Klausimas: Vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių – priešybių vienybė. Kaip tai galima susieti su Kūrėju?
Atsakymas: Priešybių vienybės dėsnis kalba apie tai, kad galiausiai jos visos turi susijungti draugėn.
Kūrimo pradžioje visos priešybės buvo susitelkę viename taške, jas siejo pilnavertis ryšys, jos idealiai papildė kita kitą. O vėliau visa tai pabiro.
Ir dabar viską, kas išskirstyta į daugybę dėsnių, ryšių, sąlygų, turime suvesti į vieną visumą, kai viskas egzistuoja teisingai, yra tarpusavyje susiję, išlaiko pusiausvyrą, tarpusavio harmoniją, ir savo priešybe palaiko tokį ryšį, kuris vadinasi „tobulumas“. Jame atskleidžiame Kūrėją – viso šio tobulumo šaltinį.
Kas Jis Pats Savaime – negalime pasakyti. Kūrėjas aukščiau to. Tačiau galime jį suvokti tiek, kiek įstengsime sugretinti šias teigiamas ir neigiamas savybes ir sukurti iš jų ką nors per vidurį, vidurio liniją.
Kūrėjas – tai vidurio linija, kuri atsiskleidžia tarp dviejų savybių – gauti ir duoti. Juk gamtoje be šių dviejų priešingų jėgų atsiskleidimo daugiau nieko nėra.

#299976

Iš 2022 m. gegužės 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Tarkime šiame pasaulyje gyvenantis žmogus jaučia kokius nors kritimus, pakilimus: yra geros ar blogos nuotaikos, jam susiklosto kokios nors situacijos. Visa tai Šviesos poveikis?
Atsakymas: Taip, žinoma. Taip jaučiame Šviesą. Ji transformuojasi mumyse į įvairias scenas, pavidalus.
Bet iš principo, be Šviesos ir jai priešingo noro daugiau nieko nėra. Gamtoje egzistuoja tik šios dvi priešingos savybės – Šviesa (noras duoti, pripildyti) ir priešingas jai noras gauti, t. y., teigiama ir neigiama savybė. Jų tarpusavio kombinacija atrodo mums kaip įvairūs objektai ir reiškiniai.

#301039

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos gavimo suvokimas

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Priartėti prie Šviesos

Klausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

#274442

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Prisiliesti prie Aukštesniojo pasaulio

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Klausimas: Ką reiškia priešybių sąjunga?
Atsakymas: Iš esmės mes visi esame priešingi vienas kitam. Mūsų susijungimas pagrįstas tuo, kad nors ir esame visiškai skirtingi, vis tiek norime susivienyti ir palaikyti vienas kitą, nepaisant visų skirtumų ir atsiribojimų.
Juk dvasinį indą, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas, sudaro dešimt visiškai priešingų savybių. Ir nors kiekvienas iš mūsų nemato jokios galimybės susijungti su kitu, tačiau pradėdami nuo savęs, nepaisant priešingų savybių, mes susivienijame aukščiau savęs. Iš pradžių tai – labai nemalonus jausmas.
Pvz., kažkas jums sukelia pasibjaurėjimą, jūs net negalite jo liesti, bet įveikiate save ir paliečiate tai, kas jums taip nemalonu. Būtent dėl tokių jausmų atskleidžiamas Kūrėjo ir Aukštesniojo pasaulio pojūtis, nes šios kategorijos yra visiškai priešingos, priešingos mums. Mes instinktyviai jas atstumiame.
Visi norime gauti tik dėl savęs, o čia staiga turime duoti. Tai jausmas, kurio aš negaliu liesti! Tai tarsi varlės bučiavimas. O tai padarius viskas atsiskleidžia, ji tampa gražia princese.
#260444

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdžių apnuoginimas

Nėra asmeninių problemų, tik bendros

Skirtingos vienybės šaknys

Klausimas. Kodėl tik susidūrus priešybėms gimsta kieno nors jautimas?
Atsakymas. O kaip dar? Negaliu jausti vien saldaus, ar vien kartaus, ar vien rūgštaus. Galiu jausti ką nors remdamasis kuo nors, nes turiu receptorius ir yra vidinis įrašas.
Manyje tarsi yra kolbos, su parengtais skoniais, ir todėl galiu mėginti, lyginti, sakyti „taip“, „ne“ ir pan. Ir taip visur.
Klausimas. Ar žmogus turi atlikti kokį nors vidinį judesį, kad pereitų prie visiškai priešingo pojūčio, pavyzdžiui, nuo neapykantos prie meilės? Kas vyksta, kai nutinka šis kokybinis perėjimas?
Atsakymas. Jis ima jausti, kad viena savybė pasiekiama būtent iš kitos. Kitaip tariant, tai ne perėjimas, o tarsi abiejų savybių įjungimas.
#258826

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys linijos

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Dvi priešybės, veikiančios išvien

Kongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Visa, kas egzistuoja, nuo paties naudingiausio iki paties žalingiausio, turi teisę būti. Jokio reiškinio negalima naikinti, atvirkščiai, mums skirta užduotis tik jį ištaisyti, kad būtų panašus į Kūrėją. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“).
Įprastiniai neteisingi veiksmai yra priežastis būsimiems teisingiems veiksmams. Kiekviena gera būsena – rezultatas prieš tai buvusios blogos. Dėl to gėrio ir blogio vertinimas turėtų būti ne pagal būsenas, o pagal tai, kiek priartina prie tikslo. Iš tiesų, pagal vystymosi dėsnį nuodėmė yra priežastis atsirasti teisingoms būsenoms.
Kiekviena būsena egzistuoja lygiai tiek laiko, kiek reikia, kad būtų suvoktas blogis ir kad nebegalėtum jame ilgiau būti, kad susijungtum, sunaikintum ir pereitum į geresnę būseną. (Baal Sulamas, „Pasaulis“).
Mūsų pasaulis vystosi vis blogesnės būsenos link, nes jo pagrindas – egoizmas. Jis visą laiką auga, sukeldamas vis grubesnes, nemalonesnes būsenas.
Jeigu teisingai suprantame ir jį išnaudojame, tai visus veiksmus, kurie mumyse vystosi dėl egoizmo, galime ištaisyti ir iš jų kurti naujas, geras būsenas. Viskas priklauso tik nuo to, kaip mes žiūrime į visa tai, ką matome pasaulyje. Dėl to Baal Sulamas sako, kad nieko pasaulyje negalima naikinti.
Kabalos mokslas daro įdomią išvadą, kad visas gėris ir visas blogis turi tą pačią šaknį. Jis atsisuka į žmogų, teigdamas: „Tau pavesta tik sujungti gėrį su blogiu taip, kad gautum iš jų naudą“. Taip, kaip ir mūsų gyvenime: imame minusą ir pliusą, prijungiame prie motoro, ir jis užsiveda.
Kiekvienam veiksmui yra priešingybė. Pasaulyje visada yra teigiama ir neigiama jėgos. Teisingai panaudojant, jas galima priversti dirbti taip, kad jos kurtų energiją, judėjimą, ką tik norite, – reikia tik išmokti teisingai jas taikyti.
Dėl to nėra nieko iš esmės blogo, tik reikia surasti ir priešpastatyti tam kažką gero ir teisingai tai sujungti. Tai pati svarbiausia išvada, prie kurios prieiname studijuodami kabalą.
Bėda ta, kad mūsų pasaulyje stengiamės naikinti visa, kas tariamai yra bloga. Kažkada pradėjome naikinti vilkus, po to pajutome, kaip tai žalinga, nes teisinga ekosistema turi būti pusiausvira, jai reikalingos visos rūšys, nes jos palaiko vienas kitą ir sukuria homeostazę – gamtinę pusiausvyrą.
Tas pats ir žmogaus – bendravimo – lygmenyje. Žmonija turi suprasti, kad neegzistuoja nieko žalingo, reikia tik išmokti dirbti tarp dviejų priešingų savybių. Tai yra pagrindas bet kokios gyvos sistemos, kur yra įkvėpimas ir iškvėpimas, sumažėjimas ir padidėjimas, nuolatinis tarpusavio papildymas ir pasikeitimas.
Tai labai svarbi mintis, kurią kabalistai skleidžia visuose savo darbuose, kad parodytų, kaip neteisingai žvelgiame į save, į aplinką, į vaikus – į viską. Mes be perstojo stengiamės viską sulaužyti, išgalvojame visokias naujas metodikas, teorijas, kurios naikina prieš tai buvusias ir išryškina tik kurį nors vieną aspektą.
O mums reikia išmokti suprasti, kad gamta – vientisa. Ji visada susideda iš priešingų savybių, nuomonių, įvykių, ir tik teisingas jų sujungimas leidžia suprasti gamtos gilumą, įsiskverbti į ją protu, jausmais ir ją atskleisti.
Tiktai tuomet ji tampa mums suprantama. O mes iš pradžių bjaurojame gamtą, o pamatę blogas pasekmes metamės į kitą kraštutinumą, o tai – vėl blogai. Ir taip – nuolat.
Tas pats ir su žmonių bendruomene. Nieko nėra nei gero, nei blogo. Blogai tik tai, kad bandome ką nors sunaikinti, ką nors išardyti dėl kažko kito, neva geresnio. Gerai gali būti tik tuomet, kai savybės tarpusavyje teisingai dera.
Dėl to suradimas visuminės ir individualios pusiausvyros kiekvieno reiškinio, kiekvienoje grupėje, kiekvienoje visuomenėje, gamtoje, yra pati svarbiausia žmogaus užduotis. Apie tai kalba kabalistai. Mes visi turime visada to siekti.
Tai tinka net ligai ir sveikatai. Nėra ligų ir nėra sveikatos, – tarp jų turi būti pusiausvyra. Pavyzdžiui, atsiranda kokia nors ligos būsena, ir jeigu ja teisingai pasinaudojama, ji žmogų išgydo. Būtent teisingas neigiamų ir teigiamų savybių derinys priveda prie harmonijos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, II d.

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Iš chaoso į harmoniją, IV d.