Pateikti įrašai su santykiai žyme.


Koronavirusas mus privers…

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koronaviruso epochoje atsiranda žmonių, kurie nieko nebijo. Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose Italijos merai miestuose bara žmones ir reikalauja skirstytis po namus, nes jie tiesiog vaikštinėja. Net Italijoje! Tačiau yra žmonių, kurie natūraliai laikosi įstatymų, sėdi namuose ir klauso. Ko iš tikrųjų reikia bijoti: kad užsikrėsi pats ar užkrėsi kitus?
Atsakymas: Labai džiaugiuosi, kad kyla toks klausimas. Reikia galvoti apie kitus. Nepaisant to, kad netikiu gydytojais ar tuo, kad užsikrėsiu ir būsiu šios infekcijos nešiotojas, vis tiek turiu daryti tai, ką sako gydytojai. Žmonės turi matyti, jog jais rūpinuosi. Ne savimi, o jais.
Klausimas: Taigi, žmogus turi vaikščioti su kauke, rodydamas, kad nenori užkrėsti kitų. Ar tai – tarpusavio laidavimas?
Atsakymas: Žinoma! Pirmiausia. Kaip galiu daryti dalykus, kurie keltų pavojų kito žmogaus gyvybei? Gyvybei! Šiandien tai – gyvybės klausimas! Virusas – tai rūpinimosi vienas kitu programa. Jūs nenorite rūpintis vienas kitu dėl savo įprastų, egoistinių troškimų? Jūs nenorite galvoti apie tai, kas sudaro bendrą integralią sistemą, žemiškąją civilizaciją? Tada virusas jus išmokys. Jis papildo tai, ko negalėjome papildyti patys, protingai, savo noru. Jis verčia mus tai daryti.
Klausimas: Ar jis gali mums ką nors padaryti, ar ne?
Atsakymas: Gamta mums gali padaryti bet ką. Ir labai greitai!
Klausimas: Ar galima mus perdaryti? Visą laiką galvojau tik apie save, toks mūsų visų gyvenimas.
Atsakymas: Kančios viską pakeis.
Pastaba: Visą laiką tobulėti tik verčiamam kančios – didelė nelaimė.
Atsakymas: Ne tik kančia vysto, bet mes, deja, geruoju vystytis nenorime! Nenorime mąstyti! Jei su mumis geruoju nieko negalima padaryti, patys išprovokuojame gamtos smūgius.
Komentaras: Išeitų, kad virusas labai protingas?
Atsakymas: Visa gamta protinga. Ji veikia pagal konkrečią programą. Jei nevykdai šios programos, tada įsijungia kitos programos, vėliau dar kitos ir t. t. Gamtoje tokių vadinamųjų virusų nepritrūks. Mes tai vadiname „virusu“, tačiau tai – programėlė, bendrosios egoistinės programos dalis, kurią ji po truputį pradeda kreipti. Dar ne laužo, o tik truputį mus pasuka.
Dabar šis virusas aptinkamas gyvūnams, vėliau jį turės paukščiai, po to jį nešios mašalai, uodai ir t. t. Net neįsivaizduojate, kas gali būti! Mes atsidursime priešiškame pasaulyje, kuriame viskas bus nuteikta prieš mus, nes mes esame pasauliui priešingi, nes savo elgesiu demonstruojame jam neapykantą! Pažiūrėkite, ką mes su pasauliu padarėme!
Taigi, gamta mus keis, prireikus – laužys. Mes privalėsime su šiuo pasauliu elgtis kitaip. Pirmiausia, atsikratyti bet kokio egoistinio, kenkėjiško piktnaudžiavimo. Mums nebereikės milijonų parduotuvių ir viso kito, ką sukūrėme savo pasaulyje vien per XX amžių. Taip mes pamažu grįšime į vėžes.
Klausimas: Kada virusas supras, kad baigė savo darbą?
Atsakymas: Tai gamtoje vyksta automatiškai. Kai imsime mažiau eikvoti, teršti, leisime gamtai pradėti valytis, kai vandenynai pradės virškinti jį užplūdusį plastiką. Pamatysime, kad ir žemė taps derlingesnė, paukščiai ims giedoti. Viskas bus gražu, gerai. Gamta uždainuos, kai nustosime trikdyti jos harmoniją! O tam reikia laiko.
Kol kas to dar nedarome, todėl turime būti apriboti, gyventi pagal dabar atsiskleidžiančius gamtos dėsnius. Sėdžiu izoliuotas kambaryje ir nesirodau. O ką galiu padaryti? Toks gamtos dėsnis.
Kai visi būsime su gamta santykinėje pusiausvyroje, galbūt ji pradės veikti mus subtilesniais metodais, kad dar labiau artėtume prie jos, kol pasieksime būseną, kurioje fiziniai veiksmai ims veikti mūsų moralinius principus, mūsų tarpusavio sąveiką.
Nenorėjome savo sąmoningumu, jausmais eiti iš vidaus į išorę. Nes nenorėjome keisti savo santykių ir požiūrio į gamtą, bet gamta dabar mus privers atvirkščiu būdu – spaus iš išorės į vidų, kol pasikeisime.
Klausimas: Ar mano pastangos neužkrėsti kito yra tikras žingsnis gamtos link?
Atsakymas: Tik iš reikalo: tai dar nėra sąmoningumo, susitarimo, savanoriško suvokimo ir norimo veiksmo lygmuo, bet jau pradžia. Ačiū Dievui, gamta pradėjo su mumis dirbti.
Klausimas: Ar kada nors ji paliks mus ramybėje, sakydama: „Dabar galite šiek tiek atsipūsti“?
Atsakymas: Kai būsime su ja dinaminėje pusiausvyroje.
Komentaras: Tai – labai tolimas tikslas.
Atsakymas: Bet ir nereikia, kad ji paliktų mus ramybėje. Neduok Dieve!
Svarbu, koks žmogaus požiūris: tenkindamas savo poreikius, jis neturi piktnaudžiauti ir niokoti gamtos. Programa veikia mumyse, turime jai paklusti ir keistis. Niekur nepabėgsime: arba savo noru spartinsime procesą, vadinamą „achišėna“, arba gamta darys mums spaudimą, ir, žinoma, tai truks ilgiau bei sukels daugiau kančių. Bet vis tiek programa jau įjungta. Viskas. Dabar ims veikti.
#264332

Iš 2020 m. balandžio 6 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Nereikia bijoti

Ko mus moko koronavirusas?

Komentarų nėra

Dvasinės pavaros

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманEsame integralioje sistemoje, tarsi tarpusavyje sujungti dantratukai. Tai dešimtuko forma, kur kiekvienas turi praktiškai, jausmiškai atskleisti, kad sukamės kartu kaip vienas nuo kito priklausomi dantratukai.
Kiekvienas savo sukimusi lemia visų kitų judėjimą. Jei nors truputį pasisuku, tai atsakau už tai, kad pasuku visus kitus ratukus dešimtuke. Visi draugai sukasi dėl manęs ir todėl esu atsakingas už savo sukimąsi.
Privalau atsižvelgti į visą bendrą judėjimą, kurį sukeliu ir įvertinti, ar jis bus naudingas visam dešimtukui, ir tik tokiu atveju imti optimaliai suktis optimalia kryptimi. O iki tol negaliu pakrutėti.
Įsivaizduokite, kad esate dešimt sukibusių dantratukų vieno mechanizmo viduje, kur kiekvienas sukdamasis, suka kitus. Todėl, prieš pasisukdamas, turiu atsižvelgti į tai, kaip pasuksiu visus, ar tai bus visiems naudinga. Man draudžiama atlikti net menkiausią veiksmą neatsižvelgiant į visus.
Bet taip neįmanoma gyventi! Todėl mums suteikta ypatinga galimybė, vadinama „šiuo pasauliu“ – tai tokia mašina, kuri leidžia kiekvienam suktis, kaip jis nori. O vėliau iš aukščiau perjungia greičio pavarų dėžes svirtį ir perkelia mus į kitą, aukštesnę pavarą, kur atsiduriame iš tikrųjų sujungti vienas su kitu ir esame priversti paisyti bendro judėjimo.
Taip pakylame į pirmąją dvasinę pakopą. Ir jeigu kuriame santykius šioje pakopoje ir galime drauge suktis, nepalikdami nė vieno nesukibusio su kitais, tai galime patobulinti save ir perjungti į trečiąją pavarą.
O paskui į ketvirtą, penktą ir taip pereiti 125 pakopas. Kiekvienoje pakopoje tampame vis glaudžiau susiję ir kiekvienas atsižvelgia į vis didesnį dantratukų skaičių sistemoje. Jis mato juos, jaučia ir gali apskritai atlikti išskaičiavimą visos sistemos atžvilgiu.
O bendras išskaičiavimas visai sistemai ir yra Kūrėjas, nes taip kuriame Jį, kaip pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“.
Nūnai susiduriame su problema: tarsi važiuojame mašina, įjungę materialią pavarą, leidžiančią nepaisyti kitų, o iš mūsų reikalauja pereiti prie pirmos dvasinės pavaros.
Todėl pasirodo koronavirusas, atnešantis mums nemalonumus ir neleidžiantis elgtis, kaip anksčiau, įpareigojantis mus pakilti. O norint pakilti į dvasinę pakopą reikia imti jausti vieni kitus, itin prisitaikyti vieniems prie kitų
Kaip tai padaryti, jei tokio jausmo nėra? Dėti pastangas, kartu prašyti, melstis, ir tada iš aukščiau mums leis pajausti bendrą jėgą. Kūrėjas suderins mūsų sukibimą, sujungs mus, leis pajausti tarpusavio priklausomybę, duos protą, supratimą, kaip visą tai sukurti bendrai. Ir taip eisime pirmyn.
Tai turime atlikti dabar. Tai įvyks bet kokiu atveju, norime to ar ne. Bet perjungti galima mūsų pastangomis, sąmoningu dalyvavimu, ir tada veiksmas bus geras, malonus, lygus, minkštas.
Kitaip, tai nutiks per dar vieną pasaulinį karą: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą… Kas žino, kiek karų ir asmeninių bėdų mūsų dar laukia, geriau mums patiems perjungti pavarą.
#263815

2020 m. balandžio 26 d. iš pamokos pagal straipsnį „Pasaulio vienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Komentarų nėra

Deginančios mintys

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pasaulį siaubia gaisrai. Jie vis dar nesibaigia Australijoje. Sudegė milijardai augalų ir gyvūnų, žuvo kelios dešimtys žmonių.
Gaisrai kilo Europoje, JAV – Kalifornijoje, Arkties regionuose, Sibire, Afrikoje, Amazonijoje. Pavyzdžiui, 2019 m. Amazonės regione sudegė daugiau miškų nei per visus metus nuo 2010 m.
Nesu mistikas, bet atrodo, kad tai – žinia žmonijai.
Atsakymas: Žinoma. Kaitiname atmosferą net savo požiūriu. Ir viskas dega. Beje, visa tai atsikuria tik per dešimtis ar net šimtus metų.
Kalbant apie Australiją, gaisrai ten dar baisesni, nes Australija – didžiausia mėsos tiekėja pasaulyje. Sudega galvijai, ganyklos ir kt. Sunku įsivaizduoti, kuo tai baigsis. Amazonijoje tai – deguonis. Kai dega medžiai ir visa gyvūnija – tiesiog siaubinga!
Kuo tai gresia? Jei žmonės kelia grėsmę vienas kitam, gamta veikia tuo pačiu principu. Juk iš visų keturių gamtos dalių: negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus – mes esame aukščiausiai. Jei darome kokių nors klaidų, tai tarsi primetame savo elgseną visoms gamtos dalims. Ir štai ką turime.
Klausimas: Pasakėte esminį žodį – „kaitiname“. Vadinasi, mes patys padegame…? Ar esame padegėjai?
Atsakymas: Taip. Savo egoizmu. Juk mums niekas nesvarbu! Gaisrus sukelia mūsų tarpusavio santykiai.
Komentaras: Bet mes to nematome. Jei matytume, sustotume. Kodėl mums to neparodo?
Atsakymas: Kaip tai neparodo?! Argi nematote, kas vyksta visuomenėje? Kas vyksta tarp žmonių?! Pažiūrėkite, kas dvidešimtajame amžiuje darosi su žmonija!
Komentaras: Bet žmogus vis tiek nesako, jog tai vyksta dėl to, kad esame egoistai, kad aš egoistas.
Atsakymas: Jis nenori to matyti. Bet esame gamtos sistemoje. Taip elgiamės, toks mūsų požiūris į viską.
Klausimas: Sakykite, ar ugnis kuo nors ypatinga?
Atsakymas: Aišku, kad taip! Apskritai tai yra pati aukščiausia egoizmo išraiška, kai nieko nepaisau, esu pasirengęs viską sudeginti. Man nėra nieko švento. Dėl manęs viskas gali virsti dulkėmis. Pelenais! Štai taip yra iš tikrųjų.
Klausimas: Ir staiga šie žodžiai materializuojasi?
Atsakymas: Taip. Mūsų noras, mūsų požiūris materializuojasi tokiu būdu.
Klausimas: Tai net ne uraganai, žemės drebėjimai, ne ugnikalniai?
Atsakymas: Taip, ten kitoks stichijos siautėjimas, silpnesnis.
Klausimas: Jei dabar mums tai rodo ir mes gebėtume tai išsiversti, ką turėtume išgirsti?
Atsakymas: Mūsų egoizmas pasiekė aukščiausią savo lengvabūdiško požiūrio į aplinką, į panašius kaip aš lygmenį ir nenori nieko paisyti. Jis pasiruošęs viską paversti dulkėmis ir pelenais. Ir tai pamatysime gamtoje.
Mums tai rodo ir, beje, dabar dar rodo gana pasyviai, kad dega Amazonija, Sibiras, Australija… O po to prasidės tokios gamtos apraiškos, kokias matome baisiuose filmuose apie Žemę, apie tai, kas joje vyko prieš kelis milijonus metų. Visa Žemė degė. 100-200 metrų aukščio bangos užliejo sausumą. Ir viskas vėl prasidės nuo dinozaurų.
Ir ne perkeltine prasme, iš tikrųjų taip yra. Kadangi esame gamtos rate, kurį sudaro negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus lygmenys. Jei mes, aukščiausias lygmuo, nesugebame eiti pirmyn teisingai, viskas gali prasidėti iš naujo. Gamta turi laiko.
Klausimas: Tai, kad iš esmės egzistuojame ant įkaitusio rutulio, padengto tik plutele, taip pat gali sukelti ugnies išsiveržimą?
Atsakymas: Žinoma. Ten, gelmėse, – tokios temperatūros, būsenos, ertmės! Kas mes tokie čia, viršuje?
Problema ta, kad mes, nors ir maži, bet darome didžiulę įtaką. Tačiau ne savo protu!
Apskritai ši būklė labai įtempta.
Klausimas: Sakote, kad žmogaus mintys persmelkia viską aplinkui, visą erdvę. Bet juk žmogus negali valdyti savo minčių. Juk jis silpnas. Galvodamas negaliu sustabdyti minties.
Atsakymas: Rimtai?! Žmonija turi metodiką – kaip teisingai elgiantis, ištaisant save sutvarkyti visą gamtą, suteikti jai tobulą pusiausvyrą.
Klausimas: Kodėl šios mintys neprasiskverbia į žmogų?
Atsakymas: Todėl, kad žmonės nenori to girdėti. Kiek apie tai galime kalbėti?!
Klausimas: Kodėl jie nenori?
Atsakymas: Dėl egoizmo!
Komentaras: Susidaro uždaras ratas.
Atsakymas: Ne, tai ne uždaras ratas. Žmonės turi patys save įtikinti. Tereikia įsivaizduoti, kas mūsų laukia. Štai, jei įsivaizduotume, kaip lava vis labiau artėja mūsų link, kitaip žiūrėtume į tai, kas vyksta.
Klausimas: Jei tai susiečiau su savo mintimi, nukreipta prieš ką nors? Lava vis labiau artėja. Taip, iš tikrųjų. Bet kodėl žmogui taip neparodoma?
Atsakymas: Kodėl žmogui tai nėra taip aiškiai parodoma? Kad jam būtų palikta laisva valia. Kad jis vis dėlto elgtųsi kaip žmogus, o ne kaip gyvūnas, kuris bijo ir viską daro instinktyviai, patirdamas akivaizdų spaudimą. Kad liktų nors nedidelė laisva erdvė.
Komentaras: Nereikia man tos laisvos valios! Tegu viskas pagaliau liaujasi.
Atsakymas: Ne! Esi tarp panašių į save, ir jūs galite savo elgesį papildyti žmogiškuoju veiksniu, įtikindami vienas kitą, sutikdami priešintis savo prigimčiai. Bent kai kur, bent po truputį! Tai įmanoma.
Ar turime pakilti ir atlikti judesį kaip gyvūnai? Ne! Aukščiau už gyvūnus. Tik šiek tiek! Bet mes turime padaryti tam tikras žmogiškas išvadas. O tai įmanoma tada, kai esi laisvas ir, regis, tau niekas negresia, bet vis tiek nori pasielgti teisingai.
Komentaras: Taigi jau suprantu, kad mintys veikia viską, ir jei blogai galvoju apie kitus ir taip tarsi nekenčiu jų, tai…
Atsakymas: Negana to, net jeigu nebandau gelbėtis ir tai nekelia jokios grėsmės, vis tiek noriu būti panašus į integralią gamtą. Vis tiek noriu teisingai galvoti apie ją ir apie visą mažą Žemės rutuliuką. Noriu, kad būtų gerai. Kodėl? Todėl, kad esu žmogus.
Komentaras: Gerai, jei taip būtų!
Atsakymas: Na, bent jau šiek tiek! Virš gyvūno instinkto.
Klausimas: Vadinasi, reikia ne bėgti nuo gaisrų, o siekti gėrio. Ir tada viskas ims keistis?
Atsakymas: Žinoma! Net gyvūnai kažkiek tai supranta. O žmonės – ne.
Komentaras: Komentaruose rašo, kad jūs – idealistas. Tai dar gražus žodis. Neva žmogus to padaryti negali. Pasiūlykite ką nors realesnio.
Atsakymas: Aš, brangūs draugai, esu realistas! Gaila, bet realistas. Tik dar ne dabar, bet galbūt netrukus viskas virs tikrove.
Matau, kaip tai vyksta. Tai, apie ką galvojau prieš 20 metų, vyksta dabar. Tai, apie ką kalbu, kad įvyks po penkerių metų, bus rytoj.
Visų dėsnių turi būti laikomasi.
Klausimas: Kokio svarbiausio dėsnio turime laikytis?
Atsakymas: Žmonija laisva valia turi suvokti, kad reikia tinkamai, savanoriškai įsikišti į supančią gamtą. Papildyti negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą savo veiksniu – žmogišku. Kai mane veikti verčia ne fiziniai dėsniai, bet mano aukštesnieji dėsniai, humaniški įstatymai, kurie yra aukščiau mūsų prigimties ir priklauso Aukštesniajam pasauliui.
Kitaip tariant, man to nereikia, bet noriu, nes tai yra aukštesnioji savybė. Kai norėsime, kad ji atsiskleistų, paliksime šį uždarą ydingą ratą, kuriame esame.
Klausimas: Kokią savybę norime atskleisti?
Atsakymas: Norime, kad atsiskleistų davimo, meilės savybė. Paprasčiausia yra mūsų tarpusavio ryšio savybė. Gero ryšio. Jei panorėsime, kad taip ir būtų, iš karto nuraminsime visą gamtą.
#259360

Iš 2020 m. sausio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Gamta ima mus mokyti

Komentarų nėra

Būsimo pasaulio egzistavimo sąlyga

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia bus pasaulio ekonomika ir politinė santvarka ateityje?
Atsakymas: Manau, kad santykiai tarp valstybių priklausys nuo santykių tarp žmonių. Jie nebus tokie iškreipti kaip šiandien, kai šalis šaliai priešas. Juk žmonės gali būti itin artimi vieni su kitais.
Manau, kad viskas turi prasidėti nuo žmonių tarpusavio santykių ir plėstis, kol visas pasaulis taps draugiškas.
O jeigu to nebus, patikėkite, gamta mus privers! Visi virusai tik ima veikti. Mūsų laukia daug visokiausių problemų, jei neisime paskui integralią gamtą.
Klausimas: Pagal tai ES gali išgyventi tik jei bus geri žmonių tarpusavio santykiai?
Atsakymas: Apie ES galite pamiršti. Jos jau nėra. Geriau, jei ji kur nors va taip išeis, o jūs apie tai pamiršite. Kitaip, neįsivaizduojate, kas gali nutikti.
Jei po koronaviruso ji grįš prie ankstesniųjų reikalų, baisu ir pagalvoti, kas ten bus! Geriausia, jeigu ji tiesiog ramiai išsiskirstys. Tačiau manau, jog tai nėra taip paprasta.
#265794

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pasimetusi žmonija

Socialinių neramumų pavojus po koronaviruso

Gamta ima mus mokyti

Komentarų nėra

Pasauliui gresia bedarbystė?

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koks užimtumas optimalus? Ką galima patarti jaunimui ir tiems, kurie mokosi naujos profesijos? Kam ruoštis, kokioms profesijoms?
Atsakymas: Visi ligi vieno užsiims dvasiniu, visuomeniniu, kultūriniu darbu. Ir tik maža visuomenės dalis, arba visi (bet labai ribotai) dirbs įmonėse, žemės ūkyje, kad galėtume prasimaitinti, apsirengti, apsiauti, sukurti būtiną techniką ir t. t.
Visa žmonija supras, kad jai reikia prispausti savo egoizmą ir negaminti pertekliaus. Ir tai turi būti vienintelis kriterijus, pagal kurį pasieksime povirusinę būseną.
Klausimas: Ar gali žmonija tikėtis kokios nors pagalbos iš gamtos pusės, kad jaustų tai kaip gerą reakciją į teisingus veiksmus?
Atsakymas: Esu tuo tikras. Kai tik imsime kurti tinkamus abipusius santykius, iš karto pajausime jos pagalbą, palaikymą ir pasijausime laimingais, darniais, integraliai besivystančiais joje.
Ir visos jūros, okeanai, miškai, oras, visas augalinis ir gyvūninis pasaulis džiaugsis mūsų buvimu, o ne trauksis mus matydamas. Linkiu mums visiems sėkmės!
#265651

Iš 2020 m. gegužės 5 d. TV laidos „Bedarbystė pasaulyje po koronaviruso“

Komentarų nėra

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Krizė, globalizacija, Platinimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip paaiškinti žmonėms, kad jiems reikia pasikeisti, norint išgyventi ir nepasimesti šiame pasaulyje?
Atsakymas: Yra tik vienas būdas – tapti panašiems su gamta, t.y. kuo labiau integraliai teisingais, tarpusavyje susijusiais su visais žmonėmis ar bent jau mažoje grupėje.
Kabala siūlo susiskirstyti į grupes po dešimt, kai studijuodami tinkamus tarpusavio santykius, pamažu juos formuojame, ir mūsų dešimtukas tampa visuomenę sudarančiu vienetu. Iš tokių vienetų ir bus sudaryta ištaisyta žmonija.
Pamažu turėsime tai atlikti arba geranoriškai, patys skleisdami integralios, lygios vienybės idėją, arba veikiami virusų. Kitaip, neturėsime jokios galimybės išgyventi.
Ir tai mūsų dienų užduotis. Kitaip, be koronaviruso, savo kelyje išvysime dar keletą virusų, kurie padės mums perkurti visuomenę.
#265521

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pergalė prieš žmoniją

Ties raudona linija

Visuotinė pandemija

Komentarų nėra

Gėrio etalonas

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Visąlaik kalbate apie gerus santykius tarp žmonių. Kas yra geri santykiai? Kas vienam gėris, kitam blogis. Kur matas, etalonas, kuriuo kiekvienas planetos gyventojas galėtų naudotis?
Atsakymas: Etalonas – kad kiekvienas turi galvoti apie kitų naudą. Ne tai, ką aš laikau nauda, o tai, ką jie laiko nauda.
Nieko nepadarysi – to reikia mokytis. Ir privalėsime mokytis, nes turime sukurti integralią bendruomenę.
#265469

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kita žmonijos pakopa

Gėris kabalos požiūriu

Padėti žmonijai pakilti

Komentarų nėra

Paminklas koronavirusui

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Europa prieš virusą pasirodė esanti bejėgė. Pirmiausia krito Italija, tada Ispanija ir Prancūzija. Daugybė susirgimų. Prasidėjo visiškas sienų uždarymas. Ši vieninga Europa, kuri didžiavosi atviromis sienomis, staiga ėmė jas uždarinėti. Viena šalis užsidarė nuo kitos. Jūs visą laiką pasisakote už ryšį, vienijimąsi, o čia – viskas atvirkščiai.
Atsakymas: Džiaugiuosi sienų uždarymu! Džiaugiuosi šių egoistinių, militaristinių ir kitų ryšių sunaikinimu.
Virusas nukerta visus senus ryšius, visą šį Gordijaus mazgą, kurio mes negalėjome nutraukti. Dabar šių grandinėlių nebėra, kai tiekėjai, vartotojai, laivai zuja iš vieno pasaulio krašto į kitą, gabena nenaudingas prekes… Kam?!
Dabar viskas bus ramu. Pažiūrėkite, kaip pagerėjo ekologija, oras tapo švaresnis.
Komentaras: Sakoma, kad Italijoje oras tapo beveik 25–30 proc. švaresnis. Venecijos kanalų vanduo išskaidrėjo. Virš Kinijos neliko smogo, skraido paukšteliai.
Atsakymas: Plaukdamas Venecijos kanalais romantiškai panardinau ranką į vandenį. Po to kelis mėnesius luposi nagas ir visas pirštas. Kiek antibiotikų išgėriau! O dabar, jei tie kanalai švarūs, tada šiam koronavirusui reikia pastatyti paminklą!
Komentaras: Dabar valstybės užsidarė…
Atsakymas: Teisingai! Toroje sakoma, kad nusidėjėlių atskyrimas yra gerai jiems ir pasauliui.
Klausimas: Kodėl negalėjo visas pasaulis padėti Italijai?
Atsakymas: Kaip?! Kas padės? Kodėl turėtų?!
Komentaras: Yra gi tokia sąvoka – pagalba.
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos – pagalba, o priešingai, dar patrypti, kad giliau į žemę prasmegtų. O kaip sukurta visa pasaulinė sistema, tarpusavio santykių sistema? Ar kas nors galvoja apie ką kita, išskyrus save? Aš niekaip negalėsiu pakilti, jei nežlugdysiu kitų. Juk viskas matuojama lyginant.
Klausimas: Vadinasi, kiekvienas už save – toks mūsų pasaulis?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: O jūs sakote, kad jei visi pajaus, jog kiekvienas už save, tai bus gerai?
Atsakymas: Taip, bet be viso to jie pajaus, kad be tarpusavio pagalbos ir be tinkamo ryšio mes vis tik neišgyvensime.
Klausimas: Taigi, valstybė turi padaryti išvadą, kad ryšiai buvo ydingi, egoistiniai, ir dabar mums reikia atsiskirti, kad vėliau susijungtume kitais ryšiais?
Atsakymas: Virusas juos panaikina.
Visi motorlaiviai, garvežiai, lėktuvai, viskas stovi vietoje ir viskas ramu, niekas nejuda. Palaipsniui pinigai bankuose bus išeikvoti, viskas, kas nereikalinga, išnyks. Iš tiesų pastaruoju metu svarbiausios buvo niekuo nepadengtų pinigų įmonės. Kažkas juos spausdina mašina… Juk tai gryna spekuliacija, be to, oru.
Dabar visa tai turėtų po truputį dingti. Kaip muilo burbulas. Helio pripildytas balionas kažkur nuskrido ir sprogo.
Klausimas: Kokius santykius turėtų užmegzti valstybės po šio atsiskyrimo? Kas yra pageidautina? Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Labai paprastus. Aš tau kažką duodu, tu suteiki man tai, ko reikia egzistavimui. Štai ir viskas, nieko nereikalingo. Nieko nereikalingo!
Šalia to tyrinėjame pasaulį, kuriame gyvename, save ir tai, kaip galime pasiekti tikrai gerą, teisingą būseną pasaulyje.
Komentaras: O jūs visada sakėte: europiečių vienybės ugdymas…
Atsakymas: Taip ir yra.
Tai yra viską, kuo užsiėmėme, visokiais nereikalingais dalykais, kurie sudarė 90 proc. mūsų veiklos, verslo ir viso kito, dabar turime nukreipti švietimui, visos žmonijos perdarymui.
Įsivaizduojate, kaip visur bus tylu, ramu, gera! Koks bus ramus oras, paukšteliai, žuvys grįš į jūrą. Viskas bus gerai.
Komentaras: Atsikurs ekologija.
Atsakymas: Visai! Kaip ir Černobylyje.
Komentaras: Dabar tas pats vyksta ir Fukujamoje. Viskas atsikuria, grįžo seniai išnykę gyvūnai.
Atsakymas: Taip, buvo manoma, kad jie išnyko, tačiau gamtoje niekas neišnyksta. Informacinis įrašas, vadinamasis „rešimo“, egzistuoja ir staiga atsiranda iš niekur. Kaip gali atsirasti iš niekur?! Kaip ir kadaise atsirado iš niekur, taip ir dabar.
Komentaras: Reikia tik žmogų iš ten ištraukti.
Atsakymas: Žmogus, tikiuosi, bus jau kitoks. O jei ne, tada vėl atsiras dinozaurų.
Klausimas: Jūs visada kalbate apie tarpusavyje susijusią žmoniją. Kas yra susijusi žmonija? Tarkime, po viruso.
Atsakymas: Po viruso susijusi žmonija bus tada, kai kiekvienas gaus tai, ko jam reikia normaliam gyvenimui: drabužius, maistą, pastogę, visa kita, vaikų lavinimą ir viską, ko reikia, o be to, visą likusį laiką jis dirbs bendruomenei. Ir visi gaus vienodai.
Klausimas: Ką reiškia darbas bendruomenei?
Atsakymas: Tai darbas, skirtas žmonių visuomeninių tarpusavio ryšių stiprinimui. Ir nieko daugiau! Draudžiama užsiimti bet kokiu verslu. Jokio verslo!
Klausimas: Kas yra visuomeniniai žmonių tarpusavio ryšiai?
Atsakymas: Tai yra toks ryšių tarp žmonių stiprinimas, kai pamažu atsiskleidžia aukščiausioji gamtos forma, kai mes jaučiamės egzistuojantys amžinai!
Klausimas: Koks turėtų būti mano požiūris į kitus po tokio auklėjimo?
Atsakymas: Kaip į save. Juk nors ir esame atskiruose fiziniuose kūnuose, esame vienas ir tas pats dvasinis kūnas.
Klausimas: Vadinasi, „Mylėk savo artimą kaip save patį“ – tai ir yra požiūris „kaip į save“?
Atsakymas: Taip. Ir jis toks bus!
#264146

Iš 2020 m. kovo 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Komentarų nėra

Kūrėjas sustabdė mus prie bedugnės krašto

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKokį jūs norėtumėte matyti šį naują žmogaus raidos etapą?
Kūrėjas mums labai pagelbėjo, sustabdęs prie bedugnės krašto visą šį pasaulį, kurį su savo egoizmu beveik sunaikinome. Paskutinę akimirką Kūrėjas sustabdė mus su koronavirusu, privertė nusiraminti ir nutilti, sėdėti namuose ir susimąstyti apie gyvenimą, kad daugiau niekada negrįžtume į senąjį pasaulį, pagrįstą egoizmu.
Kas turi pasikeisti mūsų pasaulyje, kad jis taptų vertesnis, geresnis, tikresnis, teisingesnis? Ko kartu turime paprašyti Kūrėjo? Juk šiandien pirmą kartą matome, kaip Kūrėjas vienu metu užsiima visa žmonija visame Žemės rutulyje.
Mes norime ištaisyti ryšį tarp mūsų, o jis jau sureguliuos visą mūsų gyvenimą. Ar galiu rūpintis visais ir siekti, kad kaimynas ir apkritai visi pasaulyje turėtų viską, ką ir aš? Ar esu pasiruošęs dalytis su kitais, ir jaudintis dėl jų, kaip dėl savo vaikus? Juk neatimsiu paskutinio kąsnio iš savo vaiko, pirma duosiu jam.
Ir meilės dėsnis tokio santykio reikalauja su visais. Ar suprantame, kad rytoj privalome tapti kitais žmonėmis su kitomis mintimis ir veiksmais? Taip visuomenė pajudės į priekį.
Nekalbame apie priverstinį paskirstymą, bankų ir įmonių nusavinimą. Tenorime paprašyti Kūrėjo pakeisti žmonių visuomenę taip, kad pagerėtų santykiai šeimoje, tarp valstybių, ir nuo kiekvieno žmogaus vidinio išsitaisymo pasklistų į išorę. Galbūt koronavirusas sukurs tam sąlygas?
#262322

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Kelio atgal nėra

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Krizė, globalizacija, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koronavirusas atskleidė dar vieną problemą. Viena vertus, gamta atskiria mus vienus nuo kitų, kita vertus, vis daugiau laiko turime praleisti su artimaisiais. Tarkime Kinijoje, pasibaigus epidemijai, prasidėjo skyrybos. Ką gamta nori mums tuo pasakyti?
Atsakymas: Nesu labai gerai susipažinęs su Kinija ir galiu pasakyti tik viena. Jei anksčiau žmonės dirbo 12 valandų per parą ar net daugiau, kas kinams yra natūralu, o epidemijos metu jie turėjo praleisti namuose 24 valandas per parą, galbūt jiems tai pasirodė nepakeliama našta.
Kinai darboholikai, jie negali gyventi kaip europiečiai. Neįsivaizduoju kinų, kurie visą dieną sėdėtų namuose ir junginėtų televizijos kanalus. Jie labai kryptingai siekia kokio nors tikslo, pelno. Ir jei staiga viskas dingo, tai, žinoma, vyksta skyrybos arba savižudybės, kas nors čia turėtų būti.
Klausimas: Esmė net ne Kinija. Nemažai socialinių problemų kyla būtent šeimoje. Dabar gamta atitolino mus nuo nepažįstamų žmonių, tačiau visą dieną praleidžiame su savo artimaisiais ir nuolat juos matome. Gal tai kokia nors užuomina, kad pirmiausia turime ištaisyti santykius su artimaisiais, nes tai paprasčiau, lengviau?
Atsakymas: Visų pirma, tiesiog turime suprasti, ką daryti.
Šiandien žmogus nežino, kodėl jis dalyvauja visame šiame gamtos žaidime. Jis nesupranta, ką gamta daro su mumis, koks jos tikslas. Jis mato, kad jau nuo seno einame tam tikra įvykių grandine.
O kam šie įvykiai – nesupranta, kas su juo vyksta – nežino. Žmogus mato, kad tobulėjame techniškai ir drauge plėtojame šeimos, socialinius ir valstybinius santykius. Bet jis neįsisąmonina gamtos sumanymo, nemato kodėl ir kam tai yra.
Žmogui reikia atmerkti akis, papasakoti, kur mus veda mūsų raida. Juk tai nėra tik kvailas gamtos vystymasis, kai gamta evoliucionuoja pagal tam tikrus neva mechaninius dėsnius. Joje yra sumanymas, ir neįmanoma atlikti jokio veiksmo, jei iš pradžių neįsivaizduojate to daugiau ar mažiau išbaigtu pavidalu.
Mums, kaip mažiems vaikams, atrodo: „Štai ką nors padarysiu, ir kas nors išeis“. Gamtoje taip nėra. Jos pirminis sumanymas glūdi pirminiame ketinime.
Šis sumanymas – atvesti visą gamtą į integralumą, kai pradžia, visi veiksmai ir pabaiga absoliučiai papildo vienas kitą, yra susiję vienas su kitu. Gamta siekia tapti integralia, visiškai sujungta visose savo dalyse ir visuose lygmenyse. To link vystomės.
O kai pažeidžiame gamtos dėsnį, vedantį viską į panašumą, integralumą, tarpusavio priklausomybę, imame jausti gamtą kaip nukreiptą prieš mus. Todėl atsiranda įvairiausių virusų, bunda ugnikalniai, dega miškai, siaučia uraganai ir t. t.
#262716

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas ir yra virusas

Suprasti gamtos reikalavimus

Pergalė prieš žmoniją

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai