Klausimas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmones?
Atsakymas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmonių esmę. Tačiau, iš kitos pusės, galbūt psichologas gali išspręsti nedideles konkrečias žmogaus problemas geriau nei kabalistas.
Klausimas: Kokiu atveju rekomenduotumėte kreiptis į psichologą?
Atsakymas: Rekomenduočiau kreiptis į psichologą bet kuriam žmogui, kuris nestudijuoja kabalos, jei jis jaučia kokius nors sunkumus bendraudamas su aplinkiniais ar suprasdamas save.
Tačiau žmonėms, jaučiantiems, jog jiems būtina sužinoti, dėl ko egzistuoja, į kokį tikslą turi ateiti, jau reikia mokytojo-kabalisto.
Klausimas: Ir vis dėlto, kaip išsiaiškinti, kur baigiasi psichologija ir prasideda kabala?
Atsakymas: Jei žmogus gyvena šio pasaulio ribose, gali su juo susitvarkyti ir jį tai tenkina, jam kabalos nereikia, pakanka psichologijos.
O jeigu žmogus supranta, kad neperpratęs, nesuvokęs (savo ir supančio pasaulio) vidinių jėgų jis negalės tinkamai vystytis ir jį tai traukia, jeigu jam trukdo, kai trūksta žinių apie vidinį žmonijos mechanizmą – tuomet jau reikia kabalos mokslo.

#289509

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistui reikalinga psichologija?

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Klausimas: Psichologas manyje stengiasi suprasti save ir kitus, analizuoti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo jausmus, mėgina pakeisti savo santykį su tikrove. O ką stengiasi savyje daryti kabalistas?
Atsakymas: Kabalistas randa supančios tikrovės suvokimo šaltinius, jos ribas, ir dirbdamas su savimi išplečia tas ribas tiek, kad ima matyti už tikrovės esančią aukštesniąją jėgą, davimo ir meilės savybę, priešingą gavimo ir atstūmimo savybei – tam, kas būdinga egoizmui.
Kovoje tarp šių dviejų savybių, kiekviename dvasinės raidos etape teikdamas pirmenybę davimui, meilei ir vienybei, o ne atskyrimo, gavimo neapykantos savybei, žmogus tampa kalbalistu. Jis ima veikti ne dėl savęs, ne tam, kad užpildytų egoizmą, o dėl kitų, kad skleistų altruizmą.

#289330

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „kabalistas“?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Apie ką galvoja kabalistas?

Klausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią