Pateikti įrašai su pusiausvyra žyme.


Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNorint suvaldyti koronavirusą daugelyje pasaulio šalių taikomos ypatingos priemonės, įvesti griežti reikalavimai. Koronavirusas – globali katastrofa, liečianti visus, tad privalome skaitytis vieni su kitais, tai ir yra abipusis laidavimas.
Mūsų tarpusavio laidavimas dabar toks, kad nesiartintume vieni prie kitų ir taip rūpintumės kitu žmogumi. Jei išties rūpinsimės vieni kitais, suprasdami, kad savo elgesiu prisidedame prie bendros gerovės, tai labai greitai sustabdysime epidemiją.
* * *
Visų dėmesį prikaustantis koronavirusas iš tikrųjų tėra vaikų žaislas palyginus su tomis katastrofomis, kurios laukia ateityje. Pavyzdžiui, laipsniškas Žemės magnetinių polių poslinkis kelia grėsmę, jog jie greitai susikeis, dėl ko sugrįš ledynų periodas.
Kodėl taip jaudinamės dėl kažkokio viruso, kuris praktiškai yra niekas palyginus su kitais įvykiais? Esmė ta, kad koronavirusas suduoda kiekvienam asmeniškai. O jeigu judės ledynai ar okeanas pakils keletą metrų, nejausiu poveikio asmeniškai matuodamas savo temperatūrą ir pulsą.
Viskas priklauso nuo žmogaus pojūčių. Jei atskris skėrių spiečiai ir laukuose sunaikins visą derlių, ir atėję į parduotuvę nepamatysime jokių produktų tik tuos pačius skėrius: džiovinti skėriai, sūdyti skėriai ir t. t., štai tuomet ir susirūpinsime.
O kol kas dėmesio centre koronavirusas. Jis rodo žmonijai mūsų silpnumą ir tarpusavio ryšį, kuris dabar atsiskleidžia negatyvia forma, nes per jį perduodame ligą vieni kitiems. Bet jis taip pat rodo, kad jei panorėsime veikti išvien, apgalvotai ir sąmoningai, tai galėsime apsisaugoti nuo viruso.
Epidemija išvalo mus ir nuo visokių šiukšlių: liovėmės skraidyti pirmyn atgal ir užsiiminėti bergždžiais reikalais. Jeigu epidemija tęsis dar metus, tai mūsų gyvenimas nurims, imsimės tik būtinų veiksmų.
Niekas nelakstys po parduotuves ir nepirks drabužių. Visi gyvens ramiai, kad tik būtų sveiki. Virusas užrakina mus ir mes tampame gerais vaikais. Išeitų, kad tai ne virusas, o pagalba iš aukščiau.
Epidemija daro įtaką politikai, slopina visas aistras, juk kam ten varžytis, jei visi esame nelaimės broliai. Ką veržtis valdyti? Žmones, kurie gyvena su pačiais būtiniausiais dalykais?
O paskui ateis nauji smūgiai: skėrių, uodų spiečiai, pelės. Dėl jų gausos neįstengsime su jais kovoti. Ir mūsų gyvenimas pamažu taps kitoks: šitaip mokysimės, kaip gyventi kitaip. Juk šiandien žmonių visuomenė labiau primena finansų burbulą: kas antra kompanija – investicinis fondas.
Pagal gamtos dėsnius nė vienas negyvosios gamtos, augalijos ar gyvūnijos kūrinys nevartoja daugiau nei būtina egzistavimui. Matome, kaip plėšrūnai, pvz., leopardas ar vilkas ėda grobį, bet tai jie daro tam, kad išgyventų, ir neiima nieko nereikalingo.
Ir žmogus turi gyventi vartodamas tik tai, kas būtina, o visa kita skirta visuomenės labui, bet būtent tai, kas iš tikro visuomenės labui, o ne painioti visuomenę visokiomis kvailystėmis.
Žmonių visuomenė turi įgyti tokią materialaus gyvenimo formą, kuri atitiktų gyvūninį lygmenį. Gyvūninis kūnas turi egzistuoti kaip visi gyvūnai, kitaip tariant, vartoti tam, kad išgyventų. O daugiau iš gamtos nereikia imti, visa kita reikia nukreipti į dvasinius veiksmus, į darbą dėl Kūrėjo.
Mes gaminame produktus, 90% kurių niekam nereikalingi. Viskas suorganizuota grandimis, kur kiekviena dalis atlieka savo dalį ir perduoda kitiems, o pats paskutinis grandinės dalyje viską išmeta tam, kad būtų galima viską pradėti iš naujo.
Tokia forma sutvarkytas visas šiuolaikinis pasaulis, antraip negalėsime užsidirbti. Užsidirbame iš to, kad išspaudžiame visus gamtos resursus iš žemės. Toliau taip nepagyvensi, mes griauname ekologiją.
Kas akimirką mus nukreipiantis egoizmas atvedė prie tokio gyvenimo, kai jau neįmanoma kentėti. Patys sau kasame duobę. Mirties angelas tiesia nuodų lašą ant aštraus kardo, o tu paklusniai jį nuryji ir miršti.
Kokia išeitis? Išstudijuoti tai, ką sako kabalos mokslas, ištaisyti savo mintis ir tomis mintimis taisyti pasaulį. Kai bus daug žmonių su teisingomis mintimis tuomet bus galima jas perkelti į materialius veiksmus. Bet jau pačios mūsų mintys veikia!
Duoti visuomenei – tai pirmiausia studijuoti, ką reiškia tikrasis davimas, kaip turėtų egzistuoti visuomenė, kad atitiktų gamtos dėsnius. Viskas paaiškėja mintyse.
Žmogus pats savo pastangomis ir per savęs apribojimą turi pasiekti tokią būseną, kai jo kūno egzistavimas prilygs gyvūno, t. y., kai jis nevartos daugiau nei būtina pragyvenimui. O visą kitą energiją ir protą skirs mūsų tarpusavio vienybei.
* * *
Koronaviruso epidemija ir visos kitos problemos – tai pusiausvyros mūsų gyvenime nebuvimas. Jei materialiame pasaulyje gyventume kaip gyvūnai, kurie nevartoja daugiau nei būtina jų gyvūniniam kūnui, o visas dvasios pastangas skirtume Kūrėjui pasiekti, tai gyvenimas būtų nuostabus.
Tačiau mes viską iškraipome, siekdami savo egoizme valdyti visą pasaulį, ištuštiname visą žemės rutulį ir norime iš jo išspausti visus gamtinius resursus. O paskui išsibalansavusi gamta rodo mums visas šias problemas: per biologinę formą, šiuo atveju koronavirusą, ar per ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus, cunamius. Visi šie kataklizmai kyla dėl mūsų sugriautos pusiausvyros gamtoje.
Turime apriboti save, kad išnaudotume gamtą tik tiek, kiek būtina, kaip to moko kabalos mokslas. O visas kitas žmogaus turimas galingas jėgas, laiką, didžiulį protą ir norą taikytume tik visuomenei taisyti, kad paverstume ją instrumentu Kūrėjui atskleisti.
Šiuo metu žmonių visuomenė veikia priešingai ir taip sukelia įvairiausias problemas; koronavirusas tėra pradžia.
Mesijo epocha, kurioje jau esame, turi atnešti mums daugybę naujų atskleidimų. Tikėsimės, kad dėl mūsų pastangų jie bus geri, tačiau, kol kas, deja, tenka abejoti…
Pasistenkime greičiau išmokti ir perduoti visai žmonijai, kokia visų virusų priežastis – juos sukelia tai, kad žmonių visuomenė neatitinka bendro, pusiausvyroje esančio gamtos dėsnio. Tai paprasta fizika, gamtos dėsnis, o ne tikėjimas.
#261320

Iš 2020 m. kovo 5 d. pamokos pagal straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Skiepai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra

Kabala ir sveikata, I d.

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманSveikata – žmogaus ir Gamtos pusiausvyra
Komentaras. Kabalos požiūriu sveikata – tai žmogaus ryšio su bendrąja Gamtos sistema arba Kūrėju lygis. Iš to išeina, kad, norint būti sveikam, reikia išmokti tinkamų tarpusavio santykių, pažinti gamtos dėsnius ir būti su jais pusiausvyroje.
Iš esmės šis sveikatos apibrėžimas tapatus paskelbtam Tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: „Sveikata – tai visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas“. Vėliau apibrėžimas dar buvo papildytas ekonominiu faktoriumi.
Atsakymas. Taigi, jei viskas pusiausvyroje, tai ir sveikata gera.
Klausimas. Ta pati organizacija teigia, kad žmogaus sveikatą lemia šie faktoriai: 10% sveikatos apsauga, 20% paveldimumas, 20% aplinkos kokybė ir 50% gyvenimo būdas.
Atmetus genetiką, visa kita priklauso nuo visuomenės, kuri nulemia žmogaus sveikatos būklę, išskyrus paveldimumą.
Be to, sakoma, kad 32-40% atvejų fizines ligas ir negalavimus sukelia dvasinės būsenos, traumos, stresai ir konfliktai.
Norėtume, kad paaiškintumėte to priežastis. Kaip visa tai tarpusavyje susiję?
Atsakymas. Iš principo kabalos mokslas teigia tą patį.
Aišku, jei žmogus bus visiškoje pusiausvyroje su savimi, supančiu pasauliu, ekologija ir visuomene, jo sveikata taip pat pagerės.
O kaip subalansuoti save? Tai reiškia suprasti, kad visi signalai žmogui ateina iš Aukštesniosios jėgos, iš bendrosios Gamtos jėgos. Jeigu jis sugebės tinkamai suderinti save su šiomis jėgomis, tai, žinoma, nuolat jausis komfortiškai.
Tuomet jo sveikata pagal galimybes taps ideali. Nors daug lemia paveldimumas, bet ir jį galima pakoreguoti.
Tas pats ir su aplinkos poveikiu. Nors iki šiol neatkūrėme jos pusiausvyros, tinkamos sąveikos su mumis, bet iš esmės tai įmanoma.
Komentaras. Kalbant apie paveldimumą, jei skirtume lėšų genetikai, o ne ginklavimuisi, tai be vargo galėtume aptikti visas ligas dar vaikystėje ir pakeisti genus.
Atsakymas. Jei nustotume eikvoti pinigus ginklavimuisi ir kosmetikos gamybai, iš karto pasijustume rojuje.
Tai du didžiuliai išlaidų straipsniai. Žmonija, juos dengdama, tiesiog žudo save. Dėl to mums trūksta labai daug priemonių, kad gyventume patogiau ir sėkmingiau.
Laukite tęsinio…
#253594

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Išmokti valdyti egoizmą

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabala siūlo išspręsti prieštaravimus tarp mūsų?
Atsakymas. Reikalas tas, kad gamta nenori jų išspręsti. Priešingai, ji nori mus pastatyti į tokius prieštaravimus, iš kurių neištrūksime: arba sunaikinsime vienas kitą, arba pakilsime į kitą aukštą – virš mūsų prigimties.
Gamta spaudžia mus, tarp kitko, labai tikslingai, sistemingai, rimtai rodydama, kad mes daugiau negalime egzistuoti egoistiškai. Mus valdo egoizmas, ir tai – ne mūsų naudai. Mes turėsime išmokti jį valdyti.
Kūrėjas, kuris sukūrė mus egoistais ir valdo mūsų egoizmą, sako: „Atėjo laikas paukščiukams skristi iš lizdo. Aš noriu, kad jūs pereitumėte į savivaldą, kad patys taptumėte savo gyvenimo, savo likimo šeimininkais. Jūs turite pradėti valdyti savo egoizmą. Aš suteikiu jums tokią galimybę. Bet tam jūs turite labai tiksliai atkurti ryšį su Manimi, nes teisingas ryšys – tai Aš. O savo egoizmą jūs turite kontroliuoti per šį ryšį.“
Ką reiškia „kontroliuoti“? – Atlikti jo atžvilgiu susitraukimą, dirbti su juo ne taip, kaip jis sukelia mumyse norą, o būtent tikslingai. Tai yra aš nuo šio momento noriu priartėti prie to, kad valdyčiau save. Kad ne Kūrėjas valdytų mane, o aš pats.
Kiekvienas galime įsivaizduoti, ką reiškia ištrūkti iš tėvų namų. Ateina laikas, kai paliekame juos ir pradedame po truputį kurti savo gyvenimą. Tai užima laiko: iš vienos pusės, mes norime būti laisvi, o iš kitos pusės, gerai, kai tėvai rūpinasi mumis.
Taigi, atsitraukimas vysta nemaloniai: arba žmonės išvažiuoja į kitą miestą, įstoja į universitetą, arba išeina į armiją, arba įvyksta kažkas dar. Bet kuriuo atveju vyksta atsiplėšimas.
Todėl Kūrėjas sako: „Jūs paaugote, atitrūkote. O dabar turite pradėti savarankiškai dirbti su savimi“. Šis darbas ir vadinamas „Kūrėjo darbu“, kai mes jau galime paimti iš Kūrėjo dvi valdymo jėgas, egoistinę ir altruistinę, pradėti save valdyti kaip vadelėmis.
Bet ką reiškia „savimi“? Tarkime, sėdžiu vežime, laikausi už vadelių, o prieš mane „arklys“ (mano egoizmas). Ir aš jį valdau. Žmogus manyje valdo gyvulį manyje. Deja, tai ne visai sekasi, aš užmirštu apie tai, nelabai to ir noriu, bet nieko nepadarysi.
Iš esmės, ten ir veda mus Kūrėjas. Juk žmogus – tai ta idėja, kai aš noriu pakilti aukščiau gyvūno savyje ir tapti panašus į Kūrėją.
#247233

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Ar galima sukurti harmoniją atrp vyro ir moters?

Kaip ištaisyti sugadintus santykius?

Komentarų nėra

Vienintelis faktorius, lemiantis ateitį

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie trys veiksniai iš tūkstančių esančių lemia mūsų ateitį bendroje sistemoje?
Atsakymas. Mūsų ateitį lemia tik vienas faktorius – žmonių tarpusavio suartėjimas. Nieko kito gamta iš mūsų nereikalauja.
Mes esame uždaroje sistemoje, kurią turime subalansuoti. Kuo labiau prie to artėsime, tuo patogiau jausimės. Kiekvienas iš mūsų turi būti suinteresuotas, kad sistema būtų pusiausvira.
Mums reikia suprasti, kad neturime teisės vienas kito naikinti, nes taip sugriausime sistemą ir grįšime į paskutinę pakopą, kur vėl turėsime viską pakartoti. Todėl nėra nieko baisiau, kaip vienas kito naikinimas, karai ir panašiai.
Taigi, vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateitį, yra tinkamas santykis tarp mūsų.
Prie jo prisideda daug pagalbinių veiksnių: išsilavinimas, auklėjimas, sukūrimas vadinamųjų „dešimtukų“ – mažų kolektyvų, kuriuose galima santykinai greitai tinkamai susivienyti.
Tikslas yra tik vienas – vienijimasis į bendrą sistemą, tarpusavio papildymas, kai ryšių sistema tampa svarbesnė už mus pačius.
Būtent šioje sistemoje ir atsiskleidžia Kūrėjas, tik ryšyje, ir niekur kitur.
Kai ši sistema bus suderinta taip, kad joje pajausime visišką priklausomybę vienas nuo kito, tuomet šis mūsų sukurtas tarpusavio ryšys vadinsis „Kūrėjas“.
#243993

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi geriau?

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Pamatyti ateitį kaip gerą

Komentarų nėra

Rasti pusiausvyros tašką

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar reikia kabalistui kažką aukoti, kad rastų pusiausvyros tašką? Jis turi siekti maksimumo arba prisistabdyti? Kaip rasti teisingą būseną?
Atsakymas. To mokomės ir realizuojame grupėje, dešimtuke. Vienas nieko negaliu padaryti, nes neturiu teigiamos jėgos. Ji yra grupėje, o neigiama – manyje. Tai tik pradinė neigiama jėga.
Kai ateinu į grupę, darbą dešimtuke pradedu nuo to, kad save anuliuoju. Aš save įsivaizduoju kaip nulį, t. y. manęs nėra: nei teigiamo, nei neigiamo. Aš noriu jausti save nuliu – viduriniu tašku, viduriniosios linijos pradžia.
Tuomet visos egoistinės jėgos, kurios egzistuoja tarp mūsų dešimtuke, ir visos altruistinės jėgos, kurias mes bandome įgyti, pradeda busti manyje, stengiuosi visą laiką jas balansuoti santykiuose tarp mūsų. Tokiu būdu aš save statau į Malchut lygį, kuri iš apačios į viršų bando pasiekti Keter tašką – patį aukščiausią tašką.
Klausimas. Ar jaučia kabalistas, kad prarado pusiausvyrą ir iškrito iš viduriniosios linijos? Kaip jis grįžta?
Atsakymas. Kabalistas visą laiką balansuoja kaip ant lyno, juk vidurinio taško kaip tokio nėra. Jis gimsta tik tuomet, kai balansuoji tarp dešinės ir kairės linijos, ir jeigu prarasi pusiausvyrą, tai nukrisi.
Klausimas. Kaip savo jėgomis galiu save anuliuoti? Ar užtenka tiktai to norėti, net nepasiekiant?
Atsakymas. Ne. Šiuo atveju skaitosi ne tik mano darbas. Man padeda grupė, mokytojas, knygos, žinios, Aukštesnioji šviesa. Yra daugybė įvairiausių faktorių, kurie gali formuoti ir laikyti mane.
#241822

Daugiau šia tema skaitykite:

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Siekti pusiausvyros taško

Komentarų nėra

Siekti pusiausvyros

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš – vien ego, tai kuo galiu tapti panašus į aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Tokiais kaip aukštesnioji jėga gali tapti tik tie, kurie sieks pusiausvyros tarp egoizmo ir altruizmo. Jėga, kuri natūraliai tavyje nubunda, yra egoizmas, ir tau atrodo, kad tai tu. Tačiau tai ne tu, o Kūrėjas.
O tu kažkas visiškai neutralaus, kaip šiek tiek sustingusi želė, kurioje nuolat, be pertraukų, nuo gimimo iki mirties veikia egoistinė jėga, ir žmogui atrodo, kad tai – jis.
Tačiau jam duodama galimybė subalansuoti šią neigiamą jėgą su teigiama, kurios jis turi prašyti pas Kūrėją. Juk tada jis priartėja prie Kūrėjo ir susijungia su Juo. Jis prašo Kūrėjo išmokyti jį subalansuoti save su teigiama jėga, kad atsirastų dvi priešingos jėgos, o tarp jų atsirastų pusiausvyra, vadinama „vidurine linija“.
Ši vidurinė linija, atsirandanti iš pusiausvyros tarp dešiniosios (altruistinės) ir kairiosios (egoistinės) linijų, yra vadinama „Adomu“ (žmogumi), nes būtent jis tampa panašus į Kūrėją.
Gerai valdydamas tiek egoizmą, tiek altruizmą, žmogus gali su jais veikti teisingai, visą laiką balansuodamas tai aukštyn, tai žemyn, ir per šį balansą kilti į viršų. Svarbiausia, kad jis išmoktų laikyti pusiausvyrą tarp šių jėgų. Tai – mūsų darbas.
#241819

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Koks žmogus dvasinis?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Placebo paslaptis

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dauguma gydytojų nežiūri į placebą rimtai…
Atsakymas. Jie tiesiog sako: „Taip, padeda. Tai psichologinė vaisto sudedamoji dalis, priklausanti nuo bendravimo“. Kodėl jie vengia apie tai kalbėti? Nes tai privers juos tinkamai gydyti pacientą: „Mano mielas drauge, kodėl taip jautiesi? Juk kažkas ne taip. Ir iš tiesų ne taip. Spaudimas? Viskas juk gerai su tuo spaudimu. Leisk, aš palaikysiu tave už rankos, matai, viskas rimsta“. Ir taip toliau. Įsivaizduojate, kiek tai kainuotų nervų, kantrybės?! O su chemija paprasta: 20 mg prieš miegą, ir būsi sveikas! Ir taip gali priimti 100 pacientų per pamainą.
Bet psichologinė sudedamoji labai svarbi, nes žmogus – ne cheminė mašina, kurią galima pataisyti keliais miligramais kažko. Aš manau, kad kartu su cheminiais gydytojais mums reikia kitų. Vadinkite juos psichologais. Nors tai ne psichologas, o tikras žmogaus gydytojas. Ne organizmo, o žmogaus.
Klausimas. Tada, kaip jūs sakote, pasiekiama pusiausvyra ir ligos dingsta?
Atsakymas. Taip. Aš įsitikinęs, kad 99 proc. mūsų vaistų neveiksmingi, jie nereikalingi. Jei aš esu tinkamai palaikomas, tai visas mano funkcijas galima subalansuoti sutinkamai su mano teisingu požiūriu į pasaulį ir kitų požiūriu į mane. „Mens sane in corpore sano“, t. y. „sveikame kūne – sveika siela“.
Kaip tai padaryti? Siekiant tinkamai susijungti tarp savęs, mažose grupėse. Kai žmonės jaus pusiausvyrą tarpusavyje, tai natūralu, kad jų kūnai, kaip žemesnė šių esybių pakopa, sureaguos į tai ir sveiks. Be jokių abejonių! Tačiau tam reikia apmokytų specialistų. Cheminiai gydytojai nepadės.
Klausimas. Jūs tuo tikite? Tai veikia ir, iš principo, galima išsigydyti?
Atsakymas. Taip. Nėra jokių abejonių! Tačiau tai – problema. Kaip sakoma „Neįmanoma grįžti į urvus, mūsų yra per daug“. Taigi, eisime kitu keliu – per kabalos mokslą.
#242785

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Siekti pusiausvyros taško

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pusiausvyros taške atsiskleidžia tiesa. Kodėl protas nuolatos mėgina išmušti mus iš to taško?
Atsakymas. Protas stengiasi ne išmušti mus iš šio taško, o pažadinti pusiausvyros nebuvimo pojūtį, visai kaip ant lyno balansuojantis ekvilibristas.
Visas mūsų gyvenimas skirtas tam, kad leistų mums pajausti pusiausvyros nebuvimą, o tai stumia mus ieškoti vis aukštesnio pusiausvyros taško ir taip kilti.
Šis pusiausvyros taškas nuolatos atsinaujina, tačiau ne savo kiekiu, o kokybe. Tai turime pajausti savyje.
#243946

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Kaip formuojasi vidurio linija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Kaip suderinti emocijas ir protą?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kaip suderinti emocijas ir protą, juk mūsų emocijos atsiranda, kaip reakcija į gyvenimo įvykius, jos toli nuo protingos pasaulio santvarkos?
Atsakymas. Mūsų emocijos neturi jokio ryšio su protu. Jos pasireiškia, todėl kad „iššoka“ iš noro. O norai yra mūsų natūrali prigimtis.
Protas – tai įgauta papildoma sistema, kuri pašaukta surinkti emocijas, atrūšiuoti, palyginti tarpusavyje, sutramdyti ir t.t. Bet, iš principo, protas silpnas prieš emocijas, prieš norus, – jis antraeilis.
Klausimas. Ar galima sutramdyti emocijas?
Atsakymas. Nėra prasmės. Reikia pasiekti būseną, kai emocijos bus subalansuotos. Juk visas neigiamas emocijas galima subalansuoti su teigiamomis ir tada jaustis tarp jų patogiai, kadangi ir neigiamos, ir teigiamos emocijos dirbs kartu aukštam tikslui.
Ir tu žinai, kad viso to tau reikia. Tu nekovoji su savo prigimtimi, su supančiais tave žmonėmis. Atvirkščiai, tu įeini į būseną, kai jūs esate tarpusavio harmonijoje. Mes sukurti taip, kad jeigu visi teisingai susijungtume, tai sudarytume idealią sistemą, ir visi mūsų pliusai ir minusai tiksliai derėtų tarpusavyje.
Klausimas. Vadinasi, pliusai ir minusai taip išmėtyti po pasaulį, kad susijungtų?
Atsakymas. Tai ir yra problema. Mes neturime kitos išeities. Mes stengiamės tarpusavyje kažką padaryti, nuleidžiame rankas, matydami, kad nieko negalime, ir taip numirštame. O iš tikrųjų, mums reikia pamatyti, kad nieko negalime padaryti patys, ir prašyti Kūrėjo padėti mums. Tada Jis pašvies mums Aukštesniąja šviesa, kurios veikiami greitai susirinksime į teisingą mozaiką ir papildysime vienas kitą.
Tada išeis idealus derinys visų su visais. Visos neigiamos ir teigiamos emocijos papildys viena kitą, visi vienas kitam bus reikalingi. Taip pasieksime tobulybę.
#227800

Iš 2018 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulyje viską atlieka norai

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Pagrindinis žmonijos darbas

Komentarų nėra

Žemė. Paskutiniai gyvenimo metai

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Amerikos ir britų mokslininkai pateikė Nacionalinės mokslų akademijos Jungtinėse Amerikos Valstijose oficialų pranešimą, kad gyventi Žemėje taps neįmanoma nuo 2200 iki 2400 m., nepriklausomai nuo numatomo gyventojų skaičiaus sumažėjimo iki 2100 m.
Ekspertai atkreipia dėmesį į klimato kaitos pavojų, neišvengiamą dėl didėjančio energijos suvartojimo, kuris tęsis net ir sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Be to, yra ir kitų pasaulinių grėsmių. Stephenas Hawkingas neseniai pasisiūlė rasti naujus namus žmonijai kosminėje erdvėje.
Atsakymas. Problema ta, kad tokie projektai yra nerealūs. Žmonės yra neatskiriamai susiję su šia planeta nematoma virkštele. Mes – viena visuma, susipynę su ja daugybe gijų, ir negalime be jos funkcionuoti.
Na, tarkime, persikraustysime į Marsą, – o kas toliau? Mes jį lygiai taip pat užteršime ir išsiurbsime iš jo visus išteklius, kaip ir Žemėje. Be to, susidursime su asmeninėmis ir socialinėmis problemomis, nes pakeitę gyvenimo vietą, nepakeisime savo prigimties. Ką gi daryti? Taip ir keliausime iš planetos į planetą, bėgdami patys nuo savęs? Tai – nepadės.
Mes sėjame aplink save mirtį, nes tokia mūsų prigimtis. „Mirtis“ – tai mūsų egoizmas, kuris nori viską praryti. Jis mėgaujasi tuo, kad viską aplink naikina. Mūsų neatlaikys nė viena planeta. Juk mes nemokame susieti savęs su visaapimančia gamta ir jos pagrindiniais dėsniais.
Mes kreipiame dėmesį tik į tai, kas mums naudinga ir patogu. Pats šis požiūris naikina Žemę, nes nuodija mūsų bendrą planetos sistemą.
Neigiamas egoizmo krūvis – štai kas išbalansuoja noosferą. Didėjantis disbalansas visuomenėje, tarp žmonių, išderina pusiausvyrą visame kame. Kas mūsų laukia? Blogiausiu atveju, po didelių kančių, įskaitant ir branduolinę žiemą bei kitus antiutopinius „malonumus“, – galų gale suvoksime, kad mums būtina atsikratyti egoizmo.
Tada žmonės galiausiai pakils virš savo egoistinės prigimties ir ištaisys šią Žemę, liausis ją teršti ir naikinti kitais būdais. Juk Žemė turi labai galingą regeneracinį potencialą. Ji gali atsistatyti, kai tik žmogus jai nebekenks ir paisys gamtos dėsnių, kurie lemia sąveiką, harmoniją, homeostazę.
Kitaip sakant, pakilę virš egoizmo, mes tarsi atsidursime kitoje planetoje, kuri užsigydo savo žaizdas ir yra mums geranoriška. Tada mums nereikės niekur skristi. Mes pamatysime, kad atsisakę savimeilės klestime. Ir lieka tik vienas klausimas: kodėl mums nepadarius to tiesiog dabar?
#223433

Iš 2018 m. sausio 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netikiu Stivenu Hokingu“

Žemė gali būti rojus

Kūrėjas kol kas laukia…

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai