Klausimas. Sakėte, kad norint, jog žmogus taptų aristokratas reikia ugdyti daugybę kartų.
Atsakymas. Dabar tai jau nebe taip. Šiandien žmonės turi daug laisvo laiko, kurį galima skirti mokymuisi. Keletas kartų, kai žmonės daug ir ilgai mokysis, užaugins visiškai kitokius žmones.
Kodėl žydai laikomi protingais? Iš tikrųjų jie nė kiek neprotingesni už kitus, tačiau jie kelis tūkstantmečius skatino Toros ir Talmudo mokymąsi.
Ne buvo nė vieno vaiko, kuris nesimokė rašto, nemokėjo skaityti ir rašyti, ar nesimokė šių knygų. Jose išdėstyti teisminiai dėsniai, įvairiausios problemos, kurias reikia spręsti. Tai ir pasitarnavo jiems kaip intelektuali treniruotė.
Esu tikras, kad po 100-200 metų išvysime, kad žmonija taps kitokia. Tai, ką viena tauta praėjo per 2000-3000 metų, kiti praeis per du šimtmečius.
#248673

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Koks skirtumas tarp rašytinės ir žodinės informacijos?
Atsakymas. Raštas – tai didžiulis žmonijos pasiekimas, kuris išplaukia iš vidinių savybių suvokimo.
32 jėgos, nusileidusios į mūsų pasaulį, sudaro 22 raides – tai yra savybes, kurias galime atkurti piešinio forma, kai taškas, tiesi linija, apskritimas, atitinkamai išdėstyti tarp tiesių linijų, suteikia galimybę užrašyti visas dvasines jėgas. Vadinasi, kad užrašytume visas dvasines jėgas, pakanka 22 taško ir tiesios linijos junginių. Taip buvo sukurta abėcėlė. Kitaip tariant, raidės – tai ne dirbtinis kūrinys, o įkūnijimas, įgyvendinimas gamtos aukštesniųjų jėgų jų grafiniame vaizde.
Klausimas. Ar galima žodžiu perduoti aukštesnę, slaptesnę nei rašytinė informaciją?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kokiame tarpusavio ryšio su kitu kabalistu lygyje esi, kadangi kabalistai dažniausiai naudojasi raštu. Tačiau raštas, kurį jie taiko, – ne tas, kuriuo naudojasi paprastas žmogus. Kabalistui raidės, kableliai, brūkšneliai, tiesios linijos, taškai – tai jausmai, tai jo aukštesniosios šviesos suvokimo dydis, kurį jis taip vaizduoja. Jei pažvelgsi į muzikantų natas, nesuprasi, apie ką kalbama, o jiems tai – didžiuliai jausmai.
Klausimas. Koks skirtumas tarp rašytinės ir žodinės Toros?
Atsakymas. Tai yra atskira plati tema. Rašytinė ir žodinė Tora skiriasi lygiu, kuriuo ją galima suprasti ir atkurti. Tai yra dviejų tipų informacijos įrašymo ir atkūrimo būdai, kitaip tariant, sudaiktinimas, jei galima taip pasakyti, arba įgyvendinimas, Aukštesniosios šviesos kopijavimas mūsų pasaulyje.
#244339

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Ar hebrajų kalba yra tam tikra vidurio linija tarp raidžių ir hieroglifų?
Atsakymas. Netyrinėjau dvasinės hieroglifų kilmės. Galiu pasakyti tik viena: visų senovės kalbų pagrindas – žmogaus ryšys su Kūrėju.
Nors hebrajų kalba perteikia visišką ryšį, ir todėl Tora ir kiti dvasiniai šaltiniai duoti ja, negalime sakyti, kad kinų ir egiptiečių hieroglifai, indų ir etiopų raštas ir pan. neperteikia žmogaus ryšio su Kūrėju.
Vis tiek ryšys yra, nes anksčiau bet kuris žmogus, pajautęs, kaip išreikšti savo nuomonę, savo jausmą, gavo šį žinojimą iš Kūrėjo. Jis nekilo žmoguje tiesiog šiaip sau, neaišku iš kur.
Šiuo atžvilgiu bet kuri kalba turi dvasinę šaknį, tik jos visos sugedo arba išnyko. O hebrajų kalba – vienintelė, nepakitusi, ir todėl ja užrašyta Tora ir visos kitos knygos, iš kurių visa žmonija pamažu atskleidė savo dvasinius šaltinius.
Mes tiesiog nežinome šaknų, nežinome, koks bet kurios senosios kalbos teisingas ryšys su Kūrėju. Tačiau ryšys be abejo yra, kitaip nieko neišeitų. Be to, čia įsipainiojo mokslininkai ir savo protavimais, disertacijomis ir t. t. ėmė viską „laužyti“ remdamiesi savo galva. Ir čia, žinoma, iš pirminių visų kalbų šaltinių nieko neliko.
#245527

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.