Pateikti įrašai su santykiai žyme.


Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas – Egipto bausmių pradžia?
Klausimas. Šiuo metu – Pesacho šventės išvakarės, o šios šventės simbolis – dešimt faraono smūgių. Ar koronoviruso epidemija nėra kataklizmų serijos pradžia?
Atsakymas. Be abejo, esame labai įdomioje mūsų vystymosi atkarpoje, kuri šiandien reikalauja iš mūsų teisingesnio suartėjimo. Ne tarpusavio prekybos, ne abipusio pelno, kai naudojamės vieni kitais, norėdami pasipelnyti kito sąskaita, bet gerų tarpusavio santykių. Tada skraidyk, judėk, vienykis, kiek tik nori.
Klausimas. Kitaip tariant, kalbate apie kažkokius vidinius jausminius santykius?
Atsakymas. Apie ketinimus.
Klausimas. Išties šiandien jaučiame didžiulę visų priklausomybę nuo kiekvieno. Jei anksčiau kažkur tirpo ledynas arba vyko karas, tai apskritai niekaip nebuvo jaučiama. Tačiau nūnai tai veikia visą pasaulį ir visi, be abejo, patiria nerimą. Čia pasireiškia santykinis solidarumas, tačiau jis yra tarsi neigiamas: nenoriu būti priklausomas nuo kitų.
Kaip pereiti nuo prievartinės integracijos, kai jaučiame šią priklausomybę, prie pozityvios?
Atsakymas. Nieko negalime padaryti. Galime tik mokytis iš senovės Egipto pavyzdžio. Ten taip pat viskas vyko gaunant smūgius – dešimt Egipto bausmių.
Įsivaizduokite: jeigu nebus koronoviruso, bus kas nors kita. Tarkime, gyvename ramiai, kaip prieš porą mėnesių.
Ir staiga kažkur Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, nesvarbu kur, prasideda karas, nutraukiama tam tikrų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų metalų, gavyba. Ir dėl kokių poros kilogramų per metus išgaunamos žaliavos visa ekonomika gali sustoti. Ką tokiu atveju darysime?
Visos vyriausybės beregint ims spausti tas dvi tarpusavyje kariaujančias valstybes, kurios stabdo visam pasauliui būtinų medžiagų eksportą. Pasaulis vis tiek atskleis globalią priklausomybę ir privalės imtis priemonių, kad santykiai tarp visų būtų lygūs ir geri. Kitaip nieko nebus.
Komentaras. Beje, Vikipedijoje pateiktas toks tarpusavio priklausomybės apibrėžimas: „Tarpusavyje priklausomi santykiai – tai tokie santykiai, kai visi dalyviai emociškai, ekonomiškai, ekologiškai, moraliai ir kitais būdais vienas kitam daro įtaką.“ Taigi priklausomybė – ne tik fizinė, bet ir moralinė.
Atsakymas. Taip, priklausomybė pasireiškia visuose lygmenyse.
Klausimas. Vadinasi, visuomenei trūksta supratimo apie šią priklausomybę?
Atsakymas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mat norėdami pakenkti vieni kitiems, nustojame prekiauti, net jeigu tai kenkia mums patiems. Kad tik kitam būtų blogiau.
Klausimas. Kokį skausmą, jūsų manymu, šiandien jaučia žmonės? Kaip virusas juos veikia? Kokią būseną patiria žmonija?
Atsakymas. Šiandien žmonės dar iki galo nesupranta šios problemos esmės. Jie ją virškina, bet vis tiek nėra taip labai to slegiami ar itinusirūpinę: „Na, taip, žinoma, yra virusas. Na, iš 100 milijonų miršta 100 žmonių. Tai kas?“ Suprantate, tai nėra tas mastas, kuriuo galima sukrėsti pasaulį.
Komentaras. Juk Egipte smūgiai irgi prasidėjo palengva. Bet mes turime galimybę susiprotėti.
Atsakymas. Taip. Skleisdami integralaus vienijimosi metodą, galime paaiškinti, kad visa tai įmanoma sustabdyti.
#261940

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Komentarų nėra

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPer visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Komentarų nėra

Antikūnai prieš egoizmą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas – netinkamo žmonių tarpusavio ryšio pasekmė. Gamtoje viskas harmoningai susieta: ir elementariųjų dalelių, tai yra negyvosios medžiagos, ir augalų, ir gyvūnų lygmenyje.
Šiuose lygmenyse kiekvienas naudojasi kitais tik tiek, kiek būtina, kiek reikalauja jo natūralus instinktas. Vilkas gaudo ir ėda avis ne todėl, kad nori joms pakenkti. Jam tiesiog reikia ėsti, kad išgyventų. Bet pasisotinęs vilkas nelies kitų avių, jis neturės jokio noro jų žudyti.
Žmogus, atsidūręs vilko vietoje, užmuš visas avis, mėsą nugabens į parduotuvę, o gavęs pinigų suras, kaip juos išleisti, kad patirtų malonumą.
Žmogaus egoizmas nežino ribų. Jo noras mėgautis neapsiriboja gyvūniškais malonumais: maistu, seksu, šeima. Jis stengiasi išnaudoti kitus savo naudai, užkariauti visą pasaulį, įgyti pinigų, pagarbą, valdžią ir iškilti virš visų. Ir šis siekis griauna mūsų gyvenimus, paversdamas mus priešais.
Turtas, šlovė ir žinios – egoistiniai prisipildymai, reikalaujantys iš žmogaus būti aukščiau kitų. Ir todėl jis imasi visokių gudrybių, kad užsidirbtų kitų sąskaita. Tai lemia konkurenciją.
Mes nekonkuruojame tarpusavyje dėl maisto, sekso, šeimos, o tiesiog mėgaujamės tuo, kaip ir bet kurie gyvūnai. Tačiau žmogaus lygmuo pasižymi tuo, kad jam reikia pinigų, garbės, žinių. Šio egoistinio noro neįmanoma patenkinti, jis reikalauja vis daugiau ir daugiau.
Bet gamta, kuri yra integrali, globali sistema, su tuo nesutinka, kaip ir medis nesutinka būti sulaužytas. Gamta priešinasi ir gamina antikūnus, kurie neleidžia žmogui įsibrauti į gamtos sistemų vidų ir jas sunaikinti.
Gamta – tai integralus dėsnis, jungiantis visus elementus ir neleidžiantis nė vienam dominuoti, o tik palaikyti abipusį ryšį su kitomis dalimis. Todėl, kai tik užsikasame savo egoizme, iškart pajaučiame kitų žmonių, visuomenės ar kurių nors gamtos dalių pasipriešinimą.
Tolesnis progresas įmanomas tik tuo atveju, jei žmogus laikysis integralaus gamtos dėsnio, nepamiršdamas, kad visi esame tos pačios sferos viduje, susieti vieno tinklo.
Visata ir Žemės rutulys su negyvąja gamta, augalais, gyvūnais bei žmonėmis sudaro vieną mechanizmą ir priklauso vienas nuo kito. Ir visoje šioje sistemoje veikia vienintelis dėsnis, reikalaujantis papildyti vienas kitą.
Žmogaus egoizmas – vienintelis komponentas, nekenčiantis visų ir siekiantis visus panaudoti savo naudai. Negana to, kad mes, žmonės, norime išnaudoti gamtą, bet dar ir kovojame tarpusavyje.
Egoizmas atvedė mus prie visuotinės taikos, kai siekėme vis daugiau užsidirbti vieni iš kitų. Bet mes nesiekėme teisingo tarpusavio ryšio, kuris papildytų visas gamtos dalis. Atvirkščiai, skverbdamasis į gamtą žmogus bandė ją pavergti, dėl savo užgaidos sunaikindamas ištisas rūšis, negalvodamas apie ateities kartas ir net apie savo rytojų.
Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Vadinasi, kiekvienas gamina kažką skirtingo: vienas augina agurkus, o kitas kepa duoną, ir taip papildome vienas kitą. Bet pamažu šis teigiamas reiškinys tampa neigiamu, nes kiekvienas egoistas nori tapti monopolistu ir nugalėti visus kitus.
Vienas atidarė kepyklą, po to kitas, trečias, ir imame tarpusavyje konkuruoti, negalvodami apie ateitį į duoną dėti cheminių priedų, alinti žemę. Svarbiausia, pasirodyti prieš kitus, užsidirbti pinigų, įgyti garbės, valdžios. Esame pasirengę veikti net patys sau nuostolingai, kaip JAV ir Rusija, kurios ginkluotei išleidžia milžiniškas pinigų sumas, tačiau negali sustabdyti savo konfrontacijos.
Žmonės tampa vis didesni egoistai, norintys vis labiau pavergti ir išnaudoti vienas kitą. Iki tokio laipsnio, kad staiga reakcija ateina iš biologinės pakopos viruso pavidalu. Atrodytų, kaip žmogaus lygmuo susijęs su primityviu virusu? Bet faktas yra tas, kad visi lygmenys tarpusavyje susieti: negyva materija, augalai, gyvūnai ir žmonės yra sujungti į vieną sistemą.
Todėl ginčas kyla tarp žmonių, o kaip atsakas į jį nutinka žemės drebėjimas. Visa gamta prasidėjo nuo vienos mažos dalelės, kuri ėmė vis glaudžiau jungtis su kitomis dalelėmis. Taip atsirado atomai, o tada molekulės, kurios tapo gyvos, ėmė perdavinėti viena kitai energiją ir informaciją, kol radosi sudėtingesni organizmai.
Visatoje nėra nė mažiausios dalelės, kuri šiuo lauku nebūtų sujungta su visa Visata, su kiekvienu jos elementu visuose lygmenyse: negyvajame, augalų, gyvūnų, žmogaus. O pagrindinis ryšys yra žmogaus pakopoje, minties, tai yra santykių, lygymenyje, ir jis viską nulemia bei kontroliuoja.
Minties greitis yra begalinis, jo neriboja šviesos greitis, todėl viskas išaiškėja mintyse. O tas, kuris nesupranta, kad visos gamtos dalys sujungtos į vieną sistemą, yra tarsi vaikas, kuris sako, kad puodelis pats nukrito ir sudužo.
Taigi pagrindinė išvada, kuri peršasi žvelgiant į pasaulinę koronaviruso epidemiją, tokia: žmonių santykiai, mus siejantis tinklas – svarbiausias ir aukščiausias šio pasaulio reiškinys, lemiantis visą mūsų gyvenimą. Jeigu tai subalansuosime – atkursime harmoniją visuose kituose lygmenyse ir gyvensime tarsi rojaus sode.
#261638

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Kada pasibaigs koronavirusas?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDėl kokios priežasties plinta koronavirusas? Turime suprasti, kad tai gamtos reakcija. Gamta įpareigoja mus įsisąmoninti, kad esame integralioje sistemoje.
Ir jeigu nesilaikome šios integralios sistemos dėsnių, jos pagrindinio dėsnio – tarpusavio laidavimo dėsnio, kuris sujungia visas sistemos dalis, tai sistema atsako smūgiais.
Kol kas tai tik pati koronaviruso epidemijos pradžia, ir reikia priimti ją ir kitus dar atsiskleisiančius virusus kaip signalą, jog mūsų tarpusavio ryšiai neteisingi.
Turime suprasti, kad egzistuojame integralioje gamtos sistemoje, kur visos dalys tarpusavyje susijusios, ir visoje sistemoje tėra vienas kenkėjas – žmogus. Turime išsitaisyti, juk gamta vis tiek privers mus pagerinti mūsų tarpusavio santykius, kol jie netaps tokie geri, kad virusas išnyks.
#261525

Iš 2020 m. kovo 11 d. TV laidos apie koronavirusą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Skiepai nuo koronaviruso

Net baisu pagalvoti…

Komentarų nėra

Skiepai nuo koronaviruso

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas išplito jau daugiau nei šimte šalių, ir tai rodo, kaip stipriai esame priklausomi vienas nuo kito. Mes aiškinamės, kaip šie virusai yra perduodami vienas kitam per skrydžius, fizinį kontaktą ir pan.
Bet iš tiesų jie plinta ne taip, o per mūsų mintis. Juk esame susieti į vieną lauką, ir jei aš apie tave blogai galvoju, tai savo mintimis žadinu tavo mintis, kurios tavyje sukelia visokias apraiškas ir pasekmes.
Šis reiškinys žinomas žmonėms, užsiimantiems tarptautiniu saugumu. Kabalos mokslas aiškina, kad mūsų mintys turi tiek didžiausią griaunančią galią, tiek pačią geriausią iš visų gamtos jėgų. Deja, kol kas naudojamės tik destruktyviomis mintimis.
Todėl jokios prevencinės priemonės prieš koronavirusus ir naujų vaistų išradimas mums nepadės. Jeigu ne šis, atsiras kitas virusas. Turime pagaliau suprasti, kad reikia gydyti santykius tarp žmonių. Jei mūsų santykiai ir mintys taps geri, neprasimuš joks virusas.
Negera mintis apie kitus, nesantaika, įsiskverbia į žmogaus kūną ir pasireiškia kaip liga. Tokia liga yra pačiame aukščiausiame lygmenyje, ir nuo jos mes nepajėgūs apsiginti, nes neturime galios mintims. Mes nežinome, kas ir apie ką galvoja, ir negalime kontroliuoti net savo pačių minčių.
Todėl tai yra didelė problema. Reikia žmogų mokyti, kaip valdyti savo mintis, kad jos būtų visiems linkinčios gero. Tik taip galime nugalėti visus virusus. Ir tokiam ištaisymui mums reikalingas kabalos mokslas, kito būdo nėra.
Juk egoistinė žmogaus prigimtis verčia galvoti tik apie save. Todėl norint išmokyti žmogų galvoti apie kitus, reikalingas ypatingas mokslas, unikali metodika, darbas grupėje. Atrodo taip paprasta, bet tai visiškai priešinga žmogaus prigimčiai.
Kai pradėsime save keisti, pamatysime, kad mūsų atžvilgiu keičiasi visas pasaulis. Pradėsime jausti, kad aplink mus yra ypatinga galia, vadinama „Aukštesniąja Šviesa“, kuri veikia ir tvarko visą pasaulį pačiu geriausiu būdu. Jei įeiname į šios jėgos vidų ir gyvename joje, tada mums nebaisūs jokie koronavirusai ir kitos ligos.
Ne taip seniai Tel Avive surengėme didelį tarptautinį kabalos kongresą. Kiekvieną dieną tvyrojo pavojus, kad Sveikatos apsaugos ministerija uždraus šį renginį. Juk tai didžiulis susibūrimas, daugiau nei penki tūkstančiai žmonių dideliame mieste, kurie sėdi kartu, glėbesčiuojasi, valgo prie vieno stalo, kvėpuoja tuo pačiu oru, tris dienas būna toje pačioje patalpoje. Visas oras pripildytas skirtingų virusų, bet nė vienas niekuo neužsikrėtė.
Visa tai todėl, kad savo susivienijimu mes padarėme skiepus, dezinfekciją – pačius teisingiausius ir veiksmingiausius. Tai žmonijai gali būti pavyzdžiu, kaip vienybės galia viską valo, tvarko ir viską pašventina.
Dėl to, kad norime susivienyti vienoje mintyje, siekdami vieno tikslo, sukuriame jėgos lauką, kiekvienas savo mintimis. Mintis – tai jėga. Sujungdami visas mūsų jėgas, sukuriame jėgos lauką, patį aukščiausią iš visų pasaulyje egzistuojančių laukų, fizinių arba biologinių.
Jei sukuriame šį lauką aukščiau savęs ir norime, kad jis mus sujungtų, jei norime visi susijungti su šiuo lauku ir tapti kaip vienas žmogus su viena širdimi, visi kaip draugai ir broliai, tada niekas negalės mums pakenkti.
Taip yra todėl, kad žmogaus mintis – tai pats didžiausias poveikis, kokį tik jis pajėgus padaryti. Todėl ji naikina visus virusus, esančius žemesniuose nei žmogus lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūnininiame. Šis laukas spinduliuoja meilę ir vienybę, kurios kartu sukuria visuotinę teigiamą jėgą, naikinančią visus neigiamus veiksnius.
Todėl nėra ko bijoti. Žmogus gali išgerti nuodų, bet jei jis yra teisingame ryšyje su dvasiniu lauku, niekas negali jam pakenkti. Žmonės gali apsisaugoti tuo, kad bus pozityviai susijungę su mumis, ir tada jie nuolat gaus antivirusinę programą, kuri apsaugos juos nuo ligų. Linkiu visiems geros sveikatos!
#261164

Komentarų nėra

Du mūsų santykių aukštai

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra kritimas ir kaip jis jaučiamas mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Kristi – tai atitolti vieniems nuo kitų, o kilti – tai suartėti vieniems su kitais. Lygiai tą patį jaučiame mūsų pasaulyje, tačiau dvasiniame pasaulyje – tai kitos savybės.
Dvasiniame pasaulyje kilimai ir kritimai vyksta virš ir nepaisant mūsų tarpusavio atskirties. Kuo labiau tolstame tarpusavyje, tuo labiau turime susijungti. Apačioje nutolimas, viršuje – suartėjimas. Tai tarsi du mūsų santykių aukštai.
Viena vertus, jaučiu, kad nuo manęs tolsta draugai, kita vertu, aš per jėgą, savo vidinį įsitempimą noriu suartėti su jais. Tos dvi jėgos (stumianti ir traukianti) – turi dirbti paraleliai ir tuomet tarp jų pajausiu aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją.
Tai reikia praeiti, sukurti savyje, jausti. Pamažu tai ateis.
#258820

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas gali duoti viską!

Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Komentarų nėra

Meilė būna visokia

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu žmonės po skyrybų išsaugo draugiškus santykius, vadinasi jų nesiejo meilė?
Atsakymas. Galbūt ir siejo meilė. Juk meilė būna visokia.
Galbūt gerbiu kitą žmogų ir jis mane traukia, bet jaučiu, kad to nepakanka, kad jį mylėčiau, tačiau galiu būti ištikimas, galiu suprasti, gerbti, padėti jam.
Bet mylėti – visiškai kitokia būsena. Meilė – tai ne bendrumo būsena.
„Aš – tau, tu – man“ – draugiška būsena. O meilė – tai ne „aš – tau, tu – man“, bet „aš – tau“ ir viskas. Ir viskas!
Gal susitinka du, susieina ir jiems atrodo, kad tai meilė, o iš tikrųjų ne daugiau nei draugiški santykiai. Jie gali baigtis grynai fiziologiniame lygmenyje arba lygmenyje, kai jie padeda vienas kitam ir pan. Bet tai ne meilė.
Meilė – kai jauti malonumą nuo to, kad užpildai kitą be jokios atgalinės reakcijos savo atžvilgiu.
#258874

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie meilę paprastai

Tikroji meilė

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti sugadintus santykius?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманReplika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Komentarų nėra

„Žvaigždėlaivis“ iš gerų tarpusavio santykių

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Ar yra bent hipotetinis variantas, kada žmonėms nereiktų kentėti? Kaip nors tolygiai, be sukrėtimų.
Atsakymas. Be sukrėtimų tai neįvyks. Mes egoistai. Niekaip neįstengsime atsiplėšti nuo savo egoizmo, neimsime kitaip galvoti vieni apie kitus ir elgtis vieni su kitais. O mums teks atsiplėšti nuo ego.
Tačiau tai galima atlikti be sukrėtimų, be kančių, jei imsime vienytis tarpusavyje. Ir tuomet mūsų „žvaigždėlaivis“ sklandžiai pakils iš šios planetos ir mes tarsi persikelsime į visiškai kitą erdvę. Tai įmanoma. Bet viskas priklauso nuo to, kiek būsime tarpusavyje susiję.
Mūsų kosminis laivas, kuris neš mus į dvasinį pasaulį, turi būti pastatytas iš mūsų gerų tarpusavio santykių.
#250430

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Kodėl reikalingos kančios?

Iš anksto nulemtas kelias

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai