Pateikti įrašai su ryšys žyme.


Koks senųjų kalbų pagrindas?

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar hebrajų kalba yra tam tikra vidurio linija tarp raidžių ir hieroglifų?
Atsakymas. Netyrinėjau dvasinės hieroglifų kilmės. Galiu pasakyti tik viena: visų senovės kalbų pagrindas – žmogaus ryšys su Kūrėju.
Nors hebrajų kalba perteikia visišką ryšį, ir todėl Tora ir kiti dvasiniai šaltiniai duoti ja, negalime sakyti, kad kinų ir egiptiečių hieroglifai, indų ir etiopų raštas ir pan. neperteikia žmogaus ryšio su Kūrėju.
Vis tiek ryšys yra, nes anksčiau bet kuris žmogus, pajautęs, kaip išreikšti savo nuomonę, savo jausmą, gavo šį žinojimą iš Kūrėjo. Jis nekilo žmoguje tiesiog šiaip sau, neaišku iš kur.
Šiuo atžvilgiu bet kuri kalba turi dvasinę šaknį, tik jos visos sugedo arba išnyko. O hebrajų kalba – vienintelė, nepakitusi, ir todėl ja užrašyta Tora ir visos kitos knygos, iš kurių visa žmonija pamažu atskleidė savo dvasinius šaltinius.
Mes tiesiog nežinome šaknų, nežinome, koks bet kurios senosios kalbos teisingas ryšys su Kūrėju. Tačiau ryšys be abejo yra, kitaip nieko neišeitų. Be to, čia įsipainiojo mokslininkai ir savo protavimais, disertacijomis ir t. t. ėmė viską „laužyti“ remdamiesi savo galva. Ir čia, žinoma, iš pirminių visų kalbų šaltinių nieko neliko.
#245527

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Kaip prailginti gyvenimą?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vienoje iš Amerikos žemyno šalių buvo atliktas eksperimentas, kuris pranoko visus lūkesčius: senelių namai buvo prijungti prie vaikų namų. Kai senyvo amžiaus žmonės įgijo mylinčius vaikaičius, pagerėjo jų gyvenimo funkcijos, o vaikai atsikratė susikaustymo, baimės, nesaugumo jausmo ir tapo paprastais, triukšmingais, neramiais vaikais.
Kodėl taip vyksta?
Atsakymas. Todėl, kad jiems trūksta vieniems kitų. Seniems žmonėms trūksta tokių nenuoramų, o vaikams jausmo, kad yra didelių ir gerų suaugusiųjų. Tai gyvenimo užpildymas pačiu geriausiu būdu.
Našlaičiai įgyja pasitikėjimo ir geranoriškumo pasauliui, gyvenimui. Seni žmonės suminkština pasaulio pajautimą daugybe aspektų.
Net jei jie neturės ypatingo ryšio, visa tai yra energijos perdavimas, tam tikras išorinis ryšys, vien suvokimas, kad visa tai egzistuoja, suteikia visiškai kitokį vaizdą, atmosferą.
Mes esame sukurti taip, kad pagal prigimtį turime būti trijose kartose: vaikai, tėvai, seneliai. Dviejų kartų neužtenka.
Vaikas turi matyti, kad kaip jis gimė iš savo tėvų, taip jo tėvai gimė iš jo senelių. Taigi, jis mato tęstinumą, tėkmę, evoliuciją. Jis mato, kaip jo tėvai elgiasi su tėvais, ir tai tampa pavyzdžiu, kaip jis turėtų elgtis su savo tėvais.
Jis turi daug ko išmokti iš savo senelių, nes, kaip mes žinome, „Israel saba ve tvuna“ – tai ištisinė mūsų dvasinių ryšių sistema. Todėl tai yra labai svarbu. O kalbant apie našlaičius, rezultatas gali būti pritrenkiantis.
#238831

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Jaunųjų tėvų mokykla

Kartu gyventi lengviau nei vienam

Komentarų nėra

Pasitikėti ar tikrinti. Kaip pasitikėti kitais?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiuo metu vis labiau stiprėja visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida, valstybe ir vieni kitais. Matome, kad trūksta supratimo, kas yra pasitikėjimas ir kaip su juo dirbti.
Atsakymas. Taip yra todėl, kad mūsų egoizmas išaugo ir iš mūsų reikalauja visiškai naujų santykių: aiškesnių, labiau susietų, grubesnių, priklausomų tarpusavyje. Kiekviename iš mūsų – didžiulis egoizmas, ir kiekvienas nori būti laisvas nuo visų kitų. Tai pirma.
Antra, tai lydi visuomenės, technologijų, gyvenimo raida. Juk šiandien galiu ramiai gyventi aprūpindamas save ir nesirūpinti niekuo kitu. Ir jei supančiojate save ryšiais (šeima, draugų kompanija ar kolegos darbe), tuomet reikia tam tikrų ir kartais labai didelių pastangų.
Todėl mūsų laikais labai sunku paskatinti žmogų būti susijusiam su kitais. Jis tai daro arba už gerus pinigus, arba jeigu jam ko nors labai reikia.
Klausimas. Kas yra pasitikėjimas?
Atsakymas. Pasitikėjimas – kai pasikliauju kitu pagal susitarimą, kurį sukūrėme tarpusavyje.
Klausimas. O kas slypi už pasitikėjimo?
Atsakymas. Už pasitikėjimo slypi noras sulaukti iš kito žmogaus požiūrio, pagalbos, tam tikro palaikymo.
Klausimas. Ar galite pateikti idealios būsenos pavyzdį, kurioje būtų pasitikėjimas?
Atsakymas. Tai gali būti tik tada, kai žmonės ims suprasti, kad jie vieninga sistema, kad visi tarpusavyje susiję. Jie privalo atskleisti visišką tarpusavio priklausomybę. Tik tada galime pasakyti, kad visuomenėje bus kokia nors sistema, žmonės pajaus tarpusavio ryšį, pajaus save kaip vieningą sistemą, pradės abipusius mainus, darbus, rūpinsis vieni kitais ir pan.
Dabar to nėra. Net visos sistemos: sveikatos apsauga, finansai – viskas, ką sukūrėme, veikia tik skaldydamos visuomenę.
Komentaras. Prieš 30 metų, pvz., Tarybų Sąjungoje, buvo tam tikri pasitikėjimu grįsti santykiai, kai galėjome palikti raktą po kilimėliu, nerakinti durų būdami namuose…
Atsakymas. Esmė ne ta, buto durys atviros ar uždaros. Esmė ta, kad žmonės atskirti vieni nuo kitų savo vidinėmis durimis: „Aš nenoriu girdėti, kas vyksta su kitu žmogumi. Man tai visiškai nesvarbu.“
Vis tiek pripažįstame, kad be visuotinio tinkamo požiūrio į savo prigimtį, kad imtumės ją taisyti, niekur toliau nenueisime. Įvairiausia „kosmetika“ čia nepadės.
Klausimas. Kaip to pasiekti?
Atsakymas. Tam reikia išsiaiškinti, kad mūsų prigimties pagrindas yra egoizmas ir kaip su juo dirbti, kad jis virstų mūsų padėjėju, o ne kenkėju. Tai ilgalaikis visuomenės ugdymas.
Klausimas. Ar galime atkurti pasitikėjimą tarp dviejų žmonių, nepriklausomai nuo makro pasaulio?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Visa tai – viena sistema. Pasiekėme būseną, kai pasaulis integralus, o integralioje sistemoje dalis ir visuma lygūs. Todėl negalėsime ištaisyti santykių net tarp dviejų žmonių, net tarp vaikino ir merginos, kurie nori kurti savo santykius, grįstus tam tikru pasitikėjimu. Ne, jie yra visuomenės dalis ir elgiasi vienas su kitu taip, kaip tai vyksta visuomenėje.
Todėl viskas griūna visuose lygmenyse vienu metu.
Klausimas. Koks bus permainų taškas? Kas paleis kitą procesą?
Atsakymas. Permainų tašku taps blogio įsisąmoninimas. O tam reikia plačios reklamos, paaiškinimų, kad artėjame prie uolos krašto.
Klausimas. Kokia yra pasitikėjimo formulė?
Atsakymas. Pasitikėjimas – tai mūsų tarpusavio ryšio įsisąmoninimas ir jautimas. Kai jausime, įsisąmoninsime šį vidinį ryšį, kai jį realizuosime kiekvieną akimirką, būdami bet kokios būsenos, – tai ir vadinsis pasitikėjimu. Kitaip nebus.
Pasitikėjimas – itin didelė jėga, tai bet kurios valstybės ir visuomenės pagrindas, visų narių sulipdymas į vieną sistemą, kai jiems nereikia nieko kito išskyrus pojūtį, kad yra viename tinkle ir visiškai priklauso vienas nuo kito. Iš čia kyla žodis „pasitikėjimas“.
Komentaras. O kas yra „tikrumas“?
Atsakymas. Tikrumas kyla iš mūsų tarpusavio ryšio pojūčio.
Klausimas. Ar tai yra tam tikras tikėjimas kitu žmogumi?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri taip pat kyla iš mano pojūčio, kad esame tarpusavyje susiję.
Visas pasaulis yra visiškai tarpusavyje susijęs, egzistuojame mus siejančiame tarpusavio jėgų tinkle.
Pasitikėjimas – kai naudojuosi ryšio sistema tarp mūsų, kuri egzistuoja ir atsiskleidžia man. Priklausomai nuo jos atskleidimo, užmezgu abipusį ryšį su kitais. Tai ir yra pasitikėjimas. Tai nėra kažkas, kas neegzistuoja, o aš tai neva sukuriu. Tai visiška netiesa. Tam pasitelkiu vien psichologinius, fizinius elementus.
Komentaras. Tarkime, vienas žmogus sako kitam: „Nejaučiu, kad kažką darai, todėl nepasitikiu tavimi.“
Atsakymas. Teisingai, jis nejaučia, bet kažkas kitas jaučia. Mums reikia padaryti taip, kad visi jaustų, kad mus sieja vienas ryšys, priklausomybė, vienas tinklas, tuomet norom nenorom vieni su kitais elgsimės kitaip.
Man nereikia žinoti, ką jaučia kiekvienas iš jų! Man tiesiog reikia žinoti, kad taip priklausau nuo jų, o jie nuo manęs, ir viskas, ką darau jų atžvilgiu, grįžta man. To reikia mokyti, rodyti, aiškinti, atverti žmonėms akis.
Jei norime padaryti ką nors rimto, reikia rimtų norų, rimtų priežasčių. Žmonės turi suprasti, kad jeigu dabar jie ima suprasti gyvenimo prasmę, ištakas, priežastis, dėl ko žmogus egzistuoja, kaip jis sukurtas, kas jį judina, tuomet tai rimtas darbas su savimi.
#230447

Iš 2018 m. birželio 8 d. TV laidos „Naujienos su M.Laitmanu“

Komentarų nėra

Dvasinis kelias ir žinių kiekis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai suprantu, kad mano žinių kiekis veikia mano tikėjimo aukščiau žinojimo kokybę, kitaip tariant, kuo daugiau žinau, tuo aukštesnė tikėjimo kokybė?
Atsakymas. Iš principo čia nėra tiesioginės priklausomybės. Dvasinis kelias ne visai priklauso nuo žinių gausos ir nuo mokymuisi skirto laiko.
Jis priklauso nuo pastangų, kurias įdėjai, kad užmegztum tarpusavio ryšį su draugais, ir kad šio abipusio ryšio tinkle atskleistum Kūrėją. Su žiniomis tai netiesiogiai susiję. Jos būtinos tik tam, kad sukurtume tokį jėgų tinklą.
#243513

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žiojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Kas yra suvokimas kabaloje?

Komentarų nėra

Naudingos kančios

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galiu būti tikras, kad kančios mane stumia į dvasinį darbą, o ne siekti jų atsikratyti?
Atsakymas. Esmė ta, kad yra naudingos kančios, kurios stumia mus į tikslą, ir yra kančios, kurias tiesiog patiriame, bet jokios naudos jos neturi.
Naudingos kančios leidžia mums dar labiau įsijungti į grupę, būti joje kartu, padeda kurti save. Visai kaip kelyje, kai eidami matome, kad pasimetėme, ne ten pasukome, o patiriamos kančios padeda rasti tinkamą kelią. Be tokių postūmių neįmanoma tinkamai judėti. Visuomet eisime dviem linijom: dešine ir kaire, kančiomis ir malonumais.
Todėl kančios, kurios stumia mus pirmyn ir visąlaik nurodo, kaip tinkamai judėti, ir yra teisingos kančios.
Pavyzdžiui, sistemoje judanti raketa visuomet koreguoja save. Taip ir mes turime atsekti savo kelią ir visąlaik koreguoti save remdamiesi grįžtamuoju neigiamu ryšiu, kuris nuolatos nukreipia mus ir veda tikslo link. Todėl toks ryšys būtinas ir reikia jį suvokti ne kaip kančias, o kaip būtiną pataisymą ir dėkoti Kūrėjui už tai, kad mus taip moko.
#242490

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau, nei už gėrį?

Dėkoti už kančias?

Komentarų nėra

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad vienas reikalauju jausti „Nėra nieko kito tik Jis“ ir to, kad su draugais reikalaujame išvien?
Atsakymas. Pats vienas reikalauju iš Kūrėjo pajausti Jį kaip savo pirminį šaltinį, kaip „Nėra nieko kito tik Jis“, ir nuolatos, kas minutę grįžtu prie to.
Vos tik užmezgu kokį nors kontaktą su Kūrėju ir sakau: „Tai Jis išreiškia savo pojūtį, savo mintį manyje“ – priimu šį pojūtį ir mintį kaip savo. Bet tą pačią sekundę, vos tik tai įsisąmoninau ir „priskyriau“ sau, iškart nutrūksta ryšys su Kūrėju ir ateina kita akimirka.
Todėl kiekvieną kitą akimirką turiu daryti tą patį. Ir taip nuolatos kreiptis į Kūrėją, kad vėl pasiekčiau būseną, kai Jis visuomet ir visur yra pirminis šaltinis.
O jeigu tai atlieku ir per grupę, tai mano pastangos šiek tiek kitokios. Jos susiję su bendro kli (indo) kūrimu, kuriame norime rasti Kūrėją, kad Jis atsiskleistų mums ir mes iš tikrųjų galėtume suvokti Jo didybę.
Tačiau Jo didybę atskleidžiame virš savo priešingumo. Kiek jaučiamės tolimi vieni nuo kitų, kiek susiduriame su įvairiausiais nesutarimais ir tarpusavio problemomis, tiek atsiskleidus Kūrėjui jaučiame Jo didybę, Jo kilnumą virš šių problemų.
#242805

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Artimas ryšys su Kūrėju

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Komentarų nėra

Ryšys su mokytoju

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip suprasti, kad turime ryšį su mokytoju?
Atsakymas. Jei dalyvaujate mūsų pamokose ir visąlaik laikotės mano patarimų, tai su manimi jau turite dvigubą ryšį. Juk iš manęs gaunate metodiką, mėginate ją realizuoti tarpusavyje ir kreipiatės į mane su klausimais.
Iš principo tai ir yra ryšys su mokytoju. Per šį išorinį ryšį praeina vidinis ryšys ir jūs imate jį jausti.
Klausimas. Ar gali žmonės, neturintys ryšio su kabala, atverti man naujus horizontus suprantant kabalą ir pažįstant save?
Atsakymas. Jokiu būdu. Jie ims gilintis į psichologiją ar filosofiją, į kokius nors Rytų mokymus ir t. t., bet ne į kabalą.
Kaip rašo Baal Sulamas, kabala galima suvokti tik per mokytoją-kabalistą.
Kažkada Anglijoje buvau susitikęs su sufistų išminčiumi. Sufizmas – rytų kabala, Abraomo perduota per jo pirmąjį sūnų Izmaelį.
Per susitikimą su šiuo žmogumi, jis man pasakė: „Jei nori mokytis iš manęs, turi mane mylėti.“ Kitaip tariant, sufizme irgi viskas grindžiama ryšiu tarp mokytojo ir mokinio.
#241249

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugialypis mokytojo-kabalisto darbas

Sutikti su mokytoju

Mokytojo vaidmuo vystant sielą

Komentarų nėra

Kaip jaučiamas dvasinis kilimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip jaučiama dvasinio kilimo būsena?
Atsakymas. Jausti dvasinį pakilimą reiškia jausti pasaulėdaros vieningumą, jausti, kad visi egzistuojantys susiję viename ryšio, abipusės meilės lauke. Šis laukas ir vadinasi „Kūrėjas“.
Žmogus aiškiai jaučia, esąs Kūrėjuje. Praktiškai visi be išimčių yra šios būsenos. Mes ir neišeiname iš jos. Tik yra žmonių, kurie tai jaučia, ir yra tie, nuo kurių tai paslėpta. Kiekvieno ir visų kartu užduotis – visiškai atskleisti Kūrėją, ir kad mes egzistuojame Jame.
Klausimas. Kaip žmogus apibrėžia, kad tai, ką jis jaučia dabar – iš Kūrėjo? Kas yra Kūrėjas šiuo atveju?
Atsakymas. Davimo ir meilės savybė, kuri ima šviesti žmogui, praeina pro jį, apsivelka į jį ir pavergia savo geru švytėjimu – tai pirmasis susitikimas su Kūrėju.
#241648

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pirmas susitikimas su Šviesa

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Komentarų nėra

Ryšys, skirtas sielai gimti

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisą tikrovę sklisdama sukūrė Šviesa, „iš nieko“ sukūrusi ir išvysčiusi norą. Nuo Didžiojo sprogimo laikų noras vis labiau šiurkštėja, taip atsiranda bangos, dujos, negyvoji materija.
Po to Žemėje randasi augalai, gyvūnai, žmogus, kuris, praeidamas daugybę vystymosi etapų, tampa panašus į Kūrėją.
Įdomu tai, kad Šviesa ir noras kūrinyje atsispaudžia tarsi dvi rūšys: vyriška ir moteriška. Vyriška ir moteriška savybės pagal dviejų dvasinių parcufų: Aba (tėvas) ir Ima (motina), Chasadim ir Chochma pavyzdį jungiasi vienas su kitu ir gimdo naują vyriškos arba moteriškos giminės kartą.
Ryšys tarp vyro ir moters ypatingas tuo, kad, iš vienos pusės, jie priešingi vienas kitam, o iš kitos pusės, jaučia, kad turi tą patį tikslą. Bendras dvasinis tikslas taip juos sujungia, kad jie veikia kartu ir gimdo palikuonis. Iš to aišku, iš kur kilo šeimos sąvoka ir natūralus siekis gyventi poroje, gimdyti ir auginti savo tęsinius.
Mes visi – viena šeima. Ne tik senelis ir močiutė, tėtis ir mama bei vaikai – taip karta po kartos, bet apskritai visi vyrai ir visos moterys – tai viena šeima, Adomo ir Ievos palikuoniai. Yra didelis skirtumas tarp dvasinių vyrų ir moterų.
Mūsų tarpusavio ryšio pasekmė, kūdikis, kurį galime pagimdyti, vadinamas „siela“. Kai šį ryšį pristatome Kūrėjui, Jis suteikia gyvybės dvasią. Šioje sieloje, teisingame mūsų tarpusavio ryšyje, pasiekiame susiliejimą su Kūrėju, kaip sakoma: „Vyras ir moteris – Šchina tarp jų“.
Svarbiausia žinoti, kad mūsų tarpusavio ryšys turi būti skirtas sielos sukūrimui. Tai reiškia, kad be draugų negaliu įgyti sielos.
Jei su draugu užmezgu ryšį, vedamas savo noro gauti, tai jis – noro duoti, ir atvirkščiai, jeigu iš jo pusės – noras gauti, tai iš mano – noras duoti. Mes visada tarpusavyje veikiame kaip zachar (vyriška savybė) ir nekeva (moteriška savybė), kurios egzistuoja visuose kūriniuose.
Svarbiausia – organizuoti mūsų tarpusavio ryšį, iš kurio gimsta siela. Visą laiką to laukiu iš draugo ir pats tuo atsakau. Per kiekvieną kontaktą: pokalbį, bendrą darbą mes kiekvieną akimirką kuriam savo sielą, kitaip – Kūrėjo atskleidimo vietą, kad aukštesnioji Šviesa užpildytų mūsų susisiekiančius bendrus norus.
#222020

Iš 2018 m. vasario 19 d. pamokos, skirtos pasiruošti Tarptautiniam 2018 m. kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

 

 

Komentarų nėra

Ar iš mūsų pasaulio galima veikti dvasinį pasaulį?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Paraleliniai pasauliai tarpusavyje susiję? Ar jie gali vienas kitą veikti?
Atsakymas. Iš mūsų pasaulio veikti dvasinį pasaulį gali tik žmogus, esantis grupėje, turintis ryšį su draugais. Pamažu žadindamas ir stiprindamas šį ryšį jis juo veikia aukštesnįjį pasaulį.
Tik geras ryšys tarp mūsų, kai mes, būdami šio pasaulio lygmenyje, norime prilygti aukštesniajam pasauliui, veikia mus, nes šis ryšys jau yra dvasinis.
Visa kita mūsų pasaulyje absoliučiai materialu ir neturi jokio ryšio su dvasiniu pasauliu. Iš tiesų mūsų pasaulis neegzistuoja, o taip atrodo mums mūsų juslėse. Šia prasme jis visiškai menamas, iliuzinis.
#237732

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinė išdidumo, puikybės šaknis

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai