Pateikti įrašai su programa žyme.


Kelias į galutinę būseną

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar vykdydamas Pirmąjį apribojimą (Cimcum Alef), aš atsisakau Kūrėjo programos, su kuria jis mane sukūrė. Ar taip?
Atsakymas. Ne. Kūrėjas mane sukūrė, kad aš tapčiau tokiu, kaip Jis. Todėl jis sukūrė žmogų – Adomą, nuo žodžio „panašus“.
Bet koks Kūrėjo veiksmas mus stumia į priekį po žingsnelį į visišką panašumą, amžinybę ir tobulumą. Atsitraukimo nėra. Net jei mes matome, kad pakeliui yra sudužimas kli (indo), kritimas, visokių klipot (netyrų troškimų) ir baisių būsenų, kai žmonės kariauja, žudo vienas kitą, daro viską, ką tik nori, tai tik reiškia, kad tai vyksta ir dvasiniame pasaulyje.
Tokie sukrėtimai būtini, kad suprastume šiuos norus ir juos sujungtume į tokią konstrukciją, kuri vadinasi „absoliuti siela“ arba „Adomas“. Kitaip neįmanoma.
Visas procesas yra praktiškai numatytas iš anksto, jo pabaiga yra aiški. Galutinė būsena iš pat pradžių valdo visų veiksmų pradžią. Kitaip tariant, Kūrėjas nusprendė sukurti tobulą žmogų, kuris būtų toks pats, lygus, lygiavertis Jam. Ir šis žmogus (ta būsena, arba siela) atsiranda iš karto.
Turint pradinę ir galutinę būseną, tarp jų ir atsikleidžia šis kelias. Kam jis skirtas? Žmogus neturi būti lėle, panašia į Kūrėją. Kūrėjas galėjo jį sukurti tokį, koks yra Pats, bet tada žmogus nebūtų savarankiškas. Tam, kad atsirastų savarankiškumas, mes turime praeiti visus kelio etapus jausmiškai, sąmoningai.
Todėl tam reikalingos mūsų pastangos, bandymai, ieškojimai, kančios. Priešingu atveju mes neturėsime chisarono (noro, siekio, aistros) ir būsime bejausmėmis mašinomis. Jausmai kyla laipsniškai tik po visų šių operacijų, nuosekliai atliekamų su mumis iš aukščiau.
Mes neišvengiamai pasieksime galutinę būseną, ji jau užsakyta. Tačiau kelią pasirenkame patys. Kelio paieškose išryškėja naujos savybės, kančios, pojūčiai, norai, siekiai – visi jausmai. Ir jie turi mums parodyti, ką reiškia Kūrėjo tobulumas. Būtent tai mes ir vystome savyje.
#246311

Iš 2019 m. kovo 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo programa

Įsitraukti į kūrimo programą

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

gyvenimo prasmė, Valios laisvė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisas mūsų pasaulis – tai negyvoji, augalinė, gyvūninė ir ypač žmogiška prigimtis – vienas gryniausias egoizmas.
Kiekvienas gamtos elementas ir visų jų vienijimasis į gyvus ar negyvus, augalinius, gyvūninius organizmus veikia vienu principu: kaip galima daugiau įsisavinti tai, kas man naudinga, ir pašalinti tai, kas man netinka, neteisinga, negera. Tai grynas egoizmas, sveika gamtos programa, kuri mus valdo.
Kiek mes galime tai valdyti? Praktiškai negalime. Mes esame marionetės. Kiekviename iš mūsų yra egoistinė programa, pagal kurią mes veikiame.
Mums atrodo, kad mes veikiame savarankiškai, o iš tiesų mus valdo gamtos jėga. Ji mus sukioja kairėn ir dešinėn, kur nori ir kaip nori, – mes vykdome jos programą, net neįsivaizduodami, kad esame jos valioje. Mes egzistuojame egoistinėje prigimtyje, kaip visiškai valdomi elementai.
Kai žmogui kyla klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“, tai gamtoje tarsi kyla kažkoks prieštaravimas, klaida. Kaip gali būti, kad visiškai valdomas žmogus staiga klausia: „Kas aš? Dėl ko gyvenu, kodėl?“
Pati gamta iškelia mums tokį klausimą, duoda mums kažkokią valios laisvę, kad klausinėtume apie save, savo likimą: „Kam? Kaip?“.
Tai nelengva. Tokie klausimai kyla ne visiems. Tačiau mūsų egoistinio vystymosi procese vis daugiau žmonių pradeda apie tai klausinėti.
Iš principo, tai vienintelis klausimas, kurį gamta iškelia mums, kad mes susidomėtume savo veiksmų, vystymosi, gyvenimo programa: „Kam? Kodėl? Ką mes veikiame? Ar mes veikiame instinktyviai, ar kažkokiu būdu galime keisti savo elgseną arba vertinti ją kritiškai, iš kur atsiranda šios mintys?“
Nuo to momento žmogus tampa žmogumi. Ir tada stengiasi suvokti, kad jis valdomas, kad jis nenori to, ką jam skyrė jo prigimtis, kad tai kenksminga, bloga, reikia su tuo kažką daryti ir t. t. Žmogaus dvasinis vystymasis prasideda nuo klausimo: „Dėl ko man gyventi? Kodėl aš gyvenu?“
Atrodo, kad tai depresyvus klausimas, o iš tiesų jis labai reikalingas, nes būtent iš tokios būsenos žmogus pradeda tyrinėti: „Kas mane valdo? Kodėl? Kam? Sutinku aš su tuo ar ne? Aš noriu atskleisti mano valdymo šaltinį. Aš su juo nesutinku, aš noriu veikti ir gyventi kitaip. Aš noriu pakilti virš valdymo šaltinio, aukščiau šios jėgos. Aš nesutinku, kad mane išnaudoja.“
Kai žmogus pradeda save tyrinėti, jis atranda teisingų knygų. Paprastai jos būna susijusios su kabalos mokslu. Kartais, pradžioje, pasitaiko knygų apie psichologiją. Tačiau, jei gilinasi toliau, jis atranda kabalą.
Ir tada jam darosi aišku, kad jį valdo aukštesnė jėga – Gamta arba Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats. Jis stengiasi išsiaiškinti, kur jį veda, dėl ko jis egzistuoja, kaip jį valdo.
Jis pradeda suprasti, kad jį valdo dvi jėgos: teigiama ir neigiama, o jis pats yra neutralus. Net jam būdingas egoizmas, noras mėgautis – tai irgi ne jo, – jis nuleistas iš viršaus.
Taigi, jis yra absoliučiai neutralus kūnas, kurį iš vienos pusės veikia egoistinė jėga, o iš kitos – galimai altruistinė jėga.
Žmogus pradeda save tyrinėti.
Neigiamą, egoistinę, jėgą, kuri visuose gamtos objektuose, taip pat ir žmoguje viską sugeria, gauna, naudoja, mes vadiname moteriška jėga. O teigiamą, duodančią, užpildančią jėgą vadiname vyriška, Kūrėju. Gamta mus dalija į dvi dalis.
Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų pasaulio vyrais ir moterimis. Čia mes vienodai egoistiški. Mus veikia praktiškai tik viena neigiama jėga, o teigiama reikalinga tik tam, kad išvystyti dar didesnę mūsų neigiamą jėgą.
Klausimas. Klausimas apie gyvenimo prasmę – tai moteriškas klausimas?
Atsakymas. Ne. Kai tuštuma žmoguje pasiekia tam tikrą būseną, ir jis supranta, kad jo gyvenimas bereikšmis, jis teatlieka mechaninius veiksmus, tada jis pradeda klausinėti: „Kam ir kodėl?“ Ir nors veiksmus sukelia neigiama jėga, jie jau priklauso teigiamai.
Žmoguje pradeda kalbėti Kūrėjo dalelė, davimo savybė. Jam jau kyla prieštaravimas tarp dviejų jėgų.

Tęsime.
#247105

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvasinio vystymosi programa

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinio vystymosi programa – tai tam tikras blokas – schema, kur yra kairė, dešinė ir tiesiai?
Atsakymas. Tai daugialygė, daugiasluoksnė programa, kuri apima savyje kiekvieno iš mūsų sąveiką su visa likusia žmonija.
Iš tikrųjų ji itin plati, n-matė, tačiau kiekvienam realizuojant ji paprastesnė. Tai reiškia, kad jūs turite dešimtuką, ir jame privalote atlikti savo programą.
Jei šitai darote, tai praktiškai viskas, ką turite atlikti su visa žmonija visais laikas, su viskuo, kas yra, susisuka, susijungia, kad dirbtumėte savo dešimtuke. To ir mokome žmones, toks jų darbas siekiant tikslo.
#246315

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kaip rinktis likimą II dalis

Kas mato teisingą tikrovę?

Komentarų nėra

Aukščiausias malonumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl turiu tiesiog egzistuoti, užuot mėgavęsis šiuo pasauliu, Kūrėjo sukurtu, kad kūrinys patirtų malonumą?
Atsakymas. Eik ir mėgaukis. Kodėl nesi patenkintas? Mat Kūrėjas jau duoda tau tokius norus, kurie reikalauja kitokio pobūdžio malonumų.
Kūrimo tikslas – pripildyti kūrinius pačia aukščiausia būsena. Mums tereikia įsisąmoninti, kokia būsena aukščiausia. Tai ne savęs ribojimas, ne atsiskyrimas vienutėje, ne lankstymasis meldžiantis. Kūrėjas iš mūsų tenori vieno – kad pasiektume Jo lygmenį!
Įsivaizduojate, apie ką kalbama? Tobula, beribė, amžina jėga nori, kad mes čia, būdami šios būsenos, kaip esame dabar, taptume tokie, kaip Jis. Prašom mėgaukitės! Kitų malonumų nėra.
Be to, egzistuoja kūrimo programa, ir todėl tau neleis mėgautis, kuo užsimanysi, vys iš būsenos į būseną, iš vietos į vietą, kol nerasi, kaip realizuoti save kūrinijos programoje.
#235058

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Amžinas malonumas

Kaip mėgautis amžinai?

Komentarų nėra