visi būtų likę be orientacijos.
Kabalos mokslas privalo atsiskleisti, kad padėtų žmonijai rasti teisingą kelią. Nors žmonija visai to nenori, kaip egoistiškas vaikas, kuris kenčia nuo savo elgesio, bet nepageidauja taisytis. Jeigu egoizmui augant jis įgautų proto ir kaip nors sugebėtų subalansuoti savo ego, būtų galima su juo kalbėtis. Tačiau iš patirties su savo vaikais ir savimi pačiais žinome, kad visi įtikinėjimai ir prašymai taisytis nieko nekeičia. Tuomet belieka du keliai: arba gamtai teks mus dar skaudžiau bausti už dėsnių nesilaikymą, arba mes visuotinai išplatinsime kabalos mokslą.
Atsižvelgiant į žmonijos išsivystymo lygį, jau subrendome, kad suprastume integralius gamtos dėsnius. Jeigu ir toliau nenorėsime jų pripažinti, būsime dar skaudžiau baudžiami.
Dėl to mūsų laikas yra tinkamiausias atskleisti kabalą, nors verta nusiteikti stipriam pasipriešinimui, koks kyla iš mažo užsispyrėlio, nenorinčio klausyti teisingų pamokymų. Nepaisant sunkumų, reikia platinti kabalą, kaip kantriems tėvams, nes tai vienintelis būdas žmonijai rasti teisingą vystymosi kelią ir išvengti smūgių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II d.

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Pasaulio valdymo dėsnis, IV d.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »