Klausimas: Kaip manote, kuo psichologija gali padėti žmogui ir kur ji bejėgė?
Atsakymas: Manau, kad psichologija reikalinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti, kas juos išjudina, kur juos stumia prigimtis. Jei žmogus studijuoja psichologiją, tačiau tiek, kiek tai padeda suprasti save ir kitus, tai šitai yra pirmas būtinas etapas norint tinkamai priartėti prie kabalos mokslo.
Klausimas: Jeigu žmogus jau studijuoja kabalą, ar patartumėte jam užsiimti psichologija? Ar tai gali jam sutrukdyti?
Atsakymas: Jei žmogus tinkamai, rimtai užsiima kabala, jam niekas nesutrukdys. Dar daugiau, psichologija jam tiesiog nebus reikalinga, nes viskas, ko jis mokosi kabaloje, tiek pakelia jį virš mūsų pasaulio ribų, kad jis iš karto mato tarsi kiltų į orą, sklandytų virš savęs ir matytų viską iš skrydžio aukštumų.

#289377

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Kabala ir psichologija

Klausimas: Kalbėjausi su daugeliu psichologų, stengiausi suprasti, kokia psichologijos problema. Jie sako, kad labai sunku rasti metodus, kaip valdyti egoizmą, nes jis nuolatos auga, ypač dabar.
O kaip kabalistai tvarkosi su nuolat augančiu egoizmu? Kaip jį subalansuoti?
Atsakymas: Kabalistai sako, kad nereikia balansuoti egoizmo, apskritai nieko nereikia su juo daryti. Reikia tiesiog visąlaik dirbti, kad įgytum davimo ir meilės savybę, kilti virš ego, o ne likti jo plotmėje. Toks kabalos požiūris.
Kildami virš egoizmo prie davimo ir meilės savybės, prie tarpusavio ryšio, sąveikos, komunikacijos, imame suprasti, koks įvairus egoizmas, koks jis mumyse stiprus, kaip mums sunku jį suvaldyti.
Bet drauge atskleidžiame savyje savybes, priešingas egoizmui. Ir tuomet iš visų egoistinių ir altruistinių savybių galime pažinti ir psichologiją, ir kabalą.

#289473

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kabala ir psichologija

Klausimas: Psichologas manyje stengiasi suprasti save ir kitus, analizuoti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo jausmus, mėgina pakeisti savo santykį su tikrove. O ką stengiasi savyje daryti kabalistas?
Atsakymas: Kabalistas randa supančios tikrovės suvokimo šaltinius, jos ribas, ir dirbdamas su savimi išplečia tas ribas tiek, kad ima matyti už tikrovės esančią aukštesniąją jėgą, davimo ir meilės savybę, priešingą gavimo ir atstūmimo savybei – tam, kas būdinga egoizmui.
Kovoje tarp šių dviejų savybių, kiekviename dvasinės raidos etape teikdamas pirmenybę davimui, meilei ir vienybei, o ne atskyrimo, gavimo neapykantos savybei, žmogus tampa kalbalistu. Jis ima veikti ne dėl savęs, ne tam, kad užpildytų egoizmą, o dėl kitų, kad skleistų altruizmą.

#289330

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „kabalistas“?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Apie ką galvoja kabalistas?

Komentaras: Psichologijos tikslas – pagerinti materialaus gyvenimo kokybę. Kabalos tikslas, kaip rašo Baal Sulamas, – atsleisti Kūrėją kūriniams šiame pasaulyje.
Atsakymas: Iš principo esame itin įdomiame vienos vienintelės jėgos – aukštesnės gamtos jėgos – poveikio lauke. Galima ją įvardindinti Kūrėju arba tiesiog Gamta bendrąja prasme.
Jeigu nedarome savęs geresniais duodami ir mylėdami supantį pasaulį, jei neslopiname savo egoistinės savybės ir nevystome savyje altruizmo savybės, tai apsiribojame psichologija.
Tai galioja tiek žmogaus, tiek, tam tikru laipsniu, žemiau už „žmogaus“ lygmenį esančios gyvūninės, augalinės ir net negyvosios gamtos atžvilgiu. Tirdami šiuos lygmenis, praktiškai studijuojame mūsų pasaulio psichologiją, kitaip tariant, bet kokių organizmų ir valdančios gamtos jėgos tarpusavio sąveikos reakcijas.
Bet jeigu norime pakeisti save pagal panašumą į aukštesnę gamtos jėgą, tai tuomet įeiname į kabalos sritį.
Psichologija skirta tam, kad geriau, užtikrinčiau jausčiausi mūsų pasaulyje ir tik ribotuose rėmuose, kuriuos iš anksto davė gamta.
Jos alternatyva – kai žmogus gali išsivystyti aukščiau tų rėmų, pakilti virš savo egoizmo, pradėti tirti pasaulį davimo savybėje, kuri nukreipta ne į save, ir tuomet pradėti tirti antrąją savo esmės pusę – „sielą“.
Tuo užsiima kabalos mokslas, kad žmogus galėtų išeiti iš mūsų pasaulio rėmų, sužinoti, kas iš tikrųjų egzistuoja jo išorėje. Juk mūsų pasaulio rėmuose žmogus tejaučia save ir tai, ką pagauna savyje.
Tačiau mūsų suvokimo mechanizmas itin ribotas, todėl vystydami savyje tarpusavio ryšio, meilės, davimo, kitų pasaulio pripipildymo savybę, imame jausti tikrovę kitaip. Jaučiame jėgą, kuri egzistuoja ne mumyse ir veikia mus iš išorės.

#288920

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Žmogus gimsta maža būtybe, kurios jutimo organai pamažu vystosi drauge su protine veikla. Žmogus jaučia supantį pasaulį, tiria jį, ir per šį pasaulį tiria save: kaip reaguoja į supančias aplinkybes, kaip jos priklauso nuo jo, ir kaip jis priklauso nuo jų.
Tai ir yra psichologijos tyrimo objektas, kitaip tariant, ji studijuoja žmogaus reakcijas į atsiskleidžiančią jam tikrovę tose savybėse, kokybėse, jausmuose ir prote, kuriuose jis gali vystytis mūsų pasaulio ribose.
Kitais žodžiais tariant, psichologiją galima apibrėžti, kaip žmogaus žinių visumą apie pasaulį, kuriame jis gimė ir vystėsi. Ir pagal tai „būtis apibrėžia sąmonę“.
Kabala nuo psichologijos skiriasi tuo, kad kabala nukreipia žmogų jausti tai, kas aukščiau mūsų pasaulio. Mūsų pasaulis yra egoistinėje gavimo savybėje – taip jį pažįstame ir jaučiame. Jeigu neišeiname iš šios savybės, kaip tai paprastai būna su žmonėmis, tai suvokiame jį per egoizmo savybę ir taip vertiname mus supančią tikrovę.
Jeigu tiriame tai, kas aukščiau psichologijos, ar apskritai nepaisome psichologijos, užsiimame kabala, tai čia mums atsiranda visiškai kita mūsų pasaulio suvokimo sritis.
Kabala nuteikia žmogų, kad jis išvystytų save iki savybės, priešingos materialiam pasauliui. Jeigu mūsų pasaulis suvokiame egoistinėje gavimo savybėje, su kuria gimėme ir vystėmis, tai šitai – psichologija. O jei pakylame aukščiau egoizmo į davimo ir meilės savybę, išeiname iš savojo „aš“, iš to, ką vadiname žmogumi mūsų pasaulyje, tuomet – tai kabala.
Ir tada šioje naujoje savybėje atskleidžiame visiškai kitus tarpusavio ryšius tarp mūsų ir gamtos jėgų. Suvokiame tai, kas yra „siela“, kitaip tariant, žmogaus santykį su aukštesniąja jėga, kuri jį vysto.
Tad galima sakyti, jog egoistinė mūsų pasaulio savybė, kurioje gimėme ir vystomės, suteikia mums šio pasaulio ir savęs pažinimą. Ir tai vadinama psichologija. O žmogui įgijus savybę aukščiau mūsų pasaulio – davimo savybę, nukreiptą nuo savęs į supantį pasaulį ir leidžiančią žmogui pakilti į dvasinį lygmenį, vadinama kabala.

#288842

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Aukštesnioji psichologija

Kabala ir psichologija

Klausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Klausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Klausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią

Klausimas. Atrodo, kad yra praraja tarp tikslo „pamilk artimą“ ir pačios kabalos metodikos. Reikia perskaityti tūkstančius puslapių…
Atsakymas. Nėra jokios prarajos. Tai aukštesnioji psichologija, aiškinanti man, kaip pasikeisti – pereiti nuo meilės sau prie meilės kitiems.
Norint to pasiekti, reikia pamėginti susijungti su kitais ir išvysti, kad neįstengi to realizuoti – priartėti prie kitų. Tu tegali atlikti fizinius veiksmus.
O drauge imi vis aiškiau suprasti, kad viduje su tuo visiškai nesutinki! Esi pasirengęs viskam, tik ne mylėti! Štai tuomet žmogui atsiranda valios laisvė: eiti į priekį ar ne? Man svarbus kūrimo tikslas ar ne?

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras

Tikslus nusitaikymas

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens

Klausimas. Žmonėms labai sunku suprasti skirtumus tarp kabalos mokslo ir psichologijos bei filosofijos. Ar galėtumėte juos paaiškinti?
Atsakymas. Kabalos mokslas kalba apie pasaulėdarą, grindžiamą dviejų jėgų sąjunga ir susipriešinimu: davimo ir gavimo savybėmis – teigiamos ir neigiamos jėgos bei materijos, esančios tarp jų, kuri yra valdoma abiejų jėgų.
Ši metodika aiškina keturias tiesioginės Šviesos (davimo savybės) plitimo ant gavimo savybės stadijas, ir kaip šios savybės sąveikauja tarpusavyje, gimdydamos įvairias visų jėgų ir elementų variacijas.
Taigi, kabalos mokslas prasideda nuo pačios elementariausios pradžios ir aiškina, kaip viskas išplinta ir vystosi iki mūsų pasaulio.
Psichologija su filosofija su tuo neturi nieko bendra. Kabalos mokslas ypač logiškas. Žmogui, kuris šiuo mokslu užsiima, net jei jis šių jėgų nejaučia, dar neatskleidžia Aukštesniojo pasaulio, vis tiek šios žinios labai įdomios.
Todėl daugelis ateina ir studijuoja kabalos mokslą kaip teoriją, nors nesupranta, kas ten ir kaip. O yra žmonių, kurie mokydamiesi vystosi patys ir nori įgyvendinti tai praktiškai. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo jie siekia.
Mes mokome ir tuos, ir tuos. Nesvarbu, kurio tikslo siekia žmogus, jam suteikiame visas žinias. Pirmas kursas – „Aukštesniojo pasaulio struktūra“ – aiškina pasaulėdaros sistemą. Antrasis kursas – „Praktinis Aukštesniojo pasaulio atskleidimas“ – įveda į žmogaus darbą grupėje.
Bendrai, kabalos mokslas skirtas žmogų pakelti virš savo egoizmo, kuris trukdo mums susivienyti, o psichologija moko, kaip patogiai įsikurti egoizme. Psichologija ir filosofija negali už šių savo rėmų išeiti.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija