Pateikti įrašai su šaka žyme.


Pasauliai, panašūs it du vandens lašai

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманBaal Sulam „Kabalos mokslo esmė“: „Žemesniajame pasaulyje nėra nė vienos tikrovės detalės, kuri neturėtų atspindžio aukštesniajame pasaulyje, kuris panašus į jį it du vandens lašai. Tai vadinama „šaknimi ir šaka“.
Štai ką turėjo omenyje išminčiai, rašydami, kad „nėra nė vienos žolelės apačioje, kuri neturėtų jai liepiančio augti prižiūrėtojo iš aukščiau.
Kitaip tariant, šaknis vadinama „likimu“, priverčia ją augti kokybiškai ir kiekybiškai bei įgyti savybes kaip antspaudo atspaudas. Tai šaknies ir šakos dėsnis, veikiantis kiekviename pasaulyje visais tikrovės pasireiškimais jai aukštesnio pasaulio atžvilgiu.“


Mūsų pasaulis – aukštesniojo pasaulio projekcija. Visos detalės, esančios žemesniajame pasaulyje yra aukštesniajame ir atvirkščiai. Aukštesniojo pasaulio detalės vadinamos šaknimis, o žemesniojo – šakomis. Šaknys viršuje yra aukštesnės ir pirminės žemesniojo pasaulio atžvilgiu, nes kuria jį. Kiek viršuje šaknų, tiek šakų bus apačioje.
Visi pasauliai neatsiejamai susiję vieni su kitais, ir visa, kas yra viršuje, bet kuri detalė sklinda į apačią: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogus. Kadangi aukštesniajame pasaulyje nėra kalbos, tai kabalistai pasitelkė šio žemesniojo pasaulio kalbą ir jo žodžiais įvardijo tas jėgas, kurios atitinka juos aukštesniajame pasaulyje.
Aukštesniajame pasaulyje nėra nieko be davimo ir meilės jėgos, bet įvairiais pavidalais. Šių jėgų pasireiškimą mūsų pasaulyje įvardijančius pavadinimus vadiname dvasinėmis šaknimis. Iš to kilo kabalos mokslas, kabalos kalba.
Kabalistai skolinasi šio pasaulio žodžius ir susieja juos su šaknimis. Todėl jie gali aprašyti bet kokią aukštesniojo pasaulio šaknį, juk ten be turinčių projekciją mūsų pasaulyje šaknų daugiau nieko nėra. Taip susidaro kabalos kalba.
Aukštesnįjį pasaulį suvokiantys kabalistai mato jo ryšį su žemesniuoju pasaliu, o iš mūsų pasaulio pavadinimo iškart supranta, apie ką kalbama dvasiniame pasaulyje. Pagal šį principą jie parašė savo knygas. O žmonės, nesuprantantys šio kodo, nežinantys, kad šio pasaulio žodžiais aprašomas aukštesnysis pasaulis, mano, kad kalbama apie žemesnįjį pasaulį.
Jie mato pažįstamus žodžius, tačiau nežino, kad šie apibūdina aukštesniuosius reiškinius dvasiniame pasaulyje. Ir todėl kabalos atžvilgiu kyla didžiulė painiava žmonėms, su ja neturintiems jokio ryšio. Jiems atrodo, kad jie supranta kabalą, juk visi moka skaityti. Tačiau jie nesupranta, kokius reiškinius, jėgas, savybes perteikia perskaityti žodžiais, ir todėl itin painiojasi.
Dėl šios priežasties kabalos kalba atvira tik kabalistams, žmonėms, atskleidžiantiems dvasinį pasaulį ir tuo pat metu gyvenantiems šiame pasaulyje. Tik jie supranta kabalistines knygas.
#181240

Iš 2016 m. kovo 14 d. pamokos pagal rinktines ištraukas iš Baal Sulamo veikalų

Komentarų nėra

Būdas valdyti likimą

Kabala, Kabalos mokymasis, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманTik šakų kalba gali perteikti šakų ir jų aukštesniųjų šaknų santykį. Tačiau šia kalba naudotis gali tik žmogus, suprantantis šakų ir šaknų santykį. (Baal Sulamas „Kabalos mokslo esmė“)
Žinodami, koks atitikmuo tarp šaknies ir šakos galime pasitelkti mūsų pasaulio žodžius, kad įvardintume kokias nors sąveikas aukštesniame pasaulyje.
Kai atsiverčiame „Mokymą apie dešimt sfirų“ ar „Įvadą į kabalos mokslą“ ir pan. knygas, kur kalbama apie dvasinio pasaulio struktūrą, jo mechaniką ir veiksmus, tai vartojame mūsų pasaulio žodžius. Tačiau pasitelkiame juos, nes juos mums perdavė kabalistai.
Tirdami šakas, t.y. mūsų pasaulio pasekmes, turime pamėginti pakilti ir pajausti aukštesnįjį pasaulį ir ten išvysti, kas vyksta iš tiesų. Tuomet pastebėsime, kad mūsų pasaulis ir dvasinis pasaulis identiški. Tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, nusileidžia iš aukštesniojo pasaulio, ir tai, kaip veikiame mūsų pasaulyje, veikia aukštesnįjį pasaulį.
Šią sąveiką turime ištirti, ir tuomet galėsime veikti savo likimą. Kitaip tariant, tinkamai elgdamiesi mūsų pasaulyje, žinodami, kaip daryti įtaką aukštesniajam pasauliui, veiksime taip ir tuomet iš jo jau leisis valdymo signalai į mūsų pasaulį. Ir taip per aukštesnįjį pasaulį valdysime mūsų pasaulį.
O kol kas niekaip to negalėsime atlikti. Mėginame ko nors imtis, tačiau matome, kad visuomet klystame. Kuriame kokius nors planus, mėginame aplenkti būsimus įvykius, arba, priešingai, jiems padėti, kad jie atsiskleistų, tačiau dažniausiai tai nevyksta. Nežinome, kaip valdyti savo ateities.
O jeigu imsime kilti nuo mūsų pasaulio šakų prie aukštesniojo pasaulio šaknų, kitaip tariant, veiksime per aukštesnįjį pasaulį, tai galėsime veikti mūsų pasaulį ir taip valdyti savo likimą.
#255247

Iš 2019 m. spalio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Ar gali kabalistas matyti pasaulio ateitį?

Komentarų nėra

Hebrajų kalba – kabalistinių žinių perteikimo būdas

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar iki hebrajų kalbos kabaloje buvo kokia nors kita kalba?
Atsakymas. Ne. Nuo pat pradžių tik per hebrajų kalbą galima perteikti kabalistines žinias. Ji kilo dėl būtinybes išreikšti dvasines šaknis, žodžius ir veiksmus. Tik dėl to ji ir egzistuoja.
O šnekamosios hebrajų k. apskritai turėtų nebūti mūsų pasaulyje. Tai, kad nūnai Izraelyje ivritas pasitelkiamas rašyti, skaityti ir bendrauti – tai neteisinga. Anksčiau to niekada nebuvo. Hebrajų k. visuomet buvo užrašomi tik tekstai, turintys ryšį su kabalą. Visam kitam buvo kitos kalbos – aramėjų ar senovės graikų, bet ne ivritas.
Ivritas – tai grynai šakų kalba, kuri pasitelkiama tik dvasinėms jėgoms, savybėms ir veiksmams aprašyti.
#251680

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Raidės – dvasinio indo atspindys

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Komentarų nėra