Pateikti įrašai su protas žyme.


Prisitaikyti prie naujų sąlygų

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pagal kabalą, žmogus turi pakeisti savo prigimtį. Bet jis nekaltas, kad išsivystė visai kitaip – egoistiškai.
Atsakymas: O kas jo apskritai klausia?! Egzistuoja sąlygos – būtinos, pakankamos kaip matematikoje ir viskas.
Aš juk neklausiu: „Kodėl toks gimiau?“ Galiu šaukti kiek tinkamas, tai nepadės. Yra tam tikras aukštesnis planas, jis virš manęs, aš jo nesuprantu.
Dabar Gamta keičia mūsų tarpusavio santykių sistemą? Keičia. Ji mūsų neklausia. Nori – prisitaikyk, nenori – išmirsi it dinozaurai. Kodėl jie kadaise išmirė? Mat nebuvo prisitaikę prie naujų sąlygų. Su mumis irgi taip.
Klausimas: Bet patys pokyčiai nepriklauso nuo žmogaus. Jis juk negali prisiversti visą tai atlikti?
Atsakymas: Kaip tai negali?! Žmogui keliamos sąlygos, kurias jis turi išpildyti. Tai evoliucija! Mes vystomės ir turime prie šios evoliucijos prisitaikyti.
Ką reiškia evoliucija? Kai keičiantis tam tikroms sąlygos ir organizmui turint galimybę prie jų prisitaikyti, pamažu keiti save.
O kaip keitėmės per visą istoriją? Ar gali palyginti save su pirmykščiu žmogumi? Nė neįsivaizduoji, kiek tu pasikeitei! Žinoma, tavyje tie patys organai, bet jie veikia kitaip! O smegenys, širdis ir visi įgūdžiai visiškai kiti. Galvoju, kad net mūsų akys mato, o ausys girdi kitu diapazonu.
Anksčiau žmogus tikriausiai suvokė ir ultravioletines, ir infraraudonąsias bangas. Savo kūnu jautė tokias vibracijas, kokių nejauti dabar. Kaip žvėrys, kurie iš anksto pabėga nuo cunamio ar žemės drebėjimo, jausdami žemų dažnių bangas, einančias iš po žemių, taip, kaip kažkada jautėme mes.
Teko kalbėtis su beduinais, gyvenančiais Sinajaus pusiasalyje. Jie pagal kokį nors debesėlį ar iš skrendančio paukščio, gali pasakyti, kad už 50 km nuo čia jų link rieda koks nors autobusas. Ir išties netrukus pasirodo autobusas.
Mes transformuojamės, visąlaik keičiamės. Tai ir yra evoliucija!
O dabar ji gana stipri: ir psichologinė žmogaus viduje, ir visuomeninė aplink žmogų, ir klimato, gamtos. Visi trys parametrai – aš, visuomenė, gamta – keičiasi ir mes galime prie jų prisitaikyti.
Iš principo, jie keičiasi tam, kad prie jų prisitaikytume ir pereitume į kitą savo raidos lygmenį. Vis tiek Gamta mus privers! Per kančias į laimę, nesvarbu kaip, bet privers.
Todėl verčiau paklausyti, priimti tas sąlygas ir imti prie jų taikytis it vaikui, kuris iš pradžių veikia, o paskui nuo to tampa protingesnis. Vaikas veikia instinktyviai: suardo, surenka, galvoja. Štai taip ir tu pamėgink ir imsi samprotauti, išaugsi!

#315345

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išlaikyti dvasinę pusiausvyrą

Krizė – šansas sukurti naują tvarką pasaulyje

Kelio atgal nėra

Komentarų nėra

Protas – norų tarnaitė

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad protas įgyjamas veikiant. Kiek svarbūs veiksmai?
Atsakymas: Kaip gali apsieiti be veiksmų? Kuo remdamasis įgysi protą? Darau ir darau kaip nieko nesuprantantis vaikas. Juk išsyk proto neįgysi.
Yra noras, vadinamas „širdimi“. O yra smegenys, protas, kuris vystosi priklausomai nuo norų, kad juos aptarnautų, užpildytų, pasiektų. Jis koordinuoja veiksmus, nukreipia mane, kad save pripildyčiau. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris taip veikia.
Kitaip tariant, kai noriu užpildyti kokius nors savo norus (maistas, seksas, šeima, valdžia, šlovė, žinios ir t. t.), pasijungia protas. O jeigu norų nėra, tai protas neįsijungia, tarsi jo ir nebūtų.
Protas tėra norų tarnaitė. Todėl kuo labiau muša, tuo protingesnis tampa žmogus, nes ieško išeities: kaip padaryti taip, kad jo nemuštų.

#315220

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Veiksmas – mintis – noras

Pasverti norus ir mintis

Protas ir norai

Komentarų nėra

Dvasiniai išgyvenimai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pastaraisiais metais pasaulio mokslininkai aktyviai tyrinėja dvasinių išgyvenimų fenomeną.
Neurobiologijos požiūriu, jį lemia apatinės galvos smegenų momeninės skilties veikla. Visi tiriamieji jautėsi panašiai: kai sąmonėje nusitrina riba tarp asmenybės ir pasaulio, jaučiamas ryšys su kažkuo didesniu nei pats žmogus.
Atsakymas: Teisingai. Taip atsitinka mūsų žemiškosios psichologijos plotmėje.
Klausimas: Kaip sukelti dvasinius išgyvenimus, kurie materialiame pasaulyje apibrėžiami kaip nušvitimas?
Atsakymas: Tikrieji dvasiniai išgyvenimai nepriklauso nuo protinių, fizinių ar moralinių pastangų. Jie priklauso tik nuo žmogaus sąveikos su aplinkiniais, kai tiesiogiai veikdamas kitus jis atskleidžia ryšį su aukščiausia valdymo sistema. Tik tiek, kiek gali pakilti virš savo egoizmo.
Klausimas: Protas su tuo nesusijęs?
Atsakymas: Ne. Nesvarbu, tai paprastas žmogus ar išminčius.

#279046

Iš 2021 m. vasario 16 d. TV programos „Kabalos ekspresas 

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kilimo etapai

Dvasiniai vystymosi etapai

Dvasinės raidos kriterijai

Komentarų nėra

Proto ir jausmų sąjunga

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIšoriniuose moksluose įspūdis užgožia protą, juk ten kur įsiviešpatauja emocijos, protas liaujasi dirbęs. Kaip sakoma – „pametė galvą nuo meilės“.
Bet dvasiniame pasaulyje viskas priešingai, ten išgyvenimas ir įspūdis prideda suvokimo, jį pagilina. Juk dvasinė meilė nuo pat pradžių grįsta apribojimu, ekranu, atspindėta Šviesa, kitaip tariant, noro mėgautis įveikimu, o tai skiriasi nuo to, kas yra materialiame pasaulyje, kur mus traukia ten, kur mus veda noras.
Dvasiniame pasaulyje siekis susivienyti, mylėti, suartėti nuo pat pradžių grindžiamas pakilimu virš savo noro. Ir todėl jausmai bei protas nesusipriešina, o abu veikia viena kryptimi.
Be to, suvokiu tai, ko dabar nėra nei mano jausmuose, nei prote. Neinu paskui savo norus ir hormonus. Kiekvienas žingsnis ir pojūtis, suvokimas – priešinasi egoizmui. Ir todėl jausmai ir protas palaiko kitas kitą, o ne neigia.

#289415

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. rytinės pamokos pagal knygą „Šamati“, Nr. 45 straipsnis

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Suderinti protą ir jausmus

Išskaičiavimas be lyrikos

Komentarų nėra

Protas – ryšys tarp jausmų dalelių

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Kad jausmai susilietų su protu

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per pamokas jūsų mokiniai studijuoja skirtingas knygas. Vienos moksliškesnės, pavyzdžiui, „Mokymas apie dešimt sfirų“. Kitos, kaip „Knyga Zohar“ parašytos alegorine kalba. Kaip jos veikia žmogų?
Atsakymas: Skirtingai. Tai priklauso nuo žmogaus. Bet jeigu jis ilgą laiką užsiima kabala, tai ima matyti, kad perteikimas tiek per jausmus, tarkime „Zohar“, tiek moksliškai techniškai kaip „Mokymas apie dešimt sfirų“ yra vienas ir tas pats.
Iš principo juose tiesiog pateikiamas pasaulio aprašymas. Bet kadangi žmogus susideda iš proto ir širdies, kitaip tariant, iš analizės ir jausmų, tai šios knygos yra artimesnės arba jo jausmams, arba sąvokoms. Žmonės skirstomi į šias dvi kategorijas, kitaip tariant, yra kažkur tarp jų.
Tačiau, kai žmogus studijuoja kabalą, jam tai susilieja draugėn. Žinoma, yra būsenos, vadinamieji pakilimai ir kritimai. Tuomet jam labiau tinka arba fizikinis aprašymas, arba jausminis.

#278468

Iš 2019 m. spalio 10 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Protas turi remtis jausmais

Suderinti protą ir jausmus

Komentarų nėra

Suderinti protą ir jausmus

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kol sutikote savo Mokytoją, keletą metų užsiminėjote pagal įvairius šaltinius. Ar knyga gali parengti žmogų kabalos mokslui?
Atsakymas: Tai priklauso nuo paties žmogaus. Yra tie, kuriems patinka naujovės, ir jie ateina pas mus, kad gautų naujų pojūčių. Tačiau dažniausiai tokie žmonės nepasilieka ir netampa mano mokiniais. Kabala laukia labiau „fizikų“ nei „lyrikų“, nors pati kalba apie „lyriką“ – apie jausmus.
Žmogus – tai noras. Noras mėgautis. Jis turi žinoti, kaip valdyti savo norą, ir kaip jį pasitelkus atskleisti pasaulį.
Klausimas: Vadinasi, besimokydamas „fizikas“ taps „lyriku“?
Atsakymas: Žinoma. Būtina suderinti šiuos du pradus. Iš principo, svarbiausia – jausmai. Tačiau juos reikia tinkamai valdyti pagal pasaulio ir gamtos dėsnius – tai ir yra kabala.

#278335

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Išskaičiavimas be lyrikos

Komentarų nėra

Dvasinės raidos kriterijai

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманTikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Komentarų nėra

Kodėl kabala netiria smegenų darbo?

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Neuromokslai tiria mąstymą. Jie tvirtina, kad žmogus kuria tam tikrą realybės modelį, kitaip tariant, tai, kas jam akivaizdu. Pavyzdžiui, žmogui reikia nusipirkti pieno, jis žino, kurioje parduotuvėje šis parduodamas ir automatiškai eina tenai.
Kodėl kabaloje neaprašomas šis mąstymo lygmuo – tai, kas vyksta smegenyse? Baal Sulamas sako, kad yra penki jutimo organai, įvedami duomenys, kurie tam tikru būdu apdorojami ir formuoja vidinius įsitikinimus. Ši programa egzistuoja virš noro. Kodėl ji neaprašoma?
Atsakymas: Ši programa egzistuoja po noru ir priklauso pasąmonei.
Kabala neužsiima smegenų, kaip skaičiavimo mašinos darbu, neužsiima nei raumenų atmintimi, nei jokiais atminties prietaisais. Ji užsiima tik siela.
Siela – tai mūsų noras. Jo nėra kūne, nėra galvoje.
Norą sukūrė Kūrėjas. Jis gali būti egoistinis, kitaip tariant, nukreiptas tik į save mylimą, arba Kūrėjo jėgai padedant pakeistas mumyse į altruistinį, t. y., dėl davimo, meilės kitiems. Jokių kitų galimybių nėra.
Remdamiesi noro keitimosi vektoriumi iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“, pradedame jausti aukštesnįjį pasaulį, ir tada suprantame, kaip viskas egzistuoja, iš kur mums ateina valdymo signalai ir pan.
Visa kita (kas susiję su materija, protu – nesvarbu kuo) kabaloje nėra studijuojama, nes mūsų tai nedomina. Mus domina grynas noras, niekaip nepatalpintas į kokią nors materiją. Taip tiriame ir perprantame ego.

#260586

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Smegenų tyrinėjimai

Protas kabalos požiūriu

Kaip atsiranda sąmonė?

Komentarų nėra

Brangus sielos daigelis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманProtas neįpareigoja mūsų dirbti dėl davimo. Pastebime, kad esame visiškai nepasirengę to prašyti, nesame pasirengę duoti ir vienytis. Šį siekį dar reikia išauginti savyje, juk iš pradžių esame tiesiog egoistai ir tuo niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų.
Jei norime savyje atskleisti tašką širdyje – dievišką dalelę iš viršaus, davimo daigelį, tai privalome dėti daug jėgų ir vieni kitiems padėti grupėje. Auginame savyje davimo jėgą: iš mumyse slypinčio sėklos lašelio iki pilno dydžio, kuris vadinamas „siela“.
Kūrėjas neatsiskleidžia taip, tarsi būtų kur nors toli, ir aš pagaliau atėjau ten ir Jį radau. Turiu jausti Kūrėją savyje, pajausti savyje tą savybę. Dabar noriu gauti dėl savęs, o tuomet panorėsiu duoti – šios savybės atsiskleidžia žmoguje.
Kūrėjas „arti“ ar „toli“ nuo manęs – reiškia, ar noriu būti toks, kaip Jis, ar noriu, kad mane valdytų davimo savybė.

#274378

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Didi davimo jėga

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai