Klausimas: Kiekvienas iš mūsų išgyvena sunkių akimirkų, kai norisi paklausti: „už ką man visa tai?“ Ar iš tikrųjų egzistuoja karmos dėsniai ir kiekvienas žmogus nusipelno to, kas jam nutinka?
Atsakymas: Iš dalies – taip. Kiekvienas žmogus turi savo sielos šaltinį. Jis gimsta su tam tikru savybių rinkiniu, ankstesnių reinkarnacijų patirtimi. Gimęs turi tęsti savo kelią ir pasiekti egzistavimo tikslą – visiškai prilygti Kūrėjui.
Taigi, žmogaus pradinis taškas išnyksta kažkur praeitose reinkarnacijose, o galutinis – būsimuose gyvenimuose. Esamu metu jis vykdo tam tikrą programą, todėl viskas, kas jam nutinka, nėra atsitiktinumas. Viskas veda į tikslą.
Klausimas: Ar visiems reikia iš to pasimokyti?
Atsakymas: Taip, jei nori. Jeigu to siekia, tada jam padeda iš viršaus, suteikia tam tikrą aplinką, tada žmogus gali išmokti šias pamokas ir eiti pirmyn gana sąmoningai.
Klausimas: Ar žmonija, atsižvelgdama į esamą situaciją, išmoko pamoką? Ką turėjome suprasti iš situacijos su koronavirusu?
Atsakymas: Tai, kad mūsų pasaulis yra integrali sistema, kuri dabar išgyvena pandemijos bangą. Pirmąkart ji apima visą planetą. Per visą istoriją pasaulyje nebuvo nieko, kas būtų palietę visus be išimties. Mums rodoma, kad mūsų pasaulis iš tikrųjų yra absoliučiai integrali, uždara sistema, ir tuo vadovaudamiesi turime pasiekti visišką vidinę pusiausvyrą.
#267420

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Ar kančios mus apvalo?

Klausimas iš Facebook. Kokia reinkarnacijos prasmė, jei neprisimename ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Reinkarnacijų prasmė ta, kad pamažu, paeiliui jose priklauptume pojūčių, kurie padėtų mums išeiti į naują pažinimo lygmenį, pajausti visa pasaulių sistemą, Kūrėją – jėgą, kuri viską užpildo.
Taip iš tikrųjų galite tapti žmogumi, turinčiu aukštesniąją sąmonę, o ne likti kaip šiandien – gyvūnu, jaučiančiu savo pasaulį per gyvūninį kūną, t. y. per gavimo savybę. Galite jausti pasaulį per naują kūną – dvasinį, per davimo ir meilės savybę.
Tokia reinkarnacijos prasmė: sukaupti pakankamą kiekį pojūčių, kai iš mūsų pasaulio išeiname į aukštesnįjį.
#249592

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV programos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie sielų persikūnijimą

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu egzistuoja reinkarnacija? Ir jei taip, tai kodėl?
Atsakymas. Kabalos mokslo požiūriu reinkarnacija egzistuoja, ji vadinasi „gilgulim“, t. y. „persikūnijimai“. Tačiau tai ne mūsų gyvenimo persikūnijimai, ne grįžimas į mūsų pasaulį – mirtis ir vėl gimimas, o persikūnijimai dvasinėje erdvėje, jei mes ją pasiekiame.
O mūsų pasaulyje nėra jokių persikūnijimų. Žmogus, kuris pragyvena įprastą gyvenimą, tiesiog miršta, t. y. jo gyvūninis gyvenimas pasibaigia. Šia prasme žmoguje nieko nėra. Yra potenciali sielos užuomazga, kurios jis nerealizavo, tačiau ji neturi nieko bendra su kūnu.
Komentaras. Tačiau jūs sakėte, kad reinkarnacija – tai sielų persikūnijimas…
Atsakymas. Tam reikia atskleisti sielą, ir tada tu dalyvausi jos persikūnijime. Tačiau tai nepriklauso nuo materialaus kūno gyvenimo.
Komentaras. Taigi, tai gali įvykti akimirksniu, vėliau dar po akimirkos…
Atsakymas. Net ne akimirksniu, tai vyksta kitoje laiko ašyje.
Klausimas. Ir kas tada reinkarnacija? Tai – kito noro atsiradimas?
Atsakymas. Taip. Norai nuolat keičiasi. Mano Mokytojas parašė keletą puikių straipsnių šia tema, jūs galite paskaityti.
Keičiasi noro ketinimas. Kuo ketinimas aukštesnis, kuo labiau nukreiptas į davimą, tuo žmogus aukštesnis. Todėl jo ketinimo pasikeitimas, didėjimas nuo gavimo link davimo, veda į tokiu persikūnijimus.
#230998

Iš 2018 m birželio 20 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Klausimas: Kokia savimonė lieka kabalistui pereinant iš vieno materialaus ciklo į kitą?
Atsakymas: Kabalistas – tas, kuris įgijo davimo savybę. Tokiu atveju, net jei visos Šviesos išeina iš gaunančiojo noro, jis būna šioje savybėje. Jis išsilaisvino iš mirties angelo, pakilo aukščiau, į Binos savybę, kuri yra virš Malchut.
Ir todėl net pradingus visoms Šviesoms po Bina, kabalistas taip kaip anksčiau jaučia save joje. Ši savybė, ši forma neišnyksta.
Jeigu nieko nesuvokiame savo gyvenime, tai cikliškai vystomės panašiai kaip gyvūnai. Mūsų vidiniai rešimot nesikeičia – keičiasi tik išorinė biologinė forma ir mus stumia vis stiprėjantis egoizmas.
O paskui jame pabunda pirmasis dvasinis rešimo, taškas širdyje. Dabar jau galime prisidėti prie savo vystymosi, ir todėl mus atveda į grupę, prie knygų ir mokytojo. Čia priklausomai nuo mūsų įdėtų pastangų patys pridedame jėgos savo rešimot. Mes priklausome jau ne tiek nuo laiko, kiek nuo savo pastangų – tiek, kiek išsiaiškiname, kokių pastangų reikia, kad išvystytume rešimo.
Tik apie tai galvoju, visi kiti dalykai šiame gyvenime man nerūpi. Aš sprendžiu tik vieną klausimą: kas yra naudinga manajam rešimo? Yra mano noras ir yra taškas. Juo aš ir rūpinuosi: „Kaip ten jis? Kas jam bus naudinga?“
Į tai kabalistai atsako: tavo taškui bus naudinga, jeigu tu būsi aplinkoje, kuri apima pirminius šaltinius ir mokytoją. Taip tu ir eini pirmyn – vėl ir vėl pasirinkdamas šią aplinką vietoj savo noro, kuris blaško tave į visas puses.
Ir štai, jeigu šitaip iš taško išauginu dvasinį indą, kuriame jaučiu Biną, davimo savybę, tada tegul materialus noras išplonėja ir pradingsta − aš vis tiek egzistuosiu savo kli. Juk dvasiniame pasaulyje nebūna tuštumos.
Mirštant materialia prasme kabalistas praranda šio pasaulio tikrovės suvokimą. Tačiau iš savojo rešimo, iš savo taško širdyje jis jau įgijo dvasinę tikrovę ir yra savo kli viduje.

Iš 2011 m. kovo 10 d. pamokos pagal temą „Gyvenimas ir mirtis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinos sielos beieškant

Išsilaisvinimas iš mirties angelo

Ką pasiimsiu su savimi į amžinybę?