Pateikti įrašai su pojūtis žyme.


Kabalistinių knygų poveikis

Kabalistiniai šaltiniai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip mus veikia kabalistinės knygos?
Atsakymas: Teigiamai. Pirma, jos pasakoja žmogui, kokiame pasaulyje jis gyvena, kas jame vyksta, kodėl šis pasaulis sukasi aplink mus, kokią įtaką galime jam daryti.
Mums tampa aišku, kaip tam tikrais veiksmais galima pakeisti šį pasaulį ir savo buvimą jame; kiek žmogus gali prisitaikyti, kad tinkamai taikytų šiuos dėsnius.
Apskritai kabala yra mokslas apie tinkamą žmogaus ir gamtos ryšį.
Klausimas: O žmogus jaučia šią įtaką?
Atsakymas: Žinoma. Kabala nukreipia būtent į jausminį-protinį potyrį, kad tiek protu, tiek jausmais žmogus tinkamai nukreiptų savo poveikį keisdamas gamtą.
Klausimas: Ar galima tai pajausti per knygą?
Atsakymas: Ne tik pajausti. Knyga kreipia žmogų į tai, paaiškina, kaip tai atlikti. Tinkamas kabalos taikymas turėtų pakeisti visą žmogaus likimą.
Klausimas: Jei žinotų, tikriausiai skaitytų tik šias knygas?
Atsakymas: Taip. Bet viskas priklauso nuo noro jėgos. Nėra taip, kad imi knygą, atsiverti ir staiga kaip Hariui Poteriui viskas keičiasi ir šviečia. Ne.
Bet jeigu žmogus nori – keisdamasis keičia aplinkinio pasaulio poveikį sau.

#278188

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinių tekstų poveikis

Kabalistinių knygų savybė

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Komentarų nėra

Protas – ryšys tarp jausmų dalelių

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Tas subjektyvus laikas… I dalis

Įvairūs

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Įsimylėjus vienas laikas, kalėjime – kitas. Jaunystėje laikas teka lėtai, senatvėje – tiesiog šuoliuoja. Kodėl?
Atsakymas: Tai pojūtis. Juk laikas neegzistuoja. Jis pasireiškia tik mūsų pojūčiuose, kaip ir apskritai visas pasaulis.
Klausimas: Pati gražiausia moteris po laiko teptuku virsta senute. Kodėl laikas griauna grožį?
Atsakymas: Tai subjektyvu. Priklauso nuo to, į kokį grožį žiūri. Jei ilgą laiką gyveni šalia žmogaus, tai nepastebi, kaip jis sensta. Nors, žinoma, visa tai yra natūralu. Problema ta, kad sukuriame tam tikrus standartus išoriniam, fiziniam grožiui ir nesujungiame jo su vidiniu grožiu.
Klausimas: Kas yra laikas? Kaip jį apibūdintumėte?
Atsakymas: Laikas – tai kiekvieno iš mūsų vidinis pojūtis.
Klausimas: Sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja. Kodėl laimingiems laikas skrieja neregėtu greičiu?
Atsakymas: Mat gaudami malonumą, jie pamiršta, kad laikas laikinas. Jei žmogus mėgaujasi, jis nepastebi, kaip eina laikas.
Klausimas: Ar tiesa, kad laikas žudo meilę?
Atsakymas: Laikas žudo viską! Absoliučiai viską! Jei neatnaujiname savo įspūdžių, tai jie pradingsta.
Klausimas: Manote, kad laikas keičia žmones? Netgi jei žmogus nerealizuoja savęs?
Atsakymas: Taip, žinoma. Pats laiko veiksnys keičia žmogų .Tai vadinama rešimot (dvasinių informacinių duomenų) kaita.
Bus tęsinys…
#270121

Iš 2020 m. liepos 2 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas

Kas stipriau – laikas ar kantrybė?

Laiko šeimininkas

Komentarų nėra

Po tamsos išaušta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokias būsenas, žemiškus malonumus ir kančias patyrėte, kol atskleidėte Kūrėją?
Atsakymas. Daug ką praėjau. Ir jūs praeisite. Visa tai kartojasi su kiekvienu.
Klausimas. Ar jautėte tuštumą ar depresiją?
Atsakymas. Kaip jų galima nejausti, jeigu tai būtinos būsenos netgi prieš gaunant bet kokias žinias? Turite pajausti, kad jums trūksta tų žinių, kad kažko nesuprantate, kad esate susipainiojęs.
Taip ir su dvasiniu suvokimu. Prieš atskleidžiant ką nors dvasiško, jums kyla pojūtis, kad nieko nesuprantate, esate bejėgis. Atrodo, kad niekada nepasieksite, ko norite, ir visi jų užsiėmimai beverčiai, betiksliai, kvaili. Imate keikti ir save, ir mane, ir mus visus.
O paskui ši būsena keičiasi. Išaušta nauja diena, nauja šviesa, ir viskas atrodo naujai, tik jau aukštesnėje pakopoje.
Ir taip kaskart keičiasi tamsa ir šviesa, naktis ir diena, kol nesukaupiate pakankamai įspūdžių, kurie virsta jūsų nuolatiniu pojūčiu – žinojimu.
#244641

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas virš žinojimo=siela

Gyvenimo Šviesa

Komentarų nėra

Acmuto – neatskleidžiama Kūrėjo esmė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas, Acmuto, verčiama „Pats Sau“, skamba labai egoistiškai. Tai ir yra kraštutinio egoizmo taškas?
Atsakymas. Mes atskleidžiame Kūrėją iš apačios į viršų tiek, kiek tampame panašūs į Jį. Mes – absoliutus noras gauti. Jis – absoliutus noras duoti.
Tiek, kiek mes galime prilyginti savo norą gauti Jo norui duoti, tiek Jį atskleisime. Bet Jis Pats (Acmuto) mums neatskleidžiamas. Mes atskleidžiame tik savo panašumą į Jį nuo nulio iki šimto procentų, t. y. ne Kūrėją, o save ištaisytos būsenos. Mes negalime Jo pajausti. Mes galime pajausti save, kai tampame į Jį panašūs.
Klausimas. Taigi, be mano pojūčio šiuo momentu Kūrėjo nėra?
Atsakymas. Teisingai. Kūrėjas yra mūsų subjektyvus aukštesnės jėgos, kuri mus formuoja, kontroliuoja, užpildo – pojūtis. Išskyrus tai, mes nieko negalime pasakyti.
#247945

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Kas yra acmuto?

Išeiti už materijos ribų

Komentarų nėra

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl dažnai sakote, kad būtina pasiekti „Nėra nieko kito tik Jis“. Kodėl sunku suprasti, kad viskas kyla iš aukščiau? Daugelis ir taip tai žino. „Nėra nieko tik Jis“ – tai ypatinga mistinė mantra kabaloje?
Atsakymas. Ne, tai ne mantra. Tai suvokimas, t. y. pojūtis. Jūs esate toje vienintelėje jėgoje, kuri visiškai jus valdo ir tai aiškiai jaučiate. Jau galite iš to išeiti. Tame pojūtyje ir turime egzistuoti. Jis išties tikras.
Tai vienintelė gamtos jėga! Net jeigu pakalbėsite su mokslininkais fizikais, jie to neneigs. Jie pasakys: „Taip, akivaizdu, kad taip. Nors mes jos dabar dar neatskleidėme“.
#250756

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Neišleisti Kūrėjo iš akių

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Komentarų nėra

Viskas keičiasi veikiant Šviesai

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль Лайтман„Tačiau kaip žmogus gali laikyti draugą didesniu nei jis pats, kai mato, kad turi daugiau privalumų nei šis: yra talentingesnis ir iš prigimties jo savybės geresnės.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Tai teisinga. Egoizmas visuomet taip mus nuteikia. Tačiau veikiant Šviesai viskas keičiasi.
Mes tesame egoistinės būtybės. Manyje be šimtaprocentinio egoizmo nėra nieko kito. Kiek mane veikia Šviesa, tiek ji susilpnina mano egoizmą, ir aš pajuntu, kad kiti aukščiau manęs.
Imu suprasti: tai, kad anksčiau mačiau taip, o dabar kitaip, priklauso tik nuo to, kaip intensyviai Šviesa veikia mane. Ir jokios tiesos nėra.
Todėl trokšdamas būti arčiau Kūrėjo, prilygti Jam, noriu, kad Šviesa kuo labiau mane veiktų. Tuo pat metu suprantu, kad tuomet atrodysiu pats žemiausias, atsilikęs, nesuprantantis ir nežinantis. Bet dėl to nesijaudinu, priešingai, – džiaugiuosi, mat atskleidžiu tiesą, jog be egoizmo manyje nieko nėra.
Tad pirmasis Šviesos poveikis – pojūtis, kad manyje viskas iš egoizmo. Antrasis – kad vietoj egoizmo manyje ima formuotis Šviesos savybė.
#237363

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Rato centre tarp mūsų

Teisingas dešimtukas

Komentarų nėra

Kaip atpažinti gėrį ir blogį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gamtoje yra tam tikri „jutikliai“, pagaunantys gėrio ir blogio jėgas. Pavyzdžiui, augalai jaučia, žmogus geras, ar blogas. Ar gali žmogus su savo ribotais jutimo organais atskirti gėrį ir blogį?
Atsakymas. Atpažinti gėrį ir blogį labai sudėtinga. Kabala teigia, kad visa mūsų prigimtis – blogis, nes ji absoliučiai egoistinė, tai tik noras mėgautis. Taip esami sukurti, užprogramuoti ir su tuo nieko nepadarysime.
Jei norime, kad mumyse susidarytų kitokia atskaitos sistema – gėrio, išėjimo iš savęs, jutimo už savo ribų, tai tokia sistema susiformuos tik veikiant išoriniam laukui – Aukštesniajai jėgai, davimo ir meilės jėgai. Ji sukūrė mus egoistais tam, kad mumyse būtų šios dvi jėgos, tarp kurių priimtume sprendimą savanoriškai, teisingai vystytis.
Todėl svarbiausia – pritraukti sau aukštesniąją, teigiamą jėgą, kad ji mumyse imtų kurti naują sistemą – lygiagrečią mūsų egoistinei.
Tai bus įmanoma, jei sukursime labai paprastą laboratoriją. Ją sudaro dešimt žmonių (gali būti šiek tiek mažiau ar daugiau, bet pakanka maždaug tokio skaičiaus), kurie pagal kabalos metodiką mėgina sistemingai užmegzti tarp savęs altruistinius ryšius, teikti tarpusavio pagalbą.
Jie tiria, kaip funkcionuoja aukštesnysis laukas, kaip pakilti virš savęs, virš savo egoizmo; kaip kito atžvilgiu išeiti „iš savęs“; jausti ne save, o jį; bandyti jį užpildyti. Tai ir vadinasi „artimo meilė“, kai pagal savo galimybes užpildai jo norus. Jei taip veikiame tarpusavyje mažoje grupėje, to pakanka, kad imtume jausti aukštesniojo lauko poveikį.
Šis laukas mus keičia. Atsiranda nauji pojūčiai, nauji vidiniai pažinimo metodai. Tampame subtilesniais savo elgesio, įtakos, siekių ekspertais.
O tuomet atsiranda galimybė pamatyti save, savo egoizmą iš šalies ir taip judėti pirmyn, kuriant save tarp egoistinės gavimo ir altruistinės davimo sistemų.
Iš esmės galime eiti pirmyn tol, kol mūsų egoizmas bus sėkmingai panaudotas altruistiniam tikslui, juk jis bus reikalingas tik tam, kad jaustume pasaulį šalia savęs ir per save užpildytume aplinkinius. Todėl egoizmas nenaikinamas. Viskas priklauso tik nuo tinkamo jo panaudojimo.
Jei egoizmą naudosime šitaip, tai iš tikrųjų atskleisime, kad esame Aukštesniajame pasaulyje, kitoje erdvėje – davimo ir meilės savybėje, kuri suteikia amžinybės, begalybės, tobulumo pojūtį, leidžia pakilti virš visų neigiamų pojūčių, kuriuos šiandien pakiša egoizmas.
#220096

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. TV programos „Kartu apie tai, kas svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, III dalis

Komentarų nėra