Klausimas: Yra nuomonė, kad pasaulis negrįš į ankstesnę būseną. Nebus turizmo tokiais mastais kaip anksčiau. Greičiausiai pasikeis ir mada, sportas, menas.
Sako, kad judėti po šalis bus labai sunku dėl medicininių patikrinimų. Žmogus turės įrodyti, kad yra sveikas, ir tik tada jį galės įleisti į kokią nors šalį.
Natūralu, kad informacija apie sveikatą bus atvira visiems. Bet kadangi mes esame egoistiška visuomenė, ji gali būti naudojama negeriems tikslams.
Įsivaizduokite, kad išsivysčiusiose šalyse bus informacija, tarkime, apie kokį nors trečiojo pasaulio šalies valdovą: visas jo ligas, psichinius sutrikimus, seksualinius nuotykius ir pan. Natūralu, kad jei toks asmuo bus renkamas, galite įsivaizduoti, kokią įtaką jis pajus? Ir nereikės jokio karo. Jūs suprantate, kaip bus įmanoma paveikti tokį valdovą!
Ar visa tai žmoniją nukreipia į kitą vystymosi pakopą?
Atsakymas: Visų pirma, jei kalbame apie kitą pakopą, tai bus kita vystymosi, o ne degradacijos pakopa.
Antra, nemanau, kad žmogus turėtų kažko bijoti ar gėdytis. Mes visi esame gamtos kūriniai. Ir jei turime tam tikrų polinkių, kuriuos mums suteikė gamta, neturėtume jų ypač slėpti.
Tiesiog mūsų visuomenėje viskas yra labai perdėta. Kam rūpi, kas tu esi, koks tu esi? Tai, kaip jūs patenkinate save, ką valgote ar kokius filmus žiūrite, yra jūsų asmeninis reikalas. Aš tai laikau tam tikru visuomenės neišsivystymu. Kodėl turėtume kreipti dėmesį į tokius dalykus? Tai grynai asmeniška, žmogiška.
Kiekvienas iš mūsų turi daugybę įpročių, kuriuos jis atsineša iš motinos namų. Juk ne su visais dalijatės tuo, koks jums labiausiai patinka maistas. Vienas teikia pirmenybę varlėms, kitas – mėsai, o trečias mėgsta pieno produktus arba tik daržoves.
Klausimas: Taigi, jūs nematote problemų tame, kad egzistuoja tokia mūsų savybių įvairovė?
Atsakymas: Manau, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo dvasinį tobulėjimą, o tai, kur tempia jo gyvūninis kūnas, nėra svarbu, nes jis yra sukurtas gamtos ir yra nekintamas. Todėl žmogus turi būti aukščiau to, atskirti fizinį kūną nuo amžinosios sielos ir užsiimti ja. Duokite gyvūniniam kūnui tai, ko jam reikia ir ne daugiau.
#263796

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Koronavirusas padės žmonijai mąstyti apie savo ateitį, o ne apie tai, ką nusipirkti ir kaip pasilinksminti. Virusas jau atliko savo darbą ir apvalė mūsų mintis. Dabar turime tik suprasti, kur einame. Šiandien nereikia niekam aiškinti, kad mūsų gyvenimas nieko vertas – virusas tai paaiškino. Tačiau lieka klausimas: į ką šis gyvenimas turi būti nukreiptas?
Sukurti grupę, dvasinį parcufą – tas pat, kaip pastatyti Šventovę, Kūrėjo namus, kuriuose galės įsikurti davimo savybė, sujungianti mus meilės jėga, t. y. aukštesnioji jėga.
Bet pastebiu, kad vakar siekiau tokio požiūrio, o šiandien jau pabundu ryte be jokio noro. Turiu susitikimą su draugais, bet nenoriu su jais matytis. Ir ką daryti?
Dėl tokių būsenų ir yra pasakyta, kad kiekvieną dieną reikia statyti Šventovę iš naujo. Ir tai, kad ji dingsta, yra tobulėjimo ženklas. Jei visi vakarykščiai pasiekimai dingsta, kaip vanduo smėlyje, reikia vėl viską pradėti iš naujo. Ir tada vėl statome dešimtuką, Šventovę, kad įjungtume į Ją kuo daugiau, visą pasaulį, kur visi puoselėja abipusį davimą ir meilę. Šioje Šventovėje įsivyraus meilės ir davimo jėga, kuri vadinama Kūrėju, ir pripildys visus norus, sujungtus meile.
Nemanykite, kad naujas pasaulis nuo mūsų yra toli. Kas galėjo pagalvoti, kad ateis virusas ir apvers visą mūsų gyvenimą? Didžiuliai fabrikai, bankai, korporacijos, milijardai dolerių, armija – viskas, ką žmonija kūrė tūkstantmečiais, dingsta. Nieko neliks. Jie negalės toliau veikti po to, kai virusas išnyks. Virusas pakeis visą mūsų gyvenimą, nutrindamas viską, kas sena.
Taip virusas atlaisvina žmonijai vietą, kurią turime pripildyti meile ir rūpesčiu vieni kitiems, tarp mūsų atsiskleidžiančios davimo jėgos suvokimu. Tegul mums atrodo, kad šis uždavinys ne mūsų jėgoms, bet tikrai tai galime atlikti: iš mūsų reikalaujama padaryti tik nedidelį plyšį sulig adatos ausele, ir Kūrėjas atvers mums naujojo pasaulio vartus.
Pamažu pajausime, kad visas pasaulis jungiasi dešimtuko viduje. Kuo daugiau stengsimės paveikti pasaulį iš dešimtuko, tuo daugiau visos jėgos koncentruosis dešimtuke. Galiausiai, dešimtukas apims visą tikrovę, įskaitant Kūrėją.
Visų pirma, patariu pamiršti viską, kas buvo. Finansines krizes ir kitas problemas – visa tai jau praeityje, ten negrįšime. Turime suprasti, kad senasis pasaulis jau nebeatsigaus! O koks bus naujasis? Toks, kokį sukursime.
Todėl reikia nustoti raudoti dėl praeities, nes senasis pasaulis gamtoje jau neegzistuoja. Nėra tokių sistemų, kurios leistų mums grįžti į prieškrizinę būseną ir funkcionuoti kaip anksčiau. O jeigu kokios nors iš šių sistemų dar liko, tai mums reikia nuo jų išsilaivinti, išvalyti vietą.
Pasaulis bus absoliučiai naujas, neduok, dieve, jam išlaikyti seną formą. Juk jis buvo ties visišku žlugimu, ant pasaulinio karo, ekologinių katastrofų slenksčio. Tai kam jo gailėti? Reikia kurti naująjį pasaulį! Bet kuriuo atveju jis bus sukurtas, bet geriau, kad jis būtų sukurtas su mūsų noru, kad panorėtume šio kūrimo ir jam padėtume. Tai vadinama „paversti savo norą tokiu, kaip Kūrėjo“. Mums reikia tai atlikti ir tuomet mums pasiseks. O jeigu ne, tai vėl imsimės blogų įpročių ir kartosime tas pačias klaidas?
Mūsų pasaulyje sukūrėme sistemą, per kurią patys save supainiojome. Sistema reikalavo iš mūsų skraidyti iš vieno pasaulio galo į kitą, nepertraukiamai dirbti, o vaikus leisti į įvairius būrelius, kad nekentėtų, jog tėvų nėra namuose. Sukūrėme sistemą, kuri mus apgaudinėjo sudarydama iliuziją, kad neva gyvename. Tapome šios sistemos vergais: ją paleidome, tačiau ji visiškai mus įsuko. Nejau neužteks?
Senoji sistema toliau nebegalėjo veikti. Pasižiūrėkite, kas nutiko su „vieninga Europa“, kaip baisiai ji klydo, įsileisdama svetimus žmones. Ir kiek dar pavyzdžių: ginčų tarp liberalų ir konservatorių draskoma Amerika, priešėmis tapusios Rusija ir Ukraina, Izraelio-arabų konfliktas – tik pažiūrėkite, kur įsivėlėme!
Turime pagalvoti apie naująjį pasaulį. Virusas suteikia tokią galimybę, bet privalome jam padėti. Nevalia svajoti apie sugrįžimą į buvusį pasaulį – tik pirmyn, į naują. O naujasis pasaulis turi būti davimo, meilės, abipusio dalyvavimo pasaulis! Labai tikiuosi, kad virusas nepraeis be pėdsakų, kad atves mus į geresnį pasaulį. Tačiau tai įmanoma tik su sąlyga, kad to norėsime ir prašysime, kad tai įvyktų.
Mūsų malda itin svarbi, juk išskyrus mus, Bnei Baruch grupę, nėra kam kreiptis į Kūrėją su prašymu sustiprinti davimo jėgas. Tai būtent „Pesacho būsena“, kai „Izraelio sūnūs dejavo nuo šio darbo ir šaukėsi Kūrėjo“. Tikėsimės, kad taip ir nutiks.

#261895

Iš 2020 m. kovo 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas keičia tikrovę II d.

Ties raudona linija

Klausimas. Papulti į tobulą pasaulį, į Begalybę, reiškia pačiam tapti tobulam ir iš savęs tobulo matyti amžinybę?
Atsakymas. Taip. Tiktai tiek, kiek keičiuosi savyje, aš galiu matyti pokyčius supančiame pasaulyje.
Klausimas. Kaip suprantu, kad privalau keistis pats? Juk visą savo gyvenimą tik ir stengiuosi pakeisti kitus.
Atsakymas. Tikrai, paprastai žmogus nori pakeisti visus kitus. Jis nenori nieko kito, kaip tik išlankstyti pasaulį pagal save. Bet pasaulis nesilenkia! Jis taip sukurtas, kad panorėję jį palenkti, pasilenksite patys. Ir galiausiai suprasite, galbūt, ne per vieną, o per keletą gyvenimų, kad reikia lenktis jums.
Ir tame nėra nieko žeminančio. Tai toks įtraukiantis žaidimas, tokia patraukli, nenuspėjama kelionė: aš keičiuosi ir matau, kad pasaulis aplink mane taip pat keičiasi, kaip pasakoje. Ir tai įmanoma.
Klausimas. Ir vis dėlto, žmogus per savo gyvenimo 70–80 metų vis tiek kažkaip keičiasi, ko nepasakysi apie pasaulį. Apie kokius pokyčius kalbate jūs?
Atsakymas. Pasaulis taip pat truputį keičiasi, bet tiktai tame negyvajame lygyje, kuriame keičiasi žmogus. Kodėl šiandien pasaulis truputį kitoks, nei prieš 100 metų? Įvyko įvairių techninių ir technologinių pokyčių, tapo kitokios klimato sąlygos, išmirė tam tikros gyvūnijos ir augmenijos rūšys ir t. t. Viskas kyla iš to, kad keisdamiesi mes matome besikeičiantį pasaulį.
Bet tai labai maži pokyčiai tame pačiame negyvajame lygyje. Tai ne naujas pasaulis. Juk mes liekame tie patys egoistai.
Reikalas tas, kad kai mūsų materialūs norai keičiasi, mes pradedame išrasti neva kažką naujo. O nėra ko išrasti, juk jeigu žmogus pradeda kardinaliai keisti savo prigimtį, savo egoizmą į priešingą jam davimo ir meilės savybę, ryšio su kitais savybę, tada per naujas savybes jis mato visiškai kitą pasaulį.
#238803

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Klausimas. Kas yra laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje?
Atsakymas. Viskas kyla iš šaknies ir jos pasekmės. Dvasiniame pasaulyje laikas netiksi. Tai veiksmai, būtini norint pakeisti tam tikrą sielos parametrą. Jeigu šis parametras nepakito – laikas nepraėjo.
O jei pasikeitė, tai priklausomai nuo pokyčių dažnumo, galima kalbėti apie laiką. Kitaip tariant, laikas pats savaime neegzistuoja, bet jį apibrėžia besikeičiantis objektas. Objekto kaitos dažnumas nulemia laiką.
Klausimas. Vadinasi, jei nesikeičiame, tai dvasiniame pasaulyje laikas neina?
Atsakymas. Ne dvasiniame pasaulyje, o tavyje. Jeigu žmogus nesikeičia – jis negyvena. Kitaip tariant, jis egzistuoja tik savo gyvūniniame kūne, ir viskas matuojama pagal jo gyvūninį laiką.
Dvasiniame pasaulyje tai vadinama gyvenimu. Dvasinis gyvenimas – ne pokyčių kiekis per tam tikrą laiką, o pokyčių kiekis, kuris ir yra laikas.
#243042

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Klausimas. Kaip teisingai prašyti? Tai praktinis veiksmas?
Atsakymas. Teisinga malda išreiškiama ne mano tariamais žodžiais. Teisingai prašyti – reiškia sukurti savyje teisingos maldos pavidalą, kitaip tariant, tą būseną, kurios esu, ir tą, kurios noriu būti.
Skirtumas tarp šių būsenų ir yra mano prašymas. Prašau apie tokius pokyčius savyje, kad pereičiau iš dabartinės būsenos į būsimą.
Kodėl prašau sau? Ar tai ne egoizmas? Esmė ta, kad kabala kalba būtent apie tokį prašymo tipą, nes visas pasaulis manyje. Keisdamas save keičiu pasaulį.
Kaip mokomės apie tikrovės suvokimą, viskas, ką jaučiu ne savyje – tai projekcija to, kas pasireiškia manyje, mano viduje. Ne manyje yra tik aukštesnioji Šviesą, ant kurios projektuoju savo vidines savybes.
Todėl visi žmonės, negyvoji, augalinė, gyvūninė materija ir apskritai visa visata – tai mano vidinių savybių projekcija. Pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji stadijos manyje projektuojamos ant baltos Šviesos, ir tai jaučiu kaip mūsų pasaulį. Todėl prašau išsitaisyti ir taip taisau savo pasaulį.
#239870

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?