Pateikti įrašai su prigimtis žyme.


Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų egoistinė prigimtis turi tarsi dvi puses. Viena vertus, turtų noras pagimdė nelygybę ir skurdą, kita vertus, išvystė techniką, prekybą, komunikacijas. Viena vertus, valdžios ir šlovės noras buvo įvairiausių intrigų ir karų šaltinis, kita vertus, atsirado valstybės, įstatymai.
Šiandien patekome į unikalią situaciją, kai egoistiniai masalai daugiau neveikia. Kas bus artimiausiu metu varomoji vystymosi jėga, jei egoizmas nustojo veikti? Kitaip tariant, ir gamta neleidžia egoizmui veikti, ir iš vidaus mus taip pat mažai kas traukia.
Atsakymas: Manau, kad mes suvoksime, jog turime judėti visai į kitą pusę – priešingą egoizmui, ir vystyti žmonių visuomenės santykius su kitais gamtos lygiais, kaip absoliučiai altruistinius ir integralius.
Turime susiimti ir pradėti veikti aiškiai suprasdami, kad privalome nepaisydami savo egoizmo vienytis, rūpintis vienas kitu pagal principą „pamilk artimą kaip patį save“ ir šitaip siekti būsenos, kai „visas nuodėmes padengs meilė“, kitaip tariant, absoliutus ryšys, absoliutus abipusis rūpestis.
Tada galėsime įveikti didžiulį potencialų barjerą tarp mūsų ir bendros gamtos taip, kad imsime jausti gerąją jėgą, kuri suteikia gyvybę ir palaiko visą gamtą. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Klausimas: Šiandien žmogui malonu rūpintis tik savimi, o jūs sakote, kad jis pradės mėgautis rūpindamasis kitais? Kaip gali įvykti tokia transformacija, juk tai – priešinga prigimčiai?
Atsakymas: Veikiant mūsų norui ir Aukštesniajai jėgai.
Klausimas: Tai kam reikalingas egoizmas ir koks jo tikslas?
Atsakymas: Kad mes patys egoizmo priešpriešoje suvoktume poreikį rūpintis ir būti sujungtiems vienas su kitu gerais ryšiais. Tai – mūsų uždavinys.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas nėra panaikinamas?
Atsakymas: Ne, mes turime dirbti virš jo, t. y. nepaisydami, kad jis mus veikia.
#267602

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Kelias į beribį malonumą

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Komentarų nėra

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Komentarų nėra

Kaip rasti savo sielą

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Komentarų nėra

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė transformacija

Ar žmogus taps gamtos karaliumi?

Atversta gamtos knyga

Komentarų nėra

Karaliaus Saliamono išmintis: nečiupk šuns už ausų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Tapsime kitokiais!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra prigimtis?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai egoistinis noras gauti, mėgautis, būti savyje ir dėl savęs.
O priešinga, mūsų nejaučiame prigimtis – tai altruizmas, rūpestis kitais, meilė kitiems. To nejaučiame, tačiau galime kažkaip įsivaizduoti panašiai kaip motina elgiasi su kūdikiu, nors tai vis dėlto egoistinis pasireiškimas. Mūsų pasaulyje nėra altruistinių santykių tarp kūrinių.
Bet studijuodami kabalą matome, kad tai vis tik įmanoma. Yra aukštesnioji Šviesa – ypatinga substancija, kuri gali veikti ir pakeisti mus. Ir tapsime kitokie.
#266503

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Virusai vietoj Kūrėjo

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis pamažu įgauna naują formą. Koronaviruso paplitimas yra pasekmė to, kad vėluojame: esame „paskutiniojoje kartoje“, tai yra pirmoje kartoje, kuri turi būti ištaisyta ir pakilti į davimo pakopą.
Davimo pakopa vadinasi „tikėjimu virš žinojimo“, tai yra, davimas yra aukščiau gavimo. Todėl reikia pažiūrėti, kiek mes atitinkame šį reikalavimą.
Gamta reikalauja iš mūsų didesnio vieningumo ir ryšio vienų su kitais, didesnio visos tikrovės, kaip vientisos sistemos, suvokimo ir pajautimo, kur negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės egzistuoja harmonijoje.
Kol kas mums mažai rūpi, kas nutiks su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu pasauliu, su aplinka, kurioje mes gyvename. Tai reiškia, kad neartėjame prie integralios formos, kurioje visos keturios gamtos formos egzistuoja simbiozėje.
Vidinis tikrovės variklis ir toliau veikia, palaipsniui kreipdamas mus tobulo ryšio link. Bet mes nejudame tinkamu greičiu, todėl vis pajuntame įvairių formų neigiamą gamtos reakciją. Tai gali būti virusai, tai yra reakcija gyvūniniame lygmenyje arba reakcija augaliniame ir negyvąjame lygmenyje.
Gaila, kad žmonija dar nesupranta, kaip judėti į integralią formą, kur visos gamtos dalys yra sujungtos ir visos keturios pakopos pamažu artėja prie vienos sistemos, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, kaip mumyse veikianti bendra ištaisymo jėga.
Mes turime suteikti Jam vietą atsiskleisti. Kuo labiau susivienysime, tuo greičiau pamatysime, kad Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame ryšių tinkle.
Kol Kūrėjas yra pasislėpęs, mes prašome Jo suvienyti visas gamtos dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmones teisinga, vientisa forma. Net iš dalies suvokdami šį suvienijimą, mes jaučiame, kaip Kūrėjas atsiskleidžia šioje gamtoje. Juk Kūrėjas yra vienybės ir meilės jėga, ir kuo labiau mes judame vienybės link, tuo labiau galime atskleisti Kūrėją.
O kol kas vietoj Kūrėjo randame virusus. Ir tai yra ženklas, kad žmonija juda neteisingai. Kūrėjas pažadina mumyse norą Jį pažinti, suprasti, atskleisti. Tačiau atskleisti Kūrėją kaip vienybės ir davimo jėgą įmanoma tiek, kiek mes sujungsime visas sudužusias dalis į vieną sistemą, kad atrastume savo tarpusavio ryšį, išryškintume davimo ir meilės jėgą tarp mūsų.
Nėra kitos išeities, mes esame įpareigoti atvesti visą pasaulį į vieną formą ir įgyvendinti meilės savo artimui, kaip sau principą – pagrindinį visos pasaulėdaros dėsnį, visų jo dalelių vienybę. Ir per šią vienybę mes atskleisime meilės ir susivienijimo jėgą – Kūrėją.
Jei to nerealizuojame tinkamu greičiu, tada dėl savo tingumo ir vėlavimo vietoje meilės atskleidžiame koronavirusą tarp mūsų. Virusas atskiria mus vieną nuo kito, parodydamas mūsų neištaisymą ir nesugebėjimą suartėti. Šiuo smūgiu jis mus gydo ir parodo, ką mums reikia daryti.
Virusas mums kainuoja daug pinigų ir kančių, o kartais ir mirčių, bet vis tiek veda į ištaisymą. Tikėkimės, kad ne tik kentėsime nuo viruso, bet ir suprasime, kaip jis mums padeda, parodydamas, kur dėti pastangas ir kaip susivienyti, kaip suderinti vidinę vienybę su išorine.
Koronavirusas sako: „Jūs negalite susivienyti ir fiziškai artėti vienas prie kito, jei tarp jūsų nėra vidinio ryšio.“ Netrukus mes tai suprasime, atskleisime ir pajusime. Tarp materialaus ir dvasinio pasaulio negali būti skirtumo – visa tai yra viena neatsiejama sistema.
Nėra skirtumo tarp šio pasaulio ir būsimojo pasaulio. Todėl visuose mūsų santykiuose turime pastebėti tą patį atstumą, kurio iš mūsų reikalauja koronavirusas, ir atitinkamai reaguoti taisant savo santykius. Jei mes suartėsime viduje, galėsime suartėti ir išorėje.
Koronavirusas gydo ir paaiškina mums, kur yra mūsų neištaisymas ir kad turime būti draugiški ir susiję vidumi. Tuomet išorinis pasaulis taip pat bus ištaisytas ir taps geras. Virusas reikalauja pakilti virš gavimo jėgos, virš egoizmo į davimo jėgą, o tai reiškia pakilti į tikėjimą virš žinojimo, kad davimo jėga taptų aukštesnė už gavimo jėgą.
Taip mes įgyjame Kūrėjo prigimtį ir susiliejame su Juo. Ištaisymo pabaigoje visi pakils į tikėjimą virš žinojimo, į davimo savybę ir bus sujungti į vieną sistemą. Nebus išimčių, nebus nė vieno žmogaus, kuris nepajus, kokia yra Kūrėjo prigimtis, davimo ir tikėjimo prigimtis.
#263921

Iš 2020 m. balandžio 29 d. pamokos „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Koronvirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus mano, kad jam priklauso malonumas, ir niekad negalvoja apie tai, kad su juo gali kas nors nutikti.
Pavyzdžiui, nusipirkęs loterijos bilietą tikisi laimėsiąs, nors tikimybė – viena iš milijono. Ir nors išėjus į gatvę būti partrenktam automobilio yra kur kas realiau, tačiau apie tai negalvojama. Ką tai rodo?
Atsakymas: Žmogus galvoja apie tai, ko jam norisi. Tad ir negalvoja apie mirties dieną. Užtai galvoja, kaip rytoj ką nors laimėjus.
Klausimas: Jeigu tai mūsų prigimtis, kaip tai išnaudoti?
Atsakymas: Kas yra gera, o kas yra bloga, matuojama atsižvelgiant į rezultatą, kuriuo baigi savo gyvenimą. O mūsų gyvenimo tikslas – pasiekti aukščiausią egzistavimo lygmenį – amžiną ir begalinį.
Šio rezultato atžvilgiu turi pereiti gyvenimo ir mirties ribą.
Klausimas: Ar tai, kad esame tokie pažeidžiami ir neapdairiai žvelgiami į tai, kas su mumis gali nutikti, veda mus į tikslą?
Atsakymas: Būtent tai ir veda mus pirmyn, kad atsigręžtume ir įsisąmonintume būtinybę išsiaiškinti, dėl ko gyvename.
#265863

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Svarbiausia, ką įgyju gyvenime, – tai siela

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia kaip akimirka?

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jeigu Kūrėjas sukūrė mus egoistais, tai šitai yra mūsų prigimtis. Ką su tuo daryti?
Atsakymas: Taip, mūsų prigimtis – egoizmas. Esame sukurti visiškai priešingi integraliai savybei – Kūrėjui. Todėl turime mėginti susivienyti nepaisydami savo blogojo prado ir prašyti Gamtos (Kūrėjo), kurios viduje yra ši integrali sistema, kad ji mus ištaisytų.
Tuomet nepaisant pradinių egoistinių savybių ir santykių imsime savyje jausti besivystančias altruistines savybes.
#265826

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Ar reikia vystyti egoizmą?

Išmokti valdyti egoizmą

Komentarų nėra

Jei norime būti sveiki…

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVirusas mus išskirsto į skirtingas puses ir sako: „Jei norite būti sveiki, negalite liesti vienas kito. Laikykitės dviejų metrų atstumo tarpusavy.“ Tačiau tokia forma netinka daugeliui darbų, negali normaliai funkcionuoti žmonių visuomenė: valstybė, šeima ir pasaulis. O ką daryti?
Galima prieiti arčiau, bet tik tuo atveju, jei nori gero artimui. Jei priartėsiu prie kito ne tam, kad jį išnaudočiau, o jo labui, pastebėsiu, kad taip virusas neužkrečia, neišskiria mūsų, bet leidžia palaikyti ryšį. Tik todėl, kad artėjame dėl egoistinio savanaudiškumo, norėdami išnaudoti kitus, virusas mus užkrečia ir susargdina.
Prieštaravimas slypi tame, kad gamtoje visi esame susiję vienas su kitu, tačiau mūsų vidinė prigimtis atmeta šią abipusę priklausomybę ir pripažįsta tik savanaudišką ryšį. Jei norime susivienyti dėl bendro gėrio, kad visiems būtų gerai, virusas mums netrukdys. Priešingai, jis taps naudingas ir tik stiprins mūsų ryšį.
Tačiau nereikia tikėtis, kad koronavirusas leis mums priartėti vienam prie kito ir surasti vakciną nuo jo, jei patys nepasikeisime. Juk jei mes gyvensime kaip gyvenę, tai kam jis tada atsirado?
Virusas mus paliks ramybėje tik su sąlyga, kad pakeisime požiūrį į gamtą. Jis parodo, kad tokie egoistai kaip mes negali būti arti vienas kito, ir siunčia mus namo į karantiną. Jis suteikia mums galimybę susipažinti su nauja tikrove.
Koronavirusas sako: „Ar manote, kad reikia kurti vis daugiau ir daugiau naujų verslų? Neteisinga! Liaukitės niokoti žemės rutulį, nuodyti orą ir vandenį. Privalote sukurti kitokį gyvenimą, naujovišką.“
Gamtoje veikia pusiausvyros tarp visų jos dalių formulė. Ją galima pastebėti visuose gamtos dėsniuose: fiziniuose, cheminiuose, biologiniuose, zoologiniuose. Visi dėsningumai pagrįsti teigiamų ir neigiamų jėgų, pliusų ir minusų, gėrio ir blogio, davimo ir gavimo pusiausvyra.
Todėl koronavirusui nieko negalime padaryti. Mes peržengėme raudoną liniją, sutrikdydami gamtos pusiausvyrą, užteršėme vandenynus ir atmosferą. Subjaurota viskas, ką žmogus palietė savo nešvariomis rankomis. Turime ištaisyti savo požiūrį į gamtą ir vienas į kitą.
Nemanau, kad įmanomas greitas sprendimas. Tikriausiai koronavirusas tarp mūsų išliks daug mėnesių. Yra keli kovos su virusu būdai: įvesti visuotinį karantiną, kaip įprasta daugelyje šalių, arba tęsti normalų gyvenimą tikintis, kad epidemija vieną dieną pasibaigs savaime, kaip buvo nuspręsta padaryti Švedijoje.
Tačiau vienintelis veiksmingas metodas – pakeisti žmogaus prigimtį, jo požiūrį į gamtą, į negyvąjį, augalų, gyvūnų pasaulį ir ypač į žmonių santykius.
Žmonija privalo egzistuoti kaip integrali visos tikrovės dalis, tai yra, veikti jos labui, užuot naikinus vargšą Žemės rutulį. Visi turėsime mokytis žvelgti į gamtą kaip gyvą organizmą, mokytis aiškių pusiausvyros palaikymo formulių.
Koronaviruso tikslas – pakeisti žmogaus prigimtį. Juk žmogus – vienintelis kenkėjiškas gamtos elementas. Jis vienas nėra pusiausvyroje su gamta.
Žmogus turi laisvą valią, jis nėra valdomas įgimtų instinktų kaip negyvoji materija, augalai ir gyvūnai. Todėl jis privalo pats kontroliuoti save, o jis to nedaro nė vienoje šalyje. Todėl virusas kol kas niekur nedings.
Ką reikia padaryti, kad virusas išnyktų? Viskas labai paprasta. Gamta – integrali sistema, kurioje visos dalys susietos ir palaiko viena kitą. Žmonija taip pat turi tapti tokia šios sistemos dalimi, kuri palaiko, sieja, subalansuoja, skatina vis didesnę visų gamtos elementų integraciją. Tai yra mūsų, žmonių, atsakomybė.
Mūsų rankose – didžiulės jėgos, todėl turime būti atsargūs gamtos, kaip motinos, tobulos integralios sistemos atžvilgiu. Jei tai darysime sąmoningai ir supratingai, gyvensime laimingai. O jei ne, tada vienas po kito rasis nauji virusai, kurie mus nušluos nuo žemės paviršiaus…
#262977

Iš 2020 m. balandžio 10 d. programos „Globalios perspektyvos“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai