Pateikti įrašai su ryšys žyme.


Integralios sistemos lygiavertiškumas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mes nesuprantame žmogaus tarpusavio ryšio su gamta, jau nekalbant apie tarpusavio ryšius tarp žmonių. Jie apskritai paslėpti.
Pavyzdžiui, 60-ajame dešimtmetyje žvirblių sunaikinimas Kinijoje sukėlė badą dešimtims milijonų žmonių. Kačių naikinimas Šiaurės Korėjoje leido atsirasti dideliam kiekiui žiurkių ir gyvačių, dėl to reikėjo importuoti kates iš kaimyninių šalių. Vilkų naikinimas taip pat visada lemia nesubalansuotą elnių ir šernų skaičių, nes vilkai, iš esmės, žudo tik sergančius gyvūnus.
Galima pateikti labai daug tokių pavyzdžių. Bet mano klausimas susijęs būtent su žmogaus lygmeniu. Ar jūs sutinkate su teiginiu, kad gamtoje bendra yra svarbiau už asmeniška?
Atsakymas: Bet ne vienas kito sąskaita. Jei paimsime integralią sistemą, tai kiekviena dalis joje yra lygi pagal savo vertę visoje sistemoje. Kitaip sistema nebus integrali, baigtinė, absoliuti.
Komentaras: Yra dar toks teiginys, kad jei žmogus reikalingas bendrai sistemai, tai jis egzistuoja, o jei ne – neegzistuoja.
Atsakymas: Aš tai galiu pasakyti apie negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, bet ne apie žmogų, nes jis su savo egoizmui įsiterpia į gamtą, viešpatauja aukščiau jos ir gali daryti viską, ko nori, net jei tai prieštarauja sveikam protui.
Klausimas: Mokslininkai tvirtina, kad visos sistemos praeina tam tikrą evoliucijos vystymosi procesą. Pradžioje visada yra atmetimo, padalijimo procesas, siekiant pereiti į kitą būseną, susivienijimą, bet jau aukštesniame lygmenyje. Dabar gamta mus padalino koronavirusu. Ir mes tarsi kuriame kažkokią virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmens etapas?
Atsakymas: Mums reikia suvokti, kad mūsų ryšys, visų pirma, turi būti integralus, ir nukreipti mus į vienybę. Mes ne žvėrys, kad vienytumės instinktyviai. Mes žmonės, bet mes esame prieš šį susijungimą. Mumyse stipriai veikia egoizmas. Todėl turėsime suprasti jo stiprumą ir pakilti aukščiau jo.
#266175

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Komentarų nėra

Kaip išsivaduoti iš skausmo?

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip apibrėžti savo susirgimo priežastį?
Atsakymas: Savaime suprantama, kad nėra nieko, kas būtų jumyse be kokios nors priežasties. Todėl ieškokite priežasties. Ji praktiškai visuomet slypi jūsų bloguose santykiuose su aplinkiniais. Ištaisykite šiuos santykius ir pamatysite, kaip jums palengvės, kaip pagysite.
Klausimas: Taip galima išsivaduoti iš skausmo?
Atsakymas: Taip. Atiduokite save ryšiui su kitais ir liausitės jautęs savo skausmą. Atlikite tokį pratimą ir išvysite, kad tai įmanoma.
Klausimas: Kaip svarbu įsisąmoninti ir pajausti skausmo priežastį bei aukštesnįjį šaltinį?
Atsakymas: Tiek, kiek tau svarbu išsitaisyti. Tai natūralu. Tačiau tinkamai pirmyn einančiam žmogui tai pavyksta geriausiu būdu. Kabala moko mus, kaip optimaliai išnaudoti visas gamtos jėgas.
#267538

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į kitą būseną

Užbėgti ligai už akių

Jei norime būti sveiki…

Komentarų nėra

Ar verta šeimoje budinti taškus širdyje?

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip mes galime pažadinti šeimos narių taškus širdyje?
Atsakymas: Pirmiausia, mes neturime reikalauti, kad mūsų sutuoktiniai užsiimtų kabala. Jokiu būdu!
Šita tema yra aiškus draudimas: dvasiniame prievartos nėra. Jeigu nori sutuoktinis užsiimti kabala – prašom. Nenori, nereikia.
Nepaisant to, reikia visais būdais skatinti juos artėti kabalos link. Natūralu, jei vyras ir žmona kartu užsiims kabala, tai juos suartins, sukurs labai gerą ryšį. Taigi, aš rekomenduoju tai visiems.
#251468

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeima ir kabala

Laisvės beieškant

Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos

Komentarų nėra

Gydytojo siela

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra gydytojas dvasine prasme?
Atsakymas: Tai labai sudėtinga tema, nes paprastas žmogus patiki gydytojui brangiausią dalyką, kurį turi, nes negyvena dvasinio, o tik įprastą gyvūninio kūną gyvenimą. Ir kai gyvūno kūnas nebepaklūsta jam, žmogus tikisi, kad jis paklus gydytojui. Taigi, gydytojas šiuo atžvilgiu yra aukštesnioji būtybė.
Gydytojas jaučia šį žmogaus požiūrį ir, savaime aišku, didžiulę atsakomybę. Jis negali dirbti atmestinai, nors turi dešimtis ar net šimtus pacientų. Ir taip – kiekvieną dieną. Atsiranda naujų, senieji daro jam spaudimą ir t.t. Tai – didžiulis darbas. Niekas nemoko gydytojų būti dievais ir niekas jiems nesuteikia rimtos psichologinės paramos. Apskritai, neturime aiškaus medicininio kodekso, nežinome, kaip elgtis su pacientu, kai šis perša gydytojui savo sureikšmintą požiūrį į jį.
Dabar tokių paciento ir gydytojo santykių nėra, kokie buvo visose senovės visuomenėse, kai pacientas iš esmės žinojo, kad gyvena ir miršta, o gydytojas gali jam tik kažkuo padėti, bet ne taip, kaip šiais laikais, kai gydytojas iškeliamas ant pjedestalo, kai žmogaus gyvenimas yra jo rankose, ir viskas! Tai – labai sudėtinga. Paprastam šiuolaikiniam žmogui labai sunku būti ant tokio pjedestalo.
Klausimas: Kodėl žmonės nekeičia savo profesijos, – taip juk būtų lengviau?
Atsakymas: Ne, jie negali pakeisti, išeiti. Gydytojas – tai ne tik profesija. Pirma, norint tapti gydytoju, reikia 10–15 metų studijuoti. Antra, tai didžiulė atsakomybė prieš visuomenę, šeimą, visus. Trečia, tai ir garbė, ir pagarba, ir visuomenės požiūris į gydytoją. Tai veikla, kurios taip paprastai nemesi. Todėl medikas jaučiasi tarsi gniaužtuose. Visa medicina yra netinkamos būklės, bet dabar ji vis dėlto pradeda tai jausti, o kai kur imama galvoti, kaip tai sutvarkyti. Bet, deja, tai labai sunkus supratimo, apsivalymo ir ištaisymo kelias.
Klausimas: Kaip padėti gydytojams?
Atsakymas: Gydytojams galima padėti, jei šalia bus dvasininkas. Nesvarbu koks, tai gali būti psichologas, iš esmės – tai yra tas pats. Bet jis turi būti šalia, jis turi perimti iš gydytojo visą psichologinę paciento iškrovą. Kai, pavyzdžiui, gydytojas pacientui leidžia vaistus, tai dvasininkas iš kitos pusės tarsi laiko jį už rankos. Šiuo atveju žmogaus ir dvasinė, ir fizinė būklė yra prižiūrimos. Juo rūpinamasi, su jo siela ir kūnu dirba du specialistai.
Be to niekur nedingsime, nes mūsų siela nuolat tobulėja. Ji tampa vis sudėtingesnė, todėl – trapi. Kadangi tai – nuolat tobulėjanti sistema, atskleidžianti vis daugiau ir daugiau savo sudėtingų posistemių, jos neįmanoma paprastai sutvarkyti. Todėl net paprasčiausias žmogus šiandieniniame pasaulyje nėra toks pat, kaip anksčiau.
Paimkite kokį nors žmogų, gyvenusį prieš 200 metų: rašytoją, poetą ar dailininką ir pasikalbėkite su juo. Pamatysite, kad šiandieninis benamis yra aukštesniame psichologiniame lygmenyje, psichologiškai subtilesnis ir pažeidžiamesnis, nei inteligentas, gyvenęs prieš 200 metų. Todėl nieko nepadarysi: šiais laikais turime labai rimtai rūpintis žmonėmis.
Klausimas: Kuri sunkesnė – sielos ar kūno liga?
Atsakymas: Vidinė sielos liga yra daug sunkesnė, nes ji yra visų ligų pagrindas! Visų! Jei žmogaus požiūris į pasaulį teisingas, galite jį panardinti į ledinį vandenį ir laikyti valandą, ir jam nieko neatsitiks.
Klausimas: O koks požiūris į pasaulį yra teisingas?
Atsakymas: Teisingas požiūris, kai žmogus yra pusiausvyroje ne tik su fizine, bet – svarbiausia – ir su vidine prigimtimi. Jis nesijaučia atskirtas nuo jos.
Klausimas: Kaip pasiekti šį efektą?
Atsakymas: Tam yra technikos. Bet ne rytų, nors jos iš dalies to pasiekia. Tiesa, jos nebesugeba priartėti prie šiuolaikinio žmogaus, nes iš esmės jos labai primityviai derino žmogų su gamta, su aplinkiniu pasauliu, kad žmogaus ir gamtos vidiniai pasauliai kažkaip susijungtų.
Problema ta, kad negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygiai egzistuoja vienas kitame (negyvoji, augalų, gyvūnų), o žmogus progresuoja, vystosi dideliu greičiu. Todėl staiga jis pasijunta esąs už gamtos ribų, virš jos, kuria tam tikras dirbtines egzistencijos, gyvenimo formas. Jis peržengia gamtos rėmus.
Tai mums nutiko jau prieš tūkstančius metų, bet labiausiai atitrūkome nuo Viduramžių, per pastaruosius 300–400 metų. Ir nieko negalime padaryti: didžiulis mūsų atsiribojimas nuo gamtos ėmė kelti įvairiausių problemų – psichologinių, fizinių ir kitų. Viena vertus, mes tarsi kompensuojame jas žiniomis apie savo prigimtį ir mechaniškai stengiamės jas kažkaip papildyti.
Kita vertus, negalime toliau harmoningai gyventi gamtoje kaip žvėrys, gyvūnai – nebesame gamtos dalis. Mes jau pakilome aukščiau „žmogaus“ lygio. Žmogus gyveno beveik kaip gyvūnas iki maždaug XV a., o po to išsiveržė pirmyn ir šiandien nepriklauso gamtai, yra virš jos. Todėl bandome ją pavergti, sutraiškyti, dominuoti. Bet, žinoma, nieko gero iš to neišeina.
Klausimas: O ko reikia?
Atsakymas: Kad suprastume, kaip mes galime papildyti gamtą, o gamta – mus.
Klausimas: Pokalbį pradėjome nuo to, kad dar studijuojant mediciną žmoguje kaupiasi savižudybės rizika. Kokios „piliulės“ pagelbėtų jam su įgytomis žiniomis sukaupti jėgų, padėsiančių atremti šią grėsmę?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena. Jis turi pamatyti mūsų pasaulio vientisumą ir save šiame pasaulyje, kaip aukščiausią neatsiejamą dalį, papildančią mūsų pasaulį. Ir kaip nuo jo priklauso visas pasaulis, jo harmonija, vidinė ir išorinė žmogaus harmonija su gamta. Tada viskas bus teisingai, nekils jokių problemų gydytojams ar visuomenės pretenzijų gydytojui.
Klausimas: Kaip jam nuolat sugrįžti prie šio žinojimo, kad pasisemtų iš jo stiprybės?
Atsakymas: Tam reikia gydytojus mokyti, grubiai tariant, ne tik apie piliules. Vienu metu vyksta ir sielos taisymas. Nieko nepadarysi, būtina taisyti sielą. Gydytojas nėra tik gydytojas. Negalime atplėšti vidinės žmogaus dalies nuo išorinės ir nedirbti su siela, nes niekas nežino, kas tai yra. Mes visa tai turime atskleisti žmoguje kaip vieną bendrą visumą. Tik taip galėsime suprasti sveikatą.
Sveikata iš esmės yra visų žmogaus dalių ryšys, o šiais laikais pagrindinė problema yra žmogaus „psiche“ (siela), kuri išeina iš pusiausvyros ir kurią reikia subalansuoti. Mes prieisime prie to, bet kiek dar kančios ir supratimo reikės! Kadangi gydytojai šiais laikais patys patiria tokias būsenas, todėl jie mums padės. Gydytojai įsitikins, kad būtent to jiems trūksta, o pacientas – nedalomas. Todėl visose ligoninėse, klinikose ir apskritai gyvenime žmogų turi lydėti toks specialistas, kuris padėtų subalansuoti jo sielą. Juk medicina (sveikata) – žmogaus sistemų pusiausvyra.
Kiekvieną iš jų sudaro dvasinė ir materialioji dalys. Kaip paveikti materialiąją dalį gydytojai mokosi, tačiau yra ir dvasinė dalis. Jeigu ją subalansuosime, tada ir iš medicininės įrangos, iš visų teigiamų, neigiamų dalelių, jonų, kurie klaidžioja mumyse, gausime didžiulį krūvį.
Pasitelkdami dvasinę pusiausvyrą, teisingą požiūrį į save, į pasaulį, subalansuosime save taip, kad tai paveiks ir mūsų materialiąsias dalis, nesančias pusiausvyroje. Tai iš principo ir vadinama „liga“ arba „sveikata“ – mūsų pusiausvyra visuose lygmenyse.
#260517

Iš 2020 m. sausio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Komentarų nėra

Virusai vietoj Kūrėjo

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis pamažu įgauna naują formą. Koronaviruso paplitimas yra pasekmė to, kad vėluojame: esame „paskutiniojoje kartoje“, tai yra pirmoje kartoje, kuri turi būti ištaisyta ir pakilti į davimo pakopą.
Davimo pakopa vadinasi „tikėjimu virš žinojimo“, tai yra, davimas yra aukščiau gavimo. Todėl reikia pažiūrėti, kiek mes atitinkame šį reikalavimą.
Gamta reikalauja iš mūsų didesnio vieningumo ir ryšio vienų su kitais, didesnio visos tikrovės, kaip vientisos sistemos, suvokimo ir pajautimo, kur negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės egzistuoja harmonijoje.
Kol kas mums mažai rūpi, kas nutiks su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu pasauliu, su aplinka, kurioje mes gyvename. Tai reiškia, kad neartėjame prie integralios formos, kurioje visos keturios gamtos formos egzistuoja simbiozėje.
Vidinis tikrovės variklis ir toliau veikia, palaipsniui kreipdamas mus tobulo ryšio link. Bet mes nejudame tinkamu greičiu, todėl vis pajuntame įvairių formų neigiamą gamtos reakciją. Tai gali būti virusai, tai yra reakcija gyvūniniame lygmenyje arba reakcija augaliniame ir negyvąjame lygmenyje.
Gaila, kad žmonija dar nesupranta, kaip judėti į integralią formą, kur visos gamtos dalys yra sujungtos ir visos keturios pakopos pamažu artėja prie vienos sistemos, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, kaip mumyse veikianti bendra ištaisymo jėga.
Mes turime suteikti Jam vietą atsiskleisti. Kuo labiau susivienysime, tuo greičiau pamatysime, kad Kūrėjas atsiskleidžia mūsų sukurtame ryšių tinkle.
Kol Kūrėjas yra pasislėpęs, mes prašome Jo suvienyti visas gamtos dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmones teisinga, vientisa forma. Net iš dalies suvokdami šį suvienijimą, mes jaučiame, kaip Kūrėjas atsiskleidžia šioje gamtoje. Juk Kūrėjas yra vienybės ir meilės jėga, ir kuo labiau mes judame vienybės link, tuo labiau galime atskleisti Kūrėją.
O kol kas vietoj Kūrėjo randame virusus. Ir tai yra ženklas, kad žmonija juda neteisingai. Kūrėjas pažadina mumyse norą Jį pažinti, suprasti, atskleisti. Tačiau atskleisti Kūrėją kaip vienybės ir davimo jėgą įmanoma tiek, kiek mes sujungsime visas sudužusias dalis į vieną sistemą, kad atrastume savo tarpusavio ryšį, išryškintume davimo ir meilės jėgą tarp mūsų.
Nėra kitos išeities, mes esame įpareigoti atvesti visą pasaulį į vieną formą ir įgyvendinti meilės savo artimui, kaip sau principą – pagrindinį visos pasaulėdaros dėsnį, visų jo dalelių vienybę. Ir per šią vienybę mes atskleisime meilės ir susivienijimo jėgą – Kūrėją.
Jei to nerealizuojame tinkamu greičiu, tada dėl savo tingumo ir vėlavimo vietoje meilės atskleidžiame koronavirusą tarp mūsų. Virusas atskiria mus vieną nuo kito, parodydamas mūsų neištaisymą ir nesugebėjimą suartėti. Šiuo smūgiu jis mus gydo ir parodo, ką mums reikia daryti.
Virusas mums kainuoja daug pinigų ir kančių, o kartais ir mirčių, bet vis tiek veda į ištaisymą. Tikėkimės, kad ne tik kentėsime nuo viruso, bet ir suprasime, kaip jis mums padeda, parodydamas, kur dėti pastangas ir kaip susivienyti, kaip suderinti vidinę vienybę su išorine.
Koronavirusas sako: „Jūs negalite susivienyti ir fiziškai artėti vienas prie kito, jei tarp jūsų nėra vidinio ryšio.“ Netrukus mes tai suprasime, atskleisime ir pajusime. Tarp materialaus ir dvasinio pasaulio negali būti skirtumo – visa tai yra viena neatsiejama sistema.
Nėra skirtumo tarp šio pasaulio ir būsimojo pasaulio. Todėl visuose mūsų santykiuose turime pastebėti tą patį atstumą, kurio iš mūsų reikalauja koronavirusas, ir atitinkamai reaguoti taisant savo santykius. Jei mes suartėsime viduje, galėsime suartėti ir išorėje.
Koronavirusas gydo ir paaiškina mums, kur yra mūsų neištaisymas ir kad turime būti draugiški ir susiję vidumi. Tuomet išorinis pasaulis taip pat bus ištaisytas ir taps geras. Virusas reikalauja pakilti virš gavimo jėgos, virš egoizmo į davimo jėgą, o tai reiškia pakilti į tikėjimą virš žinojimo, kad davimo jėga taptų aukštesnė už gavimo jėgą.
Taip mes įgyjame Kūrėjo prigimtį ir susiliejame su Juo. Ištaisymo pabaigoje visi pakils į tikėjimą virš žinojimo, į davimo savybę ir bus sujungti į vieną sistemą. Nebus išimčių, nebus nė vieno žmogaus, kuris nepajus, kokia yra Kūrėjo prigimtis, davimo ir tikėjimo prigimtis.
#263921

Iš 2020 m. balandžio 29 d. pamokos „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Koronvirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Kas yra ryšio savybė?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra ryšio savybė?
Atsakymas: Ryšio savybė – kai stengiamės susijungti virš savo egoizmo, nepaisydami kiekvieno iš mūsų egoizmo. Tu egoistas, aš egoistas, tačiau mes stengiamės užgniaužti savo egoizmą ir vietoj jo nukreipiame save į mūsų tarpusavio ryšį. Nusiteikimas megzti ryšį – ir yra dvasinis kli (indas).


Ką gauname virš mūsų egoizmo – tai tikėjimas aukščiau žinojimo. Tik taip galime gauti Šviesą. Į patį norą ji įeiti negali, o į ketinimą vienytis – įeina.
#261927

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Koronavirusas mus privers…

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koronaviruso epochoje atsiranda žmonių, kurie nieko nebijo. Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose Italijos merai miestuose bara žmones ir reikalauja skirstytis po namus, nes jie tiesiog vaikštinėja. Net Italijoje! Tačiau yra žmonių, kurie natūraliai laikosi įstatymų, sėdi namuose ir klauso. Ko iš tikrųjų reikia bijoti: kad užsikrėsi pats ar užkrėsi kitus?
Atsakymas: Labai džiaugiuosi, kad kyla toks klausimas. Reikia galvoti apie kitus. Nepaisant to, kad netikiu gydytojais ar tuo, kad užsikrėsiu ir būsiu šios infekcijos nešiotojas, vis tiek turiu daryti tai, ką sako gydytojai. Žmonės turi matyti, jog jais rūpinuosi. Ne savimi, o jais.
Klausimas: Taigi, žmogus turi vaikščioti su kauke, rodydamas, kad nenori užkrėsti kitų. Ar tai – tarpusavio laidavimas?
Atsakymas: Žinoma! Pirmiausia. Kaip galiu daryti dalykus, kurie keltų pavojų kito žmogaus gyvybei? Gyvybei! Šiandien tai – gyvybės klausimas! Virusas – tai rūpinimosi vienas kitu programa. Jūs nenorite rūpintis vienas kitu dėl savo įprastų, egoistinių troškimų? Jūs nenorite galvoti apie tai, kas sudaro bendrą integralią sistemą, žemiškąją civilizaciją? Tada virusas jus išmokys. Jis papildo tai, ko negalėjome papildyti patys, protingai, savo noru. Jis verčia mus tai daryti.
Klausimas: Ar jis gali mums ką nors padaryti, ar ne?
Atsakymas: Gamta mums gali padaryti bet ką. Ir labai greitai!
Klausimas: Ar galima mus perdaryti? Visą laiką galvojau tik apie save, toks mūsų visų gyvenimas.
Atsakymas: Kančios viską pakeis.
Pastaba: Visą laiką tobulėti tik verčiamam kančios – didelė nelaimė.
Atsakymas: Ne tik kančia vysto, bet mes, deja, geruoju vystytis nenorime! Nenorime mąstyti! Jei su mumis geruoju nieko negalima padaryti, patys išprovokuojame gamtos smūgius.
Komentaras: Išeitų, kad virusas labai protingas?
Atsakymas: Visa gamta protinga. Ji veikia pagal konkrečią programą. Jei nevykdai šios programos, tada įsijungia kitos programos, vėliau dar kitos ir t. t. Gamtoje tokių vadinamųjų virusų nepritrūks. Mes tai vadiname „virusu“, tačiau tai – programėlė, bendrosios egoistinės programos dalis, kurią ji po truputį pradeda kreipti. Dar ne laužo, o tik truputį mus pasuka.
Dabar šis virusas aptinkamas gyvūnams, vėliau jį turės paukščiai, po to jį nešios mašalai, uodai ir t. t. Net neįsivaizduojate, kas gali būti! Mes atsidursime priešiškame pasaulyje, kuriame viskas bus nuteikta prieš mus, nes mes esame pasauliui priešingi, nes savo elgesiu demonstruojame jam neapykantą! Pažiūrėkite, ką mes su pasauliu padarėme!
Taigi, gamta mus keis, prireikus – laužys. Mes privalėsime su šiuo pasauliu elgtis kitaip. Pirmiausia, atsikratyti bet kokio egoistinio, kenkėjiško piktnaudžiavimo. Mums nebereikės milijonų parduotuvių ir viso kito, ką sukūrėme savo pasaulyje vien per XX amžių. Taip mes pamažu grįšime į vėžes.
Klausimas: Kada virusas supras, kad baigė savo darbą?
Atsakymas: Tai gamtoje vyksta automatiškai. Kai imsime mažiau eikvoti, teršti, leisime gamtai pradėti valytis, kai vandenynai pradės virškinti jį užplūdusį plastiką. Pamatysime, kad ir žemė taps derlingesnė, paukščiai ims giedoti. Viskas bus gražu, gerai. Gamta uždainuos, kai nustosime trikdyti jos harmoniją! O tam reikia laiko.
Kol kas to dar nedarome, todėl turime būti apriboti, gyventi pagal dabar atsiskleidžiančius gamtos dėsnius. Sėdžiu izoliuotas kambaryje ir nesirodau. O ką galiu padaryti? Toks gamtos dėsnis.
Kai visi būsime su gamta santykinėje pusiausvyroje, galbūt ji pradės veikti mus subtilesniais metodais, kad dar labiau artėtume prie jos, kol pasieksime būseną, kurioje fiziniai veiksmai ims veikti mūsų moralinius principus, mūsų tarpusavio sąveiką.
Nenorėjome savo sąmoningumu, jausmais eiti iš vidaus į išorę. Nes nenorėjome keisti savo santykių ir požiūrio į gamtą, bet gamta dabar mus privers atvirkščiu būdu – spaus iš išorės į vidų, kol pasikeisime.
Klausimas: Ar mano pastangos neužkrėsti kito yra tikras žingsnis gamtos link?
Atsakymas: Tik iš reikalo: tai dar nėra sąmoningumo, susitarimo, savanoriško suvokimo ir norimo veiksmo lygmuo, bet jau pradžia. Ačiū Dievui, gamta pradėjo su mumis dirbti.
Klausimas: Ar kada nors ji paliks mus ramybėje, sakydama: „Dabar galite šiek tiek atsipūsti“?
Atsakymas: Kai būsime su ja dinaminėje pusiausvyroje.
Komentaras: Tai – labai tolimas tikslas.
Atsakymas: Bet ir nereikia, kad ji paliktų mus ramybėje. Neduok Dieve!
Svarbu, koks žmogaus požiūris: tenkindamas savo poreikius, jis neturi piktnaudžiauti ir niokoti gamtos. Programa veikia mumyse, turime jai paklusti ir keistis. Niekur nepabėgsime: arba savo noru spartinsime procesą, vadinamą „achišėna“, arba gamta darys mums spaudimą, ir, žinoma, tai truks ilgiau bei sukels daugiau kančių. Bet vis tiek programa jau įjungta. Viskas. Dabar ims veikti.
#264332

Iš 2020 m. balandžio 6 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Nereikia bijoti

Ko mus moko koronavirusas?

Komentarų nėra

Nėra asmeninių problemų, tik bendros

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai prašome dėl kitų sveikatos, ar ką nors prarandame, ar, priešingai, įgauname jėgų ir sveikatos prašyti?
Atsakymas: Jei prašau kitam asmeniui sveikatos, jei esu su juo toje pačioje sistemoje, kaip galiu ką nors prarasti?
Kai kas nors šioje sistemoje, kurioje visi esame tiesiogiai tarpusavyje susiję, suserga, tai visiems kitiems signalizuoja, kad serga visa sistema. Tai pasireiškia susirgusiame kaip ypatingai jautriame elemente, ir jis mums apie tai kalba.
Tačiau tai ne jo, o mūsų bendra problema. Nei vienas žmogus nėra atsakingas už save, niekas neserga dėl savęs, niekas nesielgia blogai. Visa tai pasireiškia tik kaip visuotinės integralios žmonių sąveikos pažeidimo pasekmė.
Ką reiškia melstis ar prašyti? Mes susijungiame vienas su kitu ir bandome kreiptis į Aukštesniąją jėgą, kad ji subalansuotų visas neigiamas savybes, reiškinius, kurie pasireiškia tariamai per konkretų žmogų.
Ir kadangi tai ne jo, o mūsų bendra problema, mes turime teisę dėl jo prašyti. Būtent tada kompensuojame gamtą ir gauname puikų atsakymą. Pabandykime ir pamatysite, kaip tai veikia.
Todėl neturėtume likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui: „Mums nerūpi tai, kas vyksta Italijoje. Už tai pas mus viskas ramu!“ Toks požiūris tik pablogins būseną. Tai baisi reakcija!
Taigi turime gerai pagalvoti, kaip galėtume reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač dabar, kai atsiskleidžia integralus mūsų tarpusavio ryšių ydingumas.
Klausimas: ar turime prašyti žmonėms sveikatos, ar sistemos ištaisymo? Ir kaip tai daryti teisingai, kad neįsakinėtume Kūrėjui, ką daryti?
Atsakymas: Turime prašyti Kūrėjo parodyti mums, kaip teisingai susivienyti. Daugiau nieko nereikia.
Jei prie to pridursime, jog norime būti teisingai susivieniję, kad sukurtume tokį santykį, kuris mumyse atskleistų Kūrėją, siekiant suteikti Jam malonumą, tada mūsų kreipimasis į Jį bus teisingas.
#263267

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Komentarų nėra

Ryšys tarp mūsų

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманRyšį tarp mūsų atskleidžiame ar kuriame? Kuriame mūsų ryšį, o tuomet atskleidžiame, kad jis jau egzistuoja. Nežinome, ką ir kaip kurti, todėl mėginame ir taip, ir šiaip. Dėl mūsų pastangų ką nors atlikti, šis tinklas pats save organizuoja. Bet jis neatsiskleidžia tol, kol neįdėsime reikiamų pastangų kiekviename etape.
Visa sistema jau egzistuoja, ji tobula. Niekas nesudužo, niekas nepradingo ir niekas nepasimetė. Sudužimas egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu: turime dėti pastangas ir jį atskleisti. Juk nuo to priklauso mūsų sąmoningumas, supratimas, vystymasis. Savyje formuojame gebėjimą suvokti protu ir jausmais, kokie ryšiai, kokie įsipareigojimai, dalyvavimas, bendrumas turi būti tarp mūsų.
Kiekvienas įeina į kiekvieną ir veikiame drauge, tarsi vieno kūno ląstelės. Mums reikia suvokti šio kūno veiksmus visuose jo ryšiuose. Taip pakeliame save į Kūrėjo pakopą. Suvokdami šios sistemos veiksmų mechanizmą, pakeliame save į kūrimo sumanymą, sužinome, kodėl Kūrėjas sukūrė viską tokia forma, kodėl ryšius padarė būtent tokius. Tai kelias atskleisti Kūrėją, suvokti kuriantį protą.

* * *
Viskas priklauso vienai sistemai, bet pačios artimiausios man sielos, su kuriomis turiu pasiekti tarpusavio laidavimo – tai dešimtukas, su kuriuo dabar būnu susijęs materialiai, juk kol kas esu šiame pasaulyje savo jausmais ir protu. Ir todėl priimu dešimtuką, į kurį dabar patekau, kaip man duotą pratimą, kad sukurtume tarpusavyje abipusį laidavimą.
Kas minutę galiu keisti dešimtukus – nesvarbu. Svarbiausia, kad anuliuoju savo egoizmą ir kaskart priimu priešais mane esantį dešimtuką vietoj savo širdies. Tai vadinama laidavimu.
Devyni žmonės priešais mane – tai devynios aukštesniosios sfiros, o aš pats – Malchut. Todėl atlieku sau apribojimą ir tarnauju jiems, prisijungiu prie jų ir esu pasirengęs viską jiems padaryti. Tai reiškia, kad kuriu dvasinį parcufą. Laidavimas – tai dvasinio parcufo egzistavimo sąlyga, per jį galima duoti Kūrėjui ir gauti iš Jo.
#260309

Iš 2020 m. vasario 17 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai