Pateikti įrašai su protas žyme.


Kaip suderinti emocijas ir protą?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kaip suderinti emocijas ir protą, juk mūsų emocijos atsiranda, kaip reakcija į gyvenimo įvykius, jos toli nuo protingos pasaulio santvarkos?
Atsakymas. Mūsų emocijos neturi jokio ryšio su protu. Jos pasireiškia, todėl kad „iššoka“ iš noro. O norai yra mūsų natūrali prigimtis.
Protas – tai įgauta papildoma sistema, kuri pašaukta surinkti emocijas, atrūšiuoti, palyginti tarpusavyje, sutramdyti ir t.t. Bet, iš principo, protas silpnas prieš emocijas, prieš norus, – jis antraeilis.
Klausimas. Ar galima sutramdyti emocijas?
Atsakymas. Nėra prasmės. Reikia pasiekti būseną, kai emocijos bus subalansuotos. Juk visas neigiamas emocijas galima subalansuoti su teigiamomis ir tada jaustis tarp jų patogiai, kadangi ir neigiamos, ir teigiamos emocijos dirbs kartu aukštam tikslui.
Ir tu žinai, kad viso to tau reikia. Tu nekovoji su savo prigimtimi, su supančiais tave žmonėmis. Atvirkščiai, tu įeini į būseną, kai jūs esate tarpusavio harmonijoje. Mes sukurti taip, kad jeigu visi teisingai susijungtume, tai sudarytume idealią sistemą, ir visi mūsų pliusai ir minusai tiksliai derėtų tarpusavyje.
Klausimas. Vadinasi, pliusai ir minusai taip išmėtyti po pasaulį, kad susijungtų?
Atsakymas. Tai ir yra problema. Mes neturime kitos išeities. Mes stengiamės tarpusavyje kažką padaryti, nuleidžiame rankas, matydami, kad nieko negalime, ir taip numirštame. O iš tikrųjų, mums reikia pamatyti, kad nieko negalime padaryti patys, ir prašyti Kūrėjo padėti mums. Tada Jis pašvies mums Aukštesniąja šviesa, kurios veikiami greitai susirinksime į teisingą mozaiką ir papildysime vienas kitą.
Tada išeis idealus derinys visų su visais. Visos neigiamos ir teigiamos emocijos papildys viena kitą, visi vienas kitam bus reikalingi. Taip pasieksime tobulybę.
#227800

Iš 2018 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulyje viską atlieka norai

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Pagrindinis žmonijos darbas

Komentarų nėra

Gyvenimo ilgumo istorija, IV dalis

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie likimą lemiantys istoriniai įvykiai vyksta šiandien, dabartiniu laiku?
Atsakymas. Mes gyvename ypatingu laikotarpiu, kada žmonija nusivilia savo vystymusi iki pat šios dienos ir nori pradėti vystytis naujai. Mes tapome vergais ir nejaučiame, kur link galime vystytis ir kaip.
Matome, kad viską, ką ištobulinome iki šiol, pavertėme ginklu, galinčiu bet ką sunaikinti. Visus žmogiškus jausmus ir visą protą, žmogaus pranašumus prieš gyvūnus, mes panaudojome gamtai naikinti.
Klausimas. Kokia epocha laukia mūsų po šio plastikinio amžiaus?
Atsakymas. Kita epocha vadinsis dvasiniu amžiumi. Tai reiškia, kad mes privalome pakilti į dvasinio egzistavimo lygį. Kol kas gyvename egoizmo epochoje, kuri jau tęsiasi beveik penkis milijardus metų. Bet ji greitai baigsis.
Po to mes pakilsime ant kito laiptelio – dvasinio, ir egzistuosime ne materijos, o jėgų pavidalu. Šiandien mes gyvename, jausdami save per materiją, iš kurios esame sukurti. Kūnas, jutimo organai, protas, jausmai, tikrovės suvokimas – viskas realizuojasi per materiją. O vėliau mes pradėsime suprasti tikrovės programą ir išsiaiškinsime, kad egzistuojame ne materijos, o jėgų pavidalu. Tai yra mes gyvename programoje.
Žmogus pradės jausti save per dvasines savybes, priešingas jo dabartinei prigimčiai. Jis kyla ant naujo jutimo laiptelio ir pradės suvokti pasaulį ne savo nore gauti malonumą, o nore duoti ir mylėti.
Dabar mus valdo noras pasimėgauti, įgyti, prisipildyti, tai yra natūralus egoizmas, su kuriuo mes gyvename milijardus metų. O būsimoje istorijoje mes pakeisime savo egoistinę tikrovę, piešiančią prieš mus „mūsų pasaulį“, ir pajausime tikrovę davimo ir meilės savybėse, egzistuojančiose ne mumyse.
O aš pats – tik tas, kuris jaučia šią tikrovę, bando pripildyti, pamilti ir pasiaukoti, kad pasitarnautų jai, kaip dabar mes viską aukojame dėl materialaus pasaulio. Tai yra aš pradėsiu gyventi dvasia.
Visa ankstesnė istorija padės mums išanalizuoti ateinančius etapus ir suprasti procesą, praeinamą pagal gamtos vystymosi dėsnį. Mums nepavyks pasislėpti nuo jo, mes privalėsime jį vykdyti.
Skirtumas tik tas, ar gamta mus vystys spaudimu, smūgiais, karais, ar mes pirmą kartą istorijoje gausime laisvai rinktis – žengti į kitą etapą, padėdami patys sau.
Kviečiu mokytis visus, kas nori apie tai sužinoti.
#221270

Iš 2018 m. sausio 7 d. 943-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ilgumo istorija, I dalis

Gyvenimo ilgumo istorija, II dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, I dalis

Komentarų nėra

Dvasinio darbo ypatingumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl iš anksto negalime žinoti dvasinio kelio ir eiti juo taip, kaip materialiu, gaudami jėgas, žinias, protą? Juk moksle ir visuose materialiuose reikaluose taip vyksta – visur, išskyrus dvasingumą.
O dvasingumas reikalauja iš mūsų atlikti veiksmus dar iki tol, kol jį suprasime, ir net iki tol, kol įstengsime jį atlikti.
Kitaip tariant, neturime jėgų vienytis, tačiau stengiamės tai atlikti, neturime jėgų suprasti veiksmo, bet vis tiek veikiame, tarsi suprastume. Tik taip galima eiti pirmyn.
Tai didelis sunkumas, tačiau neturėdami jėgų, proto, supratimo, nejaučiant dvasinio veiksmo vis tiek turime jį realizuoti. Tai rimta kliūtis. Bet koks nurodymas, pasakytas mokytojo ar aprašytas kabalistinėse knygose, kol nesuprasime mūsų šiandieniniuose jutimo organuose, neatitiks mūsų supratimo ir jėgų, todėl nieko negalėsime atlikti.
Tačiau mums nereikia nieko atlikti, mūsų užduotis – pasistengti atlikti, įsitikinti, kad negalime, sukaupti norą ir su tais norais kreiptis į Kūrėją, paprašyti Jo jėgos, supratimo, jautimo. Tiksliau sakant, prašome Jo padėti mums atlikti veiksmą. Neprašau nieko daugiau, tik gebėjimo atlikti tai, kas man skirta.
Problema ta, kad reikia eiti prieš savo protą ir širdį, aukščiau žinojimo ir pojūčių. Jaučiu, kad draugai mane atstumia, bet turiu su jais susivienyti. Protu suvokiu, kad verta daryti visiškai priešingai, nei sako mokytojas, tačiau tuo pat metu esu pasirengęs išpildyti jo nurodymus, kaip mažas vaikas instinktyviai klausantis tėvų.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Skirtumas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio tas, kad dvasiniame neturime jokios galimybės vadovautis savo pačių protu ir pojūčiais. Priešingai, reikia džiaugtis, kad eini aukščiau proto ir jausmų.
Juk jeigu veiki remdamasis protu ir jausmais, sutikdamas protu ir širdimi, tai bus materialus veiksmas, iš kurio nieko dvasinio neišaugs.
Pasistenkime suprasti šį unikalų principą. Baal Sulam sako: „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo tas, kad materijoje jėga eina pirmiau už veiksmą, kaip pasakyta – „Pirmiau pašauksite, ir Aš atsakysiu“.“
Kitaip tariant, veikiame pagal logiką, protą, jausmus, supratimą. O jeigu nesuprantame – nedarome. „Juk ten veikia tokia pati tvarka, kaip taisymosi pabaigoje (gmar tikun), kai nėra atliekama nieko, kol nebus jėgų atlikti to, kas reikalaujama.“
Taip bus taisymosi pabaigoje, nes mūsų kelim bus pasirengę viską priimti. Mūsų pasaulyje naują atradimą atliekame tada, kai mūsų suvokimas pasirengęs jį priimti. Ir todėl gyvenime menkoje srityje iš visos didžiulės pasaulių sistemos, ši sritis vadinama įsivaizduojamu pasauliu, nes nieko nedarome, kol negausime jėgos to daryti.
O dvasiniame pasaulyje, neturėdamas jėgų veikti, turi pasistengti atlikti. Tu stengiesi, įsitikini, kad neturi jėgų ir tikrai žinai, kokiu jėgų tau trūksta ir kam. Iš to gimsta malda, per kurią susisieksi su Kūrėju.
Toks ir yra visas dvasinės tikrovės tikslas: ne jėga prieš veiksmą, o pirmiau reikia mūsų veiksmo, kad gautume jėgą. Privalome pradėti dvasinį darbą neturėdami jėgų, proto, jausmų, supratimo, jokio noro jį atlikti. Kaip pasakyta: „Atlikti, kas nurodyta, kad išgirstume Nurodančiojo balsą“.
#235739

Iš 2018 m. lapkričio 1 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 164, „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Kaip atitikti dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Apie ką reikia galvoti dienos metu, kad dėtume teisingas pastangas?
Atsakymas. Yra didžiulis kiekis informacijos, kuri kasdien įkeliama į mūsų tinklalapius: pamokos, blogas, žinutės Twitteryje ir t. t. – iš manęs asmeniškai ir iš kitų draugų. Jeigu užsuksite ten ir mėginsite mokytis, neliks laiko niekam kitam.
Medžiagos labai daug, pasistenkite visuomet joje būti, ir viskas ateis.
Klausimas. Kaip suprasti, kokius veiksmus reikia atlikti mūsų pasaulyje, kad atitiktume dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Reikia tik ryšio su draugais grupėje. Pasistenkite suorganizuoti grupe taip, kad ji iš tikrųjų pasitarnautų jums tuo pagrindu, kurioje prisijungtumėte prie to didžiulio pasaulinio kli, ir iš tikrųjų galėtume mėgautis ryšiu tarp mūsų, kuriame paskui atsiskleis Kūrėjas.
#233823

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Matrica, kurioje yra Kūrėjas

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Dvasinis judėjimas pirmyn

Komentarų nėra

Noras, mintis ir protas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima pasikliauti jausmais ir norais, esančiais egoistiniame pasaulyje, egoistiniame kūne? Kaip sužinoti kylančių norų ir jausmų tikrumą?
Atsakymas. Mūsų noruose nėra jokio tikrumo. Visi jausmai ir mintys egoistinės. Todėl reikia tik pritraukti Šviesą, kuri pamažu išryškins kiekvieno jausmo, kiekvienos minties ydingumą, ir tiek galėsime juos ištaisyti. Žmogus negali, net pagal savo egoistinę prigimtį, laikyti savyje to, kas jam kenkia.
Klausimas. Koks ryšys tarp noro, minties ir proto?
Atsakymas. Mūsų prigimties pagrindas – noras (širdis). Mintis (protas) egzistuoja tik tam, kad rūšiuotų, tinkamai nukreiptų mūsų norus. Todėl esame sudaryti iš širdies ir proto. Protas būtinas, kad tinkamai tvarkytumės su norais.
Yra noras mėgautis ir mintis, kaip realizuoti tą norą. Noras (širdis) pirminis, mintis (protas) antrinis. Protas aptarnauja norą.
#233829

Iš 2018 m. gegužės 13 d. rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Norų gilinimas

Minties jėga, I dalis

Komentarų nėra

Staiga išsisklaidys migla…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNorint dirbti aukščiau žinojimo reikia labai daug proto, daug daugiau nei darbuojantis žinant. Darbas aukščiau žinojimo nereiškia, kad žmogus turi sukvailėti, anuliuoti savo protą – priešingai, jis pakyla aukščiau savo proto.
Jis viską supranta, jaučia, aiškinasi, viską žino, bet papildomai įgyja dar vieną aukštesnę sistemą, viena pakopa aukščiau. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.
Žmogus ne šiaip žino, kaip atlikti veiksmus, jis supranta, iš kur jie kyla, kodėl būtent taip, koks jų vidinis mechanizmas, ir šis suvokimas įpareigoja jį veikti. Jis tampa protingesnis ir nieko nedaro šiaip sau, jis ieško šaknies bei priežasties.
Tai vadinama „aukščiau žinojimo“, kitaip tariant, pakylant į aukštesnįjį protą. Tai Toros nuomonė, kai žmogus ieško, kaip pažadinti Šviesos poveikį. Mat Šviesoje slypi visos kūrinijos protas ir jėga.
Tai kilimas į naują pakopą, kaskart tarsi naujas kūrinys. Žmogus neįstengs to atlikti, bet jis gali imtis visų būtinų veiksmų, kurie pažadins jų atlikimą iš viršaus, ir staiga jame atsiskleis naujas žinojimas, jausmai, supratimas – migla išsisklaidys. Todėl sakoma – „Daryk viską, kas tavo jėgoms!“
#233150

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Viskas, kas tavo jėgoms…

Komentarų nėra

Kam žmogui protas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas, kas nutolina mane nuo Kūrėjo, vadinama blogiu. Bet kur apibrėžiu, kad tai blogis – prote ar širdyje?
Kam Kūrėjas davė žmogui protą, didesnį už bet kurio gyvūno, jeigu jį reikia anuliuoti dirbant pagal principą „tikėjimas aukščiau žinojimo“?
Kūrėjas tam ir sukūrė žmogui protą, kad dirbtume priešais savo gyvūninį protą. Kitaip negalėsimė išsiaiškinti, kur kartu, o kur saldu. Savo protą keičiame aukštesniojo protu. Bet mums reikia nuo kažko pradėti, todėl Kūrėjas duoda mums gyvūninį protą.
Lygiai taip pat Kūrėjas sukuria norą mėgautis, kad iš pradžių gavimą jaustume kaip saldų, o davimą kaip kartų. Galima paklausti, kodėl Kūrėjas nuo pat pradžių sukūrė Kūrinį priešingą Sau? Bet tai jau sietina su klausimu, kam Jis sudaužė Kūrinį. O atsakymas – Šviesos pranašumas suvokiamas iš tamsos.
#232510

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti iš melo apsupties

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Norint suprasti, reikia patirti

Komentarų nėra

Protas ir norai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманProtas tiesiog aptarnauja egoistinį norą, padeda žmogui it gyvūnui priartėti prie malonių dalykų ir išvengti nemalonumų.
Jeigu žmogus supranta, kad veikia tik savo egoizme ir negali pakilti virš jo, tai nori be gyvūninės dalies įgyti žmogaus, Adam, protą, t. y. nori tapti panašus į Kūrėją. Tuomet jis veikia ne tam, kad užpildytų savo norus mėgautis, o tam, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Tai visiškai kitoks buvimas, kai žmogus jaučia kitą tikrovę. Jis atskleidžia, kad pasaulyje veikia davimo, o ne gavimo jėgos tinklas. Jis įsijungia į žmonių tarpusavio ryšių sistemą ir per ją atskleidžia visus ryšius tikrovėje, amžiną ir tobulą sistemą, veikiančią pagal vieną abipusio davimo principą. Ir žmogus nori priklausyti šiam tinklui, vadinamam „Kūrėju“.
#233198

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Alkis visiškame pertekliuje

Protas ir jausmai dvasinio dvasinio vystymosi kelyje

Ateities visuomenės globali sistema

Komentarų nėra

Dangaus knyga

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманAtmintis – tai ne atminties zona mūsų smegenyse. Prisijungiame prie bendrųjų smegenų, kurios yra bendrame nore. Kas prie jų prisijungęs, iš ten gauna būtiną informaciją. Atsijungia – pamiršta. Ir taip kaskart iš naujo.
Tad nekyla klausimo, kaip praėjusiųjų amžių kabalistai galėjo parašyti savo knygas. Tais laikas buvo draudžiama užrašinėti, visko mokytasi žodžiu. Mokytojas kalbėjo, mokiniai suvokė ir prisiminė. Nebuvo tokios sampratos kaip „užsirašinėti“.
Klausai, suvoki, keitiesi pagal medžiagą, ji įsisavinama, pasijungi prie bendrojo sistemoje esančio proto, ir, kiek esi susijungęs su ja bei į ją panašus, tiek iš jos gauni dvasinės informacijos.
Tai ir yra Knyga – Dangaus Knyga. Mokytojas tik suteikia tau ryšio su šia Dangaus Knyga tašką, o tu turi toliau savo darbu prisijungti prie bendrojo proto, prie bendros atminties, ir būtent tai turi.
Juk bet kuriuo atveju mūsų smegenyse nieko nesaugoma. Mūsų protas – tai ne atmintis, jis tik valdo kūną. Viskas, ką įsimename, viskas, ko mokomės, ypač dvasinių dalykų, saugoma ne mūsų prote, ne mumyse.
Klausimas. Marchu (Chaim Vital) rašė knygose tai, ką pasakė Ari, ar jis pasijungė prie bendrojo proto, prie tos duomenų bazės ir iš ten gavo informaciją?
Atsakymas. Marchu iš Ari mokėsi visko, ko šis mokė. Tačiau tai nereiškia, kad jis įsiminė visą medžiagą. Jis iš Ari gavo prieigą – kaip pasijungti prie bendrojo proto. Pagal tai jis galėjo vėliau visas tas žinias perteikti raštu.
Ir mes lygiai taip pat. Jei pasieki dvasinį pasaulį, imi gauti įrodymus, kylančius ne iš žinojimo prote, o iš suvokimo. Suvokiama ne mūsų įprastiniame prote, suvokimas ateina prisijungus prie bendrojo proto.

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!

Dvasinės informacijos perdavimas

Ilgas kabalisto kelias

Komentarų nėra

Kabalos pamokos, III dalis

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kabalos mokomės siekdami atskleisti Kūrėją, tai kokiais instrumentais naudosimės? Mikrobus galima pamatyti per mikroskopą, žvaigždes – per teleskopą, o kuo galima pamatyti, atskleisti Aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga atsiskleidžia mano santykiuose su draugais, su kuriais kartu mokausi vienoje grupėje. Tiek, kiek aš skiriu jiems meilės, rūpinuosi jais, dalyvauju, skirdamas jiems svarbiausią vietą savo gyvenime, ir vystau savyje davimo jiems jėgą, atskleidžiu tarp mūsų ryšių tinklą.
Šis tinklas visada egzistavo, mes jo nekuriame, bet kuriame vidinius instrumentus jam atskleisti.
Mūsų ryšys yra ir buvo visada, mes tik išryškiname jį, kad jame pajaustume tekėjimą davimo ir meilės jėgų, kurios sukuria mumyse Kūrėjo pojūtį.
Klausimas. Kur atsiskleidžia Aukštesnioji jėga – jausmuose ar prote?
Atsakymas. Iš pradžių Aukštesnioji jėga atsikleidžia jausmuose, o paskui – prote.
Mokomasi pagal pirminius kabalistinius šaltinius, ir mokslas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis skirta visatos kūrimo studijoms, pasaulių, parcufų, sfirų, sielų atsiradimui, kaip viskas buvo sukurta iki tol, kol žmogus aptinka save šiame pasaulyje egzistuojantį biologiniame kūne ir pajaučia norą atskleisti savo šaknį, savo šaltinį.
Atskleidęs jis pradeda jį tyrinėti, kildamas iš apačios aukštyn: nuo savęs, egzistuojančio šiandien, per draugus dešimtuke, kad atskleistų visas dvasines pakopas, kitaip tariant, visas nusileidusias pas jį jėgas, palaipsniui jas vis geriau pažindamas.
Abi mokymosi dalys: vistos struktūros mokymasis ir jos kūrimo nuo viršaus žemyn, taip pat kilimas atgal aukštyn iš tos tikrovės, kurioje šiandien esame, turi vieną tikslą: atskleisti Aukštesniąją davimo jėgą, kuri vadinama Kūrėju.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai