Pateikti įrašai su rešimot žyme.


„Facebook“ įsilaužia į žmogų

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pirmas „Facebook“ prezidentas Šonas Parkeris atvirai pareiškė: „Vienas Dievas žino, kokį poveikį „Facebook“ daro mūsų vaikams“.
Pagrindinė mintis buvo ta, kad „Facebook“ įsilaužia į žmogaus psichiką: „Visos pastangos kuriant šias svetaines buvo nukreiptos tik į tai, kad žmogus skirtų joms kuo daugiau laiko ir dėmesio“. Kūrėjai puikiai supranta, kaip veikia žmogaus psichika, ir tuo naudojasi. Kaip jūs manote, tai sugrįš žmonėms bumerangu?
Atsakymas. Tai atvers blogį, kuriame žmonės gyvena. Nes kitaip neįmanoma. Mūsų pasaulyje galime rasti tiesą tik per melą.
Tinklų kūrimas skirtas apkvailinti visus, surišti į vieną tinklą, kurio centre sėdi valdytojai tarsi voras ir visus valdo.
Klausimas. Ir tam vorui atitenka pinigai ir valdžia?
Atsakymas. Viskas atitenka jam ir visi yra jo tinkluose.
Klausimas. Kaip tai pakeisti?
Atsakymas. Tam reikia keisti visą programą, visą judėjimą, tinklo sukūrimo tikslą. Dabar tikslas – visus susaistyti ir tampyti už siūlų.
Komentaras. Tačiau kažkada Jūs sakėte, kad visa tai vienaip ar kitaip turi žmoniją susieti…
Atsakymas. Be abejonės, tačiau kokiu būdu? Šie tinklai įsisuks taip, kad visi juose pamatys didžiulį melą, kuris žudo žmones ir neduoda jokių vilčių, kad ateityje bus geriau.
Mes suvoksime blogį per šiuos tinklus. Kada savo vidiniais poreikiais ir besivystančiais rešimot (dvasiniais genais) pajusime, kad tinklai mus smaugia, tada juos patys sunaikinsime.
Klausimas. Ir kas tada atsitiks?
Atsakymas. Mes atsisakysime šių tinklų ir dirbsime visiškai kitame lygmenyje – aukščiau jų, mūsų dvasiniuose tinkluose. Tai ir yra tikrasis ryšys – be kompiuterių, modemų ir viso kito.

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Facebook“ gyvenime laimės nėra

Cukerbergo kalėjimas

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, I d.

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Evoliucija eina pirmyn ir žmogus toliau vystosi. Kokie vidiniai pasikeitimai vyks mūsų viduje ir kokiu būdu: palaipsniui ar gali įvytis staigus šuolis?
Atsakymas. Gamtoje nėra jokių netikėtumų ir atsitiktinumų, nėra siurprizų. Tačiau vieni procesai atsiskleidžia prieš mus vienas po kito nuosekliai ir nepertraukiamai, o kituose pokyčiai kaupiasi akumuliatyviai ir po to staiga pasireiškia ryškiu šuoliu.
Taip naivus vaikas gali žiūrėti į besilaukiančią moterį ir galvoti, kai ji paprasčiausiai vis labiau storėja. O po to ji staiga pradeda gimdyti ir po kelių valandų pasaulyje atsiranda naujas kūrinys: kūdikis. Tai buvo staigus įvykis ar ne? Viskas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsi.
Taip ir evoliucija juda pirmyn kiekvienu atveju ir kiekvieną akimirką. Vystymasis vyksta nenutrūkstamai ir nuolat, klausimas tik, kiek mes tai pastebime. Anot kabalos mokslo, kiekvieną sekundę atsiveria nauji informaciniai duomenys (rešimot) iš suskilimo būsenos, ,,Adomo nuodėmės“, įvykusios mūsų šaknyse.
Aktyvuojami egoistinės informacijos blokai, greitinantys vystymosi procesą. Evoliucija – tai egoizmo vystymosi procesas negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse tiek apskritai gamtoje, tiek ir žmogaus viduje tuose pačiuose keturiuose lygmenye: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Taip palaipsniui vystomės, be šuolių. Vystymasis visuomet vyksta pagal priežasties ir pasekmės grandinę iš vienos būsenos į kitą. Mums tik atrodo, kad staiga vyksta staigūs šuoliai, kai vieną būseną keičia kita. Iš tiesų paslėpti pokyčiai ilgai kaupiasi, o po to pasirodo, kaip per gimdymą. Jeigu žinotume, kas vyksta, tai staigūs pokyčiai nebūtų netikėti.
Nauja būsena – tai pakilimas į kitą pakopą, perėjimas į naują kokybę. Nelyginant naujagimis, kuris buvo motinos kūno dalimi, o dabar tampa savarankiškas ir gali egzistuoti atskirai nuo jos. Tai kokybinis skirtumas.
Po to, kai vaikas užauga iki suaugusio, tampa savarankišku žmogumi ir atsiskiria nuo tėvo ir motinos, nematome tokių kardinalių pokyčių. Nors iš tiesų jo viduje vyksta kokybiniai pokyčiai, kai iš vaiko virsta suaugusiu, nepriklausomu žmogumi, atsakingu už save ir kitus.
Klausimas. Kodėl evoliuciją vadinate egoizmo vystymosi procesu?
Atsakymas. Todėl, kad visas vystymasis vyksta dėl žmogaus viduje augančio egoizmo. Ne tiktai žmogaus, juk visa kūrinija – noras gauti malonumą, kuris veikia tik dėl savęs patenkinimo. Negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės tiktai ir ieško, kai pripildyti savo norus pačiu optimaliausiu būdu: t.y. atsižvelgdami į išorines ir vidines sąlygas sprendžia, ką daryti, kad gautų pripildymą, malonų jų egoizmui.
Tačiau šis egoistinis vystymasis vyksta ne paprasta tiese nuo nulio iki šimto procentų, o pereina keturias stadijas: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogiškąją. Kai egoizmas baigia savo vystymąsi pirmoje stadijoje, jis privalo pereiti į antrąją, kuri kokybiškai skiriasi nuo ankstesnės kaip, pavyzdžiui, augalai skiriasi nuo akmens, gyvūnas nuo augalo, o žmogus nuo gyvūno.
Pokyčiai kaupiasi, o po to vyksta šuolinis kokybės pokytis. Tai tie patys šuoliai Žemės evoliucijos procese, kuriuos nustato mokslas: nuo pirmųjų mikroorganizmų iki gyvūnų ir žmogaus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Alkis visiškame pertekliuje

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Komentarų nėra

Pasaulinė istorija pagal kabalą, III dalis

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra istorija, jei praeitis taip pat gali būti pakeista?
Atsakymas. Mes nieko nekeičiame: nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Mes tiesiog peržiūrime visas būsenas, kuriose turime būti, ir keičiame save. Todėl mums atrodo, kad keičiasi pasaulis ir visa kita. Bet keičiamės tik mes!
Aš tarsi žiūriu filmuotą juostą, kuri sukasi prieš mane, ir priklausomai nuo mano vidinės būsenos matau kadrus visiškai kitaip.
Kitaip tariant, aš esu būsenoje, kai žvalgausi aplinkui ir man atrodo, kad aš matau pasaulį.
Iš tikrųjų, vietoj pasaulio yra paprasta Aukštesnioji šviesa.O tai, ką aš stebiu Aukštesniosios šviesos fone, aš matau savyje. Mano smegenyse susiformuoja visi vaizdai, kuriuos tarsi matau išorėje.
Kiekvienąs žmogus mato savą paveikslą prikausomai nuo savo būsenos. Kitaip tariant, manyje užduoti visi parametrai: rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys) ir visi mano duomenys. Pagal savo išsivystymą aš piešiu savyje šiuos vaizdus Aukštesniojo pasaulio fone.
Kas gi vyksta iš tikrųjų?
Viena vertus, manyje yra blogi norai. Kita vertus, yra Šviesa – gerosios savybės. O tarp jų yra vadinamasis pasaulis, kur aš egzistuoju, kur aš tarsi suvokiu jo paveikslus, kur yra visi mano ketinimai.

Todėl pasaulis neturi jokios formos. Visa tai yra vaizduojama mumyse. Dar daugiau, visa tai vaizduojama kiekviename iš mūsų arba tiktai manyje. Aš galiu pasakyti: „Jūs neegzistuojate, jūs egzistuojate tik mano vidiniame suvokime“.
Tęsime…

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinė istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulinė istorija pagal kabalą II dalis

Rešimot istorija ir vystymasis

Komentarų nėra

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kabala – mokslas, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir fiksuojami rezultatai?
Atsakymas. Šiuos tyrimus atlieka žmogus savyje pagal savo rešimot (dvasiniais įrašais) ir tikrindamas su bazinėmis kabalistinėmis knygomis Ari „Gyvybės medis“ ir „Aštuoni išminties vartai“ bei Baal Sulamo „Mokymu apie dešimt sfirų“.
Klausimas. Kodėl nerekomenduojate „Knygos Zohar“?
Atsakymas. „Zohar“ nėra skirta tam, kad tikrintume save pagal ją. Tai ne mokslinė knyga kalbos atžvilgiu, nes ji parašyta jausmų kalba. „Mokymas apie dešimt sfirų“ ir Ari knygos – tai dvasinių pasaulių fizika.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalistas – mokslininkas tiriantis save

Komentarų nėra

Susiskaldymas – visų problemų šaltinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu mėginu savo problemas spręsti vienas, per savo vidinį asmeninį aiškinimąsi ir mokymąsi, tai darau sau tik blogiau! Juk visi aiškinimaisi, visi susiskaidymai susiję su tuo, kad norai buvo susilieję draugėn ir išsiskyrė.
Todėl veikti reikia tik per mūsų vienybę – nėra jokio kito sprendimo, tik mūsų vienybė. Susivieniję galime ištaisyti bet kokią situaciją.
Užuot aiškinusis reikia viduje susijungti, ir taip išspręsime visas problemas. Jeigu mėginu ištaisyti savo asmeninį, nemalonų vidinį pojūtį, tai tik griaunu būseną. Kaip sakoma „Prašantis už save, atneša žalos visiems ir sau pačiam.“
Visos būsenos kyla dėl atsiskleidžiančių informacinių įrašų (rešimot) iš sudužimo, kitaip tariant, mūsų norų atsiskyrimo vienas nuo kito. Ši atskirtis ir yra visų problemų priežastis. Dabar tau rodoma, kur yra atskirtis, ir tu jauti ją kaip problemą.
Tad prašome ištaisyti ją, imame veikti dėl vienybės. Tam reikia, kad kiekvienas melstųsi už kitus ir susijungtų dešimtuke padedant į Šaltinį gražinančiai Šviesai .
Problemą reikia nedelsiant ištaisyti, nukreipiant į mūsų vienybę, tai vadinama priesako laikymųsi. Išnaudoju kliūtį, kad susijungčiau grupėje, kitaip tariant, per ją išsiaiškinu, kur mūsų atskirties vieta ir semiu jėgą, kuri padės man išsitaisyti, susijungti.
Visas šis procesas vadinamas „priesaku“, kitaip tariant, vieno iš sudužusio rešimot taisymas. Šį priesaką būtina atlikti, išsitaisyti padedant Šviesai, gražinančiai į Šaltinį, – jėgai, kuri atsiskleidžia mūsų vienybėje, mūsų pastangose susijungti draugėn.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti įmanoma tik dvasiniu lygmeniu

Kaip įsiskverbti į Visatos kompiuterį

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Komentarų nėra

Viskas prasideda nuo taško širdyje

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas sieja rešimot, sielą ir tašką širdyje?
Atsakymas. Taškas širdyje – tai sielos pradžia. Joje yra rešimot – dvasiniai informaciniai genai („m/n“)


Siela – tai konglomeratas, taškų širdyje su rešimot rinkinys, jie apdirbo save tokiame lygmenyje, kad sukūrė tarpusavyje altruistinių ryšių tinklą, ir jame jaučiamas Kūrėjas. Būdami šios būsenos jie jaučia ryšio charakterį, jo pasireiškimą ir tai vadinama Kūrėju.
Viskas prasideda nuo taško širdyje ir tik po to vystomi rešimot iki kol sukuriama siela.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimo ir vitalinė siela

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Komentarų nėra

Kas lemia žmogaus raidos programą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinis tėvas ir motina (Aba vė Ima) nustatė mano raidos kelią ir programą?
Atsakymas. Taip. Visiškai. Tu neturi nieko savo, tik tai, kaip pasirinkus tinkamą aplinką iš jos gauti noro jėgos. Ir tuomet ši noro jėga padės tau tapti panašiam į Kūrėją.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Sielos užgimimas

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Izraelis ir pasaulio tautos, Viena siela

Slaptasis genas
Klausimas.
Ar yra kas nors žmogaus genuose ir DNR, ką žino kabala, bet nežino genetikai?
Atsakymas. Yra papildomas – dvasinis – užtaisas, paslėptas nuo paprasto žmogaus.
Pavyzdžiui, Izraelio tautoje įvairiose kartose buvo žmonių, gimusių ne žydais, bet prisijungusių prie šios tautos ir tapusių labai reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau jie tarsi ir neturėjo žydiškų genų. Ypač daug tokių atsitikimų buvo Šventyklos klestėjimo laikais.
Vadinasi, ši informacija nebūtinai perduodama iš tėvų per fizinį kūną. Čia veikia dvasinės informacijos dalis, išjudinanti vidinį dvasinį vystymąsi ir įpareigojanti žmogų realizuoti savo paskirtį, neturinčią nieko bendro su tėvų namais.
Pavyzdžiui, Rabi Akivos tėvai nebuvo žydų kilmės, jie judaizmą priėmė vėliau. Tačiau tai nesutrukdė jų sūnui tapti didžiu žydų išminčiumi, vienu iš didžiausių Izraelio istorijoje. Iš kur gi tai atsirado? Taigi, pagal materialiąją DNR negalime spręsti apie dvasinę DNR, t. y. apie dvasines šaknis.
Dvasinės šaknys – tai Adomo Rišono sistemos dalis. Adomas – tai ne žmogus, o dvasinė sistema, kurioje visi esame su savo ištaisytais norais. Taip mes visi susijungiame į vieną – dvasinį – kūną. Toks dvasinis kūnas, kuriame visos dalys yra harmonijoje, vadinamas Adomu, pirmuoju žmogumi.
Jei kiekvienas žmogus, ištaisęs savo norus, yra pasiruošęs susijungti su tokiais pačiais ištaisytais norais kitų žmonių, siekiančių jungtis kaip su broliais į vieną kūną, į vieną norą, tai visi susivienija.
Ir tuomet šiame ryšyje pajuntame pirmąjį žmogų, Adomą Rišoną – bendrąjį norą, surinktą iš daugybės atskirų norų. Kiekvienas anuliuoja savo egoizmą ir virš jo susijungia su kitais, kad būtų su jais viename nore, tarsi viename kūne.
Yra tokių sielų, atskirų Adomo dalių, kurios labai veržiasi tokio susivienijimo link, todėl jos laikomos aukštomis sielomis. O yra tokių, kurios ne itin to siekia, yra netgi visai abejingų.
Toks dvasinis genas, vadinamasis „rešimo“ – siekis vienytis, yra kiekviename pasaulio žmoguje: teigiamas, neigiamas arba nulinis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Grįžti į Adomo pavidalą

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 4 dalis

Kūnas ir siela

Ar galima iššifruoti dvasinį geną
Klausimas. Ar dvasinė sistema apima visus žmonių norus, kurie kažkada įsikūnijo ar dar įsikūnys? Kitaip tariant, kiekvienas manyje kylantis noras išeina iš šios dvasinės sistemos, kuri lemia, ką aš panorėsiu šią akimirką? Ji valdo visą mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Dvasinė sistema valdo visą mūsų gyvenimą 100%.
Klausimas. Kiekvienas žmogus turi dvasinį DNR?
Atsakymas. Žinoma, kitu atveju nebūtų ir materialaus DNR. Dvasinis DNR susieja mane su dvasine sistema.
Klausimas. Ji valdo mane kaip su nuotolinio valdymo pultu?
Atsakymas. Ne, ji visai nėra nutolusi – mes egzistuojame tiesiog šios sistemos viduje. Ji yra ne kažkokioje kitoje vietoje, o tarp mūsų ir mūsų viduje, sujungia mus tarpusavyje. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko, judėjimo, erdvės, atstumo sąvokų.
Klausimas. Ar galima perskaityti dvasinį DNR taip pat, kaip genetikai iššifruoja materialų geną? Kokia informacija ten užrašyta?
Atsakymas. Ten užrašytas visas kelias, kurį aš turiu praeiti nuo šios akimirkos ir iki savo išsitaisymo pabaigos. Galutinis išsitaisymas yra tokia būsena, kur visi žmonės susijungia aukščiau savojo egoizmo į vieną norą, kuris vadinamas žmogumi, Adomu.
Mūsų dvasiniai DNR yra vienoje sistemoje ir daro poveikį vienas kitam. Todėl mes šiame pasaulyje užmezgame įvairiausius santykius, kurie nežinant mums diktuoja dvasinį DNR.
Ištaisytoje sistemoje visi norai susijungia taip, kad kiekvienas papildo visus kitus. Kalbama ne apie kūnus, o apie norus. Kūnas anksčiau ar vėliau mirs – ir kas iš to? O mūsų norai susijungia į vieną sistemą, kuri vadinama Adomu.
Klausimas. O žmogaus noras nemiršta?
Atsakymas. Ne. Noras – tai jėga, o jėga nemiršta. Ji tęsia įsikūnijimą toliau kituose kūnuose.
Klausimas. Kuris yra svarbesnis ir valdo: dvasinis DNR ar materialusis?
Atsakymas. Dvasinis DNR lemia viską, taip pat ir materialųjį DNR.

Iš 2016 m. liepos 12 d. 774-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Iš anksto nulemtas kelias

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Komentarų nėra

Kas lieka žmogui mirus?

Kūnas ir siela

Klausimas. Kas lieka žmogui išėjus iš šio gyvenimo?
Atsakymas. Jeigu žmogus nepasiekė dvasinio pasaulio būdamas šiame pasaulyje, tai išėjus iš gyvenimo jam nieko nelieka, tik dvasinė sėkla – informacinis įrašas, vadinamasis rešimo .
Kūnas miršta ir iš žmogaus nieko nelieka. Pragyveno kaip gyvūnas ir tiek.
Šia prasme žmogus neturi jokio pranašumo gyvūno atžvilgiu. Nesvarbu, kas ir kuo buvo.
Jeigu žmogus per savo gyvenimą viduje dirbo su savimi ir išvystė teigiamą jėgą, tai ji ir lieka.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Svarbiausias, ką įgyju gyvenime, – siela

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai