Pateikti įrašai su Rabašas žyme.


Begalinio gilumo straipsniai

Dvasinis darbas, Kabalistiniai šaltiniai, Kabalos mokymasis

Kaskart skaitant kokį nors Rabašo straipsnį, mums atrodo, tarsi jį matytume pirmąsyk. Tai dėl to, kad keičiamės mes, ir viskas keičiasi. Juk bet kuris Rabašo straipsnis susijęs su aukštesniąją jėga, ir todėl iš jos gauna pripildymą ir perduoda mums. Taip veikia kiekvieną kartą, tarsi jungiantis adapteris tarp mūsų ir aukštesniosios jėgos.
Tai neįtikėtini straipsniai. Rabašas atliko tai, ko iki jo niekas nedarė. Jūs kol kas dar neįsisąmoninate, kas vyksta, ir negalite įvertinti, ką jis ištaisė visoje kūrinijoje. Rabašo būta tokio kuklaus, kad žmonės nė nesuprato, kuo jis buvęs. Jis nepaprastai slėpė tai, kas buvo susiję su jo dvasiniu darbu.
Materialiame gyvenime jis buvo visai kitoks, galėjo pajuokauti, papasakoti anekdotą. Daug metų dirbo statybose paprastu darbininku kaip visi, tad niekas nė nenutuokė, kad priešais juos didis kabalistas. Tai buvo ypatingas žmogus.
O dabar turime galimybę drauge pasinerti į Rabašo straipsnius, į jų gelmę, kad susijungtume tarpusavyje ir su juo. Tam jau yra paruoštas būtinas pagrindas.

#315880

Iš 2023 m. liepos 26 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie Rabašo straipsnius

Kaip priartėti prie Rabašo?

Instrukcija, kaip pastatyti bendrą sielą

Komentarų nėra

Kabalistinės grupės tikslas IX d.

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKabalistinės grupės principas: ypatingas požiūris į draugus
Komentaras. Vienas iš darbo grupėje principų – pagarbus požiūris į kiekvieno draugo individualumą.
Atsakymas. Reikia kiekvienam suteikti galimybę išreikšti savo gebėjimus, padėti taip, kad būtent atskleidžiant visas draugų galimybes maksimaliai išvystytume bendrą norą, ketinimą, pastangas.
Komentaras. Kitas principas – nuolat išaukštinti draugus ir jausti savo egoizmo niekšiškumą.
Atsakymas. Kitaip tariant, aš kaip egoistas turiu visada nusižeminti grupės atžvilgiu, elgtis su draugais su padidintu noru jiems padėti, visur juos palaikyti. Turiu dvi jėgas: teigiamą ir neigiamą. Reikia kuo labiau iškelti teigiamą, ir kuo labiau sumažinti neigiamą.
Komentaras. Dar vienas principas – stengtis matyti draugus labiau ištaisytos būsenos nei rodo mano egoizmas.
Atsakymas. Turiu bandyti matyti draugus kaip labiau išsitaisiusius nei aš pats. Tada turėsiu norą judėti jų link, suartėti su jais, sumažinti save prieš juos. Žavėjimasis jais suteiks man jėgų judėti pirmyn.
Klausimas. Kitas principas – anuliuoti save prieš draugus. Čia apskritai neaišku, ką būtent reikia daryti?
Atsakymas. Visa tai kyla žmoguje natūraliai. Dirbant grupėje žmogus norom nenorom ima jaustis esantis vis žemiau už kitus. Kituose drauguose jis mato gėrį ir jėgas, o savyje – ne.
Be to, čia kalbama ne apie tai, kad taip išeina, o kaip jis pats gali anuliuoti save prieš draugus. Kitaip tariant, sumenkinti save jų atžvilgiu dirbtinai, matyti save žemesnį, blogesnį, labiau atsiliekantį. Tai suteiks jam galimybę pakelti juos, pakelti Kūrėją per juos ir taip judėti pirmyn.
Bus daugiau…
#258080

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas VI d.

Kabalistinės grupės tikslas VII d.

Kabalistinės grupės tikslas VIII d.

Komentarų nėra

Žaisti vienybę

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dažnai girdžiu per pamokas: „Daugiau galvokite apie tai, ką studijuojame, aptarkite tai.“ Tačiau aš ne muzikantas, ir jei žiūrėsiu į natas, kad ir kiek apie jas galvočiau, ar aptarinėčiau su draugais, vargu ar ką nors jausmiškai suvoksiu.
Kaip šis pavyzdys taikomas studijuojant „Įvadą į kabalos mokslą“ (Pticha)? Turiu daugiau galvoti, aptarti su draugais?
Atsakymas. Pradėk mokytis žaisti. Yra savamokslių, kurie ima instrumentus ir tiesiog brazdena, nežinodami, ką su juo daryti. O paskui ima girdėti, kad skamba kokia nors melodija. Iš pradžių „Du gaideliai“ ar „Jurgelis meistrelis“, o paskui rimtesni dalykai.
Todėl imkite žaisti tarpusavyje vienybę. Taip pataria Rabašas. Ir tuomet vienybė ims groti su jumis, nes joje atsiskleis Kūrėjas. Priklausomai nuo jūsų aktyvumo tapti vieningais, kad siektumėte Jo, pajausite, kad Jis yra vienybėje ir veikia iš ten, artėja prie jūsų.
#245839

Iš 2019 m. balandžio 4 d. rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas jausmais

Nesidrovėkite žaisti

Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Komentarų nėra

Dvasiškai augti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip augti dvasiškai?
Atsakymas. Augti dvasiškai – reiškia būti grupėje ir dirbti joje pagal Rabašo metodiką, kurią nuolatos studijuojame. Tai sena metodika, tiesiog jis vadinasi mano Mokytojo vardu, kuris buvo paskutinis iš per visą istoriją gyvenusių kabalistų plejados, taikęs sau šią metodiką.
Tik jeigu vienijimosi su kitais metodiką taikote grupėje, visos jūsų problemos pamažu pasaldinamos.
#245988

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kaip priartėti prie Rabašo?

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamu ir jumis tikiu, o prie Rabašo niekaip negaliu priartėti. Kaip tai padaryti?
Atsakymas. Baal Sulamas – didis kabalistas, kuris suvokė, apibendrino ir susistemino kabalos mokslą. Tačiau mes studijuojame kabalą, kad perimtume ją ne kaip mokslą, bet kaip dvasinio suvokimo metodiką. O tai du skirtingi dalykai, nors ir tarpusavyje susiję.
Kai žmogus nori pats įeiti į dvasinį pasaulį, tai Baal Sulamas jam teoretikas. Jis negali vesti žmogaus pirmyn. O Rabašas veda mus pirmyn, kiekviename žingsnyje paaiškina, kur esame, ką daryti, kaip veikti, ką reiškia sąveika grupėje, su savimi, su Kūrėju.
Gerai pamenu, kaip jis parašė savo pirmąjį straipsnį, sėdėdamas šalia manęs ant suoliuko parke. Daviau jam folijos popierėlį iš cigarečių dėžutės, ir kitoje pusėje jis parašė nedidelį straipsnį – pirmąjį iš būsimo tritomio.
Iš pradžių užduodavau jam klausimus, o jis raštu atsakydavo. Taip atsirado pirmieji straipsniai. Paskui jis jau rašė pats.
Be šių straipsnių negalėtume eiti pirmyn. Per kiekvieną rytinę pamoką pusantros ar dvi valandas skiriame Rabašo straipsniams, ir tik pusvalandį „Mokymui apie dešimt sfirų“ ir dar pusvalandį Baal Sulamo straipsniams.
Net nesuprantama kaip iki Rabašo žmonės galėjo įeiti į dvasinę erdvę, jausti ją savyje, kilti pakopomis. Būtent to jis mus moko, nes mūsų laikais į pasaulį nusileidžia sielos, kurioms to reikia.
Rabašas – kabalos praktikas, o Baal Sulamas daugiau teoretikas.
Norint priartėti prie Rabašo, reikia skaityti jo straipsnius ir klausytis mūsų pamokų pagal juos. Jie visi archyve, galite nemokamai jais naudotis, priėjimas neribojamas. Pirmyn, drąsiai siekite!
#243162

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabala išvaduoja, išgelbėja žmogų nuo mirties baimės?
Atsakymas. Kabala pakelia žmogų virš mirties. Vos tik jis susijungia su siela ir ima gyventi joje, kūnas praktiškai liaujasi jam egzistavęs.
Mano mokytojas Rabašas sakydavo: „Kaip vakare meti savo marškinius į skalbyklę, o ryte rengiesi kitus, taip numeti savo kūną, o paskui gauni kitą. Tai tau vyksta visiškai neskausmingai, kaip ir su marškiniais.“
Klausimas. Kaip žmogus tai supranta, jei nepasiekia tokios būsenos kaip Rabašas?
Atsakymas. Nesvarbu, tai vis tiek su juo vyksta. Tik jis bijo.
Klausimas. Ar gali visuomenė įtikinti žmogų taip žvelgti į mirtį?
Atsakymas. Žinoma. Visuomenė gali viską! Pavyzdžiui, ji gali taip paveikti žmogų, kad jis ims į tai žiūrėti kitaip: „Esu pasirengęs nusižudyti, nes iškart gausiu ilgaamžį pomirtinį pasaulį.“
Klausimas. Ar manote, dera žmones ugdyti taip, kad jie nebijotų mirties?
Atsakymas. Ne. Mirties baimė itin reikalinga ir naudinga, nes apsaugo žmogų. Jei nėra baimės, žmonės eina į mirtį, žudydami kitus. Jie daro viską, ką tinkami, manydami, kad taip nusipelno aukštesniojo atlygio, būsimo pasaulio.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo mirties

Tikrasis nemirtingumas

Amžinos sielos beieškant

Komentarų nėra

Minint Mokytoją

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien 26 metai nuo mano Mokytojo Baruch Šalom Levi Ašlag mirties, kuris buvo paskutinis iš didžiųjų kabalistų, sudarančių išminčių grandinę nuo Adomo iki mūsų dienų: Adomas, Abraomas, Mozė, Rašbi, Ari, Baal Sulamas, Rabaš ir daugybė tūkstančių tarp jų,
Rabašas parodė didžiulę narsą perduodamas mums kabalistinę metodiką, kad mes šioje kartoje galėtume ją atnešti visam pasauliui. Be jo darbų neturėtume tokios galimybės. Mačiau, kaip tvirtai jis laikėsi šio principo – atskleisti kabalos mokslą pasauliui – aukščiau bet kokių kitų interesų.
Šiandien ankstų rytą pakilome į Jeruzalę aplankyti jo kapo. Žinoma, ši vieta mums ne daugiau nei simbolis, paprotys, o ryšys su mūsų Mokytoju – gyvas, nuolatinis. Mes visi tikimės tapti jo vertais sūnumis, todėl mūsų grupė vadinasi Bnei Baruch – Barucho Ašlago sūnūs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Kaip padėti mokytojui?

Naujasis Sinedrionas

Komentarų nėra

Prisimenant Rabašą

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманBaruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) buvo pati artimiausia grandis mums iš didžiųjų kabalistų grandinės, per kurią aukštesnioji jėga atsiskleidžia pasauliui ir perduoda mums Torą.
Jis yra mūsų aukštesnioji pakopa ir vienintelis dvasinis parcufas, nuo kurio priklausome ir todėl mūsų mokymasis iš esmės remiasi jo straipsniais. Rabašas viską atliko tam, kad parengtų pagrindą būsimai kartai.
Nors tai nebuvo paprasta, jis rado savyje jėgų visiškai anuliuoti save savo didaus tėvo ir mokytojo Baal Sulamo atžvilgiu, visiškai nepaisydamas savęs. Ir todėl jis pasiekė visas dvasines pakopas. Iš jo darbų dar išvysime, kaip aukštai jis pakilo. Jo straipsniai parašyti labai šiltu stiliumi, itin rūpinantis skaitytoju, mokiniu.
Jo širdies būta itin plačios, šiltos, kupinos meilės. Tačiau jei įstengsime suvokti, kaip giliai parašyti jo straipsniai, išvysime, kad jis yra Acilut pasaulio GAR ir net aukščiau, ko neįmanoma įsivaizduoti.
Rabašas nutiesė mums kelią, rašydamas straipsnius ir nustatęs papročius, kurių stengiamės laikytis. Jis suteikė mums formą, kokia turi egzistuoti kabalistinė grupė. Taip mes ir tęsiame.
Baal Sulam buvo tarsi Ari, sukūręs dvasinio kilimo metodiką, o Rabaš – jos praktinė realizacija, tuo jis panašus į Baal Šėm Tov. Nė vienoje kitoje kabalistinėje knygoje nemačiau taip išsamiai aprašytos dvasinio darbo tvarkos: to, kaip žmogus turi organizuoti save savo artimiausioje aplinkoje, tolimesnėje aplinkoje, pasaulių sistemoje ir savo santykiuose su Kūrėju.
Visos šios sistemos, kurias žmogus turi praeiti, kad susilietų su aukštesniąją jėga, daugiau niekur nėra paaiškintos taip sistematiškai kaip Rabašo straipsniuose. Žmogus gali pasiimti šiuos straipsnius ir paskui juos eiti, juk jie jame kurs teisingą santykį, teisingas sąvokas.
Daugiau tokių knygų nėra. Rabašo straipsniuose gauname ne tik komentarus, bet ir tikslius nurodymus, ką daryti, kokios reakcijos tikėtis, ir kaip eiti pirmyn. Jis aiškina mums visą procesą, kurį turime praeiti, iš jo gaunamą reakciją, ir kiekvienos sielos patiriamas vidines būsenas.
Daug kartų skaičiau šiuos straipsnius ir, žinoma, skaitysiu toliau, ir galiu paliudyti, kad jie paslėpti, o ne atskleisti. Po keletos studijų metų pajausite jų beribę gelmę.
Staiga išvysite, kad Rabašas rašo apie tai, ko anksčiau nepastebėjote, nesupratote, nejautėte. Šie straipsniai nėra paprasti, jie daugiasluoksniai, atsiskleidžiantys priklausomai nuo skaitytojo pasirengimo. Jie suteikia tokią paramą ir pagalbą pradedantiesiems dvasiniame kelyje, kurios negausi net iš Baal Sulamo veikalų.
Baal Sulamas – aukščiausių aukštumų kabalistas, mokslininkas, tyrėjas, o Rabašas – dvasinis globėjas: minkštas, mylintis, imantis tave už rankos ir vedantis per visas būsenas. Tik išaugę dvasiniame pasaulyje, galėsime įvertinti visą jo reikšmę.

Iš 2016 m. spalio 6 d. pamokos „Prisimenant Rabašą“

Komentarų nėra

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманMokytojas Baruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) – mūsų šaltinis, iš kurio gauname visą kabalos mokslą. Ji mums ateina iš jo lūpų.
Visi jo straipsniai, visi aiškinimai, visas jo mokymas, kurį jis gavo iš savo didaus tėvo Baal Sulamo pereina mums. Tikėsimės, kad priimame visa tai ir tinkamai realizuojame vardan šios didžios sielos.
Žinoma, dvasiniame pasaulyje nebūna mirties, todėl ir šiandien esame valdomi tos jėgos, kuri vadinasi Rabaš. Turime suprasti tai, jausti tai, ir neatitrūkti nuo viso mums palikto paveldo. Mūsų pareiga išversti Rabašo straipsnius į visas pagrindines kalbas ir skleisti juos po visą pasaulį.
Mums reikia kuo tiksliau ir atidžiau išpildyti visus jo patarimus bei rekomendacijas, matyti jį kaip mūsų Mokytoją, dvasinį tėvą. Nuo to priklauso viskas, ko galime pasiekti dvasiniame pasaulyje, amžinybėje, gyvendami šiame pasaulyje ir ne tik.
Juk dvasinių pakopų ir sielų laiptai nesikeičia, todėl mes visi priklausome nuo jo. Rabaš – tai tas šaltinis, iš kurio gauname gyvenimą, per mūsų tarpusavio ryšį su juo. Todėl mūsų organizacija pavadinta jo garbei „Bnei Baruch“ (Barucho sūnūs).
Mes išties jo sūnūs ir būsime verti šios garbės!
Baal Sulam straipsnyje „Įvadas į knygą į Panim meirot umasbirot“ (8 punktas): Suprask, kiek turime būti dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas ir sielas, kad suteiktų malonumą mūsų sieloms, stovinčioms kryžkelėje tarp sunkaus kančių kelio ir Šviesos kelio. Jos gelbėja mus iš pragaro, baisesnio už mirtį.
Jie moko mus, kaip siekti dangiško malonumo, padeda pakilti į subtilias, taurias aukštumas, kurios yra mūsų lemtis, parengta ir laukianti mūsų nuo pat pradžių. Išminčiai jau pasakė: „Nėra kartos, kurioje nebūtų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo.“
Tai reiškia, kad būtent kabalistai yra dvasinio gyvenimo šaltinis, per kurį mums ateina gausa iš Kūrėjo, įsiliejanti į mūsų pasaulį kaip taisanti ir užpildanti Šviesa. Šviesa ateina iš Adomo ir toliau pereina per visą kabalistų grandinę, o mes jau gauname ją iš Rabašo. Todėl turime būti itin dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas“…

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos „Rabašą prisimenant“

Komentarų nėra

Apie Rabašo straipsnius

Kabalos mokymasis

Rabašo straipsniai palaipsniui ima aiškėti žmogui, priklausomai nuo to, kiek jis juos realizuoja. Iš pradžių atrodo, kad jie parašyti negražiai ir neteisingai, kad jų atskiros dalys nėra susijusios tarpusavyje, kad jos nenuoseklios… Mes nematome juose tikslaus sielos jėgų judėjimo, siela vystosi būtent taip, mat mes nežinome savo sielos.
Jeigu žmogus pats atlieka šiuos veiksmus ir tuo pat metu studijuoja šiuos straipsnius, jis mato, kad jie parašyti visiškai tiksliai ir negali būti kitaip, nes kabalistai rašo remdamiesi tuo, ką jaučia, o visos sielos praeina vieną ir tą patį kelią, tas pačias būsenas. Todėl šie straipsniai žmogui tampa artimesni ir suprantamesni – tai jo sielos „rankraštis“.
Iš pradžių žmogus mokosi, mėgina atsiminti, jis prisimena atskiras frazes, kai kurias iš jų supranta, o kai kurių dar ne. Jis kartoja jas it mažas vaikas − kartojantis suaugusiųjų žodžius nesuprasdamas jų reikšmės. Palaipsniui, tiek, kiek realizuoja šiuos straipsnius, žmogus pradeda matyti, kad šios eilutės tiksliausiai išreiškia jo būseną ir kitaip neparašysi, būtent todėl kabalistai pasitelkia citatas iš Psalmių, Talmudo („Tėvų pamokymai“), Pranašų ir kitų šaltinių.
Tai labai ypatingi straipsniai. Aš augau su jais, jie buvo parašyti šalia manęs ir tada skaitydamas juos daugelį metų mačiau, kad jie tampa žmogui artimesni ir realesni, taip, kad tu jau skaitai juos ne iš knygos, o iš vidaus, iš sielos, kuri atsiskleidžia darnoje su šiais žodžiais. Tai įvyks su visais, būtent dėl tos priežasties, kad šie straipsniai parašyti remiantis visišku sielos suvokimu.
Rabašas buvo didis žmogus, kad ir kaip jis save slėptų, jam tai pavyko – paslėpti save nuo visų! Bet tas, kas suvokia jo straipsnius, mato, kad tai buvo didis žmogus. Visoje iki jo buvusių kabalistų grandinėje pradedant Adomu nebuvo nė vieno, kuris taip nuosekliai, išsamiai, išsaugodamas ryšį su šaknimi, šakų kalba ir su visa Penkiaknyge (Tanachas), pateiktų dvasinio darbo sistemą, aiškintų ją atvirai ir prieinamai visiems.
Rabašas ima tave už rankos ir praveda pro visus straipsnių etapus taip, kad tu negali suklysti. Jis pabrėžia kiekvieną detalę, į kurią turi atkreipti dėmesį. Neturime artimesnio nei jis sielos vystymuisi mokytojo. Baal Sulamas labai aukštas, akademinis ir universalus, jis nusileidžia pas mus nuo aukšto kalno, o Rabašas – artimas ir švelnus auklėtojas, kuris su meile ir nerimu švelniai perduoda mums išsitaisymo metodiką.

Iš 2011 m. sausio 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Komentarų nėra