Pateikti įrašai su ryšys žyme.


Vienintelis faktorius, lemiantis ateitį

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie trys veiksniai iš tūkstančių esančių lemia mūsų ateitį bendroje sistemoje?
Atsakymas. Mūsų ateitį lemia tik vienas faktorius – žmonių tarpusavio suartėjimas. Nieko kito gamta iš mūsų nereikalauja.
Mes esame uždaroje sistemoje, kurią turime subalansuoti. Kuo labiau prie to artėsime, tuo patogiau jausimės. Kiekvienas iš mūsų turi būti suinteresuotas, kad sistema būtų pusiausvira.
Mums reikia suprasti, kad neturime teisės vienas kito naikinti, nes taip sugriausime sistemą ir grįšime į paskutinę pakopą, kur vėl turėsime viską pakartoti. Todėl nėra nieko baisiau, kaip vienas kito naikinimas, karai ir panašiai.
Taigi, vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateitį, yra tinkamas santykis tarp mūsų.
Prie jo prisideda daug pagalbinių veiksnių: išsilavinimas, auklėjimas, sukūrimas vadinamųjų „dešimtukų“ – mažų kolektyvų, kuriuose galima santykinai greitai tinkamai susivienyti.
Tikslas yra tik vienas – vienijimasis į bendrą sistemą, tarpusavio papildymas, kai ryšių sistema tampa svarbesnė už mus pačius.
Būtent šioje sistemoje ir atsiskleidžia Kūrėjas, tik ryšyje, ir niekur kitur.
Kai ši sistema bus suderinta taip, kad joje pajausime visišką priklausomybę vienas nuo kito, tuomet šis mūsų sukurtas tarpusavio ryšys vadinsis „Kūrėjas“.
#243993

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi geriau?

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Pamatyti ateitį kaip gerą

Komentarų nėra

Kaip sudaryta dvasinė rega?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia matyti Kūrėją? Kaip pagal kabalą sudaryta dvasinė rega?
Atsakymas. Dvasinė rega sudaryta taip, kad jei užmezgu teisingą ryšį su visais draugais grupėje, tai imu mūsų bendroje būsenoje, mūsų bendrame ryšyje matyti tam tikrą schemą, sistemą, formą. Ji ir vadinama „Kūrėju“. Tai ir yra Jo atsiskleidimas.
Kitaip tariant, ryšys tarp manęs ir kitų draugų suteikia man sąveikų konfigūraciją ir tai vadinasi Kūrėjas.
#250069

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Dešimtukas ir mokytojas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Per pamoką turime pirmiausia rasti vidinį ryšį su mokytoju ar su dešimtuku, ar tai turi vykti vienu metu?
Atsakymas. Turite susijungti su dešimtuku ir padaryti taip, kad jūs ir dešimtukas būtumėte viena visuma. Ir tuomet jau galite klausytis mokytojo ir realizuoti dešimtuke tai, ką jis kalba.
Svarbiausia dešimtukas. Tačiau norint žinoti, ką daryti dešimtuke, reikia mokytojo.
#248636

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip valdyti savo būsenas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip valdyti savo būsenas? Ar reikia atskirti pojūtį ir tai, ką jauti, Kūrėjo poveikį ir savo reakciją?
Atsakymas. Tai vadinama abipusiu įsijungimu. Jei norime teisingai susijungti, turime įsijungti vienas į kitą.
Netgi mūsų pasaulyje galima matyti tam tikrą įsijungimą, pavyzdžiui, orkestre: muzikantai supranta kits kitą, groja vieną melodiją, mato, kaip ir kada kiekvienas turi imti groti ir pan. O viską valdo dirigentas.
Klausimas. Kažkada pasakojote įspūdingą istoriją apie didžiulį orkestrą, kurio dirigentas netikėtai pasakė: Paskutinysis ketvirtoje eilėje nespėja. Tai toks harmonijos jautimas! Ar žmogus turi pasiekti tokią būseną, tokį ryšį?
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu, kad dirigentas tai jaučia.
#248524

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Atskleisti pirminę priežastį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu kongrese viskas gerai, visi įsijungia vienas į kitą, o paskui staiga tave išmeta, ir tu negali nei matyti, nei klausyti draugų, tai verta viską mesti ir išeiti, ar tuo momentu padėti jiems jungtis?
Atsakymas. O kas davė tau tokią būseną? – Kūrėjas. Tai ir kreipkis į Jį. Jeigu jauti, kad nebegali nustygti vietoje, nebeištversi dar venos akimirkos, tave paprasčiausiai išsviedė lauk, – iškart kreipkis į Kūrėją. Juk Jis tau duoda tai su tam tikru tikslu. Svarbiausia, kad mes elgtumės sąmoningai, susiedami viską su pirmine priežastimi!
Pirminė priežastis – tai Kūrėjas. Todėl visus savo gyvenimo pojūčius tu turi sieti su Juo: Jis į tave tai įdeda, Jis tavyje tai išjudina. Tu turi iškarto kreiptis į Jį: „Kodėl? Dėl ko?“
Kai tik tu įsisąmonini, kad tai ateina iš Jo, akimirksniu keičiasi tavo požiūris į tai, ką tu jauti. Tu jau pradedi suprasti, kad tai turi prasmę ir suteikiama tau tyčia, kad tu save prijungtum prie Kūrėjo, kitaip prie tavęs neprisikasi.
Jis tau duoda šiurpias baimes, nuogąstavimą priešiškumą, tai yra papurto tave. Ir tada tau nelieka kitos išeities, kaip tiktai kreiptis į Jį. Tu nesupranti, koks reikalas, ir staiga pradedi prisiminti: „Tai iš Jo, tai Jis“.
Reikia priprasti susieti visus savo pojūčius su Juo, kad kiekvienoje mintyje, didingoje ar menkoje, mane jaudinančioje ar ne, aš visą laiką jausčiau ir suvokčiau, kad visa tai – iš Jo, Jis tai prabudina manyje – Jis, Jis, Jis. Tokiu būdu aš pradėsiu jausti Jį, užmegsiu ryšį su Juo, suprasiu, ką Jis daro, kodėl ir su kokiu tikslu. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimo metodikos pradžia.
#242964

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Visa, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Nelaukti iki rytojaus

Komentarų nėra

Ateitis priklauso nuo vienybės

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманTurime įsisąmoninti, kad mūsų ateitis – ir dvasinė, ir žemiška – priklauso tik nuo mūsų vienybės dešimtuke, grupėje, nes vienybė sukuria tokią ląstelę, kurią gali veikti aukštesnioji Šviesa.
Šviesa veikia tam tikrą žmonių kiekį, kurie tarpusavyje susiję, kad prilygtų tame ryšyje Kūrėjui. 2018-12-30_laitman_vebinar_04
Jei to pasieksime, tai nusileidžianti mums Šviesa, ims užpildyti mus ir mūsų siela pajaus aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją.
Tai priklauso tik nuo mūsų vienybės.
Pasistenkime to pasiekti. Jokių kitokių pageidavimų neturiu, nes vienybė gydo, veda pirmyn, suteikia dvasią, saugumą, visas gėrybes: šeimoje, asmenines, visuomenines ir t.t. Pasistenkime, kad širdys suartėtų viena prie kitos ir realizuokime tai, ką mokomės.
#244968

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Kritinis vienybės taškas

Komentarų nėra

Pakilti virš laiko

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Skaičiau, kad didis kabalistas Ari matė savo mokinių ankstesniuosius įsikūnijimus. Kaip jis galėjo matyti tai, kas tarsi neegzistuoja?
Atsakymas. Čia nėra nieko sunkaus, nes laikas – tai itin subjektyvi mūsų pasaulio sąvoka.
Žmogus, kuris įgyja davimo savybę, t. y. jau nebepriklauso savo ateityje nuo to, ar gaus arba ar turi kam nors duotis, pradingsta baimės būsena, būtinybė būti susijusiam su kitais, visi kiti įsipareigojimai. Jei visa tai jame dingsta, jis pakyla virš laiko būsenos.
Jis nekreipia dėmesio į laiką. O kam? Aš niekam nieko neskolingas. Su niekuo nesusijęs. Aš visąlaik tik duodu. Tarsi skrisčiau virš materialaus pasaulio. Ir tuomet žmogus nejaučia laiko, nėra susijęs nei su mūsų pasauliu, nei su mirtimi, nei su šiuo gyvenimu. Turime pasiekti tokią būseną.
Kitaip tarint, įgyjus Binos savybę, ryšys su šiuo pasauliu tampa visiškai kitoks – tam, kad pakiltum dar aukščiau.
#246296

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Pajusti amžinybės alsavimą

Komentarų nėra

Koks senųjų kalbų pagrindas?

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar hebrajų kalba yra tam tikra vidurio linija tarp raidžių ir hieroglifų?
Atsakymas. Netyrinėjau dvasinės hieroglifų kilmės. Galiu pasakyti tik viena: visų senovės kalbų pagrindas – žmogaus ryšys su Kūrėju.
Nors hebrajų kalba perteikia visišką ryšį, ir todėl Tora ir kiti dvasiniai šaltiniai duoti ja, negalime sakyti, kad kinų ir egiptiečių hieroglifai, indų ir etiopų raštas ir pan. neperteikia žmogaus ryšio su Kūrėju.
Vis tiek ryšys yra, nes anksčiau bet kuris žmogus, pajautęs, kaip išreikšti savo nuomonę, savo jausmą, gavo šį žinojimą iš Kūrėjo. Jis nekilo žmoguje tiesiog šiaip sau, neaišku iš kur.
Šiuo atžvilgiu bet kuri kalba turi dvasinę šaknį, tik jos visos sugedo arba išnyko. O hebrajų kalba – vienintelė, nepakitusi, ir todėl ja užrašyta Tora ir visos kitos knygos, iš kurių visa žmonija pamažu atskleidė savo dvasinius šaltinius.
Mes tiesiog nežinome šaknų, nežinome, koks bet kurios senosios kalbos teisingas ryšys su Kūrėju. Tačiau ryšys be abejo yra, kitaip nieko neišeitų. Be to, čia įsipainiojo mokslininkai ir savo protavimais, disertacijomis ir t. t. ėmė viską „laužyti“ remdamiesi savo galva. Ir čia, žinoma, iš pirminių visų kalbų šaltinių nieko neliko.
#245527

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Kaip prailginti gyvenimą?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vienoje iš Amerikos žemyno šalių buvo atliktas eksperimentas, kuris pranoko visus lūkesčius: senelių namai buvo prijungti prie vaikų namų. Kai senyvo amžiaus žmonės įgijo mylinčius vaikaičius, pagerėjo jų gyvenimo funkcijos, o vaikai atsikratė susikaustymo, baimės, nesaugumo jausmo ir tapo paprastais, triukšmingais, neramiais vaikais.
Kodėl taip vyksta?
Atsakymas. Todėl, kad jiems trūksta vieniems kitų. Seniems žmonėms trūksta tokių nenuoramų, o vaikams jausmo, kad yra didelių ir gerų suaugusiųjų. Tai gyvenimo užpildymas pačiu geriausiu būdu.
Našlaičiai įgyja pasitikėjimo ir geranoriškumo pasauliui, gyvenimui. Seni žmonės suminkština pasaulio pajautimą daugybe aspektų.
Net jei jie neturės ypatingo ryšio, visa tai yra energijos perdavimas, tam tikras išorinis ryšys, vien suvokimas, kad visa tai egzistuoja, suteikia visiškai kitokį vaizdą, atmosferą.
Mes esame sukurti taip, kad pagal prigimtį turime būti trijose kartose: vaikai, tėvai, seneliai. Dviejų kartų neužtenka.
Vaikas turi matyti, kad kaip jis gimė iš savo tėvų, taip jo tėvai gimė iš jo senelių. Taigi, jis mato tęstinumą, tėkmę, evoliuciją. Jis mato, kaip jo tėvai elgiasi su tėvais, ir tai tampa pavyzdžiu, kaip jis turėtų elgtis su savo tėvais.
Jis turi daug ko išmokti iš savo senelių, nes, kaip mes žinome, „Israel saba ve tvuna“ – tai ištisinė mūsų dvasinių ryšių sistema. Todėl tai yra labai svarbu. O kalbant apie našlaičius, rezultatas gali būti pritrenkiantis.
#238831

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Jaunųjų tėvų mokykla

Kartu gyventi lengviau nei vienam

Komentarų nėra

Pasitikėti ar tikrinti. Kaip pasitikėti kitais?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiuo metu vis labiau stiprėja visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida, valstybe ir vieni kitais. Matome, kad trūksta supratimo, kas yra pasitikėjimas ir kaip su juo dirbti.
Atsakymas. Taip yra todėl, kad mūsų egoizmas išaugo ir iš mūsų reikalauja visiškai naujų santykių: aiškesnių, labiau susietų, grubesnių, priklausomų tarpusavyje. Kiekviename iš mūsų – didžiulis egoizmas, ir kiekvienas nori būti laisvas nuo visų kitų. Tai pirma.
Antra, tai lydi visuomenės, technologijų, gyvenimo raida. Juk šiandien galiu ramiai gyventi aprūpindamas save ir nesirūpinti niekuo kitu. Ir jei supančiojate save ryšiais (šeima, draugų kompanija ar kolegos darbe), tuomet reikia tam tikrų ir kartais labai didelių pastangų.
Todėl mūsų laikais labai sunku paskatinti žmogų būti susijusiam su kitais. Jis tai daro arba už gerus pinigus, arba jeigu jam ko nors labai reikia.
Klausimas. Kas yra pasitikėjimas?
Atsakymas. Pasitikėjimas – kai pasikliauju kitu pagal susitarimą, kurį sukūrėme tarpusavyje.
Klausimas. O kas slypi už pasitikėjimo?
Atsakymas. Už pasitikėjimo slypi noras sulaukti iš kito žmogaus požiūrio, pagalbos, tam tikro palaikymo.
Klausimas. Ar galite pateikti idealios būsenos pavyzdį, kurioje būtų pasitikėjimas?
Atsakymas. Tai gali būti tik tada, kai žmonės ims suprasti, kad jie vieninga sistema, kad visi tarpusavyje susiję. Jie privalo atskleisti visišką tarpusavio priklausomybę. Tik tada galime pasakyti, kad visuomenėje bus kokia nors sistema, žmonės pajaus tarpusavio ryšį, pajaus save kaip vieningą sistemą, pradės abipusius mainus, darbus, rūpinsis vieni kitais ir pan.
Dabar to nėra. Net visos sistemos: sveikatos apsauga, finansai – viskas, ką sukūrėme, veikia tik skaldydamos visuomenę.
Komentaras. Prieš 30 metų, pvz., Tarybų Sąjungoje, buvo tam tikri pasitikėjimu grįsti santykiai, kai galėjome palikti raktą po kilimėliu, nerakinti durų būdami namuose…
Atsakymas. Esmė ne ta, buto durys atviros ar uždaros. Esmė ta, kad žmonės atskirti vieni nuo kitų savo vidinėmis durimis: „Aš nenoriu girdėti, kas vyksta su kitu žmogumi. Man tai visiškai nesvarbu.“
Vis tiek pripažįstame, kad be visuotinio tinkamo požiūrio į savo prigimtį, kad imtumės ją taisyti, niekur toliau nenueisime. Įvairiausia „kosmetika“ čia nepadės.
Klausimas. Kaip to pasiekti?
Atsakymas. Tam reikia išsiaiškinti, kad mūsų prigimties pagrindas yra egoizmas ir kaip su juo dirbti, kad jis virstų mūsų padėjėju, o ne kenkėju. Tai ilgalaikis visuomenės ugdymas.
Klausimas. Ar galime atkurti pasitikėjimą tarp dviejų žmonių, nepriklausomai nuo makro pasaulio?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Visa tai – viena sistema. Pasiekėme būseną, kai pasaulis integralus, o integralioje sistemoje dalis ir visuma lygūs. Todėl negalėsime ištaisyti santykių net tarp dviejų žmonių, net tarp vaikino ir merginos, kurie nori kurti savo santykius, grįstus tam tikru pasitikėjimu. Ne, jie yra visuomenės dalis ir elgiasi vienas su kitu taip, kaip tai vyksta visuomenėje.
Todėl viskas griūna visuose lygmenyse vienu metu.
Klausimas. Koks bus permainų taškas? Kas paleis kitą procesą?
Atsakymas. Permainų tašku taps blogio įsisąmoninimas. O tam reikia plačios reklamos, paaiškinimų, kad artėjame prie uolos krašto.
Klausimas. Kokia yra pasitikėjimo formulė?
Atsakymas. Pasitikėjimas – tai mūsų tarpusavio ryšio įsisąmoninimas ir jautimas. Kai jausime, įsisąmoninsime šį vidinį ryšį, kai jį realizuosime kiekvieną akimirką, būdami bet kokios būsenos, – tai ir vadinsis pasitikėjimu. Kitaip nebus.
Pasitikėjimas – itin didelė jėga, tai bet kurios valstybės ir visuomenės pagrindas, visų narių sulipdymas į vieną sistemą, kai jiems nereikia nieko kito išskyrus pojūtį, kad yra viename tinkle ir visiškai priklauso vienas nuo kito. Iš čia kyla žodis „pasitikėjimas“.
Komentaras. O kas yra „tikrumas“?
Atsakymas. Tikrumas kyla iš mūsų tarpusavio ryšio pojūčio.
Klausimas. Ar tai yra tam tikras tikėjimas kitu žmogumi?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri taip pat kyla iš mano pojūčio, kad esame tarpusavyje susiję.
Visas pasaulis yra visiškai tarpusavyje susijęs, egzistuojame mus siejančiame tarpusavio jėgų tinkle.
Pasitikėjimas – kai naudojuosi ryšio sistema tarp mūsų, kuri egzistuoja ir atsiskleidžia man. Priklausomai nuo jos atskleidimo, užmezgu abipusį ryšį su kitais. Tai ir yra pasitikėjimas. Tai nėra kažkas, kas neegzistuoja, o aš tai neva sukuriu. Tai visiška netiesa. Tam pasitelkiu vien psichologinius, fizinius elementus.
Komentaras. Tarkime, vienas žmogus sako kitam: „Nejaučiu, kad kažką darai, todėl nepasitikiu tavimi.“
Atsakymas. Teisingai, jis nejaučia, bet kažkas kitas jaučia. Mums reikia padaryti taip, kad visi jaustų, kad mus sieja vienas ryšys, priklausomybė, vienas tinklas, tuomet norom nenorom vieni su kitais elgsimės kitaip.
Man nereikia žinoti, ką jaučia kiekvienas iš jų! Man tiesiog reikia žinoti, kad taip priklausau nuo jų, o jie nuo manęs, ir viskas, ką darau jų atžvilgiu, grįžta man. To reikia mokyti, rodyti, aiškinti, atverti žmonėms akis.
Jei norime padaryti ką nors rimto, reikia rimtų norų, rimtų priežasčių. Žmonės turi suprasti, kad jeigu dabar jie ima suprasti gyvenimo prasmę, ištakas, priežastis, dėl ko žmogus egzistuoja, kaip jis sukurtas, kas jį judina, tuomet tai rimtas darbas su savimi.
#230447

Iš 2018 m. birželio 8 d. TV laidos „Naujienos su M.Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai