Pateikti įrašai su protas žyme.


Protas – ryšys tarp jausmų dalelių

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Kad jausmai susilietų su protu

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per pamokas jūsų mokiniai studijuoja skirtingas knygas. Vienos moksliškesnės, pavyzdžiui, „Mokymas apie dešimt sfirų“. Kitos, kaip „Knyga Zohar“ parašytos alegorine kalba. Kaip jos veikia žmogų?
Atsakymas: Skirtingai. Tai priklauso nuo žmogaus. Bet jeigu jis ilgą laiką užsiima kabala, tai ima matyti, kad perteikimas tiek per jausmus, tarkime „Zohar“, tiek moksliškai techniškai kaip „Mokymas apie dešimt sfirų“ yra vienas ir tas pats.
Iš principo juose tiesiog pateikiamas pasaulio aprašymas. Bet kadangi žmogus susideda iš proto ir širdies, kitaip tariant, iš analizės ir jausmų, tai šios knygos yra artimesnės arba jo jausmams, arba sąvokoms. Žmonės skirstomi į šias dvi kategorijas, kitaip tariant, yra kažkur tarp jų.
Tačiau, kai žmogus studijuoja kabalą, jam tai susilieja draugėn. Žinoma, yra būsenos, vadinamieji pakilimai ir kritimai. Tuomet jam labiau tinka arba fizikinis aprašymas, arba jausminis.

#278468

Iš 2019 m. spalio 10 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Protas turi remtis jausmais

Suderinti protą ir jausmus

Komentarų nėra

Suderinti protą ir jausmus

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kol sutikote savo Mokytoją, keletą metų užsiminėjote pagal įvairius šaltinius. Ar knyga gali parengti žmogų kabalos mokslui?
Atsakymas: Tai priklauso nuo paties žmogaus. Yra tie, kuriems patinka naujovės, ir jie ateina pas mus, kad gautų naujų pojūčių. Tačiau dažniausiai tokie žmonės nepasilieka ir netampa mano mokiniais. Kabala laukia labiau „fizikų“ nei „lyrikų“, nors pati kalba apie „lyriką“ – apie jausmus.
Žmogus – tai noras. Noras mėgautis. Jis turi žinoti, kaip valdyti savo norą, ir kaip jį pasitelkus atskleisti pasaulį.
Klausimas: Vadinasi, besimokydamas „fizikas“ taps „lyriku“?
Atsakymas: Žinoma. Būtina suderinti šiuos du pradus. Iš principo, svarbiausia – jausmai. Tačiau juos reikia tinkamai valdyti pagal pasaulio ir gamtos dėsnius – tai ir yra kabala.

#278335

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Išskaičiavimas be lyrikos

Komentarų nėra

Dvasinės raidos kriterijai

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманTikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Komentarų nėra

Kodėl kabala netiria smegenų darbo?

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Neuromokslai tiria mąstymą. Jie tvirtina, kad žmogus kuria tam tikrą realybės modelį, kitaip tariant, tai, kas jam akivaizdu. Pavyzdžiui, žmogui reikia nusipirkti pieno, jis žino, kurioje parduotuvėje šis parduodamas ir automatiškai eina tenai.
Kodėl kabaloje neaprašomas šis mąstymo lygmuo – tai, kas vyksta smegenyse? Baal Sulamas sako, kad yra penki jutimo organai, įvedami duomenys, kurie tam tikru būdu apdorojami ir formuoja vidinius įsitikinimus. Ši programa egzistuoja virš noro. Kodėl ji neaprašoma?
Atsakymas: Ši programa egzistuoja po noru ir priklauso pasąmonei.
Kabala neužsiima smegenų, kaip skaičiavimo mašinos darbu, neužsiima nei raumenų atmintimi, nei jokiais atminties prietaisais. Ji užsiima tik siela.
Siela – tai mūsų noras. Jo nėra kūne, nėra galvoje.
Norą sukūrė Kūrėjas. Jis gali būti egoistinis, kitaip tariant, nukreiptas tik į save mylimą, arba Kūrėjo jėgai padedant pakeistas mumyse į altruistinį, t. y., dėl davimo, meilės kitiems. Jokių kitų galimybių nėra.
Remdamiesi noro keitimosi vektoriumi iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“, pradedame jausti aukštesnįjį pasaulį, ir tada suprantame, kaip viskas egzistuoja, iš kur mums ateina valdymo signalai ir pan.
Visa kita (kas susiję su materija, protu – nesvarbu kuo) kabaloje nėra studijuojama, nes mūsų tai nedomina. Mus domina grynas noras, niekaip nepatalpintas į kokią nors materiją. Taip tiriame ir perprantame ego.

#260586

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Smegenų tyrinėjimai

Protas kabalos požiūriu

Kaip atsiranda sąmonė?

Komentarų nėra

Brangus sielos daigelis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманProtas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Komentarų nėra

Mintis – pati stipriausia jėga

Mintis ir noras, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Protas padeda apdoroti jausminę informaciją, kitaip tariant, suprasti naudą iš jausmų. O jūs sakote, kad jausmai pirminiai, o protas antrinis. Kaip tai įmanoma?
Atsakymas: O kur atsiskleidžia protas, jei ne lyginant jausmus? Protas skirtas tam, kad patenkintų mūsų norus. Kuo labiau išsivystęs žmogus, tuo protingesnis pildydamas norus.
Klausimas: Sakoma, kad didžiausia jėga pasaulyje – minties jėga. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?
Atsakymas: Taip, tai pati didžiausia jėga.
Klausimas: O kaip galima ją išnaudoti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo visuomenės, kuri turi nukreipti mus tinkama linkme, į tinkamą tikslą, ir visąlaik ten mus palaikyti.
Turime galvoti apie tai, kaip susisieti kartu į vieną vienintelę jėgą, į vieną mintį, kad tai virstų sumanymu, kuris sutaptų su gamtos sumanymu. Tuomet jai prilygsime.

#273275

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Kad kiltų teisingos mintys

Noras, mintis ir protas

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „jėš mi ain“

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kabaloje yra terminas „jėš mi ain“, kuris verčiamas kaip „egzistuojantis iš nieko“.
Atsakymas: Visai būčiau linkęs neversti šio termino. Geriau taip ir palikti „jėš mi ain“. Čia omenyje turima, kad viskas, kas egzistuoja, kyla iš nulio – iš to, kad kažkaip, kažkur, kažkada aukštesnėje dvasinėje gamtoje, aukštesniame prote kilo sumanymas sukurti. Ir viskas kyla iš jo, nusileidžia ir vystosi iš tos minties.
Todėl „jėš mi ain“ – tai, kas egzistuoja dabar, bet ko kadaise nebuvo.
#264485

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Kas arčiau dvasinio pasaulio – širdis ar protas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl noras siekti dvasinių dalykų vadinamas „tašku širdyje“, o ne „tašku smegenyse“? Ar širdis yra arčiau dvasinio pasaulio?
Atsakymas. Visa gamta yra noras gauti, prisipildyti, mėgautis. Tai gamtos pagrindas. Protas mums duotas tik tam, kad teisingai pasinaudotume šiuo noru. Todėl protas aptarnauja norą.
Širdis – tai centrinis mūsų esmės taškas, pats pagrindinis noras. Todėl bundantis dvasinių dalykų noras vadinamas „tašku širdyje“.
#260858

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Suprasti širdimi

Kaip išvystyti tašką širdyje?

Komentarų nėra

Ir prote, ir širdyje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp Kūrėjo, minčių ir norų?
Atsakymas. Kūrėjas – tai aukščiausia jėga, iš kurios viskas išeina.
Iš šio šaltinio išeina dvi kryptys: norai ir mintys. Norus jaučiame širdyje, mintis – prote. Kūrėjas kontroliuoja ir vieną, ir kitą.
Tinkamai dirbdami prote ir širdyje turime teisingai reaguoti į Kūrėją. Viskas itin paprasta: reikia susirinkti ir tiksliai nukreipti norus bei mintis į Kūrėją. Ir tuomet Jį atskleisime ir prote, ir širdyje.
#260954

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Nelaukti iki rytojaus

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai