Klausimas: Yra žinoma, kad viena iš skyrybų priežasčių – augantis sutuoktinių egoizmas. Studijuojant kabalą ir vyro, ir žmonos egoizmas dar labiau išauga. Kaip jiems neišsiskirti, neišvengiamai augant egoizmui, kai veikia Aukštesnioji šviesa?
Atsakymas: Jie turi visada padėti vienas kitam. Kitaip tariant, sutuoktiniai supranta, kad viskas, kas tarp jų vyksta, vyksta dėl kiekvieno egoizmo, su kuriuo labai sunku kovoti. Sunku ištverti tiek metų gyvenimo kartu su suaugusiais vaikais ar net anūkais. Todėl, reikia nuteikti save, kad santuoka – visam gyvenimui, ir kitų variantų nėra.
Juk jei planuoti vaikus pirmą kartą vienoje šeimoje, paskui antroje, trečioje, tai padarysi juos nelaimingus. Jie tau šito niekada neatleis. Vaikas, kurį tu palikai dėl kitos šeimos, vis tiek jaus, kad tu jį išdavei. Reikia būti pasiruošus, kad su šituo vaiku lieki visą gyvenimą: ne su žmona, su kuria gal mielai išsiskirtum, o su vaikais, kuriuos su ja turi.
#263869

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar tikrai tokia tvirta santuoka?

21-jo amžiaus moteris

Namuose reikalinga išmintinga šeimininkė

Komentaras: Paskelbus vaizdo įrašą „Ilgalaikės santuokos paslaptis“, sulaukta daugybės klausimų. Laidoje sakėte, kad jei žmona šeimoje bus panaši į vyro motiną arba rūpinsis savo vyru, kaip motina, tai ši santuoka bus tvirta. Viena iš skaitytojų rašo: „Moteris turėtų būti motina vaikams, o ne vyrui šluostyti nosį. Tegu su savo mama gyvena iki senatvės.“
Kita skaitytoja klausia: „Iš ko turėčiau pasimokyti, jei uošvė yra girtuoklė? Ji neišauklėjo sūnelio, o uošvis, tinginys, taip pat nieko jam nedavė. Su visa pagarba autoriui, jo nuomonė, manau, daugeliui yra nepriimtina.“
Atsakymas: Kodėl ištekėjote už girtuoklio sūnaus? Kaip gi pasirinkote tokį vyrą?
Komentaras: Ji tikriausiai nežinojo, kad jis turi tokią motiną.
Atsakymas: Kaip nežinojo? Nepažinojo jo šeimos? Pagal šeimą turėtumėte spręsti apie savo būsimą vyrą. Su kuo gi siejate gyvenimą?
Klausimas: Tai reikia žiūrėti, kokia vyro šeima?
Atsakymas: Kur gi jis užaugo, jei ne savo šeimoje?
Klausimas: Aš pasirinkau nuosaikesnius pasisakymus, o moteris slapyvardžiu „mandagi chuliganė“ labai aštriai rašo: „Su mamomis vyrai nemiega. Mamos negeidžia kaip moters. Ir kas belieka nelaimingoms moterims, žmonoms, motinoms?“
Atsakymas: jeigu nori gauti dėmesio, meilės, tai neturi nieko bendra su lytiniu ryšiu. Tai susiję su širdimi. Jei norite tokio vyro elgesio, turite būti panaši į jo motiną. Nieko negali padaryti, tai gamtos dėsnis! Gali filosofuoti, kiek patinka, bet jį įgyti gali tik tokiu būdu.
Pažiūrėkite, kuo ypatingas jo motinos elgesys, kokie subtilumai, galbūt, kalbos ypatumai. Pabandykite pažaisti su vyru panašiai kaip ji, ir pamatysite – jis taps kaip vaikas. Ar tai blogai?
Komentaras: Tai reiškia, kad jis jau prijaukintas, jis jau yra tavo.
Atsakymas: Taip, ir dabar jūs turite vyrą, kuris nori būti šalia jūsų.
Klausimas: O jei sūnus piktinasi motina, kam jam dar viena tokia reikalinga?
Atsakymas: Vadinasi, suprasite, kaip galite elgtis, norėdama jam parodyti ištaisytą motiną.
Klausimas: Ir vėl grįžtate prie to taško?
Atsakymas: Taip! Viskas sukasi apie tai. Kadangi jis išėjo iš jos, motina jį užaugino.
Klausimas: Ir visa tai jame išlieka visam laikui?
Atsakymas: Žinoma! Ji jį išnešiojo, po to maitino krūtimi. Jis, mažas, gulėjo ir šildėsi ant jos krūtinės. Visa tai perduodama. Tai būsena, kurios siekia kiekvienas visą savo gyvenimą. Pasak kabalos, fiziškai atsiskirdami nuo motinos, mes išliekame šiame ryšyje. Ryšys neišnyksta fiziškai atsiskyrus.
Klausimas: Analizuodamas šeimos problemas, sakėte, kad jei vyras palieka šeimą, vaikai jaučia, kad tai yra išdavystė. Bet tai, tikriausiai, taikoma ir moterims. Daugelis tam pritarė, ir tada kilo toks klausimas: „Tada teisinga sakyti, kad kai mama į namus įveda svetimą vyrą, patėvį, tai taip pat yra išdavystė?“
Atsakymas: Tai praktiškai sunkiai išgyvenama: vaikams, kurie atsiskyrė nuo tėvo, kito vyro pasirodymas namuose yra neįtikėtina problema! Tėvo negalima pakeisti, tai yra kraujas! Kraujas nėra vanduo. Vaikui tai – siaubinga!
Komentaras: Daugybė man pažįstamų tėvelių yra patėviai, kuriems naujos šeimos vaikai tapo kaip savi. O vaikams naujasis tėtis taip pat tapo artimas.
Atsakymas: Taip, nes šis patėvis turi daugiau investuoti į vaiką nei į savo paties sūnų. Biologinis sūnus savaime brangus. Jis automatiškai yra savas kraujas, o priglaustas vaikas nėra, todėl norėdamas padaryti jį savu, vyras turi daugiau investuoti. Tokiu atveju vaikas jaučia, kad patėvis į jį investuoja ir tampa atsakingas prieš patėvį.
Bet vis tiek vaikas vertina savo tėvą labai neigiamai arba teigiamai. Ir patėvis – arba neigiamas, arba teigiamas. Vaikas turi susiformuoti tam tikrą aiškų požiūrį. Ir šis vidinis dvilypumas jame iš esmės formuoja jo požiūrį į gyvenimą.
Klausimas: Bet ar vaike lieka išėjęs tėvas?
Atsakymas: Išlieka, bet gali būti susiformavęs neigiamas jo vaizdinys. Vaikas gali neigti savo tėvą. Jis tėvo nenori, siekia ištrinti iš savo gyvenimo, biografijos, atminties ir vietoj jo per jėgą įrašyti patėvį. Šis dvilypumas, be abejo, yra labai sunkus vaikui, psichiškai jaunam organizmui.
Klausimas: Bet tėvo įrašas vaike visada egzistuoja?
Atsakymas: Taip, jis visada egzistuoja, nors vaikas bando šį įrašą ištrinti. Jį galima labai greitai atgaivinti, ir jis vėl atsiranda tarsi iš nebūties, ir iškyla priešais jį su beviltišku riksmu: „Kas jam negerai?! O kaip gi tai?!“ Apskritai, likimai būna skirtingi.
Klausimas: Ir vis tiek manote, kad tėvas, palikęs šeimą, yra vaiko išdavikas?
Atsakymas: Jis iškeitė vaiką į kažką kitą! Jis ne šiaip paprastai išėjo. Tai ne herojus, kurį nužudė kare, ar Šiaurės ašigalio tyrinėtojas ir pan. Tai ne tas, kuris aukoja save ir norėtų būti su vaiku, o žmogus, savo noru išėjęs, pats pasirinkęs tokį kelią. Todėl berniukas negali to priimti.
Klausimas: Kitas klausimas: „Kaip santuoka gali būti be meilės?“ Viena iš skaitytojų rašo: „Gerbiamas dr. Laitmanai, ką reiškia, kad meilės nėra?! Kaip gi Saliamono žodžiai apie meilę: „Vyras turi matyti gražią moterį savo žmonoje, savo vienintelę, mylimąją damą…“
Atsakymas: „Mums įprotis suteiktas iš viršaus! Pakeičia laimę jis.“
Jei pripranti, tai yra, gauni tai, prie ko esate įpratęs, tuomet tai suteikiantis šaltinis yra brangus, artimas, mylimas, patogus.
Žmogus yra mažas egoistas. Kokia meilė?! Meilė yra nauda, ką iš jos turi. O jei nieko neturi, tada ne meilė. Jeigu yra koks nors kitas įprotis ar bendravimas per vaikus ir pan. Bet, iš esmės, turime suprasti prigimtį! Atitrūkti nuo prigimties ir pereiti prie kažkokios filosofijos, jausmų – nerealu.
Klausimas: Bet, vis dėlto, kada galime pasakyti, kad tarp vyro ir žmonos yra meilė? Kokiu atveju?
Atsakymas: Meile galime vadinti ilgalaikį pripratimą, abipusį įsiklausymą. Kai žmogus pradeda nuo išorinių dovanų ir po to kiekvieną dieną bando kuo nors užpildyti savo partnerį. Tiek, kad partneris nebegali gyventi be jo, o svarbiausia, kad tas, kuris dovanoja kiekvieną dieną, negali gyventi neduodamas. Ir jis jau turi antrą ryšį, tam tikrą kabalistinį ryšį: jis kenčia nuo to, kad negali duoti.
Klausimas: Tai yra, kai jis duoda, jis mato, kokį malonumą tai sukelia kitam?
Atsakymas: Taip, tai jį ir susaisto. Kaip motiną su vaiku. Ko ji tikisi? Ji nori jausti, matyti vaiko malonumą.
Komentaras: Ji duoda jam šaukštą košės, ir staiga jis nusišypso! Ir tai jai yra laimė.
Atsakymas: Taip. Pažvelkite į žmoną, kuri, pavyzdžiui, teškia dubenį sriubos: „Še! Srėbk!“ Ar ramiai paduoda, nuvalo tau stalą, pastato lėkštę, paduoda šaukštą ir maloniai žiūri į tave kaip mama.
Pastaba: Man tai labiau patinka. Ar taip reikia elgtis vienam su kitu?
Atsakymas: Iš moters pusės, žinoma, tai yra tinkamos šeimos šaltinis. Nes vyras yra vaikas! Jis negimdo, nesukuria iš savęs kito laiptelio. Jis padeda ir save realizuoja tik per moterį, todėl jei moteris taip elgiasi, tada šeimoje negali būti jokių problemų! Negali būti, nes jis tarsi lieka su mama.
Komentaras: Jums taip pat rašo: „Jūs sakėte: „Gyventi dėl vaikų. Nesiskirti dėl vaikų.“
Atsakymas: Manau, kad skyrybos yra prasčiausia išeitis. Nežinau, o kokia yra skyrybų priežastis?
Komentaras: Pavyzdžiui, skaitytoja rašo: „Dėl vaikų mūsų laikais negyvena. Neverta gyventi dėl vaikų. Niekas šios aukos vėliau neįvertins!“
Atsakymas: Tai nereiškia, ar verta gyventi, ar ne. Jūs sukūrėte šiuos vaikus, turite jais rūpintis. Ir jie turi rūpintis savo vaikais. Ir taip tęsiasi tol, kol gyvenate šiame pasaulyje.
Komentaras: Tačiau ji sako, kad vaikai to neįvertins.
Atsakymas: Koks gi skirtumas?! Ar pagimdei juos dėl to, kad vėliau jie tave įvertintų? Na, tada kitas reikalas!
Komentaras: Ji sako: „Prarasto laiko grąžinti negalima“.
Atsakymas: Kokie metai, kokiu būdu jie prarandami? Tuo, kad nebuvo susieti su kitu vyru?!
Komentaras: Kita moteris rašo: „Jei nėra jausmų, kodėl reikia laikyti žmogų šalia? Ji sako: „Reikia gyventi dėl vaikų, o ne kentėti su tau nereikalingu žmogumi.“
Atsakymas: Tai tokia vartotojo filosofija, kad nepaprieštarausi: „Man jo reikia, nereikia. Jei reikia, tada tau gerai, o jei nereikia, tada išmesk kaip kokį seną daiktą iš namų? Nemanau, kad tokiomis kategorijomis galime išgelbėti šeimas ir net visuomenę.
Komentaras: Štai dar vienas laiškas: „Aš sutinku su daugeliu dalykų, bet neverta kentėti dėl vaikų, gyvenant su fiziškai jums nemaloniu asmeniu. Nėra nieko gero, kai vaikai mato nelaimingos šeimos modelį. Ateityje jie tai suprojektuos savo šeimoje.“
Atsakymas: Tai priklauso nuo moters. Suprantu, kad vyras gali krėsti dalykus, kuriuos moteriai sunku tverti. Bet vis tiek yra šeima, vaikai, yra, kaip sakoma, namai. O žmona tai yra namai.
Komentaras: Yra tūkstančiai komentarų. Aš parinkau keletą. Štai vienas palaiko jus: „Nenoriu palaikyti vyrų, bet tikrai žinau, kad už kiekvieno sėkmingo vyro yra stipri moteris. O už kiekvienos laimingos šeimos yra išmintinga moteris. Ir jūsų vaizdo įrašas yra labai naudingas tiek moterims, tiek vyrams.“
Atsakymas: Taip, o išmintis slypi tame, kad mes suprantame žmogaus prigimtį, kad žmogus negali iš jos ištrūkti! Net jei norėtų. Studijuodami kabalą patys matote, kaip dabar ką nors nusprendus, po sekundės jau esi kitoks. Tai reikia suprasti. Turime atleisti! Mano mokytojas visada sakė, kad šeima laikosi tik dėl abipusių nuolaidų. Kai suprantame, kas esame, esame du egoistai ir neatsakome už save nuo šios akimirkos iki kitos akimirkos. Mes neatsakome! Mes nežinome. Mes norėtume būti nuoseklūs, ypač šeimoje, kai yra vaikų ir visa kita, bet negalime! Mes nuolat spaudžiami iš viršaus, keičiamės kiekvieną sekundę, todėl žmogus kiekvieną akimirką yra kitoks.
Turime tai suprasti. Mes turime ne tik atleisti kitam žmogui. Nereikia nieko atleisti – reikia suprasti, kad tokia yra mūsų prigimtis! Pakilkime kartu virš jos ir tada pamatysime, kad galime būti kitokie. Bet kol kas einame to link.
#260161

Tyrimas. Jaunimas praranda susidomėjimą santuoka, jiems tai yra kažkas visiškai svetimo. Santuoka neturi nieko bendra su meile, gyvenimu kartu, vaikų gimdymu, jaunimas nustojo suprasti religinį santuokos pobūdį.
Jie supranta, kodėl tėvai šventė santuokas, bet patys nesiruošia eiti jų pėdomis. Be santuokų nebūna skyrybų, turto dalybų ir kitokio bylinėjimosi. 30 procentų merginų ir 50 procentų vaikinų neįtraukia santuokos tarp trijų svarbiausių įvykių gyvenime.
Aukštojo mokslo diplomo gavimas, kraustymasis į savo būstą, dideli pirkiniai (namas, automobilis), vaiko gimimas – visa tai šiuolaikiniam jaunimui daug svarbiau negu santuoka. Ji tapo formalumu.
Komentaras. Augantis egoizmas atskiria ir vis labiau tolina žmones vieną nuo kito. Suartėjimas galimas tik su Aukštesniosios šviesos pagalba. Jos veikimą sukelia kabalos mokslo studijavimas. Be šių studijų tapsime visiško žmonių susvetimėjimo liudininkais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Kodėl jie nenori tuoktis…

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentaras. Italijos Senatas pritarė įstatymo projektui, legalizuojančiam tos pačios bei skirtingų lyčių porų civilines partnerystes.
Tačiau įvaikinti biologinius partnerių vaikus tos pačios lyties poroms draudžiama, nes Italijoje tai gali sukelti surogatinės motinystės skatinimą.
Atsakymas. Tiesa ta, kad dabar pasaulis išgyvena rimtą kulminacinį perversmą, jis keičia mūsų gyvenimo būdą ir smarkiai skiriasi nuo to, koks jis buvo dvidešimtojo amžiaus viduryje.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo netvarka: doleris buvo atsietas nuo aukso, suklestėjo civilinės ir vienalytės santuokos, gyvena kas su kuo nori ir kaip pageidauja, ir t. t. Bet esmė netgi ne tai. Jeigu žmogus ko nors nori ir netrukdo kitiems, tai kyla klausimas, ar galima iš viso ką nors drausti žmonėms?
Tačiau, kai tai tampa taisykle, įstatymu, skatinimu ir netgi primetama, o tiems, kurie su tuo nesutinka, viešai priekaištaujama, tai, be abejonės, pereina visas ribas.
Todėl mūsų vaikai nenori ar bijo apie tai kalbėti arba galvoja kaip visi, kad tai galima, reikalinga, taip ir turi būti, nes visi taip kalba ir daro. Vaikai mokosi, ir todėl jie jau pripranta.
Jeigu visos šios plačiai paplitusios seksualinės praktikos primetamos, tai, be abejonės, pasekmės labai blogos. Visuomenė vis tiek to atsikratys, bet ne taip, kad to nebeliks, – tai buvo visada, mes tai žinome iš senovės Romos, Graikijos ir visų senovės kultūrų.
Komentaras. Tačiau tada to nereklamavo gėjų pasididžiavimo eitynės.
Atsakymas. Būtent! Tai kiekvieno asmeninis reikalas.
Paprastai viskas pasaulyje praeina. Niekas nesako, kad žmogus turi save riboti, jeigu tai nekenkia visuomenei. Aš manau, kad viskas atsistos į savo vietas, mes pasieksime pusiausvyrą. Viskas bus teisingai ir gerai.

Iš 2016 m. vasario 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonės be lyties

Augančio egoizmo pasekmės

Tyrimas (žurnalas „Health“): Žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, yra žymiai geresnės sveikatos, nei tie, kurie gyvena santuokoje. Be to, ši tendencija stebima tik pastarąjį dešimtmetį. Tačiau iki pat 2003 metų žmonės, gyvenę santuokoje, vertino savo sveikatą geriau, nei viengungiai ir netekėjusios.
Pradedant 2003 metais, pastebima nesusituokusiųjų sveikatos blogėjimo tendencija, be to, daugiausiai vyrų. Šią pražūtingą tendenciją psichologai aiškina tuo, kad santykių nestabilumas santuokoje provokuoja širdies ir kitas ligas: sutuoktiniai 1,34 karto dažniau nei „laisvieji“ kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų, taip pat nuo įvairiausių uždegiminių procesų. Gyvenančiųjų santuokoje priešlaikinės mirties rizika partneriui mirus padidėja.
Komentaras: Matome, kaip pati gamta nepritaria ankstesniam šeimos židinio modeliui. Visos mūsų ankstesnio egoistinio gyvenimo apraiškos atgyveno ir miršta. Reikalingas naujas gyvenimo pagrindas, nauji susitarimai, vertybės, tikslai – ir tada visi ankstesni institutai, tarp jų ir santuokos institutas, vėl pradės veikti teisingai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Traška santuokos siūlės

Psichologinis cementas

Jaunimas nesiveržia tuoktis

Nuomonė: Šiuolaikinė meilė tapo milžiniškos industrijos pamatu. Mūsų dienomis meilės ir laisvės kontekstu tapo laisvo pasirinkimo ideologija. Vyrai ir moterys virto santykių rinkos dalyviais. Šeiminių ryšių vietą, kuri anksčiau stabilizavo žmogaus gyvenimą, užėmė rinka, siūlanti gyvenimo ir senatvės draudimus, medicininių paslaugų paketus. Grįžimas prie tradicinės šeimos dabar nebeįmanomas: pasikeitė intymūs ryšiai, sugriuvo ekonominis pamatas, jungiantis kelias kartas, šeimos organizmą.
Meilė visada buvo netikrumo ir rizikos šaltinis: ar tikrai žmogus, su kuriuo norime susieti visą gyvenimą,  yra mūsų antroji pusė? Efektyviausias rizikos sumažinimo būdas – pašalinti jos šaltinį. Tuo pagrįstas vyrų nenoras tuoktis, jie labiau linkę nesuaugti ir likti motinų globoje. Tokia padėtis verčia moteris teikti meilės rinkai erotinį kapitalą. Rinka sufleruoja optimalias strategijas:
Vyrams mažinti rizikos faktorius ir neprisiimti bereikalingų įsipareigojimų.
Moterims: tu laisva, investuok į save, vystyk erotinį kapitalą, nes konkurencingoje rinkoje (norint gauti darbą ir susirasti partnerį) tik jis yra svarbus.
XIX amžiuje seksualumas nevaidino didelio vaidmens, mezgantieji ryšius ieškojo charakterių suderinamumo. XX amžiuje charakterį pakeitė polinkiai ir psichologiniai bruožai. Dabar santuokų rinkoje lemiamą vaidmenį vaidina seksualumas.
Internetas – XXI amžiaus meilės infrastruktūros elementas. Daugybė pažinčių tinklalapių leidžia susirasti partnerį vienai nakčiai, ilgesniems santykiams ar netgi santuokai. Tai rizikų valdymo bei jų mažinimo, remiantis mokslo ir technikos racionalumu, pavyzdys. Spaudžiant evoliucionuojančio kapitalizmo jėgoms meilė tampa viena iš ekonominio aktyvumo formų, kurios tikslas – maksimaliai padidinti naudą.
Komentaras: Čia taip pat viską pakeis tiktai krizė kartu su integraliu auklėjimu, kurio rezultatas bus partnerio paieška pagal bendrą gyvenimo tikslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kapitalizmas linki jums skyrybų

Šeimos santykių adapteris

Traška santuokos siūlės

Nuomonė: Meilė būna skirtinga, iš viso yra šešios meilės rūšys:
1) romantinė (eros);
2) viską įtraukianti – aistringa (manija);
3) konkurencinė – kas ką užkariaus (liudus);
4) pasiaukojanti – ištirpimas mylimajame (agape);
5) ramiai draugiška (storge);
6)  praktiškai išskaičiuota (pragma).
Dažniausios 3 ir 6 rūšys. Erotinė aistra, grindžiama vien tik fiziniu potraukiu, įsimylėjimu, mokslo duomenimis, tęsiasi šešis mėnesius. Paskui ji turi arba peraugti į meilę, arba mirti. Augimo procesas daugeliui neįveikiamas dėl emocinės nebrandos. Todėl daug santuokų išyra per keletą mėnesių, ir vis aštrėja vienišumo problema.
Komentaras: Jei nėra aukštesniojo tikslo, kurio sutuoktiniai siekia kartu, tai šitaip išbujojus egoizmui santuokos nesusikurs, – nebus net bandoma jas kurti…

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Materialistinė meilės psichologija

Ateities šeima

Klausimas: Kaip teisingausiai išspręsti konfliktą tarp sutuoktinių? Uždengti jį meile ar atvirai aptarti?
Atsakymas: Atvirai aptarti, kad uždengtum meile. Jeigu mes tik uždengiame − tai neteisinga. Reikia tam tikru laipsniu išaiškinti situaciją ir tam tikroje vietoje sustoti. Be to, sustoti taip, kad nuo šio momento daugiau nieko netikrintum ir prie nieko negrįžtum – kad užmirštum.
Mes stengiamės susitaikyti. Žinoma, mes netobuli, abu esame egoistai. Tačiau visada yra bendras vardiklis, per kurį galime susijungti vienas su kitu.
Toks pasaulis: ne mūsų jėgoms gyventi kaip balandėlių porai. Kai kur sutinkame, kai kur – ne. Svarbiausia – laikytis tikslo. Meilė turi būti tikslinga, kitaip ji neatsilaikys. Ir todėl iš pradžių reikia nustatyti ryšį su tikslu, o tiktai vėliau kelyje į jį auginti meilę.
Rabašas visada sakydavo, kad meilė – kaip mūsų auginamas mylimas naminis gyvūnėlis. Beje, auginame nusileisdami. Mes suprantame, kad reikia tarp mūsų užauginti šitą santykį, trečiąjį faktorių, vadinimą „meile“, kuris susieja mus, bet egzistuoja pats savaime. Ir padaryti tai galima tik nusileidžiant: aš nusileidžiu – partneris nusileidžia.
Juk mes egoistai, ir meilė tarp mūsų reiškia, kad kiekvienas kažkur pasiruošęs nusileisti kitam, o kažkur – ne. Būkime realistai: taip turime auginti meilę.
Šiuolaikiniame pasaulyje priimta spręsti pagal išorinį grožį, pagal stereotipus. Bet palaipsniui tai praras savo svarbą, ir žmonės pradės derintis prie tikslo. Reguliuodami tarpusavio ryšius, jie spręs, kas kam gali tikti siekiant tikslo kaip pats artimiausias partneris kelyje. Pagal tai jie tarpusavyje ugdys meilės, vienybės ir santuokos ryšius.

Iš 2011 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas šeimoje svarbiausias

Dvasinė šeima

Apie meilę paprastai