Antiegoistinis ekranas – tai pirmiausia ryšio tarp draugų dešimtuke jėga, o paskui tarp mūsų ir Kūrėjo. Jis kuriamas, kai norime pakilti virš egoizmo ir susivienyti. Jeigu stengiamės susivienyti, tai šitaip imame kurti ekraną.
Ši vienybė ne šiaip mintyse, bet širdyse, vienų su kitais širdies ryšys. Norime susijungti širdimis, nes Kūrėjas vienas visiems, ir Jis atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų visų.
Pastangas širdyje dedu, kai noriu nukreipti ją į kokią nors savybę ir imu artėti prie jos. Svarbiausia – pastangos širdyje, o fiziniuose veiksmuose nėra nieko dvasiško. Juk širdimi siekiu to, ką myliu, noriu būti arčiau jo, ir kad jis pajaustų tą širdžių artumą. Tai ir yra suartėjimas širdimis.
Norime duoti vieni kitiems. Ir, žinoma, davimas gali būti išoriškas, kaip materiali dovana, bet taip išreiškiu savo širdžių jausmus.
Kaip nukreipti savo širdį reikiama kryptimi? Pasitelkus mintis. Širdis – tai noras, ir šį norą nukreipiu pasitelkęs mintį. Per mintį galima valdyti norą, tarsi su vairu, jeigu mintimis pakylu į maldą, kur susijungia mano noras su mintimi ir mano tikslu. Taip atsiduriu tarsi už automobilio vairo.
Mintys ateina mums iš Kūrėjo, bet galiu veikti mintį per vienybės veiksmus ir taip ją keisti. Jungiamės širdimis, bet veikiant mintims.

#303312

Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, mintis ir protas

Noras lemia mintį

Ar mintis gali išvystyti norą?

Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprastinti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia

Klausimas. Girdėjau, kad norint patekti į dvasinį pasaulį, pakanka vieno puslapio kabalisto užrašyto teksto. Kodėl gi buvo parašyta daugybė knygų, tūkstančiai puslapių?
Atsakymas. Visų pirma, kiekvienas žmogus turi savo paskirtį, savo sielos tipą, savo vystymąsi. Vienam labiau patinka viena, kitam – kita.
Mes einame Kūrėjo link įvairiais keliais ir skirtingu greičiu. Kažkas žengia kaire koja, kažkas dešine, kažkas atsilieka puse žingsnio ir t. t.
Aš nemačiau, kad būtų Baal Sulamo ir Rabašo laiškų bei straipsnių, kurie kartojasi, iš kiekvieno jų reikia pasiimti kažkokį grūdelį.
Bet tai nėra svarbu, nes kai mes juos studijuojame, prieiname prie to, kad viskas mumyse perdirbama, sukramtoma ir duoda rezultatą.
Klausimas. Jei „Šamati“ knyga sukelia man jausmų audrą, ar tai liudija, kad ji tinka man pagal mano sielos tipą ir mano paskirtį?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Vadinasi, taip galima patikrinti knygą?
Atsakymas. Ne. Vis tiek Baal Sulamo ir Rabašo knygos yra tai, ką turime. Aš patariu neišblaškyti dėmesio kitoms knygoms.
#247787

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų kalba