Klausimas: Per paskutiniuosius dešimtmečius matome, kad technologijos lenkia mūsų moralės normas. Kodėl gamta leidžia mums sparčiau plėtoti technologijas, o ne puoselėti moralines vertybes?
Atsakymas: Kas įsisąmonintume žmogiškąją prigimtį, kad imtume ją taisyti.
Klausimas: Vis daugiau jaunimo renkasi gyvenimą virtualioje erdvėje. Ar nemanote, kad greitai fizinis pasaulis visai nebebus reikalingas
Atsakymas: Ne, jo prireiks. Negalime paspausti mygtuko ir pasakyti, kad anuliuojame šį fizinį pasaulį. Net jeigu ir panorėtume, neįstengtume to atlikti. Mums vis tiek teks kažkaip palaikyti savo fizinį egzistavimą.
Bet iš principo visi mūsų sumanymai gali būti sukoncentruoti būtent virtualiame pasaulyje. Tačiau prireiks visai nedaug laiko, kad įsisąmonintume savo prigimtį kaip blogį ir kad suprastume, kur ji mus nuvedė. Išeisime iš tos būsenos ir įgysime tinkamą pavidalą.

#275009

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Virtualaus ryšio pranašumas

Klausimas: Savo knygose rašote, kad pakilę į aukštesnį lygmenį, atskleisime kitą egzistavimo formą.
Kaip mums, žmonėms, patikėti, kad ėmus teisingai savęikauti atsiras gyvenimas kitame lygmenyje? Nėra jokių įrodymų. Mums reikia tuo patikėti?
Atsakymas: Neturime išeities. Arba priimsime tai, arba labai daug kentėsime, ir vis tiek sutiksime su tuo, bet jau per kančias.
Klausimas: O kodėl taip viskas sunku? Tai ne tik priešinga mūsų prigimčiai, bet dar reikia susivienyti ir tikėti tuo, juk nėra jokių įrodymų.
Atsakymas: Iš esmės, galima vien abstrakčiai įsivaizduoti, kad jeigu kiekvienas įstengs pakilti virš savo asmeninės egoistinės prigimties, tai galiausiai galėsime susivienyti virš visų mūsų skirtumų į bendrą, vieningą altruistinę prigimtį.

#275262

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities spindulys nūdienos tamsoje

Kiekvienas turi savo galimybes

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Kodėl Kūrėjas nebaudžia blogų žmonių?
Atsakymas: Klausimas „kodėl“ egzistuoja nuo gyvybės atsiradimo žemėje. Kodėl vilkai ėda avis, o didelės žuvys praryja mažas žuvytes? Visa tai reikia susieti su ta gamta, kurios priešakyje stovi žmogaus egoizmas.
Ištaisyk žmogaus egoizmą (o tai gali) ir pamatysi, kaip visoje gamtoje vilkai ir avys draugiškai gyvena kartu.
#266538

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad bausmė būtų naudinga

Apie bausmę

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Jei leidžiu blogai minčiai apie kitus išsiveržti į išorę, būti išsakytai ir išgirstai, taip suteikiu jai galimybę pasireikšti. Kol ji mano viduje, dar galiu ją nuslopinti, uždrausti šioms mintims išeiti iš manęs, kitaip tariant, galiu apriboti savo nuolatinę egoistinę prigimtį.
Neigiama mintis apie artimą prilygsta veiksmui. Bet galiu pagauti ir sustabdyti mintį, neleisdamas jai pasireikšti ir pakenkti kitiems. Mintis inicijuoja veiksmus, nors ir ne materialius. Jeigu leidžiu blogai minčiai laisvai tekėti bei veikti, nemėgindamas jos kontroliuoti ir nuslopinti, tai šituo kenkiu savo artimui ir atlieku blogą veiksmą pasaulyje.
Gyvename minčių pasaulyje. Mintis ir yra veiksmas. Todėl leisdamas blogoms mintims pasklisti ir manydamas, kad tai nieko baisaus, darau žalą ir taip lemiu, kas vyksta tikrovėje. Visas mūsų pasaulis, kiekvienas žmogus turės patikrinti save ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis daro kitiems. Prireiks gilaus vidinio darbo ir daug pastangų iš kiekvieno.
Žmogus turi savyje pakeisti minčių kryptį kitų atžvilgiu: iš negatyvių į pozityvias. Ir tuomet šiame pozityviame požiūryje į kitą, žmogus pajaus papildomą gamtos jėgą, kurios anksčiau nejautė.
Pakeitę savo mintis iš neigiamų į teigiamas, išsigelbėsime nuo koronaviruso ir išvaduosime visą pasaulį nuo epidemijos ir kitų problemų. Juk taip imame atitikti gamtą, kad visi jos lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) būtų harmonijoje, su geromis mintimis, vienas kitą papildytų.
O tam trukdo tiktai mūsų blogoji prigimtis, egoizmas. Todėl šį egoistinį požiūrį į kitus būtina paversti geru. Tam reikia dirbti grupėse, kad pritrauktumėte gamtoje slypinčią gerąją jėgą ir priverstumėte ją atsiskleisti. Reikalaujame, kad tarp mūsų grupėje atsiskleistų ši gera jėga, geri santykiai, vienybė.
Jei leisime egoistiškoms mintims valdyti mus ir nepasieksime vienybės, koronavirusas vis labiau plis. Nuo šios ligos nebus vaistų, mat koronavirusas demonstruoja mūsų blogus tarpusavio santykius. Mes tik įvardijame tai virusu.
Ateis dar daug tokių „virusų“, kurie kyla dėl mūsų piktų minčių, ir labai kentėsime. Prieš pusmetį dar vylėmės, kad epidemija palaipsniui atslūgs. Bet dabar matome, kad bus tik blogiau, kol nepasakysime: „Gana!“
Mūsų neišsitaisymas pasireiškia kaip virusas, nes visas žmogaus kūnas užpildytas virusais. Virusai – tai  informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas.
Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais.
Jei norime juos nuraminti ir subalansuoti, reika kabalos mokslo. Pusiausvyra atkuriama per apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą. Būtina subalansuoti visas jėgas, kurios aktyvuoja šiuos virusus, kad jie būtų apriboti ir atsidurtų po ekranu. Tuomet visi virusai, kurie šiandien sukelia ligas, virs naudingais.

#272576

Iš 2020 m. spalio 15 d. pokalbio su žurnalistais

Klausimas: Mūsų egoistinė prigimtis turi tarsi dvi puses. Viena vertus, turtų noras pagimdė nelygybę ir skurdą, kita vertus, išvystė techniką, prekybą, komunikacijas. Viena vertus, valdžios ir šlovės noras buvo įvairiausių intrigų ir karų šaltinis, kita vertus, atsirado valstybės, įstatymai.
Šiandien patekome į unikalią situaciją, kai egoistiniai masalai daugiau neveikia. Kas bus artimiausiu metu varomoji vystymosi jėga, jei egoizmas nustojo veikti? Kitaip tariant, ir gamta neleidžia egoizmui veikti, ir iš vidaus mus taip pat mažai kas traukia.
Atsakymas: Manau, kad mes suvoksime, jog turime judėti visai į kitą pusę – priešingą egoizmui, ir vystyti žmonių visuomenės santykius su kitais gamtos lygiais, kaip absoliučiai altruistinius ir integralius.
Turime susiimti ir pradėti veikti aiškiai suprasdami, kad privalome nepaisydami savo egoizmo vienytis, rūpintis vienas kitu pagal principą „pamilk artimą kaip patį save“ ir šitaip siekti būsenos, kai „visas nuodėmes padengs meilė“, kitaip tariant, absoliutus ryšys, absoliutus abipusis rūpestis.
Tada galėsime įveikti didžiulį potencialų barjerą tarp mūsų ir bendros gamtos taip, kad imsime jausti gerąją jėgą, kuri suteikia gyvybę ir palaiko visą gamtą. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Klausimas: Šiandien žmogui malonu rūpintis tik savimi, o jūs sakote, kad jis pradės mėgautis rūpindamasis kitais? Kaip gali įvykti tokia transformacija, juk tai – priešinga prigimčiai?
Atsakymas: Veikiant mūsų norui ir Aukštesniajai jėgai.
Klausimas: Tai kam reikalingas egoizmas ir koks jo tikslas?
Atsakymas: Kad mes patys egoizmo priešpriešoje suvoktume poreikį rūpintis ir būti sujungtiems vienas su kitu gerais ryšiais. Tai – mūsų uždavinys.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas nėra panaikinamas?
Atsakymas: Ne, mes turime dirbti virš jo, t. y. nepaisydami, kad jis mus veikia.
#267602

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Kelias į beribį malonumą

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Klausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Klausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė transformacija

Ar žmogus taps gamtos karaliumi?

Atversta gamtos knyga

Kas praeidamas čiumpa šunį už ausų, tas įsikiša į svetimą kivirčą. Karalius Saliamonas.
Klausimas: Taigi, žmogus gadina savo likimą?
Atsakymas: Žinoma! Jei kišatės į kito asmens ginčą, jūs sukeliate jo pyktį šuns lygmenyje. Mes žinome, kad geriausia – ne įsikišti, o suteikti žmogui galimybę išsiaiškinti, kur jis yra, be jokios išminties ir patarimų, kitaip tapsi priešu abiem.
Klausimas: Tarkime, kyla ginčas. Ką veikia žmogus?
Atsakymas: Pašalinis – nieko. Palieka juos ir atsitraukia. Policija ar kažkas kitas, kas turi galių sušvelninti situaciją, yra jų reikalas, o pašalinis neturi teisės kištis.
Klausimas: Kadangi jis nežino, kas teisus, o kas kaltas?
Atsakymas: Apskritai neturi teisės kištis. Priešingu atveju šios būsenos neras savo sprendimo.
Klausimas: Karalius Saliamonas sakė, kad ginčas kyla manyje. Koks kivirčas egzistuoja žmoguje?
Atsakymas: Nuolatinis, nes žmogus yra sukurtas iš dviejų norų: egoistinio ir altruistinio. Tačiau tikrasis žmogus yra tas, kuriame visada vyksta vidinė kova tarp gėrio ir blogio, kuris konkrečiai nukreipia savo gėrį į blogį. Blogis kyla nuolat, norisi visko sau. O žmogus, kuris nori save ugdyti, nuolatos vysto savyje gėrį ir pastoviai būna šioje vidinėje kovoje. Todėl visos tokios sakmės kaip apie Saliamoną yra pagrįstos žmogaus blogio atskleidimu tiek, kiek jis bando savyje atskleisti gėrį.
Klausimas: T. y. manyje blogis, egoizmas, yra visada, tai – mano prigimtis?
Atsakymas: Taip. O tu prašai Kūrėjo, kad jis suteiktų tau ir gerąją prigimtį, kad galėtum subalansuoti šias dvi prigimtis!
Galima būtų pasakyti: „Aš prašau Kūrėjo, kad pašalintų iš manęs šią piktą prigimtį“. Ne! Tai – neprotinga. Reikia prašyti, kad duotų gerą prigimtį ir kad šios dvi prigimtys egzistuotų pusiausvyroje. Ne vieną, didesnę už kitą, nereikia, kad teigiama būtų aukščiau už neigiamą.
Vidurio linija tarp jų yra nuostabi būsena! Ir aš visada esu šioje pusiausvyroje. Ant dviejų kojų stoviu virš jų. Tik tada aš galiu iki galo jausti minusą ir pliusą bei visą gamtą, esančią po manimi.
Klausimas: Vadinasi, žmogus, turintis savo prigimtį ir Kūrėjo prigimtį, yra harmoningas žmogus?
Atsakymas: Žinoma! Tada jis vadinasi „Adomu“ – panašiu į Kūrėją, nes jo vidinė savybė, kuri priešinga Kūrėjui, taip pat tampa panaši į Kūrėją.
#260367

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Kas yra prigimtis?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai egoistinis noras gauti, mėgautis, būti savyje ir dėl savęs.
O priešinga, mūsų nejaučiame prigimtis – tai altruizmas, rūpestis kitais, meilė kitiems. To nejaučiame, tačiau galime kažkaip įsivaizduoti panašiai kaip motina elgiasi su kūdikiu, nors tai vis dėlto egoistinis pasireiškimas. Mūsų pasaulyje nėra altruistinių santykių tarp kūrinių.
Bet studijuodami kabalą matome, kad tai vis tik įmanoma. Yra aukštesnioji Šviesa – ypatinga substancija, kuri gali veikti ir pakeisti mus. Ir tapsime kitokie.
#266503

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.